- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-03
- Bylos Nr.
- e2-411-601/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00726-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- E. V., A. B., G. K., S. B., L. R.
- Trečiasis asmuo
- Z. P.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei V. S., atsakovei E. V., atsakovių atstovėms adv. E. G. ir J. S.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios UAB ,,Geras kiemas“ ieškinį atsakovams A. B., E. V., G. K., S. B. ir L. R. su trečiuoju asmeniu Z. P. (P.) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė BUAB ,,Geras kiemas“, atstovaujama bankroto administratoriaus K. S., pateikė ieškinį atsakovams A. B., E. V., G. K., S. B. ir L. R., kuriuo prašo:
1) ieškovo BUAB ‚,Geras kiemas“ naudai priteisti solidariai iš atsakovų A. B., E. V., G. K., S. B. bei L. R. 34 273,92 Eur turtinę žalą;
2) priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2015 m. spalio 23 d. Kauno apygardos teismas nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB ,,Geras kiemas“ (įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 3 d.) ir įmonės administratoriumi paskyrė K. S..
Nustatyta, kad nuo 2013-10-11 iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovu buvo nurodytas A. B., kuris nuo 2013-12-23 iki 2016-03-09 atliko laisvės atėmimo bausmę, tuo tarpu laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2012-06-22 įmonei vadovavo S. B., laikotarpiu nuo 2012-06-22 iki 2013-10-31 įmonei vadovavo G. K., o laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2013-09-30 įmonei vadovavo E. V.. Juridinių asmenų registro duomenimis BUAB ,,Geras kiemas“ akcininke nuo 2009-05-15 iki 2013-10-11 registruota Z. P. (buvusi pavardė P.), nuo 2013-10-11 iki BUAB ,,Geras kiemas“ bankroto bylos iškėlimo įmones akcininke registruota UAB ,,Aukso žemė“, kuri juridinių asmenų registre įregistruota 2011-02-18 ir nuo pat įregistravimo dienos nėra teikusi nei vienos finansinės atskaitomybės juridinių asmenų registro tvarkytojui. 2015-09-11 UAB „Aukso žemė“ iškelta bankroto byla.
Iš juridinių asmenų registro pateikto paskutinio įmonės balanso už 2012 m. matyti, kad 2012-12-31 dienai BUAB ,,Geras kiemas“ turėjo ilgalaikio materialaus turto už 62 950 Lt (18 231,58 Eur) ir piniginių lėšų už 55 391 Lt (16 042,34 Eur). Taip pat iš 2012-12-31 balanso duomenų matyti, kad įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto. 2012-12-31 pelno (nuostoliu) ataskaita įrodo, kad minėtais metais bendrovė negavo pelno. Vadovaujantis šia informacija galima spręsti, kad nurodytu laikotarpiu UAB ,,Geras kiemas“ jau buvo nemoki. Iškėlus bankroto bylą, atsakovai neperdavė bankroto administratoriui nei įmonės dokumentų, nei turto. Paskutinis įmonės vadovas A. B., kuris neatsiliepė ir nebuvo rastas, tikėtina buvo fiktyvus. Nustatyta, kad iki įmonės dokumentų perdavimo A. B. (2013 m. spalio 12 d.), įmonei faktiškai vadovavo L. R. (dirbo įmonėje direktoriaus pavaduotoja, technologe), kuri mokėjo darbuotojams darbo užmokestį, atsiskaitinėjo su tiekėjais, disponavo įmonės piniginėmis lėšomis.
Kadangi administratoriui nebuvo perduotas BUAB ,,Geras kiemas“ ilgalaikis materialus turtas (virtuves įranga) nei piniginės lėšos, gautos už parduotą virtuvės įrangą, nei piniginės lėšos kasoje, konstatuotina, kad turto neperdavimu įmonei buvo padaryta žala, dėl ko nėra galimybių bent dalinai tenkinti kreditorių finansinių reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės turimo ilgalaikio materialaus turto vertė 2012 metu balanso duomenimis buvo 62 950,00 Lt (18 231,58 Eur), o pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 55 391,00 Lt (16 042,34 Eur), bendrovei padarytos žalos dydis yra lygus neperduoto turto vertei, kuri sudaro bendrą t. y. 118 341,00 Lt (34 273,92 Eur) sumą. Ieškovo nuomone, šios aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės suponuoja tęstinį žalos įmonei darymą, kai konkrečios konkretaus atsakovo įmonei padarytos žalos dydžio tiksliai nustatyti nėra galimybių (kada, kokia turto dalis buvo prarasta), todėl atsakovams taikytina solidari atsakomybė dėl įmonei padarytos 34 273,92 Eur žalos.
