Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė ieškiniu (1 t., b. l. 3–10) ir atsiliepimu į priešieškinį (3 t., b. l. 177–183) prašė priteisti iš atsakovės 48 242,78 Lt (13 972,07 Eur) netesybų, 25 000 Lt (7 240,50 Eur) avansą, 7 757,02 Lt (2 246,58 Eur) skolą, 9 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o priešieškinį atmesti. Ieškovė nurodė, kad šalys 2012 m. spalio 12 d. sudarė Statybos subrangos darbų sutartį Nr. 2012/10/12 (toliau – Sutartis) dėl betoninių pagrindų išlyginimo, panaudojant savaime išsilyginančius mišinius, PVC dangos paklojimo, priklijavimo ir siūlių suvirinimo, taip pat grindjuosčių sumontavimo. Ieškovė 2013 m. balandžio 12 d. atsakovei pranešė apie Sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovė iš esmės pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Atsakovei neįvykdžius Sutarties, ieškovė, remdamasi Sutarties 9.2, 9.3 ir 9.4 punktais, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi ir 6.71 straipsnio 1 dalimi, turi teisę reikalauti 48 242,78 Lt (13 972,07 Eur) netesybų. Taip pat ieškovė prašė priteisti sumokėtą 25 000 Lt (7 240,50 Eur) avansą, grįsdama reikalavimą CK 6.222 straipsnio 1 dalimi. Ieškovė nurodė, kad jai nekyla prievolė atsiskaityti su atsakove už dalį atliktų darbų pagal Sutarties 13.9 punktą, nes darbai buvo atlikti nekokybiškai, dėl ko ieškovė jų nepriėmė. Ieškovė pažymėjo, kad ji atsakovei ne tik sumokėjo 25 000 Lt (7 240,50 Eur) avansą, bet ir patiekė darbams atlikti reikalingas medžiagas ir įrankius pagal 2012 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą–faktūrą NMT0000640, kuri apmokėta nebuvo, todėl jai taip pat turi būti priteista 7 757,02 Lt (2 246,58 Eur) skola.

2. Atsakovė priešieškiniu (3 t., b. l. 161–168) ir atsiliepimu į ieškinį (1 t., b. l. 116–122) prašė pripažinti, kad 2012 m. lapkričio 27 d. atsakovės atliktas įskaitymas, po kurio atsakovė ieškovei liko skolinga 1 290,58 Lt (373,78 Eur), yra teisėtas ir galiojantis, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinis grindžiami tuo, kad Sutartis buvo nutraukta nesant atsakovės kaltės. Ieškovė 2012 m. spalio 24 d. vietinio mokėjimo nurodymu Nr. 6205 sumokėjo atsakovei 5 000 Lt (1 448,10 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansas“. Ieškovė taip pat patiekė atsakovei statybines medžiagas už 7 757,02 Lt (2 246,59 Eur) pagal PVM sąskaitą–faktūrą NMT0000640, kurios buvo sumontuotos vykdant statybos subrangos darbus. 2012 m. lapkričio 9 d. atsakovė surašė darbų atlikimo aktą ir PVM sąskaitą–faktūrą BEN00057 31 466,44 Lt (9 113,51 Eur) sumai. 2012 m. lapkričio 27 d. vietinio mokėjimo nurodymu Nr. 6335 ieškovė sumokėjo atsakovei 20 000 Lt (5 792,40 Eur) sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansas“. Šią sumą atsakovė laikė galutiniu atsiskaitymu už darbus. 2012 m. lapkričio 27 d., po 20 000 Lt (5 792,40 Eur) gavimo, atsakovė buhalterinėje apskaitoje atliko gautų pinigų ir sąskaitų sudengimus, po kurių atsakovė liko skolinga ieškovei 1 290,58 Lt (373,78 Eur). Tą pačią dieną buvo surašytas tarpusavio atsiskaitymo aktas ir persiųstas ieškovės buhalterei. 2013 m. vasario mėn. pradžioje ieškovės atstovas telefonu pareiškė, kad negavo jokių dokumentų, todėl jie buvo išsiųsti 2013 m. vasario 18 d. registruota siunta ir įteikti 2013 m. vasario 20 d. Atsakovė Sutartyje numatytais terminais negalėjo atlikti visų darbų, nes, kaip matyti iš antstolės 2013 m. balandžio 29 d. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, dalyje patalpų buvo vykdomi kiti remonto darbai. Atsakovė darbus atliko tinkamai ir perdavė ieškovei, o ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį, vengė priimti atliktus darbus ir už juos apmokėti. Ieškovės nurodytos netesybos yra per didelės, todėl turi būti sumažintos iki 0,02 procentų nuo Sutarties sumos už kiekvieną uždelstą dieną.