- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-03-26
- Bylos Nr.
- e1-1351-1049/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00529-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- V. T.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 4 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Aliaus Juodviršio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje V. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 15 kartų, paskutinius kartus – 13. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 240 valandų visuomenės labui dirbant po 40 valandų per mėnesį, bausmė neatlikta; 14. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 1 dalį, galutine 1 metai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė neatlikta; 15. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), galutine subendrinta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
V. T. 2020 m. spalio 16 d. apie 13.08 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaistinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynos pagrobė prekių – du vienetus kremų „Filorga hydra filler“, kurio vieneto kaina 50,09 eurų (bendra vertė 100,18 eurų) ir kremą „Filorga hydra filler mat“, kurio kaina 50,19 eurų ir laikydamas rankoje išsinešė iš vaistinės nepateikęs prekių apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaistinei priklausantį 150,37 eurų vertės turtą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis V. T. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tiksliai dienos neatsimena, bet gali būti 2020 m. spalio 16 d., kai kartu su K. V. atėjo į „(duomenys neskelbtini)“ vaistinę, esančią (duomenys neskelbtini). Kiek pamena K. įėjo pirmas, jis įėjo vėliau, po vaistinę vaikščiojo atskirai. Vaikščiodamas po vaistinę sugalvojo, kad pavogs iš lentynos kremų. Kokie tai kremai ir kokia jų kaina neatsimena, tačiau gali būti tie kurie nurodyti įtarime. Pasiėmęs tris vienetus kremų išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs. Suvokia, kad įvykdė vagystę. K. apie jo įvykdytą vagystę nežinojo. Kremus pardavė, o gautus pinigus išleido pragyvenimui, buičiai. Dėl nusikalstamos veikos gailisi. Šiai dienai pajamų atlyginti vaistinei padarytą žalą neturi, nes yra suimtas Kauno tardymo izoliatoriuje, tačiau esant galimybei pasižada atlyginti 150,37 eurų žalą (1 t., b. l. 193–195, 2 t. b. l. 25–27).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:
Liudytoja I. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. spalio 6 d. ji dirbo vaistinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Apie 13.00 val. į minėtą vaistinę įėjo vyras, kuris nuėjo prie lentynos, kurioje sudėti brangūs kremai. Šis vyras jai pasirodė įtartinas, nes jis stebinčiu ir tiriamuoju žvilgsniu vis dairėsi į ją. Liudytoja tuo metu buvo prie kasos ir aptarnavo žmones. Kadangi aptarnaujant žmones užtruko, ji vyro paklausė ką jis norėtų pirkti. Šis atsakė, kad jam reikia vaistų nuo grybelio. Jo paprašė stoti į eilę ir laukti. Vyriškis buvo apie 170 cm ūgio, kresno kūno sudėjimo, šviesių, praretėjusių plaukų. Netrukus jos aptarnauti žmonės išėjo iš vaistinės, ji vyrui pradėjo rodyti įvairius kremus nuo grybelio. Galiausiai šis atsakė, kad kremai jam per brangūs, jis jų nepirks ir tuoj pat išėjo iš vaistinės. Išėjus šiam vyrui ji pradėjo tikrinti lentynas toje vietoje, kur tik įėjęs į vaistinę jis dairėsi. Patikrinusi lentynoje esančius kremus suprato, kad trūksta 3 vnt. kremų. Apie 14.00 val. į darbą atvyko kolegė S. L. ir liudytoja jai pasakė, kad į vaistinę buvo atėjęs vyras, po kurio apsilankymo iš lentynos dingo 3 kremai. Kartu su S. L. peržiūrėjo vaistinės vaizdo įrašą ir pamatė, kad į vaistinę buvo atėjęs ir kitas vyras, kuris iš lentynos paeiliui paėmė 3 vnt. dėžučių su jose buvusiais kremais ir išėjo iš vaistinės. Kremus iš lentynų paėmė tas kitas vyras, kurį pamatė tik per vaizdo kamerų įrašus, jau po įvykio. Įvykio metu to kito vyro pati nematė, jį pastebėjo tik peržiūrėjus vaizdo įrašą (1 t. b. l. 86–89, 101–104).
