Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. K. ne kartą kreipėsi į VMI ir jai buvo teigiama, kad yra mokestinė permoka, t.y. buvo pasakyta, kad ji skolų neturi. Kai ji išreiškė valią dėl permokos grąžinimo, VMI pakeitė poziciją ir ėmė teigti, kad permokos nėra, kad yra nepriemoka, kurią ji turi sumokėti. Pareiškėja nesutinka su tokia VMI pozicija ir prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2013-01-29 sprendimą Nr.(23.17-08)-320-5332) dalyje:1) dėl GPM/KITA/Mokestis ir rinkliava 2008-01-31-2008-12-31 prievolės/baudos 6481,85 Lt , 2) dėl GPM/KITA/Mokestis ir rinkliava 2007-01-31-2007-12-31 prievolės/baudos 1425,00 Lt.
VMI 2013-01-29 sprendimu Nr. 23.17-08)-320-5332 pareiškėjai O. K. nurodyta sumokėti 8485,60 Lt mokestinę nepriemoką. Prievolių ataskaitoje (sprendimo priedas Nr.l) Mokesčių administratorius konstatavo, kad šią sumą sudaro: 1.GPM004/KITA/Mokestis ir rinkliava už mokestinį laikotarpį 2008-01-01-2008-12-31 Prievolės, baudos suma 6481,85 Lt.; 2.GPM004/KITA/Mokestis ir rinkliava už mokestinį laikotarpį 2007-01-01-2007-12-31 Prievolės, baudos suma 1425,00 Lt.; 3.GPM004/KITA/Mokestis ir rinkliava už mokestinį laikotarpį 2009-01-01-2009-12-31 Prievolės, baudos suma 66,89 Lt, delspinigių suma 21,07 Lt.; 4.GPM004/KITA/Mokestis ir rinkliava už mokestinį laikotarpį 2009-01-01-2012-06-20 Prievolės, baudos suma 44,00 Lt, delspinigių suma 0,45 Lt.; 5.PSD009/KITA/Mokestis ir rinkliava už mokestinį laikotarpį 2009-01-01-2009-12-31 ; 6. delspinigių suma 446,34 Lt.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2007-01-01 - 2007-12-31 laikotarpiu jos pajamas sudarė 368879,60 Lt. Ši suma patvirtinta Vilniaus apskrities VMI 2008-07-24 Patikrinimo aktu Nr.21.26-04-77-77. Apskaičiavus nuo B klasės pajamų 15 proc. (minusavus MNPD), pateiktoje pajamų deklaracijoje buvo nurodyta mokėtina suma 54775,00 Lt. Ši suma buvo mokama VMI dalimis: 1) 2007-10-24, įmokos kodu 1311 sumokėta 500,00 Lt. iš a/s (duomenys neskelbtini); 2) 2008-04-21 įmokos kodu 1311 sumokėta 722,00 Lt. iš a/s (duomenys neskelbtini); 3) 2008-05-03 įmokos kodu 1441 sumokėta 53133,07 Lt. iš a/s (duomenys neskelbtini); 4)2008-09-11 įmokos kodu 1311 sumokėta 1200,00 Lt. iš a/s (duomenys neskelbtini). Iš viso už 2007 metus GPM sumokėta 55555,07 Lt., t. y. permokėta 780,07 Lt.
Vilniaus apskrities VMI 2008-07-24 patikrinimo akte Nr.21.26-04-77-772008-09-22 bei sprendime Nr.(21-26)-256-230, kuriuo buvo patvirtintas minėtas patikrinimo aktas, jokių įsiskolinimų už 2007 m. nekonstatuota.
2008-01-01 - 2008-12-31 laikotarpiu ieškovės pajamas sudarė 371776,49 Lt. Apskaičiavus nuo B klasės pajamų 15 proc. mokesčius (minusavus MNPD), pateiktoje pajamų deklaracijoje buvo nurodyta mokėtina suma 54869,00 Lt. Ši suma buvo sumokėta 2009-05-04 įmokos kodu 1441 iš O. K. a/s (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities VMI.
2013-02-05 ji raštu kreipėsi į VMI su prašymu detaliai paaiškinti jai priskaičiuotos mokesčio nepriemokos susidarymo aplinkybes ir gavo VMI Prievolių apskaitos skyriaus I poskyrio vedėjos D. B. 2013-03-04 raštą Nr. (20.21-06)-RMA-9923, kuriame nurodoma, kad mokestinė nepriemoka 1293,00 Lt susidarė pateikus Metinę pajamų deklaraciją už 2007 m; 110,89 Lt - pateikus deklaraciją už 2009 m., 6478,00 Lt - pagal pareiškėjos 2012-07-25 prašymą įskaičiuoti 6478,00 Lt iš GMP į PSD įmoką nuo gyventojo metinėje deklaracijoje priskaičiuotų pajamų; GMP permoka buvo fiksuojama, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau -LVAT) 2011-06-30 sprendimas dėl Vilniaus apskrities VMI 2008-09-22 sprendimo nebuvo registruotas sistemoje, todėl buvo apskaitoma nereali GMP permoka.
2012-03-20 integruotoje kliento informacijoje-balanse yra nurodytos 2 nesugretintos sumos - viena iš jų yra sąlyginė permoka 24691,11 Lt, t.y. permoka, kuri būtų taikoma, skaičiuojant PVM, jei minėtas VMI patikrinimo aktas būtų pripažintas teisėtu ir pagrįstu, kita -19869,11 Lt permoka, kuri nurodoma atskiruose dokumentuose nuo 2006 m. Ši permoka nurodyta ir 2012-03-26 balanse, t.y. VMI net 9 mėnesius nuo LVAT 2011-06-30 sprendimo įsiteisėjimo neištaisė VMI IT sistemoje mokesčių apskaitos, kuri ir toliau neteisėtai skaičiavo delspinigius, ir tik pareiškėjos reikalavimu 2012-03-26 buvo ištaisyta nepagrįsto ieškinio suma IT sistemoje, kuri kartu su delspinigiais bei sąlygine permoka įvardinta kaip „BENDRA ĮPLAUKŲ SUMA". Tame pačiame balanse ir toliau fiksuojama 19869,11 Lt GPM permoka (nesugretinta suma). Kadangi pareiškėja turėjo išrašus iš mokėtojo apskaitos dokumentų, kurie fiksuoja 19869,11 Lt permoką, 2012-07-25 ji parašė prašymą iš šios permokos išskaičiuoti 6478,00 Lt PSD įsiskolinimą. Ši skola buvo išskaičiuota iš minėtos permokos tą pačią dieną, todėl po skolos išskaičiavimo permokos suma liko 13338,89 Lt, kas užfiksuota 2012-07-25 dienos kliento apskaitos kortelėje. 2012-11-22 pareiškėja VMI įstaigos mokesčių mokėtojos apskaitos skyriuje Šermukšnių gatvėje tikslinosi GPM permokos sumą kuri buvo įvardinta 13281,78 Lt. Dėl permokos grąžinimo pareiškėja buvo nusiųsta į Ulonų gatvėje esančią VMI, kur tą pačią dieną parašė prašymus dėl minėtos permokos bei kitų permokų grąžinimo. Nė viena permoka nebuvo grąžinta, o mokesčių apskaitos kortelėje atsirado pareiškėjos tariami įsiskolinimai. Atsakymo dėl permokų grąžinimo pareiškėja negavo iki šiol.
Atkreipia dėmesį, kad nuo 2004 metų iki 2012-12-11 ji negavo nė vieno pranešimo dėl GPM įsiskolinimų VMI. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 66 str. 1 d. įtvirtina, jog, vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Pagal MAĮ 66 str. 2 d. tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais. Pagal MAĮ 68 str. 1 dalį jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Mokesčių administratorius minėtus veiksmus atlieka atlikdamas mokestinius patikrinimus ar mokestinius tyrimus (MAĮ 114 str., 135 str.).
Nei raštu, nei žodžiu ji nebuvo informuota apie jokius įsiskolinimus ir nežino, ar jos atžvilgiu buvo atliktas koks nors mokestinis patikrinimas ar mokestinis tyrimas dėl VMI 2013-01-29 sprendime Nr.(23.17-08)-320-5332 nurodytų įsiskolinimų, delspinigių ar kitų mokestinių prievolių. Pagal LVAT praktiką vadovaujantis MAĮ 121 str. 1 d., mokesčių administratorius, prieš pradėdamas mokesčių mokėtojo patikrinimą privalo įteikti mokesčių mokėtojui pranešimą apie numatomą mokestinį patikrinimą. Tinkamas mokesčių mokėtojo informavimas apie mokestinį patikrinimą užtikrina jo galimybę įgyvendinti MAĮ 36 str. įtvirtintas teises (pvz., dalyvauti mokestinio patikrinimo procedūroje, teikti paaiškinimus ir atsikirtimus dėl patikrinimo akto, apskųsti mokesčių administratoriaus veiksmus ir kt.) bei vykdyti šio įstatymo 40 str. numatytas pareigas (pvz., bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus, pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus ir kt). Analogiška pareiga tenka mokesčių administratoriui ir mokestinio tyrimo metu - informuoti mokesčių mokėtoją apie mokestinį tyrimą, jo eigą bei rezultatus (MAĮ 136 str.) (LVAT 2011-03-17 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr.A442-l238/2011, Administracinė jurisprudencija Nr.21, 2011, p. 254-263; LVAT 2012-03-07 aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (II dalis); Administracinė jurisprudencija 22; LVAT 2011-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr.A575-751/2011).
