Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-29 · Civilinė byla Nr. 2A-942-560/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-29
Bylos Nr.
2A-942-560/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-17952-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
UAB „Meganora“
Atsakovas
UAB „VAMAKO“
Civilinė byla Nr. 2A-942-560/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17952-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.5.; 121.18.; 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Meganora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Meganora“ ieškinį atsakovui UAB „VAMAKO“ dėl skolos už atliktas paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Meganora“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „VAMAKO“ 6 764,86 Lt skolos, 7,75 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2012-09-04 su atsakovu sudarė Interneto svetainės priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. 20120904-01, o 2012-09-27 – Interneto svetainės kūrimo sutartį Nr. 12/09/27. Vykdydamas Interneto svetainės kūrimo sutartį, nepraleisdamas sutarties 3.1.1 p. nustatyto 20 darbo dienų termino, ieškovas 2012-10-23 atsakovui elektroniniu paštu perdavė pirminį svetainės dizaino variantą, kad atsakovas jį įvertintų, tačiau joks atsakymas nebuvo gautas. Vėliau atsakovas užsiminė ieškovui apie įmonės finansinius sunkumus, savo abejones, ar verta kurti dar vieną svetainę, tačiau 2012-10-25 atsiuntė SMS žinutę, kurioje nurodė jau kitokias priežastis. 2012-10-26 ieškovas išsiuntė atsakovui elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad atsakovas turi teisę nutraukti abi sutartis, prieš tai apmokėjęs už jau atliktus darbus, t. y. už paslaugas už trijų mėnesių laikotarpį, o pagal sutartį dėl svetainės kūrimo – už jau atliktus darbus. Taip pat nurodė atsakovui jau atliktus darbus, priminė, jog atsakovas dar nėra apmokėjęs 2012-10-10 sąskaitos Nr. MGN 8263, taip pat pridėjo sąskaitą už atliktus darbus pagal svetainės kūrimo sutartį MGN Nr. 8342, į ją įtraukdamas galutinę sumą pagal Interneto svetainės priežiūros sutartį, kurias prašė apmokėti iki 2012-11-02. 2012-11-19 pranešimu atsakovas abi sutartis nutraukė nuo 2012-11-19. Nurodė, kad pagal sudarytas sutartis atsakovas turi sumokėti ieškovui 6 734,86 Lt sumą. Mano, kad nesant esminio pažeidimo, atsakovo sutarčių nutraukimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, be to, atsakovas nesilaikė sutartyje nustatytos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos – neįspėjo ieškovo apie sutarties nutraukimą, nenustatė papildomo termino sutarčiai tinkamai įvykdyti, jei manė, kad ji vykdoma netinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko. Nurodė, kad paslaugos, kurias pagal priežiūros sutartį turėjo suteikti ieškovas, buvo nurodytos priežiūros sutarties priedo 1.1 p. Ieškovas įsipareigojo pertvarkyti atsakovo internetinio puslapio struktūrą taip, kad jis taptų patrauklesnis bei paprastesnis potencialiam pirkėjui. 2012-09-11 atsakovas pagal ieškovo išrašytą sąskaitą sumokėjo 726 Lt (50 proc. mėnesinio mokesčio). Mokėjimas buvo atliktas avansu, nors pagal sutartį mokėjimas turėjo būti atliekamas po paslaugų suteikimo, pateikus ataskaitą. Pasirašius priežiūros sutartį tam tikrą laiką nebuvo vykdomi jokie darbai ir tik atsakovui pradėjus teirautis, ieškovas ėmėsi veiksmų. Realūs darbai buvo pradėti atlikti tik 2012-09-20. Ieškovas nurodė atsakovui, kad netikslinga pertvarkyti esamą internetinį puslapį ir geriau bus sukurti naują svetainę, todėl ieškovo iniciatyva pasirašyta nauja Interneto svetainės kūrimo sutartis. Žodžiu buvo sutarta, kad darbai dėl seno internetinio puslapio administravimo yra laikinai nutraukiami, kol bus sukurtas naujas puslapis, o sumokėtas avansas (600 Lt + PVM) bus įskaitytas kaip avansas naujo puslapio kūrimui. Nurodė, kad nuo 2012-09-20 jokios paslaugos atsakovui pagal priežiūros sutartį nebuvo teikiamos. Taip