Be to nurodo, kad atsakovė L. R. be teisinio pagrindo įgijo įmonės pinigines lėšas, gautas už parduotą virtuvės įrangą, negrąžino į įmonės kasą nepanaudotų lėšų, todėl privalo jas grąžinti įmonei sutinkamai su CK 6.237 straipsnio 1 dalimi.
Atsiliepimas
Atsakovė E. V. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ji įmonės vadove dirbo nuo 2012 m. lapkričio 2 d. iki 2013 m. spalio 13 d., paprašius atsakovei L. R.. Visi įmonės dokumentai ir turtas jai buvo perduoti 2012 m. spalio 31 d. (priėmimo-perdavimo aktu), kuomet direktorė G. K. išėjo į nėštumo ir gimdymo atostogas. Tačiau ji įmonės direktorės funkcijų nevykdė, tvarkė tik buhalterinius dokumentus, kuriuos pateikdavo L. R., kuri ir buvo tikroji įmonės vadovė. Įmonėje yra buvusi gal vieną kartą, atsakovo A. B. nemačiusi. Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, 2013 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, balansą, kreditorių ir debitorių sąrašus, pateikti A. B., parengė buhalterines paslaugas teikianti įmonė UAB „Jaragė“ (kurioje dirbo ir pati E. V.), o ji pasirašė. Kaip buvo perduoti dokumentai nematė, tik jai grąžino pasirašytus dokumentus, kuriuos ji turėjo pas save. Perduodant A. B. dokumentus, įmonėje nebuvo nei materialaus turto (buvo parduotas, kam nežino), nei piniginių lėšų.
Atsakovės S. B. ir G. K., pateikusios atsiliepimus, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad jų vadovavimo įmonei laikotarpiais įmonės finansiniai rodikliai buvo geri, įmonė turėjo turto, kurį perdavė vėlesniems vadovams, t. y. S. B. perdavė turtą ir dokumentus G. K., o ši perdavė E. V.. Jokių bendrų veiksmų su kitais atsakovais, kurie galėjo sumažinti turto kiekį, jos neatliko, todėl nėra pagrindo joms taikyti solidarią civilinę atsakomybę dėl neperduoto administratoriui turto.
Atsakovė L. R. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ji buvo UAB „Geras kiemas“ akcininke nuo 2008 m. balandžio 15 d. iki 2009 m. gegužės 15 d., vėliau akcininke buvo Z. P., o 2013 m. spalio 11 d. akcijos buvo parduotos UAB „Aukso žemė“. Pirkėją surado J. Č. (UAB „Jaragė“, kuri teikė įmonei buhalterines paslaugas, vadovė), atvažiavo du nepažįstami vyrai, kuriems ji atidavė įmonės dokumentus, kurie buvo dvejose dėžėse. Dokumentus suruošė J. Č.. Ji dirbo įmonėje direktoriaus pavaduotojos pareigose bei technologe. Darbo santykiai tęsėsi iki 2014 m. sausio 20 d., po to jokių ryšių su įmone neturėjo. E. V. dirbti direktore pakvietė ji, tačiau E. V. tvarkė tik buhalterinius dokumentus, o ji tvarkė visus kitus įmonės reikalus (užsakinėjo prekes, atsiskaitinėjo už jas, parinkdavo darbuotojus, disponavo įmonės pinigais ir pan.). Įmonės turtas buvo parduotas iki įmonės akcijų pardavimo UAB „Aukso žemė“ ir dokumentų perdavimo A. B.. Gautos lėšos buvo panaudotos skolų, mokesčių padengimui, įmonės veikloje. Naujajam įmonės direktoriui A. B. buvo perduoti tik dokumentai, nes turto nebuvo. Pagrindinis įmonės kreditorius buvo įmonės akcininkė A. P., kuriai ji buvo paskolinusi pinigų kuriant įmonę (šį verslą), todėl pardavus turtą, ji susigrąžino šiuos pinigus. Dokumentų, susijusių su paskola, neturi išsaugojusi, nurodo, jog buvo įmonėje.