Mokestinį tyrimą detalizuoja VMI 2004-05-28 viršininko įsakymu Nr.VA-108 (Žin., 2004, Nr.88-3258) patvirtintos Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklės (toliau - ir Mokestinio tyrimo taisyklės), kurios taikomos VMI atliekamiems mokestiniams tyrimams. Pažymėtina, kad vienas iš Mokestinio tyrimo taisyklių uždavinių yra informuoti mokėtoją apie mokesčių administratoriaus nustatytus trūkumus ir/ar prieštaravimus ir pasiūlyti mokėtojui juos ištaisyti (7.2 p.).
VMI yra viešojo administravimo institucija, todėl jos priimamiems sprendimas taikomi Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 str. reikalavimai, t.y. jog priimtas individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p. nustato, kad administracinis aktas (jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvių visų aplinkybių vertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Kaip minėta, pareiškėja O. K. nėra gavusi nė vieno pranešimo, ar dėl VMI 2013-01-29 sprendimu Nr.(23.17-08)-320-5332) konstatuotų GPM ir PSD įsiskolinimų buvo atliktas koks nors mokestinis patikrinimas ar mokestinis tyrimas, t.y. nežinojo apie tokių tyrimų vykimą jeigu jie vyko, ir negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių į gynybą ir teikti paaiškinimus, kaip tai numato VAĮ 36 str., 136 str. Mano, kad tai yra esminiai VMI 2013-01-29 sprendimo Nr.(23.17-08)-320-5332 priėmimo pažeidimai, dėl kurių minėtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Mokesčių administratorius 2013-01-29 priimdamas sprendimą prievarta išieškoti į biudžetą 8485,60 Lt iš mokesčių mokėtojo (O. K.) turto, sprendime Nr.23.17-08)-320-5332 neišaiškino galimų mokestinių reikalavimų sudėties už 2007 m. ir 2008 m., todėl 2013-02-05 buvo priversta raštu kreiptis į VMI Nepriemokų išieškojimo IV poskyrio vedėją G. B. su prašymu išaiškinti priede prie minėto sprendimo nurodytų nepriemokų sudėtį. Šiame prašyme ji taip pat nurodė, kad jei bus pagrįstos nepriemokų sumos ir skola bus reali, ją geranoriškai sumokės nedelsiant, be jokių prievartos priemonių. Pareiškėja iki šiol negavo tinkamo ir pagrįsto nepriemokų sudėties išaiškinimo, todėl 2013-01-29 sprendimo Nr.(23.17-08)-320-5332 dalies dėl 2007 m. ir 2008 m. realiai negali geranoriškai įvykdyti ne dėl savo kaltės, nes VMI neįrodė tariamų nepriemokų pagrįstumo. VMI Prievolių apskaitos skyriaus I poskyrio vedėjos D. B. 2013-03-04 rašte Nr.(20.21-06)-RMA-9923 pateikti paaiškinimai prieštarauja prie aukščiau minėto sprendimo Šiaulių apkrities VMI pateiktame priede Nr.l nurodytoms tariamoms prievolėms ir taip pat neįneša aiškumo, kodėl 2007 m ir 2008 m. GPM deklaracijose susidarė jų nurodyta GMP nepriemoka, t.y. kur padaryta klaida, nes minėtame rašte tik nurodyta, iš kokio laikotarpio ji atsirado. Dėl nurodytos 6478,00 Lt nepriemokos susidarymo, t.y. jog susidarė pagal pareiškėjos 2012-07-25 prašymą įskaičius 6478,00 Lt iš GMP į PSD įmoką nuo gyventojo metinėje deklaracijoje priskaičiuotų pajamų, nes GMP permoka buvo fiksuojama, o LVAT 2011-06-30 sprendimas dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-09-22 sprendimo panaikinimo nebuvo registruotas sistemoje, todėl buvo apskaitoma nereali GMP permoka, paaiškiname, kad minimame LVAT 2011-06-30 sprendime buvo ginčijamas Vilniaus apskrities VMI 2008-09-22 sprendimas Nr.(21-26)-256-230, kuriuo buvo patvirtintas VMI 2008-07-24 patikrinimo aktas Nr.21.26-04-77-77 ir kuriuo pareiškėjai O. K. buvo nurodyta sumokėti į biudžetą 171198 Lt PVM mokesčio, 46641 Lt šio mokesčio delspinigių, paskirta 17120 Lt PVM bauda ir taip pat nustatyta 25819 Lt gyventojų pajamų mokesčio permoka. Šios sumos buvo apskaičiuotos minėtame VMI 2008-07-24 patikrinimo akte Nr.21.26-04-77-77, atlikus pareiškėjos O. K. PVM ir GMP patikrinimą už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2007-12-31. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamame VMI 2013-01-29 sprendime Nr.(23.17-08)-320-5332) GPM nepriemoka už 2007 m. yra nurodyta tik 1425 Lt, todėl net darant prielaidą jog per klaidą VMI rodė GPM permoką ir ją vėliau įskaitė į PSD mokestį, tai GPM nepriemoka 2007 m. galėtų būti tik minėtai 1425 Lt sumai, o ne 6478,00 Lt sumai. VMI 2013-01-29 sprendime Nr. (23.17-08)-320-5332) GPM nepriemoka 2008 m. laikotarpiu yra nurodyta 6481,85 Lt, tačiau, kaip minėta, visą pareiškėjai priklausantį mokėti GPM mokestį 2008 m. pagal Gyventojų pajamų mokesčių deklaraciją - 54869,00 Lt, ji sumokėjo 2009-05-04 įmokos kodu 1441 iš O. K. a/s (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities VMI. Šios aplinkybės VMI neginčija. Be to, VMI nepateikė jokių argumentų, kodėl PSD mokestis, už 2009 m. buvo galimai išskaičiuotas iš 2008 m. GPM mokesčio (taip aiškinta D. B. rašte), nors pareiškėjos prašymas dėl PSD mokesčio išskaičiavimo iš GPM permokos buvo pateiktas 2012-07-25. Iš pateiktų apskaitos dokumentų matyti, kad PSD buvo išskaičiuota iš permokos. Jei nebuvo pareiškėjos permokos, tai VMI turėjo apie tai raštu informuoti pareiškėją ir gauti jos raštišką sutikimą išskaičiuoti iš 2008 m. GPM mokesčių PSD. Pareiškėja apie tai nebuvo informuota ir niekada nebūtų sutikusi dėl tokių skolos perkėlimų, nes tokiu atveju VMI turėjo skaičiuoti delspinigius už 2008 GPM mokesčius. Jaigu tai būtų PSD skola, pareiškėja būtų sumokėjusi be jokių prievartos priemonių. Pagal 2012-07-25 pareiškėjos prašymą PSD mokesčius išskaičiuoti iš GPM permokos, jų išskaičiavimas iš 2008 m. GPM mokesčių rodo galimą mokesčių mokėjimo apskaitos klastojimą 2012 m. Kokie konkrečiai įrodymai patvirtina pareiškėjos neva nesumokėtą GPM mokestį 2008 m., jai nėra žinoma. Neaišku, kokio dydžio GPM permoką įskaitė į PSD įmoką nes VMI 2008-12-22 sprendimu Nr.68-306 (kaip minėta, jis teismo buvo panaikintas) 2004 - 2007 m. laikotarpiu GMP permoka buvo nustatyta 25819 Lt (iš Vilniaus AVMI 2008-07-24 patikrinimo akto Nr.21.26-04-77-77 matyti, kad GPM permoka apskaičiuota dėl to, kad O. K. buvo papildomai apskaičiuotas PVM, kuris, vadovaujantis GPMĮ 2 str. 14 d. 10 p., nelaikomas gyventojo pajamomis, todėl VMI kiekvienų kalendorinių metų pareiškėjos pajamas atitinkamai sumažino papildomai priskaičiuota PVM suma). Teismui pateikia turimą VMI vedamą pareiškėjos elektroninio mokėjimo kortelės apskaitą iš kurios aiškiai matyti, kad mokesčio mokėtojo apskaitos kortelėje yra daug netikslumų, kuriuos darbuotojai neleistinai ir nepagrįstai vėliau taiso, be to, 2012-07-25 apskaitoje permoka parodyta 13281,78 Lt, skolų nėra, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja yra skolinga VMI GPM iš viso 7906,85 Lt (už 2007 m. 1425 Lt ir už 2008 m. 6481.85 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Kaip minėta, kreipdamasi į teismą pareiškėja prašė panaikinti iš dalies 2013-01-29 sprendimą. Bylos nagrinėjimo metu 2013-12-02 VMI priėmė naują sprendimą, kuriuo pakeitė ginčijamą sprendimą. Todėl pareiškėja teikė naują patikslintą skundą.