Iš 2020 m. spalio 14 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja S. L. nurodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vaistininke. 2020 m. spalio 6 d. dirbo minėtoje vaistinėje, kuomet apie 14.00 val. jai atvykus į darbą jos kolegė I. B. pranešė, kad į vaistinę buvo atėjęs jai įtarimą sukėlęs vyras, kuris galimai pavogė tris kremus, kadangi šiuo metu jų trūksta parduotuvės prekių lentynoje. Peržiūrėjus vaistinės vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašus, pamatė, kaip į vaistinę apie 13.02 val. atėjo vyriškis, kuris stovėjo parduotuvės patalpoje, dairėsi ir kalbėjo telefonu. Netrukus panašiu laiku į vaistinę atėjo kitas vyras, kuris susižvalgė su anksčiau atėjusiu vyru, ženklais vienas kitam rodo į prekių lentynas. Netrukus, vėliau atėjęs vyras priėjo prie grožio prekių lentynos ir iš jos paėmė tris kremus. Toliau peržiūrint vaizdo įrašus, pamatė, kaip tas pats vyras iš prekių lentynos paėmęs minėtus kremus ir juos laikydamas rankose išėjo iš vaistinės patalpų ir pasišalino nesusimokėjęs už prekes. Dėl įvykdytos vagystės UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 150,37 eurų turtinė žala (1 t. b. l. 23–28).
Iš 2020 m. spalio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedėjos pareiškimo matyti, kad 2020 m. spalio 6 d. apie 13.00 val., du asmenys iš prekybos salės pavogė tris kosmetikos prekes – kremą „Filorga hydra filler“, 50 ml 2 vnt., kurių bendra vertė 100,18 eurai ir kremą „Filorga hydra filler Mat“ 50 ml, 1 vnt., 50,19 eurų vertės (1 t. b. l. 38).
Iš 2020 m. spalio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 39–46)
2020 m. spalio 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja K. R. tarnybiniame pranešime dėl asmenų tapatybės nustatymo, nurodė, kad peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kameros įrašus „(duomenys neskelbtini)“ vaistinės, esančios (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 6 d. apie 13.00 val. užėjo K. V., o netrukus po jo į vaistinės prekybos salę atėjo ir V. T., kuris iš prekių lentynos paėmė 3 dėžutes ir laikydamas jas rankoje 13.08 val. pasišalino iš parduotuvės nesusimokėjęs. Abu asmenys policijai žinomi dėl jų ankščiau įvykdytu nusikalstamų veikų bei padarytų administracinių nusižengimų (1 t. b. l. 82).
Iš 2020 m. spalio 15 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad prie PRĮR ROIK Nr. 0120000558319, apžiūrėti įkelti du vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip K. V. kartu su vaistinės darbuotoja prieina prie prekių lentynos, kur vaistininkė rodo K. V. įvairias prekes ir vyras jas apžiūrinėja, o V. T. iš prekių lentynos paima tris dėžutes ir nueina prie vaistinės išėjimo ir toliau vaizdo įraše nebematomas (1 t. b. l. 59–67).
Iš S. L. pateikto kompaktinio disko su vaizdo įrašu bei vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti du vaizdo įrašai, kuriuose yra užfiksuota kaip į vaistinės patalpas įeina V. T. ir toliau rankoje laikydamas mobilųjį telefoną stoviniuoja bei žvalgosi aplinkui. V. T. priėjęs prie prekių lentynos atsisuka veidu kryptimi link kito, vaistinės prekybos salėje toliau nuo jo stovinčio, asmens – K. V. ir tuo pat metu kaire ranka rodo į savo kairėje pusėje esančią prekių lentyną. Tuomet, V. T. prieina dar arčiau prekių lentynos ir vėl atsisukęs veidu kryptimi link toliau nuo jo stovinčio K. V., savo kaire ranka rodo į ta pačią prekių lentyną. Vaizdo įraše matoma, kaip V. T. apsižvalgo ir iš prekių lentynos paima tris dėžutes. Matoma kaip V. T. visas tris dėžutes perima ir laiko savo dešinėje rankoje ir nueina link vaistinės išėjimo ir toliau vaizdo įraše nebematomas (b. l. 72–81).
Iš 2020 m. gruodžio 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad I. B. pateikus foto nuotraukas atpažinimui, kurioje yra V. T. (foto Nr. 2), I. B. nurodė, kad jos apklausoje apibūdinto vyro Nr. 1, su kuriuo bendravo šiuose nuotraukose nėra. Ar yra asmuo, jos apklausoje apibūdintas, kaip Nr. 2, kurį pastebėjo peržiūrėjus vaizdo įrašus, pateiktose nuotraukose negalėtų kategoriškai teigti. Pagal plaukų spalvą, bei veido formą galimai vyrą įvykdžiusį vagystę, bei jos apibūdintas, kaip vyras Nr. 2 šiuose nuotraukose yra nuotraukoje Nr. 2 (V. T.) (1 t. b. l. 105–109).