Trečiasis asmuo Z. P. (buvusi Z. P.) nurodė, kad L. R. paprašė jos būti UAB „Geras kiemas“ akcininke, vėliau L. R. iniciatyva šios akcijos buvo parduotos. Ji pati nedalyvavo įmonės veikloje.
Liudytoja J. Č. paaiškino, kad ji yra UAB „Jaragė“, kuri teikė buhalterines paslaugas UAB „Geras kiemas“, vadovė. Nurodė, kad UAB „Geras kiemas“ tikroji savininkė buvo L. R., ji vadovavo įmonei, o ne atsakovės S. B., G. K., ar E. V.. Pardavus UAB „Geras kiemas“ akcijas ir perduodant buhalterinius dokumentus naujajam direktoriui A. B., įmonėje turto jau nebuvo, nes jis buvo parduotas, o už jį gautos lėšos bei įmonėje esančios lėšos buvo panaudotos įsiskolinimų kreditoriams padengimui, mokesčių sumokėjimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad 2015 m. spalio 23 d. Kauno apygardos teismas nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB ,,Geras kiemas“ (įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 3 d.; toliau - įmonė) ir įmonės administratoriumi paskyrė K. S.. Administratoriui nepavyko surasti nei įmonės turto, nei įmonės dokumentų, nei paskutiniojo įmonės direktoriaus A. B.. Įmonė įsteigta 2008 m. balandžio 15 d., kurios vienintelė akcininkė buvo L. R.. Vėliau įmonės akcininke (nuo 2009-05-15 iki 2013-10-11) registruota Z. P., o nuo 2013-10-11 iki BUAB ,,Geras kiemas“ bankroto bylos iškėlimo įmones akcininke registruota UAB ,,Aukso žemė“, kuri juridinių asmenų registre įregistruota 2011-02-18 ir nuo pat įregistravimo dienos nėra teikusi nei vienos finansinės atskaitomybės juridinių asmenų registro tvarkytojui. 2015-09-11 UAB „Aukso žemė“ iškelta bankroto byla. Nuo 2013-10-11 iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovu nurodytas A. B., kuris nuo 2013-12-23 iki 2016-03-09 atliko laisvės atėmimo bausmę, ir kurio nepavyko surasti šios bylos nagrinėjimo metu. Nuo 2010-09-01 iki 2012-06-22 įmonei vadovavo S. B., laikotarpiu nuo 2012-06-22 iki 2013-10-31 įmonei vadovavo G. K., o laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2013-09-30 įmonei vadovavo E. V..
Iš Juridinių asmenų registro pateikto paskutinio įmonės balanso už 2012 m. matyti, kad 2012-12-31 dienai BUAB ,,Geras kiemas“ turėjo ilgalaikio materialaus turto už 62 950 Lt (18 231,58 Eur) ir piniginių lėšų už 55 391 Lt (16 042,34 Eur). Iš bylos nagrinėjimo metu pateikto 2013 m. sausio-rugsėjo mėn. įmonės balanso matyti, kad nei ilgalaikio materialaus turto, nei piniginių lėšų įmonė neturi. Iš 2013 m. spalio 12 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akto matyti, kad įmonė naujai paskirtam direktoriui A. B. perdavė tik įmonės dokumentus, jokio turto neperdavė. Byloje nenustatyta, kad 2013 m. spalio 12 d. įmonėje buvo koks nors turtas.
Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad įmonei padaryta žala dėl 2012 m. gruodžio 31 d. balanse esančio ir neperduoto administratoriui turto, t. y. ilgalaikio materialaus turto - 62 950,00 Lt (18 231,58 Eur) ir piniginių lėšų (pinigai ir pinigų ekvivalentai) - 55 391,00 Lt (16 042,34 Eur).
Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto byla įmonei iškelta 2015 m. lapkričio 3 d., paskutinis įmonės vadovas nesurastas, turtas ir dokumentai administratoriui neperduoti. Paskutinis įmonės balansas yra pateiktas už 2012 m., kuriame nurodytas įmonės turtas - ilgalaikis materialus turtas už 62 950 Lt (18 231,58 Eur) ir piniginės lėšos už 55 391 Lt (16 042,34 Eur) (toliau – įmonės turtas). 2013 m. spalio 12 d. įmonės dokumentai buvo perduoti naujajam direktoriui A. B., o turtas nebuvo perduotas, nes jo šiai dienai jau nebuvo. Atsakovių ir liudytojos teigimu įmonė per 2013 m. sausio-rugsėjo mėnesius turimą turtą pardavė ir visas turimas lėšas panaudojo įmonės veikloje bei atsiskaitymams su kreditoriais. Taigi, teismas sprendžia, kad ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimą priteisti žalą dėl neperduoto įmonės turto iš atsakovo A. B., nes šis naujasis įmonės vadovas neperėmė ir negalėjo perimti šio turto, kadangi įmonės turto, perimant įmonės valdymą, jau nebuvo. Taip pat teismas sprendžia, kad ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimą priteisti žalą dėl neperduoto įmonės turto iš atsakovių S. B. ir G. K., nes šių atsakovių vadovavimo laikotarpiais įmonės turtas nebuvo prarastas, iš pateiktų byloje dokumentų matyti, jog atsakovė G. K. 2012 m. spalio 31 d. perdavė įmonės turtą ir dokumentus atsakovei E. V., o pateiktas 2012 m. balansas patvirtina, kad atsakovei E. V. būnant įmonės laikina vadove šis turtas buvo įmonėje.
Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus – įpareigoja ieškovę įrodyti, jog atsakovams (kiekvienam iš jų) kyla civilinė atsakomybė dėl neišlikusio įmonės turto.
Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011).
Teismas sprendžia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovės E. V. ir L. R. atliko neteisėtus veiksmus su įmonės turtu ir, kad tai padarė įmonei žalą.
Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėnesio iki 2013 m. spalio mėnesio įmonė vykdė komercinę veiklą. Atsakovės ir liudytoja nurodo, per šį laikotarpį įmonės turtas (virtuvės įranga) buvo parduotas (priežastis - buvo pareikalauta išsikelti iš užimamų patalpų, dėl ko įmonė turėjo nutraukti savo komercinę veiklą), o gautos lėšos ir įmonėje esančios lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje bei atsiskaitymams su kreditoriais. Taigi, žala įmonei dėl neišsaugoto įmonės turto galėtų kilti tik E. V. ir L. R., kurios šiuo laikotarpiu vadovavo įmonei, bet ne kitiems atsakovams, kurie nurodytu laikotarpiu niekuo nėra prisidėję prie įmonės turto panaudojimo.
Pažymėtina, kad šiuo atveju byloje yra kilęs klausimas, kas gi buvo tikrasis įmonės vadovas (E. V. ar L. R.), kuris sprendė įmonės turto panaudojimo klausimus. Civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju įmonės vadovu, atsakingu už įmonės veiklą, yra pripažintina atsakovė L. R., kuri įmonėje ėjo direktoriaus pavaduotojos ir technologės pareigas. Pati atsakovė L. R. iš esmės pripažįsta buvusi įmonės vadove, tą patvirtina tiek trečiasis asmuo Z. P., tiek liudytoja J. Č., tiek atsakovė E. V.. Nustatyta, jo būtent atsakovė L. R. turėjo galimybę ir disponavo įmonės pinigais (turėjo banko generatorių), atsiskaitinėjo su tiekėjais, užsakinėjo prekes, sprendė, ką priimti į darbą ir pan. Tuo tarpu atsakovė E. V., kuri sutiko būti, paprašyta L. R., laikina direktore vykdė tik buhalterines paslaugas pagal L. R. pateikiamus dokumentus ir jokių funkcijų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdė.