VMI 2013-01-29 sprendimu Nr.(23.17-08)-320-5332 pareiškėjai O. K. buvo nurodyta sumokėti 8485,60 Lt mokestinę nepriemoką. VMI 2013-12-02 sprendimu Nr.(23.17-08)-320-91388 pakeičiant minėtą sprendimą, O. K. nurodyta sumokėti 8262,75 Lt mokestinę nepriemoką. Prievolių ataskaitoje (sprendimo priedas Nr.l) Mokesčių administratorius konstatavo, kad šią sumą sudaro:1.GPM004/KITA/Mokestis ir rinkliava už mokestinį laikotarpį 2008-01-01-2008-12-31 prievolės, baudos suma 6440,00 Lt, delspinigių suma 0,00 Lt.; 2. GPM004/KITA/Mokestis ir rinkliava už mokestinį laikotarpį 2007-01-01-2007-12-31 prievolės, baudos suma 1331,00 Lt, delspinigių suma 0,00 Lt.; 3.GPM004/KITA/Mokestis ir rinkliava už mokestinį laikotarpį 2009-01-01-2009-12-31 prievolės, baudos suma 66,89 Lt, delspinigių suma 21,07 Lt.; 4. GPM004/KITA/Mokestis ir rinkliava už mokestinį laikotarpį 2009-01-01-2012-06-20 prievolės, baudos suma 44,00 Lt, delspinigių suma 0,45 Lt.; 5.PSD009/KITA/Mokestis ir rinkliava už mokestinį laikotarpį 2009-01-01-2009-12-31 prievolės, baudos suma 0,00 Lt, delspinigių suma 3,59 Lt.
VMI 2013-12-02 sprendimu Nr.(23.17-08)-320-91619 O. K. nurodyta sumokėti 135,91 Lt mokestinę nepriemoką. Prievolių ataskaitoje (sprendimo priedas Nr.l) Mokesčių administratorius konstatavo, kad šią sumą sudaro:1. GPM004/KITA/Mokestis ir rinkliava už mokestinį laikotarpį 2007-01-01-2007-12-31 prievolės, baudos suma 0,00 Lt, delspinigių suma 130,00 Lt.; 2.GPM004/KITA/Mokestis ir rinkliava už mokestinį laikotarpį 2009-01-01-2009-12-31 prievolės, baudos suma 0,00 Lt, delspinigių suma 0,04 Lt.; 3.GPM004/KITA/Mokestis ir rinkliava už mokestinį laikotarpį 2009-01-01-2012-12-31 prievolės, baudos suma 0,00 Lt, delspinigių suma 5,87 Lt.
Su VMI 2013-12-02 sprendimu Nr.(23.17-08)-320-91388) pareiškėja nesutinka, nes jis grindžiamas be jokio tyrimo pakeistais Prievolių ataskaitos duomenimis. Su VMI 2013-12-22 sprendimu Nr.(23.17-08)-320-91619) pareiškėja taip pat nesutinka, nes jis grindžiamas be jokio tyrimo pakeistais Prievolių ataskaitos duomenimis. Prašo panaikinti šiuos sprendimus.
VMI prie FM su Pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 33 straipsnio 8 punkte yra įtvirtinta mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestines nepriemokas. Priverstinis mokestinių nepriemokų išieškojimas yra vykdomas MAĮ nustatyta tvarka. MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu.
Šalies argumentai
Pareiškėja yra pateikusi Metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2007 metus (2 priedas), kurioje deklaravo 54.775,00 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Skunde Pareiškėja nurodo, kad sumokėjo šią sumą dalimis: 2007 m. spalio 24 d. - 500,00 Lt, įmokos kodas 1311; 2008m. balandžio 21 d. - 722,00 Lt, įmokos kodas 1311; 2008 m. gegužės 3 d. - 53.133,00 Lt, įmokos kodas 1411; 2008 m. rugsėjo 11 d. - 1.200,00 Lt, įmokos kodas 1311. Taigi, Pareiškėja 53.133,00 Lt sumokėjo įmokos kodu 1411 (įmokos pavadinimas – nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės pajamų (išskyrus turto pardavimo pajamas), o 2.422,00 Lt - įmokos kodu 1311 (įmokos pavadinimas – nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų). '
Pareiškėja, mokėdama 500,00 Lt, 722,00 Lt ir 1.200,00 Lt, kaip mokėjimo paskirtį nenurodė, kad yra mokamas jos deklaruotas GPM už 2007 metus.
Pareiškėja buvo labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovė ir iš savo sąskaitos mokėdavo šio fondo deklaruotas mokesčių, tame tarpe ir GPM, sumas. Pareiškėja 2008 m. balandžio 21 d. (722,00 Lt) pavedimo mokėjimo paskirtyje nurodė, kad šis mokėjimas „Už vasario mėn. 319 Lt, už kovo mėn. 403 Lt" (3 priedas), 2008 m. rugsėjo 11 d. (1.200,00 Lt) pavedimo mokėjimo paskirtyje nurodė, kad šis mokėjimas „GPM už 07 ir 08 mėn" (4 priedas), 2007 m. spalio 24 d. (500,00 Lt) pavedimo mokėjimo paskirtyje nurodė, kad šis mokėjimas „Pajamų mokestis" (5 priedas). Kadangi labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) deklaravo mokėtiną GPM nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų, įmokos kodas nurodytas
1311, t. y. GPM, mokamas nuo su gyventojo darbo santykiais susijusių pajamų; mokesčių administratorius Pareiškėjos 500,00 Lt, 722,00 ir 1.200,00 Lt sumas yra įskaitęs kaip labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) sumokėtas sumas, o ne kaip Pareiškėjos sumokėtą
GPM mokestį už 2007 metus.
Pareiškėjai nesumokėjus visos už 2007 m. deklaruotos GPM sumos (54.775,00 Lt - 53.133,00 Lt), VMI prie FM įgijo teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką.
Šalies argumentai
Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Vilniaus AVMI 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 21-26-256-230 jokių GPM įsiskolinimų už 2007 metus nėra nustatyta, todėl VMI prie FM neturi teisės išieškoti šios mokestinės nepriemokos. Atkreiptinas dėmesys, jog 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 21-26-256- 230 yra panaikintas. Tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502 -2801/2011 (6 priedas), Pareiškėja dalyvavo minėtoje administracinėje byloje, todėl šios aplinkybės jai yra žinomos.
Šioje administracinėje byloje ginčijamu sprendimu taip pat išieškomas GPM už 2008 metus 6.481,85 Lt. VMI prie FM 2013 m. kovo 4 d. raštu Nr. (20.21-06)-RMA-9923 Pareiškėjai paaiškino, jog 6.478,00 Lt GPM nepriemoka susidarė pagal Pareiškėjos 2012 m. liepos 25 d. prašymą įskaičius 6.478,00 Lt iš nerealios GPM permokos į PSD įmoką nuo gyventojo metinėje deklaracijoje priskaičiuotų pajamų. Pareiškėja, žinodama, kad 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendime dėl
Šalies argumentai
patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 21-26-256-230 nurodyta 25.819 Lt GPM permoka yra panaikinta, 2012 m. liepos 25 d. pateikė prašymą grąžinti/įskaityti mokesčio permoką (skirtumą) (7 priedas), kuriuo prašė iš GPM permokos įskaityti 6.478,00 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
VMI prie FM šį Pareiškėjos prašymą patenkino. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje dėl techninės klaidos buvo klaidingai nurodyta nepagrįsta GPM permoka, todėl Pareiškėja neįgijo teisės į šios permokos įskaitymą. Nepagrįstą GPM permoką panaikinus, atsirado nepriemoka.
Pareiškėja 2012 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-50808 (8 priedas) buvo informuota apie tai, kad VMI prie FM duomenimis ji turi GPM nepriemoką, kurią turi sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Pareiškėja šiame rašte nurodytos sumos nesumokėjo, todėl mokesčių administratorius pagrįstai priėmė sprendimą išieškoti šią mokestinę nepriemoką iš Pareiškėjos turto.
Motyvuojamoji dalis
MAĮ 34 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas) atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam MAĮ suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Priimant šioje administracinėje byloje ginčijamą VMI prie FM sprendimą, Pareiškėja turėjo 7.881,89 Lt GPM nepriemoką, todėl VMI prie FM viršininkas turėjo teisę priimti šioje byloje ginčijamą sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.
Pareiškėja skunde nurodo, kad 2012 m. lapkričio 22 d. pateikė VMI prie FM pateikė prašymus grąžinti GPM ir kitas permokas. Nė viena permoka nebuvo grąžinta, o atsirado tariami Pareiškėjos įsiskolinimai. Atsakymų dėl permokų grąžinimo Pareiškėja negavo.
VMI prie FM yra gavusi Pareiškėjos 2012 m. lapkričio 23 d. prašymą grąžinti/įskaityti mokesčio permoką (skirtumą) (9 priedas), kuriuo prašė grąžinti 13.190,15 Lt GPM permoką.
