Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M., ne vėliau kaip nuo 2018 m. gruodžio 11 d., tiksliai nenustatytu laiko, bet ne vėliau kaip nuo 1:30 val., su savimi, striukės kišenėje neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki 2018 m. gruodžio 11 d., apie 2:00 val. laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,646 g. kanapių (antžeminių dalių), kuri buvo rasta policijos pareigūnų atliktos paviršinės apžiūros metu prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Kaltinamasis S. M. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad prieš tą įvykį pas savo dėdę R. O., mamos brolis, gyvena (duomenys neskelbtini), gėrė vyną. Buvo jo gimtadienis. Išgėrė vieną taurę vyno. Vyko šeimos šventė. Nuvažiavo pas draugą, kuris gyvena prie PPC „Ozas“. Dviese su draugu toliau gėrė vyną. Išgėrė maždaug vieną butelį vyno. Apie 21-22 val. vakaro baigė išgertuves. Toliau atsiminimai dingsta. Atsimena tik kruviną ranką ir kaip tėvas jį vežė namo. Susižeidė ranką padarydamas nedidelę skylę lange. Grįžo namo. Mama jam pasakojo, kad atsisakinėjo GMP. Kaip supranta, kai jie atvyko, jis priešinosi. To neatsimena, žino iš mamos pasakojimų. Jam pasakojo, kad negalėjo su juo susitvarkyti. GMP iškvietė pareigūnus. Atsimena, kad ši moteris (A. Š.) buvo pas jį kambaryje, jis kalbėjo nesąmones. Atvažiavo pareigūnai. Jie jį apžiūrėjo, ištraukė kanapes. To neatsimena. Kitas atsiminimas jau areštinėje. Kaip ėmė kraują neatsimena. Žaizdą sutvarkė, dabar su ranka viskas gerai. Yra bandęs vartoti kanapes. Drabužiai buvo jo, rado šioje striukėje. Kažkas kitas įdėti negalėjo. Jį kaltina teisingai. Jei atsimintų kaip įsigijo, pasakytų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje įrodo šie įrodymai (BPK 20 straipsnis).

Teisiamajame posėdyje 2019 m. rugsėjo 26 d. liudytoja A. Š. parodė, kad nepažįsta kaltinamojo. Vakare arba naktį gavo iškvietimą, kad kraujuoja paciento ranka dilbio srityje. Atvyko, pacientas gulėjo ant lovos, šalia buvo giminaičiai. Sutvarkė žaizdą, pamatavo spaudimą, pulsą. Pacientas buvo agresyvus, matėsi, kad buvo vartojęs alkoholio. Žaizda buvo pjautinė. Norėjo paklausti kas atsitiko, bet negalėjo su juo susikalbėti, jis kalbėjo agresyviai. Artimieji nieko nesakė. Jis suvokė, kad yra namuose, kad šalia yra jo šeimos nariai. Jei jis būtų tokios būsenos, kad nesiorientuotų, negalėtų nueiti iki automobilio. Iki automobilio nuėjo pats. Sesuo jį ramino. Jis buvo su viršutiniais drabužiais. Nuvedė pacientą į automobilį, kuriame jis sėdėdamas pradėjo kojomis daužyti prietaisus. Trankėte kardiografą, neštuvus. Jis įrangos nesulaužė. Jis sakė, kad „parodys mums mūsų vietą“. Norėjo prisegti jį saugos diržu tam, kad saugiai transportuoti jį į ligoninę. Jis sakė: „kaip jūs mane vešite? Ką apie mane galvojate?“. Dar būdami automobilyje iškvietė policijos pareigūnus, nes bijojo, kad jis gali iššokti iš automobilio. Artimieji prašė nekviesti policijos. Atsakė, kad negali su juo susitvarkyti. Ji taip pasielgti negalėjo. Jie abu sakė, kad yra pareigūnai. Kitaip neturėjo teisės jo transportuoti. Namuose ir automobilyje kartu buvo jo sesuo. Mama buvo priėjusi prie automobilio. Sesuo bandė jį raminti. Namuose jis jau buvo agresyvus. Norėjo suteikti jam pagalbą. Jis su visais kalbėjo agresyviai. Jai atrodė, kad jis buvo pavartojęs alkoholio, būklė buvo aiški. Pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus. Jis nurimo. Atvyko policijos pareigūnai, nuvedė jį į savo automobilį. Žaizda buvo sutvarkyta. Jis nuėjo su policijos pareigūnais, nieko nebedaužė. Buvo trys policijos pareigūnai vyrai. Ji atsisėdo į automobilio priekį, pildė dokumentus. Pas juos automobilyje policijos pareigūnai jo neapžiūrėjo, nusivedė į savo automobilį. Nematė, ar kartu ėjo sesuo ir mama. Priėjęs policijos pareigūnas pasakė, kad aptiktos neaiškios medžiagos. Jį į lazdynų ligoninę transportavo policijos automobiliu. Pavojaus gyvybei nebuvo, tačiau žaizdą reikėjo susiūti, jie važiavo iš paskos. Ligoninėje perdavė dokumentus. Toliau nieko nežino.