Iš 2020 m. gruodžio 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad I. B. pateikus foto nuotraukas atpažinimui, kurioje yra K. V. (Nr. 3), I. B. nurodė, kad jos apklausoje apibūdintas vyras Nr. 1, su kuriuo bendravo ir apie kurį davė parodymus panašiausias nuotraukoje Nr. 3. Asmenį atpažįsta iš šviesių, praretėjusių plaukų, akių (1 t. b. l. 110–114).
2020 m. gruodžio 16 d. įtariamuoju apklaustas K. V. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) paaiškino, kad 2020 m. spalio 16 d. apie 13.00 val. būdamas kartu su V. T. atėjo į vaistinę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Atėjo nes norėjo nusipirkti vaistų. Jis kalbėjosi su vaistininke, kiek pamina vaistininkės klausė, kur yra vaistų nuo grybelio arba nuo dantenų. V. T. tuo metu, buvo prie kremų lentynos. T. jo paklausė, kur yra veido kremų, jis jam pasakė arba parodė pirštu. Jis toliau žiūrėjo sau vaistų. Nematė ką V. T. darė, tik matė, kad jis išėjo, bet, kad būtu pavogęs įtarime nurodytus kremus nematė. Jie nesitarė kartu eiti vogti. Jis sau tinkamų vaistų nerado, nes jie buvo per brangūs todėl išėjo iš vaistinės nieko nepirkęs (1 t. b. l. 133–135).
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas V. T. dėl nedidelės vertės svetimo turto vagystės, pasitvirtino.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. T., turėdamas išankstinį tikslą užvaldyti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, 2020 m. spalio 16 d., apie 13.08 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje vaistinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobė du vienetus kremų „Filorga hydra filler“, kurio vieneto kaina 50,09 eurų (bendra vertė 100,18 eurų) ir kremą „Filorga hydra filler mat“, kurio kaina 50,19 eurų, bendros 150,37 eurų vertės.
V. T. kaltė įrodyta ne tik jo paties parodymais apie tai, kad jis atėjęs į vaistinę pavogė tris kremus, t. y. vaistininkei nematant iš lentynos paėmė juos ir nesusimokėjęs išėjo, bet ir vaistinės darbuotojos E. B. parodymais. Ji paaiškino, kad pačios vagystės nematė, tuo metu bendravo su kitais klientais, tačiau vienas iš klientų jai pasirodė įtartinas, todėl jam išėjus, apžiūrėjo lentynas ir pamatė, kad trūksta trijų vienetų kremų. Vagystė užfiksuota vaizdo kameromis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas patvirtina, kad dėl „Filorga hydra filler“ 50 ml talpos, 2 vnt. kremo ir „Filorga hydra filler Mat“, 50 ml talpos kremo vagystės vaistinei padaryta 150,37 eurų turtinė žala. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami V. T. kaltei pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė BK 178 straipsnio 1 dalyje aprašyta materialiąja sudėtimi, t. y. joje kaip būtini objektyvieji požymiai nurodyti ir veika, kuria pagrobiamas svetimas turtas, ir šios veikos padariniai – svetimo turto užvaldymas.
Tam, kad veika būtų kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pagrobto turto vertė turi būti didesnė nei 3 MGL (150,00 eurų), bet mažesnė bei 5 MGL (250,00 eurų).