VMI prie FM 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 1474013 (10 priedas) nusprendė negrąžinti 13.190,15 Lt permokos, nes apskaitos kortelėje tokios permokos nėra. Pareiškėja 2012 m. lapkričio 22 d. pateikė prašymą grąžinti/įskaityti mokesčio permoką (skirtumą) (11 priedas), kuriuo prašė grąžinti 132,00 Lt žyminio mokesčio permoką. VMI prie FM 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 1463159 (12 priedas) 132,00 Lt žyminio mokesčio permoką įskaitė GPM nepriemokai padengti.
Pareiškėja 2012 m. lapkričio 22 d. pateikė prašymą grąžinti/įskaityti mokesčio permoką (skirtumą) (13 priedas), kuriuo prašė grąžinti 227,00 Lt žemės mokesčio permoką. VMI prie FM 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 14I3SĮ92 (14 priedas)(200,00 Lt žemės mokesčio permoką įskaitė GPM nepriemokai padengti, 27,11 Lt žemės mokesčio permoką atsisakyta grąžinti, nes prašyme nurodyta permoka įskaityta Įskaitymo taisyklių nustatyta tvarka. Šie sprendimai buvo išsiųsti Pareiškėjai.
MAĮ 66 straipsnio 1 dalis nustato, kad priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, o pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Ir tik tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis). MAĮ 73 straipsnio 1 dalis numato, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pagal MAĮ 114 straipsnio nuostatas, mokesčių administratorius savarankiškai pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mastą ir laiką. Todėl nesutinka su K. pretenzijomis, kad būtent VMI privalėjo pati perskaičiuoti priklausantį mokėti mokestį.
Šioje administracinėje byloje skundžiamu Sprendimu išieškoma deklaruotų mokesčių ir su jais susijusių sumų nepriemoka, taigi pati Pareiškėja apskaičiavo mokėtinas mokesčių sumas bei pateikė mokesčių deklaracijas. Pagal MAĮ 114 straipsnio nuostatas, mokesčių administratorius pats sprendžia kada ir kokius mokesčių mokėtojus tikrinti. Pareiškėjos atžvilgiu neatliekamas nei mokestinis patikrinimas, nei mokestinis tyrimas, tačiau tai nepaneigia mokesčių administratoriaus teisės išieškoti Pareiškėjos deklaruotas, bet nesumokėtas GPM sumas.
Pareiškėja 2012 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-50808 (8 priedas) buvo informuota apie tai, kad VMI prie FM duomenimis ji turi GPM nepriemoką, kurią turi sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad Pareiškėja gali pateikti prašymą ir visus prašymui nagrinėti reikalingus dokumentus dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo arba išdėstymo. Buvo nurodyta, kad mokesčių mokėtoja gali siūlyti ir kitus skolos padengimo būdus, pvz., mokestinės nepriemokos perėmimą, kito mokesčių mokėtojo sumokėjimas už skolininką.
Pareiškėjos O. K. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. sausio 29 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš
turto Nr. (23.17-08)-320-5332 dalies panaikinimo prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Jau vykstant procesui administraciniame teisme, VMI prie FM viršininkas 2013 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimus: Nr. (23.17-08)-320-91388 pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuriuo pakeistas VMI prie FM viršininko 2013 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. (23.17-08)-320-5332 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, bei sprendimą Nr. (23.17-08)-320-91619 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (kopija pridedama). Nesutinka su pareiškėjos prašymu panaikinti abu šiuos sprendimus.
Pareiškėjos argumentai, kad 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. (23.17-08)-320-91388, grindžiamas be jokio tyrimo pakeistais Prievolių ataskaitos duomenimis, nepagrįsti. Pareiškėja šioje administracinėje byloje ginčijo VMI prie FM 2013 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-5332 dalies pagrįstumą. VMI prie FM įvertino tai, kad kartu su VMI prie FM viršininko 2013 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (23.17-08)-320-5332 pateiktoje Prievolių ataskaitoje nurodytos išieškomų prievolių sumos neatitinka VMI Mokesčių apskaitos informacijos sistemos duomenų, ir 2013 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (23.17-08)-320-91388, kuriuo pakeistas VMI prie FM viršininko 2013 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. (23.17-08)-320-5332. Minėti Prievolių ataskaitos ir VMI Mokesčių apskaitos informacijos sistemos duomenų neatitikimai atsirado dėl VMI Mokesčių apskaitos departamento atliktų mokesčių mokėtojos apskaitos kortelės prievolių sugretinimo procedūrų.
Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Prievolių ataskaitos duomenys yra pakeistos be jokio tyrimo.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 33 straipsnio 8 punkte yra įtvirtinta mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestines nepriemokas.
Priverstinis mokestinių nepriemokų išieškojimas yra vykdomas MAĮ nustatyta tvarka. MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu.
MAĮ 34 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas) atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam MAĮ suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Tai, kad mokesčių administratorius turi teisę pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, patvirtina ir VMI prie FM viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymas Nr.V-11 „Dėl formų patvirtinimo" (VMI prie FM viršininko 2011 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. VA-74 redakciją; Žin., 2003, Nr. 5-229; 2014, Nr. 2011, Nr. 66-3147, toliau - Įsakymas). Šio įsakymo 1.15 punktu yra patvirtinta sprendimo pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto FR0498 forma.
Pasikeitus mokestinėms prievolėms ir keičiant sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, nei MAĮ, nei Įsakyme nėra nustatyta privaloma tyrimo tvarka. Pagal MAĮ 114 straipsnio nuostatas, mokesčių administratorius pats sprendžia kada ir kokius mokesčių mokėtojus tikrinti. Šiuo metu Pareiškėjos atžvilgiu neatliekamas nei mokestinis patikrinimas, nei mokestinis tyrimas, tačiau tai nepaneigia mokesčių administratoriaus teisės išieškoti Pareiškėjos nesumokėtas GPM sumas ar pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.
Atkreipia dėmesį, kad VMI prie FM viršininko 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr.(23.17-08)-320-91388 yra sumažinta VMI prie FM 2013 m. sausio 29 d. sprendime Nr. (23.17-08)-320-5332 nurodyta bendra išieškotina suma. Priimant VMI prie FM viršininko 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-91388, Pareiškėja turėjo 7.881,89 Lt GPM nepriemoką, todėl VMI prie FM viršininkas turėjo teisę priimti šioje byloje ginčijamą sprendimą. (VMI prie FM 2013 m. gegužės 10 d. atsiliepime Nr. (23.4-08)-RNAi19042 šioje administracinėje byloje yra nurodytos išieškomos mokestinės nepriemokos susidarymo aplinkybė).
Vien tai, kad VMI prie FM viršininko 2013 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. (23.17-08)-320-5332 yra apskųstas, netrukdo mokesčių administratoriui pakeisti ginčijamą administracinėje byloje sprendimą.
Mokesčių administratoriui nėra uždrausta atlikti veiksmus, susijusius su VMI prie FM viršininko 2013 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (23.17-08)-320-5332, išieškojimas pagal šį sprendimą nėra sustabdytas, ginčijamo sprendimo galiojimas taip pat nesustabdytas. 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. (23.17-08)-320-91388 yra sumažinta VMI prie FM 2013 m. sausio 29 d. sprendime Nr. (23.17-08)-320-5332 nurodyta bendra išieškotina suma, todėl Pareiškėjos interesai
nebuvo pažeisti.
VMI prie FM viršininko 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. (23.17-08)-320-91619 sprendimu yra išieškoma 135,91 Lt GPM delspinigių suma. Pagal MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą, delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį. Pareiškėja turėjo 7.881,89 Lt GPM nepriemoką, todėl mokesčių administratorius skaičiavo delspinigius už šią laiku nesumokėtą mokesčių sumą ir pagrįstai priėmė 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-91619 išieškoti minėtą delspinigių sumą iš Pareiškėjos turto.
Pareiškėja prašė panaikinti VMI prie FM viršininko 2013 m. gruodžio 2 d.sprendimą Nr. (23.17-08)-320-91619, tačiau skunde nėra nurodyta, kodėl minėtas VMI prie FM sprendimas yra neteisėtas. Todėl skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr.(23.17-08)-320-91388 ir 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-91619 panaikinimo prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja paaiškino, kad už 2007 metus įsiskolinimo nebuvo, Viso už 2007 metus GPM sumokėta 55555,07 Lt., t. y. buvo 780,07 Lt. permoka. Apie tariamą GPM įsiskolinimą už 2007 metus ir 2008 metus sužinojo 2012-12-27, po to, kai 2012-11-22 raštu kreipėsi į VMI dėl permokų grąžinimo, (b.l. 63,64,66, 67,69). Iki tol laiko jos mokesčių mokėtojo apskaitos kortelėje-(integruoto kliento informacija-balansas) šio įsiskolinimo niekada nebuvo ir negalėjo būti (b.l. 28, 29, 30,31). 2007-01-01 - 2007-12-31 jos pajamas sudarė 368879,60 Lt. Apskaičiavus 15 proc. nuo gautų pajamų ir minusavus MNPD, pateiktoje pajamų deklaracijoje buvo nurodyta mokėtina suma 54775,00 Lt. Si suma buvo mokama VMI dalimis: 1)2007-10-24, įm. kodu 1311 sumokėta 500,00 Lt. iš a/s (duomenys neskelbtini), mokesčio paskirtis-pajamų mokestis. 2)2008-04-21 įmokos kodu 1311 sumokėta 722,00 Lt. iš a/s (duomenys neskelbtini), mokesčio paskirtis nenurodyta. 3)2008-05-03 įmokos kodu 1441 sumokėta 53133,07 Lt. iš a/s (duomenys neskelbtini), mokesčio paskirtis-GPM už 2007 metus. 4)2008-09-11 įmokos kodu 1311 sumokėta 1200,00 Lt. iš a/s (duomenys neskelbtini), mokesčio paskirtis nenurodyta. Viso už 2007 metus GPM sumokėta 55555,07 Lt., t. y. permokėta 780,07 Lt.
