Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2014 m. lapkričio 10 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui K. S. dėl 346,27 Lt vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, ir KRATC) prašymu (teisme gautas 2014-10-23) prašo priteisti iš atsakovo K. S. (toliau – ir atsakovas) 346,27 Lt (100,29 Eur) už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Prašyme nurodo, kad pagal 2007 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti tą įmoką nuostatuose nustatyta tvarka.

Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų.

Prašyme nurodoma, kad minėto buto plotas yra 21,82 kv. m, nustatytas tarifo tipas – „Gyvenamosios paskirties pastatas (butas, esantis dubučiame ir daugiau butų (daugiabučiame) gyvenamajame name“, turto objekto paskirtis – „Gyvenamoji (butų)“.

Laikotarpiu nuo 2009-01-11 iki 2012-12-31 vietinė rinkliava nustatyta 3,44 Lt (1,00 Eur) už 1 kv. m ir už šį laikotarpį priskaičiuota 298,12 Lt (86,34 Eur). Laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 vietinė rinkliava nustatyta 2,94 Lt (0,85 Eur) už 1 kv. m. ir už šį laikotarpį priskaičiuota 64,15 Lt (18,58 Eur). Nurodo, kad atsakovas į pareiškėjo sąskaitą yra sumokėjęs 16,00 Lt (4,63 Eur).

Atsakovas K. S. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

Atsakovas K. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad nemokėjo pareiškėjui įmokų, nes nesupranta už ką pareiškėjui turi mokėti. Prašė sprendimo įvykdymą išdėstyti per 3 mėnesius dėl sunkios turtinės padėties.

Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl apmokestinimo vietine rinkliava pagrįstumo

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-79 buvo pritarta koncesijos sutarčiai „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo“, kurios 41 punktu KRATC suteikta teisė rinkti Vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-11-25 Nr. T2-330 su pakeitimais) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 ir 2 priedus vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, kai kuriais atvejais – ir plotą, taip pat pagal deklaruojamą atliekų kiekį bei pagal vykdomą veiklą ar teikiamas paslaugas, kai kuriais atvejais taip pat atsižvelgiant į plotą. Pagal Nuostatų 35 punktą KRATC atlieka vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (b. l. 9) nustatyta, kada atsakovas K. S. nuo 2008 m. balandžio 30 d. nuomojasi 21,82 kv. m plotą bute, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 61,16 kv. m.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjo nurodytu laikotarpiu – nuo 2009-01-01 iki 2013-12-31 – atsakovas nuomos teisės pagrindu naudojosi ir valdė 21,82 kv. m. buto, esančio (duomenys neskelbtini). kurio bendras plotas 61,16 kv. m., todėl jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo ją mokėti.

Tiek Nuostatų aktualios redakcijos 45 punktas, tiek Nuostatų redakcijos, galiojusios nuo 2009-01-01 iki 2011-01-01, 49 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos lengvatas nustato Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atskiru sprendimu, tačiau duomenų dėl lengvatų taikymo atsakovui byloje nėra.

Dėl vietinės rinkliavos nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymo ir priteistinos sumos dydžio

Pareiškėjas teikiamu prašymu iš atsakovo prašo priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi, arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Įvertinus cituojamą teisminę praktiką teismas ex-officio privalo nustatyti ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis.

Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai, o pagal MAĮ 107 straipsnio 2 dalį, mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. MAĮ 107 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Administracinių teismų praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, kad gali būti atnaujinami tik tokie terminai, kurių atnaujinimas tiesiogiai numatytas atitinkamame įstatyme. MAĮ nenumato galimybės atnaujinti priverstinio išieškojimo termino, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju.

Nuostatų, redakcijoje galiojusioje nuo 2009-01-01 iki 2011-01-01 buvo nurodyta, kad kiekvienais metais pagal sausio 1 d. registro duomenis KRATC parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki sausio 20 d. pateikia Vietinės rinkliavos mokėtojui, išskyrus asmenims, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravusiems veiklą ir realizuojantiems prekes ar teikiantiems paslaugas miesto viešosiose vietose (25 punktas). Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį (išskyrus pardavėjus ir paslaugų teikėjus) lygiomis dalimis į pranešime nurodytą sąskaitą: už pirmą ketvirtį – iki vasario 15 d., už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio pirmo mėnesio 15 d. (28.1 – 28.2 punktai). Praėjus 10 dienų po Nuostatų 28 punkte nustatytų mokėjimo terminų, KRATC, naudodamas Vietinės rinkliavos administravimo programą, identifikuoja skolininkus, suformuoja raginimus ir pateikia juos Vietinės rinkliavos nesumokėjusiems mokėtojams (34 punktas). Gavęs raginimą sumokėti Vietinę rinkliavą arba jos dalį, Vietinės rinkliavos mokėtojas privalo nurodyto dydžio sumą sumokėti per 20 dienų nuo raginimo pateikimo datos (35 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojams Vietinės rinkliavos nesumokėjus per 35 punkte nurodytą terminą, KRATC turi teisę pasinaudoti trečiųjų asmenų skolų išieškojimo paslaugomis (36 punktas).