pat ir po naujos sutarties pasirašymo ilgą laiką jokie darbai nebuvo atliekami, todėl atsakovas atsidūrė situacijoje, kai senas puslapis taip ir nebuvo perdarytas, o kada bus sukurtas naujas puslapis buvo visiškai neaišku, taigi atsakovui pačiam teko administruoti seną puslapį ir padaryti puslapio baldų kategorijų grupavimą į naudotus bei naujus biuro baldus. Tik atsakovui pagrasinus, kad bus nutraukta Interneto svetainės kūrimo sutartis, ieškovas 2013-10-23 atsiuntė pirminį svetainės maketą, kurį įvertinęs atsakovas akivaizdžiai pamatė, kad šis maketas buvo pateiktas tik siekiant formaliai įvykdyti sutarties 3.1.1 p. reikalavimą. Todėl atsakovas nusprendė nuo 2012-10-25 nutraukti sutartis su ieškovu. Šalims nesutariant, kokius darbus ir už kokią kainą atliko ieškovas iki sutarčių nutraukimo bei ieškovui reikalaujant aiškiai įforminti sutarčių nutraukimą, atsakovas 2012-11-19 pateikė ieškovui raštą dėl sutarčių nutraukimo, kuriuo nustatė aiškią sutarčių nutraukimo datą ir nurodė, kad avansu sumokėta suma (726 Lt) yra pakankama atsiskaityti už iki sutarčių nutraukimo atliktus darbus. Nurodė, kad pagal priežiūros sutartį kartu su sąskaitomis turėjo būti teikiama ir ataskaita apie suteiktas paslaugas, tačiau ji nebuvo pateikta. Mano, kad ieškovas, teikdamas paslaugas atsakovui, iki priežiūros sutarties nutraukimo sugaišo ne daugiau kaip penkias valandas, kas, atsižvelgiant į vienos valandos kainą, nustatytą sutartyje (60 Lt + PVM), lemia, jog pagal priežiūros sutartį atsakovas iš viso turėjo sumokėti ieškovui 300 Lt + PVM. Be to, mano, kad 2012-10-12 sąskaitoje nurodyta suma negali būti priteista, nes ji paskaičiuota iki sutarties nutraukimo, neatsižvelgiant į realiai atliktą darbą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-28 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė bei paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartis su ieškovu, nes ieškovo suteiktos paslaugos negali būti vertinamos kaip sąžiningos ir protingos paslaugos. Nurodė, kad ieškovas turėtų teisę reikalauti užmokesčio (abonentinio mokesčio) pagal Interneto svetainės priežiūros sutartį tik atlikęs sutartyje numatytus 20 val. darbų. Nustatė, kad ieškovas kartu su sąskaita atsakovui turėjo pateikti ataskaitą apie praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas, tačiau įrodymai, jog atsakovui tokia ataskaita buvo pateikta, į bylą nepateikti. Pažymėjo, kad ieškovo darbuotoja liudytoja A. S. nenurodė, kokie konkrečiai darbai pagal sutartį buvo atlikti, taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl nebuvo pateikta ataskaita apie jos atliktus konkrečius darbus. Buvęs atsakovo darbuotojas liudytojas D. T. nurodė, kad ieškovas pagal sutartį numatytus darbus atliko atmestinai, o preliminariai vertinant, ieškovas atlikdamas darbus sugaišo ne daugiau kaip 5 val. Nurodė, kad pasirašius naują sutartį pagal pirminę sutartį visus darbus atliko ne ieškovas, o atsakovo darbuotojas. Teismo vertinimu, atsakovas teisingai išanalizavo ieškovo atliktus darbus bei įvertino, kokios iš nurodytų priežiūros sutarties priedo 1.1 p. paslaugos buvo suteiktos atsakovui, ir tai nurodė ieškovui savo 2012-11-08 laiške. Pažymėjo, kad ieškovas, teikdamas paslaugas atsakovui iki priežiūros sutarties nutraukimo, sugaišo nedaug laiko, kas, atsižvelgiant į vienos valandos kainą, nustatytą sutartyje (60 Lt + PVM), lemia, jog pagal priežiūros sutartį atsakovas iš viso turėjo sumokėti ieškovui ne daugiau kaip 300 Lt + PVM. Be to, teismo vertinimu, atsakovas taip pat pagrįstai nurodė, jog pagal Interneto svetainės kūrimo sutartį ieškovas atliko darbus, priskirtus tik prie pirmųjų dviejų darbų kategorijų, t. y. ieškovas neatliko projekto valdymo darbų, kuriuos jis būtų turėjęs atlikti vykdant likusius 14 kategorijų darbus, todėl už projekto valdymą priteistina suma turėtų būti proporcinga atliktiems darbams. Teismo vertinimu, už darbus pagal svetainės kūrimo sutartį ieškovui mokėtina