2013-01-29 VMI sprendimo dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto priede yra nurodyta, kad ji skolinga už 2007 metus 1425,00 Lt. GPM. Tuo tarpu iš jos pateiktų dokumentų (tai atsiliepime patvirtina ir VMI) matyti, kad GPM permoka už už 2007 metus yra 780,00Lt.
VMI atsiliepime nurodo , kad ji buvo LPF (duomenys neskelbtini) vadovė ir iš savo asmeninės sąskaitos kartais mokėjo už Fondą, tačiau tai nesuteikia teisės VMI savo nuožiūra perskirstyti iš jos asmeninės sąskaitos jos vardu sumokėtas lėšas, jei to nėra nurodyta mokėjimo paskirtyje. Šiuo atveju VMI negalėjo savavališkai daryti užskaitas juridiniam asmeniui be jos raštiško sutikimo: apie padarytą užskaitą jos net neinformavo. Teismui pateikė mokėjimo už Fondą bankinių pavedimų už LPF (duomenys neskelbtini) nuorašus, kuriuose nurodyta mokėjimo paskirtis, t.y. patvirtina jos nurodytas aplinkybes.
VMI 2013-01-29 negalėjo priimti sprendimo dėl tariamos mokestinės nepriemokos išieškojimo už 2007 metus, nes pagal galiojančius įstatymus 2013-01-01 šiai tariamai nepriemokai buvo suėjęs senaties terminas.
Atkreipia dėmesį, kad VMI 2013-05-10 atsiliepime, psl. 2, 14 eilutėje nuo viršaus, meluoja teismui, kad pareiškėja 53133,00 Lt mokesčių pervedė įmokos kodu 1411. Kaip matosi iš teismui pateiktų dokumentų, ji gyventojų pajamų mokesčio įmokas 5 metus pervedinėjo 1441 įmokų kodu (b.l. 23), t.y. kaip nuolatinis Lietuvos gyventojas, arba 1311 kodu, kaip su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, (ką vėliau pripažino MGK ir teismas).
Jokio GPM įsiskolinimo už 2008 metus nebuvo. Tariamas įsiskolinimas atsirado, suklastojus dokumentus- 2009 m. PSD (privalomo soc. draudimo) skolą neteisėtai pavertus 2008 metų GPM skola. 2008-01-01 - 2008-12-31 jos pajamas sudarė 371776,49 Lt. Apskaičiavus 15 proc. mokesčius (minusavus MNPD) pateiktoje pajamų deklaracijoje buvo nurodyta mokėtina suma 54869,00 Lt. Si suma buvo sumokėta 2009 m. gegužės 4 d. įmokos kodu 1441, iš jos - O. K. a/s (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Apie bet kokią skolą už 2008 metus VMI negali teigti, nes mokesčių mokėtojo apskaitos kortelėje(integruoto kliento informacija-Balansas) šios skolos nėra ir negalėjo būti. Apie tariamą GPM įsiskolinimą už 2008 metus (ir už 2007 metus) pirmą kartą sužinojo 2012-12-27, po to, kai 2012-11-22 raštu kreipėsi į VMI dėl permokų grąžinimo (b.l. 63,64,66, 67,69), iki minėtos datos jos-mokesčių mokėtojo apskaitos kortelėje-(integruoto kliento informacija-balansas) šio įsiskolinimo niekada nebuvo (b.l. 28, 29, 30,31).
Susipažinusi su teismo pareikalautais ir teismui pateiktais VMI jos-integruotos kliento informacijos-balanso dokumentais, teigia, kad jos -mokesčių mokėtojo buhalterinės apskaitos dokumentai buvo ne galimai, o tikrai klastojami: 1. 2012-03-02 iš VMI gavo raginimą (b.l.. 25) per 20 dienų sumokėti 302308,29 Lt sumą tariamo įsiskolinimo biudžetui, nors 2011 m. birželio 22 d. Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi VMI aktas dėl tariamo įsiskolinimo buvo pripažintas nepagrįstu. Pagal šį dokumentą suprato, kad jos -mokesčių mokėtojos buhalterinė apskaita yra nevedama arba vedama aplaidžiai, arba yra klastojami buhalterinės apskaitos dokumentai. 2. 2012 m. kovo 20 dieną pareikalavo VMI jos balanso išrašo, kuris patvirtino, kad minėta suma, kartu su PSD nepriemoka ir PSD delspinigiais vis dar yra balanse, nors praėjo 9 mėnesiai nuo minėto teismo sprendimo. 3. Telefonu (duomenys neskelbtini) paskambino VMI darbuotojui G. Č. ir paprašė ištaisyti klaidą dėl gauto nepagrįsto raginimo Nr. (23.22-08)325-224 ir atsiųsti jai raštišką atsiprašymą. Tokį atsiprašymą Nr. (23.1-08)RNA-13325 dėl nepagrįsto raginimo gavo 2012 -03- 23. (b.l. 27). 4.Po šio atsiprašymo VMI patikrino ar jos buhalterinės apskaitos kortelė sutvarkyta. 2012-03-26 dienos duomenys rodė, kad neteisėti duomenys buvo panaikinti, (tame tarpe ir tariama 24691,11 GPM sąlyginė permoka, skaičiuojant PVM) liko tik PSD 6478,00 Lt mokestis ir 467,69 ,00 Lt delspinigiai už PSD nepriemoką. Taip pat balanse buvo nurodyta permoka -nesugretinta suma 19869,11 ( b.l. 29).) Šie duomenys buvo patikslinti 2012-03-22 dieną. 5.Kadangi jos apskaitos kortelėje buhalteriniai duomenys rodė ne sąlyginę, o realią 19869,11 Lt permoką, 2012-07-25 užpildė specialią VMI formą, kurioje prašė mokesčio permokos dalį 6478,00 Lt ( skirtumą) įskaityti į mokestinę nepriemoką už PSD, kurią turėjo sumokėti už 2009 metus ir kurios mokėjimo terminas dar buvo nepasibaigęs. Dėl delspinigių prašymo neparašė, manydama, kad delspinigiai taip pat bus išminusuoti iš permokos. (b.l. 63ir 64) PSD įsiskolinimas buvo likviduotas, išskaičiuojant jį iš permokos, o permoka sumažėjo iki 13338,89 Lt (b.l. 31). 6. 2012-08-29 jos balansas buvo teisingai suvestas, jame buvo likę nesumokėti tik PSD delspinigiai-446.34 Lt. 7. 2012-11-22 jos kortelės balansas rodė 13190,15Lt permoką, todėl ta pačią dieną parašė prašymą šią permoką grąžinti. Dėl šios priežasties ir prasidėjo buhalterinės apskaitos dokumentų klastojimas: 1)atsirado nepagrįsta GPM 1425,00 Lt nepriemoka už 2007 metus, nors pateikti visi mokėjimai, jie užfiksuoti ir jos- mokesčių mokėtojo balanse. Kad tokios nepriemokos nebuvo, rodo ir tas faktas, jog jei tokia nepriemoka būtų reali, turėtų būti nuo jos skaičiuojami delspinigiai. Delspinigių nėra. 2)atsirado nepagrįsta GPM 6440,00 Lt nepriemoka už 2008 metus, kuri suklastota, PSD nepriemoka buvo už 2009 metus, todėl ji negalėjo būti fiksuojama kaip GPM nepriemoka, juo labiau už 2008 metus. Jei tokia nepriemoka būtų buvusi, nuo jos turėtų būti taip pat skaičiuojami delspinigiai. Delspinigių nėra. 3) Jos buhalterinės apskaitos kortelė akivaizdžiai klastojama, nes nuo 2013-03-20 dienos balanse atsiranda GPM skola, kurią sudaro 8081,89 Lt, nors dėl permokos užskaitymo į PSD nepriemoką prašymą parašė 2012-07-25. 4) 2013-01-29 įsakymo priede- prievolių ataskaitoje GPM skolą sudaro 8017, 74 Lt, o 2013-03-04 rašte dėl informacijos pateikimo rašoma, kad mokestinė nepriemoka -7881,89, kurią sudarė -1293,00-už 2007 metus, 110,89-už 2009 metus. Siame rašte, kurį pasirašo prievolių apskaitos I poskyrio vedėja D. B., patvirtinama, kad 6478,00 susidarė įskaičius 6478,00 iš GPM į PSD pagal mano 2012-07-25 prašymą, nors balanse GPM skola nurodoma nuo 2012-03-20. 5) Paskutinis faktas, įrodantis buhalterinės apskaitos dokumentų klastojimą- 2013 m. gruodžio 2 d., vykstant teismui ir pareikalavus integruotos kliento informacijos, VMI priima sprendimą ir pakeičia 2013-01-29 sprendimo duomenis: vietoje GPM 1425,00 nepriemokos už 2007 metus atsiranda GPM nepriemoka už 2007 metus- 1331,00, viso GPM nepriemoka pagal naują sprendimą sudaro 7881,89 Lt., o 135, 91 Lt nurodomi, kaip delspinigiai, be to sumažinta PSD delspinigių suma-vietoje 446, 34 Lt nurodyta 359,34Lt, o bendra prievolių suma nurodyta ne 8485,60, o sumažinta ir sudaro 8262,75 suma.
