- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-11
- Bylos Nr.
- AS-442-541-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00084-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Mažeikių rajono savivaldybei
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl dalies Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybei dėl įsakymo pakeitimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybę pakeisti 2004 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. A1-437 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei R. M.“ ir įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. J. turėtą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajono savivaldybėje, perduodant neatlygintinai gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) mansardą (antrą aukštą); 2) įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybę pirmumo teise pareiškėjai parduoti buvusio savininko V. J. grąžintinoje žemėje esančio ir jam priklausiusio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, užimtą E. S. G. šeimos, bei ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajono savivaldybėje; 3) įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybę grąžinti pareiškėjai natūra buvusio savininko V. J. gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, užimtą J. U. šeimos, bei ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajono savivaldybėje; 4) priteisti iš Mažeikių rajono savivaldybės 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti ginčijamo įsakymo apskundimo terminą.
Pareiškėja nurodė, kad apie ginčijamą įsakymą jai buvo pranešta 2009 m. rugpjūčio 7 d. Ji praleido vieno mėnesio skundo padavimo terminą, nes pagrįstai tikėjosi visą nacionalizuotą savo tėvo V. J. turtą susigrąžinti natūra ir dėl to buvo keliamas atitinkamas klausimas viešojo administravimo institucijose bei vyko teismo procesai. Atitinkamu būdu nuosavybės teisių klausimo neišsprendus, pareiškėja nutarė kreiptis į teismą nagrinėjamu atveju paduodamu skundu. Pareiškėja nurodė, kad paminėtos aplinkybės turėtų būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis ir terminas jai turėtų būti atnaujintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis).
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo ir neatnaujino jai skundo padavimo termino paduoti skundui dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2004 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. A1-437 pakeitimo; atsisakė priimti pareiškėjos skundo pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį reikalavimus; priėmė skundo dalį dėl 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir nustatė patvarkymus dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui.
Teismas, neatnaujindamas skundo padavimo termino ir atsisakydamas priimti dalį skundo, nurodė, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2004 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A1-437 nusprendė atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į tėvo V. J. turėtą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini), išmokant piniginę kompensaciją – 8 900 Lt, ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini), išmokant piniginę kompensaciją – 4 500 Lt. Nors pareiškėja teigia, kad atsakovas ją apie skundžiamą įsakymą informavo 2009 m. rugpjūčio 7 d., tačiau iš bylos matyti, kad pareiškėjai apie minėtą įsakymą buvo žinoma dar 2004 m. birželio 22 d., kai ji ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, ginčydama šio įsakymo dalį, susijusią su nuosavybės teisių atkūrimu į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokiu būdu pareiškėja skundo padavimo terminą yra praleidusi. Teismas nurodė, kad nenustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas skundo padavimo terminas pareiškėjai galėtų būti atnaujintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai 2004 m. birželio 22 d. Mažeikių rajono apylinkės teismui apskundžiant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2004 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. A1-437 dalį dėl gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nebuvo kliūčių tuo metu skųsti ir šio įsakymo dalį dėl gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri ginčijama šioje administracinėje byloje. Teismas nurodė, kad pareiškėjos skundo reikalavimai dėl įpareigojimų yra išvestiniai iš reikalavimo dėl įsakymo pakeitimo, todėl, neatnaujinus termino apskųsti įsakymui, atsisakytina priimti tiek reikalavimą dėl įsakymo pakeitimo, tiek reikalavimus dėl įpareigojimų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
III.
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutarties dalį, kuria neatnaujintas skundo padavimo terminas bei atsisakyta priimti dalį skundo, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja nurodo, kad, 2004 metais paduodama ieškinį Mažeikių rajono apylinkės teismui, ji kitu teisiniu būdu siekė pageidaujamo nuosavybės teisių atkūrimo. 2010 metais įsiteisėjus Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimui, kuriuo pareiškėjos ieškinys buvo atmestas, ji inicijavo kitokį klausimo sprendimo būdą ir šioje administracinėje byloje padavė kitokį skundą. Šios aplinkybės yra pagrindas atnaujinti jai skundo padavimo terminą. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad pareiškėja 2004 m. sausio mėnesį buvo gydyta Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, o vėliau nukreipta gydymui pas onkologus chemoterapeutus. Pareiškėja taip pat nurodo, kad skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą pirmumo teise jai parduoti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, užimtą E. S. G. šeimos, bei ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra susijęs su ginčijamu įsakymu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš byloje pateikto Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimo nuorašo (b. l. 202-209) matyti, kad pareiškėja 2004 m. birželio 22 d. patikslintu ieškiniu Mažeikių rajono apylinkės teisme ginčijo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2004 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. A1-437 dalį dėl jos nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo turėtą į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajone. Tokie pareiškėjos veiksmai sudaro pagrindą teigti, kad 2004 m. birželio 22 d. jai jau buvo įteiktas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2004 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. A1-437 ir buvo žinomas šio akto turinys. Šioje administracinėje byloje pareiškėja iš esmės siekia pakeisti kitą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2004 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. A1-437 dalį dėl jos nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo turėtą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajone, tačiau skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui padavė tik 2011 m. vasario 8 d., t. y. praleidusi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatytą 30 dienų skundo padavimo terminą. Pažymėtina, jog, net ir sutikus su pareiškėjos teiginiais, kad apie ginčijamą įsakymą ji sužinojo 2009 m. rugpjūčio 7 d., vis tiek turėtų būti konstatuota, kad ji skundą padavė žymiai praleidusi minėtą 30 dienų terminą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja termino praleidimą motyvuoja tuo, kad bandė savo interesus apginti kitais būdais, o, to nepavykus padaryti, padavė skundą šioje administracinėje byloje. Tačiau tokie paaiškinimai liudija tik pačios pareiškėjos valia padarytą pasirinkimą kaip ginti savo interesus, o tai yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, kurios negali pateisinti termino praleidimo. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios paduoti skundą nustatytu terminu. Aptariamu atveju nenustatyta jokių objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių pareiškėjai paduoti skundą nustatytu terminu.
Atskirajame skunde pareiškėja termino praleidimą papildomai bando pagrįsti turėtomis sveikatos problemomis. Tačiau iš jos paaiškinimų bei pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad sveikatos problemų ji turėjo 2004 metų pradžioje, dar iki ginčijamo įsakymo priėmimo, todėl šios papildomai nurodomos aplinkybės taip pat negali pateisinti termino praleidimo.
Taigi darytina išvada, jog pareiškėja skundo dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2004 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. A1-437 pakeitimo padavimo terminą praleido be svarbių priežasčių, todėl šis terminas jai negali būti atnaujintas ir atitinkamą jos skundo dalį turi būti atsisakyta priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad visi jos reikalavimai dėl įpareigojimų yra išvestiniai iš reikalavimo dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2004 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. A1-437 pakeitimo, nes pareiškėjos skundas iš esmės suformuluotas taip, kad atitinkami įpareigojimai atsakovui, pareiškėjos nuomone, turėtų būti nustatomi minėto įsakymo pakeitimo išdavoje. Esant tokioms aplinkybėms ir nepriėmus skundo reikalavimo dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2004 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. A1-437 pakeitimo, turi būti atsisakyta priimti ir visus skundo reikalavimus dėl įpareigojimų.
Taigi skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta. Tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjai R. M. neatnaujintas skundo padavimo terminas ir atsisakyta priimti dalį jos skundo, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.