Iš esmės analogiškus parodymus 2019 m. kovo 28 d. liudytoja davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 30).

Teisiamajame posėdyje 2019 m. rugsėjo 26 d. liudytoja R. M. sutiko duoti parodymus (kaltinamojo mama). Parodė, kad viskas vyko naktį iš gruodžio 11 d. į gruodžio 12 d. Gruodžio 11 d. buvo jos brolio gimtadienis. Sūnus atsigėrė šampano ir išėjo ieškoti nuotykių, o jie išsiskirstė namo. Po 24 val. jai paskambino vyras, pasakė, kad veža sūnų namo iš Kalvarijų g., pasakė, kad sūnus labai girtas. Atvežė jį namo, S. pats užlipo į namus. Tai antras jo kartas gyvenime tokiame stovyje. Jis prisėdo ir pradėjo griūti ant šono. Ji jo neišlaikė ir jis nukrito ant žemės. Pradėjo jį judinti, kelti, o jis buvo kaip be sąmonės. Pasikvietė dukrą, tempė jį į jo kambarį, o po juo didėjo kraujo klanas. Nurengė striukę, pamatė, kad jis visas buvo kruvinas. Su dukra nutempė jį iki lovos, paguldė, nuėmė drabužius. Po džemperiu buvo užrištas skuduras, viskas buvo permirkę krauju. Dukra jį gaivino, o ji užrišo ranką rankšluosčiu ir paskambino greitajai pagalbai. Ant rankos nuo alkūnės iki riešo buvo daug pjovimų. Medikai jai pasakė, kad tai įgriuvimas į stiklus. Pasakė gydytojams, kad negali atgaivinti, jis nereaguoja. GMP atvažiavo greitai. Kai pradėjo tvarstyti ranką sūnus atsipeikėjo. Kitas medikas buvo vyras. Buvo ir ši moteris (A. Š.). Ji paprašė S. M. asmens dokumento. Ji pradėjo blaškytis, S. M. nereagavo ir nieko nesakė. Pradėjo purtyti jo kišenes, išvertė spintą, nes negalėjo surasti dokumento. Vairuotojas barė sūnų, buvo irzlus. Medikė pasakė, kad reikia jį vežti į ligoninę, nes reikia siūti žaizdą. S. užsispyrė, sakė, kad nevažiuos, nenori, jam nereikia. Jis jau galėjo šnekėti, stovėti, gal pasijautė geriau. Aprengė jį, striukė gulėjo koridoriuje. Striukė ir džemperis nebuvo pažeisti. Tą vakarą jis turėjo būti su marškinėliais trumpomis rankovėmis, striukė tą vakarą nebuvo jo žinioje ten, kur su kažkuo jis prisigėrė. Su dukra nuvedė jį į apačią, įsodino į greitosios pagalbos automobilį. Dukra sėdėjo šalia jo. Ji įlipo irgi, nes išgirdo beprasmį ginčą su vairuotoju. Kitų garsų nebuvo. Paprašė Sauliaus patylėti, dukra mėgino užčiaupti jam burną. Jis buvo neadekvatus. Ne visą laiką buvo automobilyje, nematė ir negirdėjo, kad jis spardė įrangą greitosios pagalbos automobilyje. Vairuotojas pasakė, kad atsisako jį vežti. Ji pasakė, kad nuveš jį patys. Galėjo atrodyti, kad jis agresyvus. Medikė nesutiko, kad jie vežtų jį savo automobiliu. Į jų kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Nieko blogo nepagalvojo. S. jau buvo išlipęs iš greitosios pagalbos automobilio, visi sustojo ratu. Ji truputį jį palydėjo link policijos automobilio ir paliko su patruliais. Medikai išvažiavo pirmi, o jie išvažiavo savo automobiliu, visi susitiko tik Greitosios pagalbos ligoninėje, kai prie jos priėjo vienas iš patrulių ir pasakė, kad reikia pasikalbėti. Jie išėjo už lauko durų, pareigūnas pasakė, kad sūnaus kišenėje rado kanapių ir visa tai yra nufilmuota. Vyras išsitraukė tabaką, pasakė, kad S. skolinasi iš jo tabaką, bet pareigūnas pasakė, kad garantuoja, jog tai kanapės. Kai sūnaus žaizdos buvo susiūtos, jį nuvežė į komisariatą. Jai kanapių nerodė. Žino, kad kanapės kainuoja pinigus, jis tą vakarą pinigų neturėjo. Toje aplinkoje galbūt buvo kanapių, gal kažkas davė parūkyti. Jis du metus vartoja antidepresantus dėl to, kad jo geriausias draugas tapo narkomanu. Reiškia, kad kartu su alkoholiu buvo ir kanapių. Ji dirbo 3PK. Visus šiuos mėnesius jis jaučiasi kaltas dėl šios situacijos, gailisi ir pripažįsta.