Kaip galimą buhalterinės apskaitos dokumentų klastojimą liudijančius įrodymus pateikė teismui vidinį VMI darbuotojų susirašinėjimą: 1) 2006-10-12 A. M. el. laiškas vyriausiajai specialistei N. D., kuriame apskaitą vedanti A. M. raštu pripažįsta, kad „... informacija apie atsiskaitymą su biudžetu netiksli. Mokesčių mokėtojos kortelėje apskaitoma nereali permoka 19034, 26 Lt". 2) 2006 m. spalio 17 d. el. susirašinėjimas tarp V. M., A. M. ir N. D. dėl O. K. permokos ir numatomų veiksmų, kaip tą permoką nuslėpti, perkeliant, apskaitant ją kitu kodu-1351. Minėti dokumentai buvo neapdairiai prijungti prie bylos, nagrinėjant mokestinį ginčą dėl tariamos PVM nepriemokos. Kokiu būdu pavyko šią galimą permoką nuslėpti iki 2012-03-20, (b.l..28 ir 29) ji negali paaiškinti. 3) VMI atsiliepime teismui teigia, kad jos 6478,00 Lt PSD įsiskolinimą pagal jos prašymą įskaitė GPM sąskaita už 2008 metus. Meluoja. Tokio prašymo ji nerašė. Jos rašytame 2012-07-25 (b.l. 63) prašyme yra prašoma GPM permoką įskaityti į PSD skolą. Jei nebūtų realios GPM permokos, VMI turėjo duoti jai atsakymą, kad permokos nėra ir įsiskolinimas negali būti nurašomas. Savavališkai VMI negalėjo 2008 metų GPM sąskaita, jei permokos nebuvo, padengti PSD skolą. Be to, kodėl 2009 metų PSD skola turėjo būti padengta 2008 GPM, jei permokos nebuvo? Apie tai nebuvo informuota nei žodžiu, nei telefonu, nei raštu, todėl įsitikinusi, kad permoka buvo, o jos apskaitos kortelė buvo klastojama, 2012-11-22 gavus jos prašymą grąžinti likusią 13190,15 permokos dalį.
2012-11-22 parašė prašymus ir dėl kitų permokų-dėl 132,00 ir dėl 227,00 permokų grąžinimo. Šios permokos nebuvo grąžintos, tačiau tariamai įskaitytos į GPM skolą, tačiau pagal teismui pateiktus dokumentus nesimato, kad jos būtų įskaitytos bent kur nors. Nuo 2004 metų iki 2012-12-11 negavo nė vieno pranešimo dėl GPM ar kitų įsiskolinimų VMI (išskyrus pranešimą dėl turto arešto už tariamą PVM įsiskolinimą), todėl daro prielaidą, kad Mokesčių administratorius aplaidžiai atlieka savo darbą arba sąmoningai jo neatlieka, klastoja apskaitos dokumentus, pažeidžia LR Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus jos atžvilgiu, jei tik po penkių metų reikalauja iš mokesčių mokėtojo sumokėti tariamus ar galimus įsiskolinimus, dėl kurių nepagrįstumo mokesčių mokėtojui ypač sunku įrodyti. Net tris kartus nuo 2008 metų buvo norima areštuoti jos turtą, nors niekada nevengė mokėti mokesčius valstybei. VMI atsiliepime teigia, kad VMI 2012-12-17 raštu siūlė pateikti prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo arba išdėstymo. Jokio geranoriškumo ar bendradarbiavimo VMI tikrai neišreiškė, nes šiame rašte nurodomas įsiskolinimas nėra teisėtas. Mokesčių administratorius klastojo jos -mokesčių mokėtojos buhalterinės apskaitos dokumentus, nepagrįstai nusprendė reikalauti iš jos sumokėti į biudžetą 7906,85 GPM nepriemoką, kurios jokiais dokumentais nepagrindė. Prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2013 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-5332) toje dalyje: -dėl GPM/KIT A/Mokestis ir rinkliava 2008-01-31-2008-12-31 prievolės/baudos 6481.85 Lt ir -dėl GPM/KIT A/Mokestis ir rinkliava 2007-01-31-2007-12-31 prievolės/baudos 1425,00 Lt, kas sudaro 7906,85 Lt (septynis tūkstančius devynis šimtus šešis Lt. 85 ct., -2013-12-02 sprendimą Nr. (23.17-08)320-91619 dėl 135,59 delspinigių. -2013-12-02 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-91388 dalyje dėl GPM nepriemokos 7881,89 Lt (septyni tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoniasdešimt vienas Lt. 89 ct.
Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu (2014-04-07 posėdžio garso įrašas) laikėsi atsiliepime nurodytos pozicijos. Dėl to, kad duomenų bazėje ne laiku buvo įvesti duomenys dėl 2008 patikrinimo rezultatų pašalinimo, įvyko nesusipratimas. Prašė netenkinti pareiškėjos skundo. GPM permoka buvo nereali, realios permokos nebuvo.
Skundas netenkinamas.
Ginčas kilo dėl to, ar VMI pagrįstai konstatavo pareiškėjos GPM nepriemoką ir ar pagrįstai priskaičiavo delspinigius ir baudas, bei priėmė sprendimą priverstinai išieškoti nepriemokas.
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kurį grindė faktiškai tik iš VMI gauta informacija. Duomenų, kurie liudytų, kad buvo sumokėtos GPM įmokos, kad buvo permoka, pareiškėja nepateikė.
Pareiškėja teismui pateikė VMI darbuotojų V. M., N. D. ir A. M. susirašinėjimą elektroniniais laiškais, kur jos kalba apie K. O. apskaitoje fiksuotą permoką (b.l.108-110).
2006-10-12 A. M. rašo N. D., kad VMI mokesčių apskaitos skyriaus turimais duomenimis K. O. skolinga 16,87, tačiau informacija apie atsiskaitymą su biudžetu netiksli. Mokesčių mokėtojo kortelėje apskaitoma nereali permoka 19034 lt, nes ši suma sumokėta (2005-05-05 ir 2005-12-01) įmokos kodu 1441 po deklaracijos pateikimo termino, o“ prievolė pagal patikslintą 2004 metų deklaraciją - grąžintinas GPM“ (b.l.109).
2006-10-17 N. D. rašo A. M.. „Patikslintoje deklaracijoje 2006-04-10 K. neteisingai deklaravo sumokėtą p/m ne tuo įmokos kodu 1441. Jūs pakeisite įmokos kodą 1441 į kodą 1351 ir jos deklaracija bus gera. Priešingu atveju ji pildys patikslintą deklaraciją ir prašymą grąžinti permokėtą pajamų mokesčių sumą“(b.l.108).
2006-10-17 D., M. ir M. tarpusavyje susirašinėja ir „kalbasi“ apie tai, kad K. kortelėje yra nereali permoka 19322,36 lt. Turi likti tik 288,26 lt. Tik tuomet K. bus galima grąžinti permoką. Priklauso grąžinti 288 lt. Nurodo, kad K. per du kartus sumokėjo 19034,25 lt, o priklausė mokėti 18746 lt, yra 288,26 lt permoka. D. rašo, kad patikslintoje 2006-04-10 deklaracijoje K. teisingai deklaravo sumokėtą sumą 18745, +289,26=19034,26, bet sumokėjo ne tuo įmokos kodu 1441. Siūlo pakeisti įmokos kodą į 1351 ir jos deklaracija bus gera. K. bus grąžinta 288 lt kaip yra apskaičiuota deklaracijoje. M. atsako, kad pakeitus kodą K. reiktų mokėti delspinigius.(b.l.110).
Teisminio nagrinėjimo metu minėtos VMI darbuotojos buvo iškviestos ir apklaustos (2014-01-06 posėdžio garso įrašas).