Nustačius, kad įmonės vadovas, atsakingas už įmonės veiklą, yra atsakovė L. R., teismas neturi pagrindo priteisti iš jos žalos atlyginimą ieškovei dėl neišsaugoto įmonės turto, nes byloje neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Byloje nėra paneigtos aplinkybės, jog 2013 m. sausio-rugsėjo mėnesiais įmonė vykdė komercinę veiklą ir per šį laikotarpį įmonės turtas (virtuvės įranga) buvo parduotas, o gautos lėšos ir įmonėje esančios lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje bei atsiskaitymams su kreditoriais. Iš byloje pateiktų įmonės balansų (2012 m. ir 2013 m. sausio-rugsėjo mėn.) matyti, kad įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sumažėjo 196 316 Lt (56 857 Eur). Iš bankroto byloje patvirtintų finansinių kreditorių reikalavimų (pridėtų dokumentų) matyti, jog 2013 m. spalio 12 d. (dokumentų perdavimo naujajam įmonės vadovui A. B.) įmonė neturėjo įsiskolinimų VMI prie LR finansų ministerijos, VSDFV Kauno skyriui ir AB „Kauno energija“ (skola nuo 2013-11-01 iki 2014-10-01), t. y. patvirtinti šių kreditorių reikalavimai yra susidarę po 2013 m. spalio mėnesio. Iki 2013 m. spalio mėnesio susidarę įmonės įsiskolinimai, kurie yra patvirtinti bankroto byloje, yra UAB „Kauno švara“ – 104,50 Eur, Lietuvos gretutinių teisių asociacija – 90,09 Eur, UAB „ELME MISSER LIT“ – 231,70 Eur ir UAB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ – 746,71 Eur (pažymėtina, kad, kaip matyti iš administratoriaus 2016 m. sausio 11 d. prašymo dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo UAB „Belvedere prekyba“( UAB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“) nėra pareiškusi šio finansinio reikalavimo, tačiau jis patvirtintas pagal antstolio S. U. persiųstą vykdomąjį dokumentą; patikslintas 2016 m. balandžio 5 d. teismo nutartimi), t. y. 2013 m. sausio-rugsėjo mėnesių laikotarpiu įmonės nustatytos skolos pagal patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus buvo tik apie 1 173 Eur. Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog įmonės turtas buvo panaudotas kreditorių finansiniams reikalavimams mažinti ir įmonė, jos akcijų pardavimo ir dokumentų perdavimo naujajam direktoriui A. B. metu, neturėjo turto, dėl ko, iškėlus įmonei bankroto bylą, nei atsakovas A. B., nei atsakovė L. R. neturėjo ką perduoti bankroto administratoriui.
Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog atsakovė L. R. be teisinio pagrindo įgijo įmonės pinigines lėšas, gautas už parduotą virtuvės įrangą, negrąžino į įmonės kasą nepanaudotų lėšų, todėl privalo jas grąžinti įmonei sutinkamai su CK 6.237 straipsnio 1 dalimi. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė L. R. buvo įmonės faktinė vadovė ir pardavė virtuvės įrangą 2013 m. Atsakovė paaiškino, kad gauti pinigai buvo panaudoti įmonės įsiskolinimų padengimui. Dokumentai, susiję su virtuvės įrangos pardavimu ir gautų lėšų panaudojimu, byloje nėra pateikti (paskutinis įmonės direktorius atsakovas A. B. neperdavė administratoriui įmonės dokumentų). Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra prielaidų taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, nes 1) byloje nenustatyta, jog atsakovė L. R. praturtėjo dėl virtuvės įrangos pardavimo, 2) atsakovė buvo (pripažinta) įmonės vadovė, todėl įmonės turtu disponavo teisėtai, 3) ieškovė turi galimybę savo galimai pažeistas teises ginti kitais gynybos būdais.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio pagal jame nurodytas aplinkybes (faktinį ieškinio pagrindą).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei L. R. priteistina 400 Eur (3 t., b. l. 97) jos patirtų išlaidų, susijusių su advokato teisinėmis paslaugomis (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės BUAB ,,Geras kiemas“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), bankroto administravimui skirtų lėšų, 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Panaikinti 2016 m. birželio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti solidariems atsakovams A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 56 903,96 Eur (penkiasdešimt šešių tūkstančių devynių šimtų trijų Eur 96 ct) sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas bankuose ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.