Analogiškai nustatyta ir aktualios redakcijos Nuostatų 24, 26.1, 26.2, 32-34 punktuose, išskyrus tai, kad mokėjimo pranešimas vietinės rinkliavos mokėtojui turi būti pateikiamas iki vasario 1 d., KRATC identifikuoja skolininkus ir suformuoja priminimus bei pateikia juos Vietinės rinkliavos nesumokėjusiems mokėtojams praėjus 5 dienoms po nustatytų mokėjimo terminų, kad gavęs priminimą sumokėti vietinę rinkliavą arba jos dalį, vietinės rinkliavos mokėtojas privalo nurodyto dydžio sumą sumokėti nuo priminimo išsiuntimo datos per 20 kalendorinių dienų bei kad KRATC atlieka Vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą.

Kaip jau minėta šiame sprendime, teismas šių teisinių santykių reglamentavimui taiko MAĮ 107 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos (už pirmą ketvirtį – po vasario 15 d., už kitus ketvirčius – po einamojo ketvirčio pirmojo mėnesio 15 d.). Pagal įvardijamo straipsnio 3 dalį suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi 2014 m. spalio 23 d. ir ši data laikytina priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Pagal nurodytas įstatymo nuostatas pareiškėjui vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už 2009 m. 1-4 ketvirčius yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas.

KRATC 2014-10-07 pažymoje teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-2025 nurodyta, jog atsakovas apmokestintas už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) 21,82 kv. m plotą: laikotarpiu nuo 2009-01-11 iki 2009-12-31 73 Lt; nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 75 Lt; nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 75,06 Lt; nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 75,06 Lt; nuo 2013-01-01 iki 2013-09-30 64,15 Lt; viso – 362,27 Lt (104,92 Eur); apmokėta suma – 16,00 Lt (4,63 Eur) pagal 2009-02-09 pranešimą, mokesčio pavadinimas - gyvenamosios paskirties pastatas (trijų ir daugiau butų (daugiabutis) gyvenamasis namas – pastatas), nuo 2011-01-01 – gyvenamosios paskirties pastatas (butas, esantis dvibučiame ir daugiau butų (daugiabučiame) gyvenamajame name) (b. l. 8).

Pagal Nuostatų 1 priedo 2 eilutę (redakcija, galiojusi nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31), už gyvenamosios paskirties pastato (trijų ir daugiau butų (daugiabutis) gyvenamasis namas – pastatas) 1 kv. m nustatyta 0,86 Lt dydžio vietinė rinkliava už ketvirtį (3,44 Lt už metus). Pagal šios eilutės redakciją galiojusią nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 už gyvenamosios paskirties pastato (butas, esantis dubučiame ir daugiau butų (daugiabučiame) gyvenamajame name) 1 kv. m nustatyta taip pat 0,86 Lt dydžio vietinė rinkliava už ketvirtį (3,44 Lt už metus). Pagal šios eilutės redakciją, galiojusią nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31, už gyvenamosios paskirties pastato (butas, esantis dubučiame ir daugiau butų (daugiabučiame) gyvenamajame name) 1 kv. m nustatyta 0,735 Lt dydžio vietinė rinkliava už ketvirtį (2,94 Lt už metus). Už visus keturis 2009 m. ketvirčius atsakovo pareiškėjui mokėtina vietinė rinkliava sudaro 75,06 Lt (3,44 Lt x 21,82 kv. m), t. y. didesnė nei atsakovo sumokėta 16,00 Lt, todėl laikytina, kad atsakovas už vėlesnius laikotarpius nėra sumokėjęs.

Už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. iš atsakovo pareiškėjui priteistina 225,18 Lt (3,44 Lt x 21,82 kv. m x 3 metai), o už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. iš atsakovo pareiškėjui priteistina 64,15 Lt (2,94 Lt x 21,82 kv. m), iš viso už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 289,33 Lt (225,18 Lt + 64,15Lt).

Dėl priteistinos sumos ir teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

ABTĮ 85¹ straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis.

Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo turtinė padėtis sunki – jo darbingumas 50 procentų ir pateikė tai patvirtinantį neįgaliojo pažymėjimą (b.l. 16), gyvena vienas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendimo įvykdymas išdėstytinas per tris mėnesius - priteistą sumą kas mėnesį mokant lygiomis dalimis.

Dėl nustatomos prievolės piniginės išraiškos

Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad teismai, kitos institucijos ir pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir kitais įstatymais skiria pinigines baudas ar nustato kitas pinigines prievoles, surašydami administracinį nurodymą, priimdami sprendimą skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, kurių sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, skiriamos baudos ar nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydžius nurodo litais ir eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. Ši 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta taisyklė numato, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.

Įvertinus cituojamą teisinį reglamentavimą, teismas šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, kurios įvykdymo terminas gali apimti ir euro įvedimo datą, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodo litais ir eurais taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti dalinai;

priteisti pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) iš atsakovo K. S., gim. (duomenys neskelbtini), 289,33 Lt (83 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už buto, esančio (duomenys neskelbtini), 21,82 kv. m dydžio dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31;

išdėstyti sprendimo įvykdymą per tris mėnesius, priteistą sumą kas mėnesį mokant lygiomis dalimis.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.