Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, profesinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o būtent: jis 2022 m. spalio 31 d. apie 18.50 val., Vilniuje Krakiškių g, ties pastatu Nr. 8., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus nuo alkoholio, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.03 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. G. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2022 m. spalio 31 d. nuo pat ryto vartojo alkoholį vienas ir alkoholį vartojo iki 13.00 val. Jis išgėrė degtinės „Lituanica“ 0,5 l 40 laipsnių stiprumo. Ir maždaug apie 18.00 val. pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo draugai A. G. ir M. D., kurių telefono numerių jis neturi, tačiau jei reikės galėtų sužinoti ir pranešti. Ir jo M. D. paprašė ar jis galėtų pavežti iki Žaliųjų Ežerų, nes ten jo žmona su vaiku laukia, nes pas ją sugedo automobilis. Ir kadangi jis jautėsi gerai nusprendė važiuoti su J. A. (J. A.) priklausančiu automobiliu Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo palikęs jo kieme automobilį, kol ras pirkėją. Taip pat J. A. buvo palikęs ir automobilio dokumentus ir raktus jam. Ir jam važiuojant Žaliųjų Ežerų g. jį prispaudė gamtinis reikalas, jis sustojo šalikelėje ir nuėjo į miško gilumą atlikti gamtinių reikalų. Po ko pamatė pora jaunuolių, jie pradėjo sakyti, kad jis neblaivus. Tada jis greitai atsisėdo į automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pradėjo važiuoti link Krakiškių g. ir jam tik pasukus į namo kiemą iškart įvažiavo į kiemą ir policijos pareigūnų automobilis, kurie priėję ir patikrinę jo blaivumą jam nustatė 2,03 promilių girtumą, o antru pūtimu 2,52 promiles. Daugiau nieko neturi ką pridurti, tik tai, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, nes jis buvo paimtas, kai buvo papuolęs už vairo neblaivus. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi.

Be R. G. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: neblaivumo nustatymo aktu, 2022 m. lapkričio 8 d. apžiūros protokolu, 2022 m. spalio 31 d. M. G. tarnybiniu pranešimu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad R. G. 2022 m. spalio 31 d. apie 18.50 val., Vilniuje Krakiškių g, ties pastatu Nr. 8., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus nuo alkoholio, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.03 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus R. G. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę R. G. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. G. – neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, nedirbantis. Nors prokuroras siūlo kaltinamajam skirti maksimalią 90 parų arešto bausmę, visgi teismas, atsižvelgęs į anksčiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus mažesnę bausmę – 45 paras arešto.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Nors R. G. yra laikomas teisiamu arešto bausme pirmą kartą, kadangi jo teistumas išnykęs, tačiau praeityje kaltinamasis buvo pripažintas kaltu už vairavimą esant neblaiviam, jam buvo paskirta arešto bausmė, tačiau kaltinamasis ir vėl vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas tam skirtos specialiosios teisės. Be to, R. G. baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Tai rodo, jog R. G. plačiąja prasme savo elgesio kritiškai nevertina, yra linkęs nesilaikyti visuomenei priimtinų normų. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti arešto bausmės vykdymo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors R. G. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, teismo nuomone, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281¹ straipsnio 1 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Prokuroras prašo uždrausti R. G. naudotis specialia teise 5 metų laikotarpiui. Visgi, atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį, spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 3 d.

BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. R. G. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Iš VĮ „Regitra“ informacijos matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra trečiasis asmuo – J. A. Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją, automobilio Volvo V70 2.0 vidutinė kaina Lietuvoje be PVM – 805,80 Eur, kaina su PVM – 1 020 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo R. G. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1 020 Eur.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikintinos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. skirti galutinę bausmę – 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš R. G. automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1 020 Eur valstybės naudai.

R. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. G. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

3. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.