Liudytoja D. patvirtino, kad ji dirba VMI. Vykdydama darbines funkcija ji buvo susijusi (tvarkė), nors ir nedaug, su pareiškėjos apskaitos duomenimis. Neprisimena detalių, bet gali paaiškinti, kad pareiškėja teikė VMI deklaraciją, o po to sumokėjo priklausančius mokėti mokesčius, bet ne tuo kodu. Dėl šių aplinkybių buvo fiksuota nereali permoka, t.y. realiai K. mokesčių nepermokėjo, tiesiog dėl apskaitos klaidos buvo rodoma permoka. Kaip buvo tai užfiksuota – negali paaiškinti. K. prašant, ji išdavė pažymą, kad K. neturi skolos , tačiau tai buvo jos klaida.
Liudytoja A. M. taip pat patvirtino, kad dirba VMI. Paaiškino, kad K. 2005-05-05 pateikė deklaraciją ir pagal šią deklaraciją sumokėjo mokesčius – 18754 lt, o po to sumokėjo dar 289,26 lt. 2006-02-23 K. tikslino deklaraciją ir prašė grąžinti 289 lt. Tuo metu dėl klaidingos deklaracijos buvo rodoma nereali 19034 lt permoka. Tai įvyko dėl to, kad K. nurodė neteisingą įmokų kodą: K. mokėjo mokesčius įmokos kodu Nr. 1351. Šis kodas žymi įmoką, kuri mokama prieš pajamų deklaravimą. K. mokėjo mokesčius po pajamų deklaravimo ir privalėjo nurodyti kitą kodą – 1441; tai kodas kuriuo mokami mokesčiai po deklaracijos pateikimo. Šį neteisingą kodą K. nurodė teikdama patikslintą deklaraciją 2006-02-23, nors mokesčius sumokėjo 2005 metų gegužės mėnesį. Priklausomai nuo įmokos, kyla skirtingos pasekmės. Prieš deklaravimą mokesčiai mokami kodu Nr. 1351 , tuomet visi duomenys įvertinami ir atsiranda prievolė grąžinti permoką ( tai matosi apskaitos kortelėje). Kai mokama po deklaracijos pateikimo – kodu Nr. 1441, realizuojama pareiga mokėti mokesčius. K. neteisingai užpildė patikslintą deklaraciją. (O. K. replikavo, kad patikslintą deklaraciją pildė ne ji pati, o VMI darbuotoja.) Buvo rodoma nereali 19034 lt permoka dėl neteisingo deklaravimo. Ji pati K. apskaitos nevedė ir netvarkė, tik vizuodavo jai pateiktus ir kitų darbuotojų paruoštus duomenis. Ar buvo K. skolinga biudžetui (ar buvo nesumokėjusi mokesčių) 2010 metais po deklaracijos už 2009 metus pateikimo, negali pasakyti. Kada atsirado K. skola PSD mokesčiams – negali pasakyti, tik nurodo, kad K. pati prašė PSD mokesčius dengti iš GPM . PSD (privalomojo soc. draudimo) ir GPM mokesčiai yra skirtingi dalykai. K. turėjo mokėti PSD mokesčius – 6478 lt.; ji pati – K. prašė šią sumą dengti iš GPM. 2008 metais buvo atliktas K. mokestinis patikrinimas; po kelių metų bylinėjimosi 2008 metų patikrinimo aktas buvo panaikintas. Dėl VMI padarytos klaidos buvo fiksuojama nereali permoka -19034 lt. VMI darbuotojai padarė klaidą ir neištrynė duomenų, dėl kurių buvo rodoma neegzistuojanti permoka. Šiuo metu ta permoka panaikinta. Aiškindama kaip tai įvyko, liudytoja nurodė, kad mokesčių mokėtojo duomenys fiksuojami informacinėje programoje, o po to perkeliami į apskaitos kortelę. Mano, kad dėl klaidos tie duomenys nebuvo ištrinti iš programos ir liko kortelėje. Iki kurio laiko ta permoka buvo fiksuojama – negali pasakyti. O. K. žinojo, kad ji nepermokėjo mokesčių.(2014-01-06 įrašas nuo 20:04 iki 51:16).
Liudytoja M. V. paaiškino, kad ji dirba VMI. Buvo gautas prašymas grąžinti permoką ir ji tai tikrino, turėjo priimti sprendimą – tenkinti ar netenkinti prašymą dėl permokos grąžinimo. Permoka susidaro priklausomai nuo to, kaip užpildoma deklaracija. Ji ir jos kolegės vertino turimus duomenis ir aiškinosi ar deklaracijos duomenys sutampa su turimais duomenimis. Nustatė, kad permoka nereali ir padarė išvadą, jog negalima tenkinti prašymo dėl permokos grąžinimo. Tai įvyko dėl to, kad mokesčių mokėtoja neteisingai nurodė įmokos kodą: įmokos kodas teigė, kad mokestis buvo mokamas iki deklaracijos pateikimo, nors realiai K. mokestį mokėjo po deklaracijos pateikimo. Kodėl apie tokias išvadas nebuvo informuotas mokesčių mokėtojas – paaiškinti negali. Teigia, jog K. buvo siunčiamas pranešimas apie tai, jog reik tikslinti deklaraciją; būtent tikslindama deklaraciją K. ir nurodė ne tą kodą ( mokestis buvo sumokėtas 2005-05-05, deklaracija tikslinama 2006 metų vasario mėnesį). (2014-01-06 įrašas nuo 51:42 iki pabaigos).
Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apskrities VMI 2008 metais atliko O. K. mokestinį patikrinimą už 2004-01-01 - 2007-12-31 laikotarpį. Vilniaus apskrities VMI viršininkė 2008 m. rugsėjo 22d. sprendimu Nr. (21-26)-256-230 patvirtino minėtą 2008-07-24 patikrinimo aktą Nr. (21.26)-04-77-77, surašytą patikrinus fizinį asmenį O. K. (asmens kodas - (duomenys neskelbtini), toliau - Pareiškėja) ir jame papildomai apskaičiuotus 171198 Lt PVM, 46641 Lt PVM delspinigių; skirta 17120 Lt PVM baudą. Patikrinimo metu buvo nustatyta 25819 Lt GPM permoka (b.l. 15-19).
Žemesnės instancijos teismas
Šį sprendimą pareiškėja skundė MGK, kuri panaikino tikrinimo aktą. VMI apskundė Mokestinių ginčų komisijos sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas (A.b.Nr. I-784-365/2011) VMI skundo netenkino ir paliko galioti MGK sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas , išnagrinėjęs VMI apeliacinį skundą, 2001-06-30 nutartimi atsakovo VMI apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 201-01-27 sprendimą paliko nepakeistą (LVAT A.b.Nr. A 502 2801/2011). Tokiu būdu Vilniaus apskrities VMI 2008-07-24 patikrinimo aktas buvo panaikintas.
Nežiūrint į tai, VMI prie FM 20012-03-02 siuntė O. K. raginimą sumokėti panaikintu aktu nustatytus įsiskolinimus – 302308,29 lt (b.l.25-26).
Žemesnės instancijos teismas
2012-03-23 raštu VMI atsiprašė O. K. dėl minėto raginimo sumokėti įsiskolinimus ir paaiškino, kad minėta mokestinė nepriemoka buvo apskaitoma dėl techninės klaidos. Minėta mokestinė nepriemoka panaikinta 2009-03-05 sprendimu (b.l.27).
2012-07-25 O. K. pateikė VMI prašymą iš GPM permokos įskaityti 6478 lt PSD mokesčiams padengti (įmokos kodas 1781).(b.l.63-64).(Šis prašymas buvo realizuotas).
2012-11-23 O. K. pateikė kitą prašymą – grąžinti likusią GPM 13190 lt permoką (b.l.66-67).
2012-12-05 VMI priėmė sprendimą Nr. 1474013, kuriuo atsisakė grąžinti 13190,15 lt permoką, nes tokios permokos nėra. (b.l.68-74).
2012-12-27 raštu VMI pranešė O. K. , kad ji turi 8017,74 lt GPM bei 26,69 lt šio mokesčio delspinigių nepriemoką ir 446,34 lt PSD nepriemoką (b.l.65). Nurodė, kad K. privalo šį įsiskolinimą sumokėti.
VMI prie LR FM viršininkas 2013 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.I7-08)-320-5332: vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė išieškoti į biudžetą iš O. K. 8485.60 Lt ( aštuoni tūkstančiai keturi šimtai aštuoniasdešimt penki Lt 60 ct) (b.l. 9). Prievolių atskaitoje nurodoma, kad minėtą 8485,60 lt sumą sudaro: GPM nepriemoka už 2008 metus -6481,85 lt; GPM nepriemoka už 2007 metus – 1425 lt; GPM priemoka už 2009 metus, fiksuota pateikus patikslintą deklaraciją 2012-06-20 – 66,86 lt, 44 lt, ir 21,07+0,45 lt; PSD mokesčio nepriemoka už 2009 metus, fiksuota pateikus patikslintą deklaraciją 2012-06-20 – 446,34 lt delspinigių (b.l.10).
Gavusi minėtą VMI sprendimą, pareiškėja 2013-02-05 ir 2013-02-18 raštais paprašė pateikti informaciją apie susidariusias skolas ir įsipareigojo jas sumokėti, jeigu jos pasitvirtins.(b.l.12-13).