Jau aptartus kaltinamojo ir teisme apklaustų liudytojų parodymus patvirtina

- 2018 m. gruodžio 11 d., 01:35 val. GMP brigada pranešė, kad reikalinga policijos pagalba su agresyviu pacientu (skambučio pradžia 01:34 val.);

- 2018 m. gruodžio 11 d., apie 01:55 val. buvo gauta informacija iš GMP brigados apie tai, jog (duomenys neskelbtini), prašė policijos pareigūnų pagalbos dėl to, kad S. M. agresyviai elgėsi, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Dėl saugumo, buvo nuspręsta asmenį vežti policijos automobiliu. Prieš sodinant S. M. į tarnybinį automobilį, patikrinus jo asmeninius turimus daiktus, striukės viršutinėje kišenėje buvo rastas polietileninis maišelis su žalios spalvos, augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotine medžiaga. (b. l. 9-10).

Vilniaus apskr. VPK vyr. patrulis R. V. 2018 m. gruodžio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2018 m. gruodžio 11 d., apie 01:55 val., patruliuodamas kartu su vyr. patruliu G. J. ir vyresniuoju patruliu K. S. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) GMP brigada prašo policijos pareigūnų pagalbos, kadangi pacientas elgėsi agresyviai. Atvykus į minėtą adresą GMP paaiškino, kad S. M. agresyviai elgiasi, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Kadangi pilietis buvo agresyvus dėl aplinkinių saugumo nusprendė asmenį vežti policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu. Prieš sodinant į tarnybinį automobilį, patikrino S. M. turimus asmeninius daiktus, striukės viršutinėje kišenėje rado politileninį maišelį su žalios spalvos, augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotine medžiaga. Kartu su kolegomis S. M. pristatė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, ten jis buvo apžiūrėtas, jam buvo susiūtas dešinės rankos dilbis. Po medicininės apžiūros S. M. pristatė į Vilniaus m. 2 PK tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi (b. l. 11). Analogiškas aplinkybes liudytojas parodė apklaustas ikiteisminiame tyrime (b. l. 13).

Pas S. M. rasta ir paimta augalinės kilmės medžuaga 2018m. gruodžio 11 d. pateikta ikiteisminį tyrimą atlikusiam tyrėjui (b. l. 15), kuris, paskyrė byloje užduotį specialistui (b. l. 17). Gautoje specialisto išvadoje Nr. 140-(6196)-IS1-189 nurodyta, kad žalsva augalinė medžiaga iš plastikinio paketėlio, paimta 2018-12-11, (duomenys neskelbtini), Vilnius, pas S. M. apžiūros metu, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,646 g., o tetrahidrokanabinolio koncentracija 14,0%) (b. l. 20-21).

Iš S. M. paėmus pavyzdžius lyginamajam tyrimui (b. l. 16), buvo gauta specialisto išvada Nr. T-N 3217/2018(01) nurodyta, jog S. M. šlapime tetrahidronakabinolio karboksi rūgšties ir nustatyta mažiausia koncentracija 2,11% (promilės) etilo alkoholio. Šlapimas paimtas 2018 m. gruodžio 11 d., 8.05 val. (b. l. 26).

Alkotesterio kvitu nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 11 d., 2:52 val., S. M. buvo nustatytas 1,25 prom. neblaivumas(b. l. 65).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus ir šiame nuosprendyje aptartus įrodymus teismas sprendžia, kad S. M., ne vėliau kaip nuo 2018 m. gruodžio 11 d., tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 1:30 val., su savimi, striukės kišenėje neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki 2018 m. gruodžio 11 d., apie 2:00 val. laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,646 g. kanapių (antžeminių dalių), kuri buvo rasta policijos pareigūnų atliktos paviršinės apžiūros metu prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai kaip baudžiamasis nusižengimas, nes pas S. M. rastos narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) kiekis yra 0,646 g., vadinasi, tai yra nedidelis kiekis, nes neviršija narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų I sąrašo „narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ 19 punkte nustatytų šios narkotinės medžiagos nedidelio, t. y. ne daugiau kaip 5 g. kiekio.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis).