suma neviršija 300 Lt + PVM, todėl sutiko su atsakovo argumentu, jog avansu ieškovui sumokėta 726 Lt suma yra pakankama apmokėti už iki abiejų sutarčių nutraukimo suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. Be to, teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kaip ieškovas vykdė svetainės kūrimo sutartį, nebuvo jokios galimybės, kad šalys iki sutartyje numatyto 40 darbo dienų nuo jos dizaino patvirtinimo termino patvirtins naujos svetainės dizainą. Pažymėjo, kad ieškovas neprieštaravo sutarčių nutraukimui, nesiūlė atsakovui išsaugoti sutartinius santykius, o tai, kad sutartys buvo nutrauktos, patvirtina 2012-10-25 ieškovo sąskaitos faktūros, jose nurodyta galutinė suma už interneto svetainės priežiūrą pagal priežiūros sutartį. Taigi, teismas atsakovo nurodytas sutarčių nutraukimo priežastis laikė svarbiomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Meganora“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tiek vienos, tiek kitos sutarties atveju buvo atliekami darbai, susiję su konkretaus, kokybiškai naujo rezultato sukūrimu, ko bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu neginčijo ir atsakovo atstovas V. K.. Taigi, šiuo atveju teismas nepagrįstai sudarytas sutartis kvalifikavo kaip paslaugų sutartis, kadangi pagal savo esmę tai buvo rangos sutartys. Nurodė, kad atsakovas neteisėtai nutraukė sutartis, nesilaikė jų nutraukimo tvarkos – neįspėjo ieškovo apie sutarties nutraukimą, nenustatė papildomo termino sutarčiai tinkamai įvykdyti, jei manė, kad ji vykdoma netinkamai, todėl toks nutraukimas negali sukelti pageidaujamų teisinių padarinių. Atsakovas laikomas pažeidusiu sutartį, dėl to ieškovo ieškinys tenkintinas. Nurodo, kad apeliantas atliko svetainės analizę, kuri apima iš vartotojo pusės daromą analizę, tekstų, navigacijos tinkamumo analizę, svetainės krovimosi greičio analizę pagal Google Analytics įrankį, atliko atsakovo Google Adwords paskyros optimizavimą bei, remdamasis gautais rezultatais, parengė rekomendacijas, ką reikėtų pakeisti interneto svetainėje, kurias 2012-09-13 elektroniniu laišku persiuntė atsakovui. Ieškovui pateikus rekomendacijas, tolimesnis sutarties vykdymas priklausė nuo atsakovo valios bei jo raštu suformuluoto užsakymo, tačiau tokio užsakymo atsakovas nepateikė, ką patvirtino ir atsakovo atstovas V. K. teismo posėdžio metu. Ieškovas savo iniciatyva be raštiško atsakovo patvirtinimo interneto svetainėje nieko negalėjo keisti, todėl, negavus tokio patvirtinimo, darbai nebuvo atliekami. Be to, darbai, kuriems atlikti numatytas trijų mėnesių terminas, negalėjo būti atlikti per dvi savaites. Šios aplinkybės įrodo, jog ieškovas sutarties sąlygų nepažeidė, ją vykdė tinkamai, o atsakovas sutartį nutraukė neturėdamas tam teisinio pagrindo. Nurodo, kad atsakovo ir pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl ataskaitų nepateikimo nepagrįsti, nes 2012-09-13 ieškovas pateikė atsakovui ataskaitą apie interneto svetainės greitį bei raktažodžių efektyvumą, taip pat rekomendacijas dėl būtinų interneto svetainės pakeitimo darbų. 2012-09-21 ieškovas pateikė atsakovui ataskaitą apie atliktus pakeitimus interneto svetainėje. Be to, atsakovo atstovai patvirtino, kad ataskaitos buvo teikiamos ir žodžiu, o tai reiškia, kad ataskaitos buvo teikiamos nelaukiant mėnesio pabaigos, o atsakovas nei karto pretenzijų dėl jų nereiškė, neprašė jų patikslinti, nors pagal sutartį turėjo teisę to reikalauti. Taigi, ieškovas tikėjosi, kad jo ataskaitos yra tinkamos, o jų pateikimas ne tuo laiku nėra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Pagal Interneto svetainės kūrimo sutartį apmokėjimas buvo nustatytas konkrečia pinigų suma, todėl už ieškovo sukurtą interneto svetainės dizainą, sprendimą ir projekto valdymą, atsakovui nepareiškus dėl jo jokių pretenzijų, atsakovas privalo sumokėti visą sumą. Nesutinka, kad ieškovas nebandė išsaugoti sutartinių santykių, tai įrodo atsakovui siųsti 2012-11-07 ir 2012-11-16 laiškai.