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma liudija, jog kaltinamojo V. T. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nes aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, jog V. T. tyčia pagrobė svetimą turtą, tai yra turėdamas tikslą tyčia neatlygintinai jį užvaldyti, suprasdamas nusikalstamos veikos pavojingumą ir numatydamas padarinius, aktyviais veiksmais to siekė ir tokiu būdu pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius kremus, kurių bendra vertė yra daugiau nei 3 MGL, bet mažiau nei 5 MGL, tai yra 150,37 eurų, nenustačius jokių kitų vagystę kvalifikuojančių aplinkybių, kaltinamojo V. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. V. T. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – areštu (2 t. b. l. 29–31).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nors kaltinamasis V. T. iš esmės pripažino savo kaltę, tačiau šiame kontekste nėra pagrindo pripažinti tai kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Taigi kaltininko prisipažinimas aiškinamas kaip esminių kvalifikacijai reikšmingų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2006). Taigi, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi, o tokių aplinkybių šioje byloje konstatuoti negalima. Dėl vagystės kaltinamasis buvo sulaikyti tik po intensyvių proceso veiksmų atlikimo, vengė atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą (2 t., b. l. 3), veikė kartu su kitu asmeniu, jo kaltę byloje liudijo jau iki tol surinkti akivaizdūs įrodymai – vaistinės apsaugos kamerų vaizdo įrašai, liudytojų I. B., K. V. parodymai, įvykio vietos apžiūros rezultatai, atpažinimai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, be to, atsižvelgtina į tai, kad nors būdamas jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)) iki šiol V. T. jau yra teistas net penkiolika kartų, iš kurių absoliučia dauguma atvejų dėl nusikaltimų nuosavybei, nuolatos vykdo administracinius nusižengimus. Taigi, esant šioms aplinkybėms vertinti tokį V. T. elgesį kaip atsitiktinį ar pripažinti, jog jis dėl to nuoširdžiai gailisi, nėra jokio pagrindo.
Kaltinamasis praeityje teistas 15 kartų (1 t., b. l. 136–168), teistumas yra neišnykęs, bausmių neatlikęs, eilę kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 169), nedirba, šiuo metu jam yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas kitoje baudžiamojoje byloje, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 17 d. (1 t., b. l. 171), gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nuo 2017 m. kovo 13 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 176), tačiau jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (1 t., b. l. 181).
BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės viešųjų darbų arba baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.
Parenkant ir skiriant bausmę kaltinamajam V. T., atsižvelgtina į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis V. T. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, turėdamas neišnykusį teistumą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. baudžiamąjį įsakymą dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, nusikalstama veika baigta. Jis yra 15 kartų teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra jo atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių, pakaltinamas, nedirba.
Prokuroras siūlo kaltinamajam už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirti 30 parų arešto bausmę ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti trečdaliu.
Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti V. T. skirtinos bausmės rūšį – areštą, kadangi švelnesnėmis bausmės rūšimis bausmės tikslai nebuvo pasiketi, kaltinamasis ir toliau daro teisės pažeidimus. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis yra vienintelė įmanoma, todėl tinkama V. T. nubausti siekiant, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo ankstesnius teistumus, administracines nuobaudas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, itin neigiamą charakteristiką, darytina išvada, kad jam turi būti skirtina ne prokuroro prašoma 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, o maksimalaus dydžio – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, tai užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, paskiriant maksimalią 45 parų arešto bausmę.
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė 30 parų arešto bausmė.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu subendrinta su neatlikta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 (šešių) mėnesių 240 valandų viešųjų darbų bausme (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu 2 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, ją prilyginant 40 dienų laisvės atėmimo bausmei), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 22 d. nuosprendis šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienai LITEKO duomenimis neįsiteisėjęs, todėl siekiant išvengti dvigubo bausmių subendrinimo iki aukščiau minėto nuosprendžio įsiteisėjimo, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė nubendrintina.
V. Civilinis ieškinys ir kiti proceso klausimai
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė S. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 150,37 (vieno šimto penkiasdešimt eurų ir 37 centų) turtinės žalos atlyginimo, nurodydama, jog dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 150,37 (vieno šimto penkiasdešimt eurų ir 37 centų) turtinę žalą (1 t. b. l. 54), su kurios dydžiu kaltinamasis sutiko. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais duomenimis, ginčo dėl priteistinos turtinės žalos dydžio nekilo, civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo priteisiant civilinio ieškovo naudai 150,37 (vieną šimtą penkiasdešimt eurų ir 37 centus).
Kaltinamajam V. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pradėjus vykdyti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais ir su administracinių nusižengimo registro išrašu (1 t., b. l. 57, 71, 169), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
V. T. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. T. paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto.
Išaiškinti V. T., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (El. paštas info@kaunoti.lt, telefonas 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo V. T. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 150,37 (vieną šimtą penkiasdešimt eurų ir 37 centus) turtinei žalai atlyginti.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pradėjus vykdyti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo medžiaga ir su administracinių nusižengimo registro išrašu (1 t., b. l. 57, 71, 169), palikti saugoti byloje.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.