Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. V., V. V., Elektrėnų savivaldybės administracijai, VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. ir J. V. tai buvo antros santuokos. Iš pirmos santuokos J. V. turėjo sūnų A. V., gimusį . (duomenys neskelbtini), o iš santuokos su V. V. susilaukė antro sūnaus V. V., gimusio . (duomenys neskelbtini).

V. V. tarybiniais metais dirbo kolūkyje, o Semeliškių miestelyje, tais laikais kolūkis pastatė du daugiabučius. V. V. gavo butą, viename iš daugiabučių ir kartu su sutuoktiniu J. V. jame gyveno iki jo mirties . (duomenys neskelbtini). Šiuo metu Pareiškėja šiame bute ir toliau gyvena. Aptariamas butas ir 1/8 dalis ūkinių pastatų, esantis . (duomenys neskelbtini), buvo įsigyti 1992-09-18 pagal Butų privatizavimo įstatymą V. V. vardu.

V. V. sutuoktinis J. V. . (duomenys neskelbtini) mirė. Taip pat VĮ Registrų centras testamentų registro duomenimis J. V. testamento nepaliko, o mirusiojo įpėdiniai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

V. V. dėl teisinio išprusimo stokos, po jos sutuoktinio J. V. mirties . (duomenys neskelbtini), į notarus nesikreipė, nes pagrįstai manė, kad butas, kuris jai kolūkio buvo skirtas ir jos vardu išpirktas yra jos, todėl nieko papildomai daryti nereikia. Pareiškėjos kaimynė, L. J., kuri taip pat gyvena . (duomenys neskelbtini), tik kitame daugiabutyje, neseniai palaidojusi savo tėvą ir tvarkiusi paveldėjimo dokumentus, šių metų lapkričio mėn., paklausė V. V. ar ji yra susitvarkiusi buto paveldėjimo dokumentus po vyro J. V. mirties. Kaimynė taip pat pasakė, kad nesvarbu kieno vardu iš sutuoktinių pirktas butas, jei butas pirktas santuokoje, jis yra abiejų sutuoktinių nuosavybė. Pasiūlė papildomai pasikonsultuoti su teisininkais. V. V. nedelsiant kreipėsi į advokatų kontorą. Susipažinus su dokumentais pareiškėjai buvo paaiškinta, kad yra praleistas 3 mėn. terminas kreiptis į notarus po J. V. mirties (duomenys neskelbtini), todėl notaras nepradės paveldėjimo bylos, kol nebus teismo sprendimo. Aptariamas butas V. V. įsigytas 1992-09-18 esant santuokoje su J. V., todėl jis yra bendra sutuoktinių jungtinė nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas ypatingąja teisena nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodeksas (toliau – CK) 5. 50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 str. 1 d. numato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo jį, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.).

Pareiškėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės, byloje surinkti rašytiniai įrodymai – santuokos išrašas, VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, Nekilnojamojo turto registro išrašas, J. V. mirties liudijimas, Testamentų registro išrašas, mokėjimų už komunalines paslaugas patvirtinimas, Gyventojų registro išrašai – patvirtina, jog J. V., gimęs . (duomenys neskelbtini), mirė . (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su V. V., gimusia . (duomenys neskelbtini). Po J. V. mirties . (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla pradėta nebuvo.

Teismas, įvertinęs šiuos rašytinius įrodymus daro išvadą, kad po J. V. mirties . (duomenys neskelbtini), palikimą aktyviais veiksmais priėmė jo sutuoktinė V. V., kuri palikimo atsiradimo metu pradėjo rūpintis palikėjo turtu kaip savo, t. y., mokėjo mokesčius už Butą, liko gyventi Bute, jame tvarkėsi, tvarkė paliktus asmeninius palikėjo daiktus. Pareiškėja savo teises ir teisėtus interesus po sutuoktinio mirties gali apginti tik teisme, įrodant, kad ji po sutuoktinio J. V. mirties priėmė ir valdė jo palikimą, todėl pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes kitokia tvarka tai patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėja negali gauti (CPK 445 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.

Teismas nepasisako dėl priimto palikimo sąrašo, kadangi neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str.).

Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 88, 96, 177-178, 270 str. str., 444 str. 1 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445-448 str. str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties . (duomenys neskelbtini), priėmė ir valdė jo palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.