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „VAMAKO“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-28 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliaciniu skundu apeliantas, nors prašo ieškinį tenkinti visiškai, tačiau kelia naujus reikalavimus, nes nurodo, kad pagal Interneto svetainės priežiūros sutartį prašoma priteisti suma sudaro 3 000 Lt be PVM, t. y. 3 630 Lt, o ieškinyje buvo nurodyta 3 455,76 Lt suma, be to, ieškinyje nebuvo prašoma priteisti nuostolių atlyginimo, o apeliaciniame skunde toks reikalavimas nurodytas. Pažymėjo, kad iš sutarties dėl interneto svetainės priežiūros matyti, jog tai yra atlygintinų paslaugų sutartis, dėl jos sąlygų nebuvo deramasi, be to, joje nėra numatytas konkretus rezultatas, kurį ieškovas turi perduoti atsakovui. Iš bylos duomenų matyti, kad pats ieškovas neprieštaravo sutarčių nutraukimui, nes ir PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta galutinė mokėtina suma. Pažymėjo, kad pirmosios sutarties vykdymas buvo sustabdytas iki kol bus sukurtas naujas puslapis pagal Interneto svetainės kūrimo sutartį, o sumokėtas avansas bus įskaitytas kaip avansas naujo puslapio sukūrimui, nes akivaizdu, kad atlikti seno puslapio pertvarkymo darbus, kuriant naują interneto svetainę, buvo netikslinga. Mano, kad sutartis gali būti nutraukiama neatlikus darbų, kurie numatyti sutartyje, todėl, atsakovui dėl to neprieštaraujant, sutartys buvo nutrauktos. Nurodo, kad ieškovo atliktas interneto svetainės maketas buvo visiškai netinkamas, pateiktas siekiant formaliai įvykdyti sutarties 3.1 p. Nesutinka, kad atsakovas neteikė ieškovui reikiamos informacijos, be to, nebūdamas šios srities profesionalu, atsakovas negalėjo žinoti, kas yra būtina ieškovui siekiant įvykdyti sutartį. Pažymėjo, kad apmokėjimas turi būti vykdomas tik už realiai sugaištą laiką, tačiau ieškovas nepateikė atsakovui ataskaitos apie konkretų ieškovo sugaištą laiką, o vienintelis dokumentas, iš kurio galima spręsti apie ieškovo atliktus darbus, yra jo darbuotojos A. S. 2012-09-21 elektroninis laiškas, kuriame nurodyti atlikti svetainės pakeitimo darbai. Iš to matyti, kad ieškovas darbams sugaišo ne daugiau nei 5 valandas, ką įrodo ir trečiųjų asmenų į bylą pateikti paskaičiavimai. Į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas įrodo, kad ieškovas niekada nereikalavo jokios informacijos iš atsakovo. Nurodo, kad 2012-10-12 sąskaitoje numatyta suma nėra paskaičiuota už ieškovo atliktus darbus, dėl to nepriteistina, o atsakovo sumokėtas avansas laikytinas proporcingu ieškovo atliktiems darbams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovo reikalavimo suma atsakovui yra nepagrįsta, nes atsakovas turėjo teisę nutraukti tarp šalių sudarytas sutartis ieškovui netinkamai jas vykdant bei atsakovas neprivalo apmokėti ieškovui už darbus, kurie realiai nebuvo atlikti, dėl to pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas 2012-09-04 su atsakovu sudarė Interneto svetainės priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. 20120904-01, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui interneto svetainės www.baldai-verslui.lt priežiūros paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Mėnesinis mokestis pagal sutarties 2.1.1 p. sudarė 1 200 Lt be PVM. Pagal sutartį į abonentinį mokestį įeina 20 darbo valandų, o valandinis įkainis sudaro 60 Lt be PVM. Sutarties 5.1 p. numatyta, kad ji galioja minimalų 3 mėnesių laikotarpį, o sutarties 5.2 p. suteikė teisę nutraukti sutartį apie tai raštu įspėjus kitą šalį prieš 30 dienų. 