- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-04
- Bylos Nr.
- 2S-697-340/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09807-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB Koncernas „Achemos grupė“, UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Snoro lizingas“
- Kategorijos
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys UAB Koncernas „Achemos grupė“, UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Snoro lizingas“, išvadą teikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo bei turto padalijimo.
Atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovę kiekvieną mėnesį nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo mokėti po 400 Lt į UAB Koncernas „Achemos grupė“ banko sąskaitą pagal 2009-05-18 paskolos sutartį. Nurodo, kadangi Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-07-12 nutartimi iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo nuo 2010-05-28 iki teismo sprendimo priėmimo po 400 Lt periodinėmis išmokomis laikinam šalių dukters išlaikymui, todėl tokia suma sumažėjo atsakovo galimybės vykdyti įsipareigojimus pagal kredito, skirto šeimos būstui įsigyti, komunalinių paslaugų, teikiamų šeimos būste, bei visas kitas sutartis, kurių tikslas – išimtinai šeimos poreikių tenkinimas. Nurodė, jog ieškovė prie šių išlaidų apmokėjimo neprisideda. Atsakovas siekia išsaugoti šeimos turtą ir neleisti sumažėti dalintino turto vertei.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-10-04 nutartimi netenkino atsakovo A. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas konstatavo, jog atsakovas savo prašymui pagrįsti nenurodo jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad yra tam tikra grėsmė atsakovo turtiniams interesams. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė neprisideda prie finansinių įsipareigojimų vykdymo šiuo metu, nėra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, taip pat nėra įrodymų, kad ieškovė to nedarys ateityje, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-10-04 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Apelianto nuomone, nutartis neteisėta. Nurodo, jog buvo priverstas teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi CK 3.65 str. 2 d. 4 p. pagrindu buvo įpareigotas kiekvieną mėnesį mokėti po 400 Lt laikinam dukters išlaikymui, todėl siekiant, kad nebūtų sumažintas bendro sutuoktinių turto balansas ir matydamas, kad vienas negalės vykdyti piniginių prievolių, susijusių išimtinai su šeimos poreikių tenkinimu, todėl prašė laikinųjų apsaugos priemonių įpareigojant ieškovę atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Apelianto vertinimu, teismo atsisakymo tenkinti prašymą motyvai neatskleisti, teismas netyrė prašyme nurodytų aplinkybių, nesivadovavo atsakovo pateiktais įrodymais. Pažymi, kad teismas nesivadovavo CK 3.109 str. 1 d., pagal kurią solidarios sutuoktinių prievolės ir prievolės atsiradusios iš sandorių šeimos interesais, turi būti vykdomos iš bendro turto. Todėl vienam sutuoktiniui nepagrįstai atsisakius vykdyti solidarią prievolę, kitas sutuoktinis turi teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant šeimos interesų apsaugą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-10-04 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra tikslingas. Atsakovas teigdamas, kad didžiąją dalį pajamų skiria šeimos poreikių tenkinimui, nepateikia objektyvių įrodymų apie tokių pajamų skyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines bei materialines teisės normas.
Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 str. ir CK 3.65 str., iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus, vieno iš sutuoktinių interesus iki ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio interesams konkrečioje byloje.
Atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovę kiekvieną mėnesį nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo mokėti po 400 Lt į UAB Koncernas „Achemos grupė“ banko sąskaitą pagal 2009-05-18 paskolos sutartį. Nurodo, jog buvo priverstas teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi buvo įpareigotas kiekvieną mėnesį mokėti po 400 Lt laikinam dukters išlaikymui, todėl siekiant, kad nebūtų sumažintas bendro sutuoktinių turto balansas ir matydamas, kad vienas negalės vykdyti piniginių prievolių, susijusių išimtinai su šeimos poreikių tenkinimu, todėl prašė laikinųjų apsaugos priemonių įpareigojant ieškovę atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti.
Kolegija pažymi, kad įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors priešingos šalies veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas reikalavimas būtų patenkintas, nepareikštų reikalavimų atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismui buvo pateikęs tik atsiliepimą į ieškovės ieškinį, priešpriešinis savarankiškas reikalavimas nebuvo pareikštas. Be to, kolegija laiko, kad apeliantas neįrodė, jog byloje reikalingas įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, nepagrindė žalos atsiradimo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą grindžia tik tuo, kad įpareigojus teikti laikiną išlaikymą dukrai, jo vertinimu, gali sumažėti bendro sutuoktinių turto balansas. Atsižvelgiant į apelianto argumentus, laikytina, kad apeliantas siekia išvengti laikino išlaikymo dukrai teikimo, prašydamas taikyti įpareigojimus ieškovei tokiai pat sumai. Kolegija pažymi, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos normos įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje, todėl šeimos bylose ginčai sprendžiami atsižvelgiant į vaiko interesus. Tėvų prievolė teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nustatyta įstatymo (CK 3.192 str.); vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesais (CK 3.203 str. 1 d.). Todėl esant privalomai įstatyminei pareigai teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, laikino išlaikymo priteisimas negali būti priešpastatomas siekiui išsaugoti šeimos turto vertę. Todėl apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Skundžiamos nutarties motyvų glaustumas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi draudžiama iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį naikinti vien formaliais pagrindais (CPK 320 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2010-10-04 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Iš apelianto (atsakovo) A. K. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 20 Lt (b.l.43) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. K. 20 Lt (dvidešimt litų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).