Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria A. M. skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla J. L. atžvilgiu nutraukta, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 5 d., įvykio ir sudėties ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta tirti iš naujo;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus specialistas 2012 m. spalio 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. L., kaip padariusiam Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 5 d. numatytą pažeidimą, už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. apie 9.15 val. Vilniaus r., Zujūnų k., Vilties g. 6 jam priklausantis šuo lakstė be pavadėlio ir mirtinai sukandžiojo A. M. šunį, tuo pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių (toliau- Taisyklės) 36 punkto reikalavimus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo pilnai ištirta Administracinės komisijoje prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme jokie nauji reikšmingi įrodymai iš A. M. pusės nebuvo pateikti, priešingai, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad apelianto šuo yra nuolat pririštas jo kieme ir atrišamas tik J. L. grįžus namo iš darbo, t.y. 13.00 val., kai tuo tarpu A. M. nurodė, kad jam priklausantis šuo buvo sudraskytas apie 9.15 val. Be to, liudytoja G. J. patvirtino, kad matė, koks šuo užpuolė A. M. priklausantį šunį, ir tai tikrai nebuvo J. L. priklausantis šuo.

Pažymima, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. G. parodė, jog nagrinėjamo įvykio dieną, po A. M. šuns sudraskymo, pats A. M. klausė R. G., ar šis nematė kieno šunys sudraskė jam priklausantį šunį.

Teigiama, kad nei vienas iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų negalėjo nurodyti tikslios nagrinėjimo įvykio dienos, kadangi paties įvykio nematė. Taigi šiuo atveju, visos įrodinėjimo galimybės yra išnaudotos, surinkti naujų įrodymų, kurių pagalba būtų galima nustatyti tikslų galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo laiką, neįmanoma.

Nurodoma, kad tikslus administracinio teisės pažeidimo padarymo laiko nustatymas nagrinėjamu atveju neturėtų jokios esminės reikšmės, nes ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimą, kuriuo jis yra kaltinamas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, įrodančių, kad būtent apeliantui priklausantis šuo sudraskė A. M. šunį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

2012 m. spalio 12 d. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 5 d., padarymą, J. L. atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, dėl to, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. jam priklausantis šuo lakstė be pavadėlio ir mirtinai sužalojo A. M. priklausantį šunį. Tačiau, atsižvelgus į liudytojų parodymus bei faktines bylos aplinkybes, Administracinė komisija prie Vilniaus rajono savivaldybės 2012 m. gruodžio 6 d. priėmė nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylą J. L. atžvilgiu nutraukė, nenustačius jo veiksmuose teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nesutikdamas su tokiu Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės nutarimu, nukentėjusysis A. M. pateikė apeliacinį skundą, kurį Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi tenkino iš dalies ir panaikino Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimą, o administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino iš naujo tirti įgaliotai institucijai, nes tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės nutarime nurodyta netiksli pažeidimo padarymo data.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. L. buvo kaltinamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 110 str., 5 d., padarymu. Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 5 d., inter alia, įtvirtinta, kad pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais reikalavimų, taip pat kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų ar pavojingų šunų mišrūnų laikymo reikalavimų pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. M., parodė, kad jam priklausantis šuo buvo sukandžiotas ne 2012-08-29, kaip nurodyta 2012 m. spalio 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 13-14), bet 2012-08-28. Šį įvykį matė jis ir jo šeimos nariai. Tuo tarpu iš šio asmens 2012 m. rugsėjo 17 d. prašymo (b. l. 15) matyti, kad tiksli įvykio diena nėra aiški – prašyme nurodyta, rugpjūčio 29 d., ši data ištaisyta į rugpjūčio 28 d., pataisant datą ant viršaus užrašius kitą skaičių, todėl nėra aišku, kokią tiksliai dieną A. M. turėjo omenyje.

Liudytojas A. K. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad ne kartą matė J. L. šunį bėgiojantį palaidą ir jis ne kartą buvo atbėgęs pas pastarąjį į kiemą, tačiau nagrinėjamo įvykio nematė.

Liudytojas R. G. paaiškino, kad datos, kada viskas įvyko nepamena, bet pas jį atėjo kaimynas A. M. ir pasakė, kad buvo sudraskytas jo šuo. Klausė, ar nematė bėgiojančio šuns. R. G. nurodė, kad dažnai mato įvairaus dydžio bėgiojančius šunis, tačiau kieno jie, nežino.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. J. parodė, kad 2012 m. vasaros pabaigos ryte, jai vedžiojant savo šunis, A. M. kieme išgirdo triukšmą. Jos šunys nubėgo į A. M. kiemą ir atvarė kažkokį didelį, juodą šunį. Priėjusi arčiau pamatė, kad A. M. šuo guli negyvas, o juodas šuo nubėgo. Jis buvo su antkakliu. Šio šuns liudytoja daugiau nėra mačiusi. J. L. priklausantį šunį ji pamatė vėliau, tačiau, jos manymu, tai kitas šuo.

Iš šių asmenų parodymų matyti, kad nei vienas asmuo negalėjo tiksliai įvardinti nagrinėjamo įvykio datos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju visos įrodinėjimo galimybės yra išnaudotos, surinkti naujų įrodymų, kurių pagalba būtų galima nustatyti tikslų galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo laiką, neįmanoma, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grąžinti nagrinėjamą administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai, yra nepagrįstas. Šioje vietoje apeliacinės instancijos teismas sutinka su Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktu argumentu, kad administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas iš naujo tirti įgaliotai institucijai iš esmės reikštų tik formalaus, techninio veiksmo atlikimą, kas būtų nesuderinama su proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais.

Taip pat pritartina skunde išdėstytiems argumentams, kad byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių J. L. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo. Iš liudytojų parodymų matyti, kad nei vienas asmuo negalėjo patvirtinti, kad šuo, mirtinai sudraskęs nukentėjusiajam A. M. priklausantį šunį, tikrai buvo J. L. laikomas šuo. Pažymėtina, kad netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Byloje nenustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi.

Abejonių versija, kad A. M. priklausantį šunį sudraskė J. L. šuo, kelia ir tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. G. parodė, jog po nagrinėjamo įvykio A. M. buvo atėjęs pas jį ir klausė, ar šis nematė kieno šuo galėjo sudraskyti jam priklausantį šunį. Ir, nors A. M. tvirtina, kad jo šuo buvo sudraskytas J. L. šuns, tačiau iš R. G. parodymų galima daryti išvadą, jog pats A. M. nagrinėjamo įvykio nematė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens kaltė padarius jam inkriminuojamą pažeidimą gali būti konstatuojama tik tais atvejais, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė pažeidimą, už kurį turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju taip pat atsižvelgtina į bendrąjį principą, jog visi neaiškumai, kurių neįmanoma nagrinėjant bylą pašalinti, turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, paliekant galioti Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla J. L. nutraukta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo palikti galioti 2012 m. gruodžio 6 d. Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nutarimą Nr.TK-16-102, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 110 str. 5 d. J. L. atžvilgiu nutraukta, nenustačius pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutartis neskundžiama.