2012-09-27 tarp šalių taip pat sudaryta Interneto svetainės kūrimo sutartis Nr. 12/09/27, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sutartyje numatytais terminais ir tvarka pagal atsakovo pateiktą užduotį sukurti interneto svetainę, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už atliekamus darbus per 5 darbo dienas nuo sąskaitos išrašymo. Svetainės sukūrimo sutartyje šalys susitarė, kad bendra darbų kaina yra 9 810 Lt su PVM. Sutartyje numatyta, kad visa suma bus mokama lygiomis dalimis kas mėnesį po 810 Lt + PVM (980,10 Lt su PVM), išdėstant ją per 10 mėnesių laikotarpį. Atsakovui buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros 1 149,50 Lt sumai (interneto svetainės kūrimas ir Adwords kompanijos administravimas) ir 5 754,76 Lt sumai (galutinė suma už internetinės svetainės priežiūrą už 2,38 mėn., už projekto valdymą ir svetainės dizaino kūrimą). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepripažino aplinkybių, nurodytų 2012-11-08 el. laiške, atsakovas 2012-11-19 raštu pranešė ieškovui apie sutarčių nutraukimą ir nurodė, kad avansu apmokėta 726 Lt suma yra pakankama padengti išlaidas ir proporcinga atliktiems darbams.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai tarp šalių pasirašytas sutartis vertino kaip atlygintinų paslaugų sutartis. Nurodo, kad abiem sutartimis apeliantas įsipareigojo sukurti tam tikrą materialinį rezultatą, kas vertintina kaip ranga. Tačiau, pažymėtina, kad tarp šalių pasirašytos 2012-09-04 Interneto svetainės priežiūros paslaugų teikimo sutarties 1.1 p. pardavėjas (ieškovas) įsipareigojo pagal kliento (atsakovo) užsakymą nustatyta tvarka ir terminais teikti klientui interneto svetainės www.baldai-verslui.lt priežiūros paslaugas, o klientas įsipareigojo už suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka sumokėti paslaugų kainą. Minėtos sutarties 1.2 p. nurodyta, kad sutarties dalykas – minėtos interneto svetainės priežiūros paslaugos. Be to, priedo prie sutarties 1.1 p. nurodyti planuojami atlikti darbai, kurie, teisėjų kolegijos nuomone, vertintini kaip nuolatinės veiklos vykdymas, siekiant įgyvendinti atsakovui priklausančios interneto svetainės priežiūrą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėta sutartis vertintina kaip paslaugų sutartis, dėl to nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai rėmėsi CK 6.718 str. 1 d. ir 6.721 str. 1 d. nuostatomis. Be to, nepaisant to, net ir vertinant tarp šalių sudarytą 2012-09-27 Interneto svetainės kūrimo sutartį kaip rangos sutartį, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas privalo sumokėti ieškovui didesnę sutarties kainos dalį, nei už faktiškai ieškovo atsakovui atliktus darbus.

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Byloje nustatyta, kad pagal Interneto svetainės priežiūros sutartį ieškovas privalėjo atlikti atsakovui sutarties priede nurodytus darbus, vykdyti nuolatinę interneto svetainės priežiūrą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas atliko tik dalį sutartyje nurodytų darbų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad, jei paslaugos nebuvo suteiktos, tai nepriklausomai nuo to, jog sutartyje nustatytas abonentinis mokestis, po sutarties nutraukimo šis mokestis neturi būti mokamas. Pažymėtina, kad Interneto svetainės priežiūros sutarties priedo 2.1.1 p. nustatyta, jog į abonentinį mokestį įeina 20 darbo valandų, o 2.1.2 p. nustatytas valandinis įkainis – 60 Lt be PVM. Tai reiškia, kad sutartimi šalys sulygo dėl 20 val. darbų per mėnesį už 1 200 Lt be PVM, kas suponuoja pagrindą daryti išvadą, jog ieškovas turėtų teisę reikalauti užmokesčio (abonentinio mokesčio) tik atlikęs 20 val. darbų. Tuo tarpu byloje nėra įrodyta, jog nurodyti darbai ir sutartyje nurodytas valandų skaičius buvo įvykdyti. Priešingai, sutarties 2.6 p. nustatyta, kad pardavėjas kartu su sąskaita klientui pateikia ataskaitą apie praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas bei 3.1.3 p. pardavėjas įsipareigojo kliento reikalavimu pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą, tačiau byloje nepateikti įrodymai, kad atsakovui tokia ataskaita buvo pateikta. Nors apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog 2012-09-13 pateikė atsakovui ataskaitą apie interneto svetainės greitį bei raktažodžių efektyvumą, taip