Kaltinamojo mama R. M. pateikė teismui 2019 m. spalio 14 d. prašymą perduoti kaltinamąjį S. M. jos atsakomybėn pagal laidavimą. Įsitikinusi, kad artimai pažįsta sūnų kaip protingą, geros širdies , linkusį kitiems padėti vaikiną, kuriam reikia tik nedidelės teigiamos įtakos formuojant tinkamą požiūrį į alkoholį ir narkotinių priemonių vartojimą be gydytojo paskyrimo.

Teisme R. M. prašymą palaikė ir paaiškino, kad sūnus jau suaugęs, jos įtaka jam ribota. Jai atrodo, kad per 20 metų stengėsi daryti teigiamą įtaką, galbūt kažką praleido. S. yra geras, geros širdies vaikas, kuris padeda, užjaučia. Tai vienkartinis atvejis. Mano, kad jis atidžiau žiūrės su kuo bendrauti, kokiomis aplinkybėmis ką daryti, labiau suvoks savo, kaip suaugusio žmogaus, atsakomybę. Ji galiu tai truputį koreguoti. Šeimoje jie yra pakankamai artimi. Mano, kad tiek užtektų, kad S. pasirinktų blaivybę, nedaryti nusikalstamų veikų. S. jau padarė išvadas ir ateityje padarys. Ji gali garantuoti už jo tinkamą elgesį. Sūnus porą metų gydėsi depresiją. Nedidelis kiekis alkoholio ir antidepresantai sukelia tokią reakciją. Gauna 400 eurų pensiją iš valstybės. Prižiūri mamą ir anytą. Sūnus padeda.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas numato Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis, kuris nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalis nustato asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms yra galimas šio instituto taikymas.

Teismas nustatė, kad kaltinamasis S. M. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą. Dėl šios nusikalstamos veikos visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Žala nėra padaryta. Kito baudžiamojo proceso dėl kaltinamojo galimai neadekvataus ir agresyvaus elgesio gydytojo atžvilgiu pradėta nebuvo. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamasis S. M. neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais, siekia išlaikyti egzaminą ir gauti vidurinio išsilavinimo atestatą. Administracine tvarka vieną kartą 2018 m. gegužės 8 d. buvo baustas už važiavimą be bilieto (ANK 446 straipsnio 2 dalis), i du kartus už tą pačią veiką 2017 m., padarytą nepilnamečio (ANK 446 straipsnio 4 dalis) (b. l. 82-84).

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių, kad yra pagrindas kaltinamąjį S. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas mano, kad jis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. S. M. laiduotoja skirtina jo motiną R. M., kuri, kaip įsitikino teismas, yra tinkama laiduotoj ir darys teigiamą įtaką sūnui dėl jų artimų santykių bei dėl to, kad sūnus kartu gyvena, jai padeda (BK 40 straipsnis). Laidavimo užstatas neskirtinas. Baudžiamoji byla, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šiuo nuosprendžiu nutrauktina (BPK 29 straipsnio 1 dalis, 235 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

BPK 67 straipsnio 2 dalis nustato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos įstatymo numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

Prokuroras prašė paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų fondą. Šios administracinio poveikio priemonės taikymą reglamentuoja BK 71 straipsnio nuostatos, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nustatyta ir tai, kad šios įmokos terminą nustato teismas. Terminas negali būti ilgesnis negu treji metai.

Įvertinęs byloje surinktus ir jau šiame nuosprendyje aptartus įrodymus, tai, kad kaltinamajam taikomas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato institutas, teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju prokuroro prašymas dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo yra pagrįstas. Visgi, nustatant įmokos dydį teismas mano, kad pakanka skirti minimalaus dydžio įmoką – 5 MGL (250 EUR) dydžio įmoką.

Dėl kardomųjų priemonių

Nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina kaltinamajam šioje byloje taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas, -

nusprendžia:

atleisti S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pagal laidavimą be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal laidavimą laiduotojai R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant dviejų metų laidavimo terminą.

Paskirti S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų fondą, nustatant įmoką sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos surenkamąją sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332, Luminor Bank.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti S. M. šioje byloje taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti S. M. ir jo laiduotojai paskirtai R. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti laiduotojai R. M., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.