pat rekomendacijas dėl būtinų interneto svetainės pakeitimo darbų, bei 2012-09-21 pateikė ataskaitą apie atliktus pakeitimus interneto svetainėje, tačiau šie duomenys nelaikyti išsamia ataskaita apie konkrečius ieškovo atliktus darbus. Tai, kad ieškovas, teikdamas paslaugas atsakovui iki priežiūros sutarties nutraukimo sugaišo nedaug laiko, įrodo ir byloje pateikti trečiųjų asmenų – UAB „ANSA IT“ ir UAB „Addvisors“ – įvertinimai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, įvertinusi sutartyje nustatytą vienos valandos kainą (60 Lt + PVM), daro išvadą, jog pagal priežiūros sutartį atsakovo ieškovui mokėtina suma neviršijo 300 Lt + PVM. Taip pat Interneto svetainės kūrimo sutarties priedo 2.1 p. nurodyti darbai, kuriuos turėjo atlikti ieškovas, numatyti jų įkainiai. Pagal bylos medžiagą įvertinus realiai pagal minėtą sutartį ieškovo atliktus darbus, vertintina, jog mokėtina suma turėtų būti proporcinga atliktiems darbams, kurių kaina neviršija 300 Lt + PVM. Atkreiptinas dėmesys, kad interneto svetainės dizaino projektas atsakovo netenkino, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas privalo sumokėti visą sutartyje nurodytą sumą už sukurtą dizainą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog avansu ieškovui sumokėta 726 Lt suma yra pakankama apmokėti už iki abiejų sutarčių nutraukimo atsakovui suteiktas paslaugas ir atliktus darbus.

Be to, apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog vykdyti darbų negalėjo dėl atsakovo veiksmų, o būtent, kad atsakovas nesuteikė raštiško patvirtinimo ieškovui dėl darbų atlikimo, kas įrodo, jog ieškovas sutarčių sąlygų nepažeidė, jas vykdė tinkamai. Tačiau į bylą yra pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog atsakovas teiravosi ieškovo, kokia papildoma informacija reikalinga darbams atlikti, tačiau ieškovas nurodė, jog „kol kas viskas aišku“ (2012-09-12 elektroninis laiškas). Be to, atsakovas 2012-11-08 siuntė ieškovui elektroninį laišką, kuriame pažymėjo, jog, jei pavyktų susitarti dėl išdėstytų šalių nesutampančių pozicijų, bendradarbiavimas tarp šalių galėtų būti tęsiamas. Taigi, šios aplinkybės paneigia ieškovo teiginius, jog atsakovas nesiekė bendradarbiauti su ieškovu ir nepagrįstai vienašališkai nutraukė tarp šalių sudarytas sutartis. Pažymėtina ir tai, kad faktą, jog ieškovas neprieštaravo sutarčių nutraukimui, nesiūlė atsakovui išsaugoti sutartinius santykius, įrodo byloje esantys duomenys - 2012-10-25 ieškovo PVM sąskaita-faktūra, kurioje nurodyta galutinė suma už interneto svetainės priežiūrą pagal priežiūros sutartį. Įvertinus tai, kad atsakovo nurodytos sutarčių nutraukimo priežastys laikytinos svarbiomis – ieškovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų bei iki 2012-11-05 (per 40 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos) nepatvirtintinus naujos svetainės dizaino, nėra pagrindo pripažinti atsakovo sutarčių nutraukimą neteisėtu.

Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Meganora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-28 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir CPK 98 str., atsakovo UAB „VAMAKO“ naudai iš ieškovo priteisiamos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 2 420 Lt išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma viršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 p. rekomenduojamą maksimalų dydį už atsiliepimą į apeliacinį skundą, teisiniai santykiai byloje nėra itin sudėtingi, todėl priteisti visas prašomas atsakovo atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo. Jos mažintinos iki rekomenduojamo dydžio – 1 500 Lt (8.11 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo UAB „Meganora“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Meganora“ atsakovo UAB „VAMAKO“ naudai 1 500 Lt išlaidų už advokato pagalbą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti.

Teisėjai Laima GerasičkinienėJūratė VaranauskaitėDainius Rinkevičius