VMI prie FM 2013-03-04 informavo pareiškėją, kad yra susidariusi 8485,66 lt mokestinė nepriemoka. Ši nepriemoka susidarė: 1293 lt už 2007 metus, 110,89 lt už 2009 metus, 6478 lt nepriemoka susidarė pagal jos-K. 2012-07-25 prašymą įskaičius 6478 lt iš GPM į PSD įmoką nuo gyventojo metinėje deklaracijoje priskaičiuotų pajamų; 157,43 lt GPM delspinigių, 446,34 lt PSD delspinigių (b.l. 20).
Teisminio nagrinėjimo metu buvo kviečiama ir apklausta liudytoja A. R. (2014-04-07 posėdžio garso įrašas. Ši liudytoja patvirtino dirbanti VMI prievolių apskaitos vyriausiąja specialiste. 2013-03-04 ji parašė K. laišką, kuriame išaiškino esančias nepriemokas, paaiškino kaip tos nepriemokos susidarė (b.l.20).Permoka buvo fiksuota atlikus 2008 metais O. K. mokestinį patikrinimą, tuo patikrinimo aktu buvo fiksuota permoka apie 25000 lt. Atlikus mokestinį patikrinimą buvo surašytas aktas, kurį tvirtino Vilniaus apskrities VMI viršininkė; patikrinimo rezultatai buvo įtraukti į VMI duomenų bazę. K. skundė tą aktą MGK, po to byla buvo nagrinėjama teisme ir 2001 metų birželio mėnesį po LVAT nutarties, VMI skundas buvo atmestas, įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuris patvirtino MGK sprendimą dėl mokestinio patikrinimo akto panaikinimo. Panaikinus patikrinimo aktą, išnyko patikrinimo metu nustatyta GPM permoka, tačiau patikrinimo duomenys iš VMI duomenų bazės nebuvo pašalinti dar ilgą laiką. Ji K. apskaitą veda nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio, tuomet duomenų bazėje permoka dar buvo rodoma. Patvirtina K. teiginius, kad be mokesčių mokėtojo valios ji negali keisti įmokų paskirties, t.y. jeigu įmoka padaryta kaip GPM, tai ji savavališkai negali šiais pinigais dengti PSD mokesčių. Įmokos kodai leidžia atriboti už ką mokami pinigai, t.y. įmokos kodas rodo, kokius mokesčius moka mokesčių mokėtojas. Būna atvejų, kai deklaracijos duomenys, mokesčių mokėtojo veikla ir kitos aplinkybės liudija, kad pasirenkant įmokos kodą buvo apsirikta ir pinigai sumokėti ne tuo kodu. Tuomet ji gali pati tą apsirikimą ištaisyti. GPM mokesčiai yra neliečiami ir šiomis įmokomis kiti mokesčiai negali būti dengiami. Nagrinėjamu atveju iš GPM įmokos buvo dengti PSD mokesčiai, nes buvo K. 2012-07-25 prašymas tai padaryti. K. prašė dengti PSD įmokas iš minėtos GPM permokos (po 2008 patikrinimo išvadų), kuri tuomet dar nebuvo pašalinta iš duomenų bazės. Atkreipia dėmesį, kad buvo ir objektyvių priežasčių, dėl kurių strigo VMI duomenų bazės duomenų tikslinimas. 2011 m. birželio mėnesį VMI buvo diegiama nauja kompiuterinė programa, tai užtruko tam tikrą laiko tarpą; diegiant naują programa dėl techninių priežasčių nebuvo galimybės operatyviai sutvarkyti visus duomenis, todėl naudojamoje programoje buvo klaidų. 2011 metų birželio mėnesį įsiteisėjo teismo sprendimas, turėjo būti tikslinama duomenų bazė pagal teismo sprendimo rezultatus, bet to nebuvo padaryta. Ji negali nurodyti tikslių priežasčių, dėl kurių to nebuvo padaryta, nes tai privalėjo daryti kitas VMI padalinys. Kai buvo gautas K. prašymas, jo turinys (prašymo) buvo įvestas į kompiuterinę programą ir sistema pati nusprendė iš kurių metų mokėto GPM įmokų dengti PSD nesumokėtus mokesčius. Ar tai buvo padaryta 2007 metų, ar 2009 metų GPM sąskaita, neturi jokios reikšmės. K. turėjo mokėti PSD mokesčius ir parašė prašymą PSD mokesčius dengti iš GPM tuo metu dar rodomos permokos. Kai buvo suvesti ir sutikslinti VMI duomenys pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, t.y. kai iš sistemos buvo pašalinti 2008 metų patikrinimo duomenys, buvo pašalinta beveik 25000 lt GPM permoka ir liko GPM nepriemoka toje dalyje, kuria buvo dengti PSD mokesčiai. Realios permokos niekada nebuvo , K. tai žino. K. nepateikia duomenų, kurie įrodytų jos permokėtas įmokas. Jeigu dengimus atlieka esant mokesčių mokėtojo prašymui, tai pranešimų dėl mokesčių dengimo nesiunčia. Jeigu, matydami mokesčių mokėtojo apsirikimą, dengimus atilieka patys, tai apie įvykdytą operaciją informuoja mokesčių mokėtoją. Šiuo atveju PSD dengimas buvo daromas iš GPM esant prašymui, todėl apie tai nieko nepranešė K..
Ištirti bylos duomenys liudija, jog 2008 metais buvo atliktas mokesčių mokėtojos O. K. mokestinis patikrinimas. Vilniaus apskrities VMI viršininkė 2008 m. rugsėjo 22d. sprendimu Nr. (21-26)-256-230 patvirtino minėto patikrinimo 2008-07-24 aktą Nr. (21.26)-04-77-77. Šiuo aktu buvo konstatuotos mokestinės nepriemokos ir GPM 25819 Lt permoka. Šio patikrinimo aktas buvo panaikintas – teismo sprendimas įsiteisėjo po LVAT 2011 06 30 nutarties (jau minėta). 2008 m. patikrinimo rezultatai buvo įvesti į VMI duomenų bazę; po teismo sprendimo, kuriuo patikrinimo rezultatai buvo panaikinti, įsiteisėjimo patikrinimo duomenys iš duomenų bazės buvo pašalinti pavėluotai maždaug 2012 m. kovo mėnesį (tikslių duomenų VMI atstovai pateikti negalėjo). Kadangi teismo sprendimo sukeltas pasekmes duomenų bazėje vėlavo įvesti vieno padalinio darbuotojai, kito VMI padalinio darbuotojai, tvarkantys konkrečių mokesčių mokėtojų apskaitą, o šiuo atveju – O. K. apskaitą, apie įsiteisėjusį teismo sprendimą informacijos neturėjo ir vadovavosi 2008 metų patikrinimo duomenimis; atitinkamai O. K. apskaitoje vis dar buvo rodoma GPM permoka. Pasinaudodama susiklosčiusiomis aplinkybėmis, 2012-07-25 O. K. pateikė VMI prašymą iš „esančios“ GPM permokos įskaityti 6478 lt PSD mokesčiams padengti (įmokos kodas 1781).(b.l.63-64).(Šis prašymas buvo realizuotas). Po to, 2012-11-23 O. K. pateikė kitą prašymą – grąžinti likusią GPM 13190 lt permoką (b.l.66-67). 2012-12-05 VMI priėmė sprendimą Nr. 1474013, kuriuo atsisakė grąžinti 13190,15 lt permoką, nes tokios permokos nėra. (b.l.68-74). Tokiu būdu O. K. jau 2012-12-05 buvo informuota apie tai, jog permokos nėra. Buvo rodoma viena GPM permoka, kurios sąskaita O. K. prašė dengti PSD mokesčius, o vėliau norėjo permokos likutį susigrąžinti. Gavusi neigiamą atsakymą, kad permokos nėra ir nebuvo, O. K. faktiškai buvo informuota apie tai, kad dengimas buvo įvykdytas ne iš permokos, o iš GPM įmokų, kad, esančių GPM įmokų sąskaita padengus PSD įmokas, atsiras GPM skola – nepriemoka. Šios aplinkybės dar kartą K. buvo išaiškintos VMI 2012-12-27 raštu N. (23.1-08)-RNA(jau minėta). K. paskutinių dviejų atsakymų neskundė.
O. K. neneigė žinojusi, kad, teismui panaikinus 2008 metų patikrinimo rezultatus, buvo panaikinta ir šiuo patikrinimu nustatyta GPM permoka, kad ta permoka, kuri buvo rodoma VMI duomenų bazėje yra nereali, kaip 2008 patikrinimo pasekmė. 2014-04-07 vykusio teismo posėdžio metu O. K. teigė prašiusi dengti PSD nepriemoką iš GPM permokos, o ne iš GPM įmokų, todėl „niekada nesutiks su GPM įsiskolinimu“, t.y. pareiškėja laikėsi nuostatos, kad, nesant GPM permokos, negalėjo būti tenkinamas jos prašymas GPM sąskaita dengti PSD įmokas, kad turėjo ar galėjo likti PSD , bet ne GPM nepriemoka.
Pareiškėja neneigė nustatytų faktinių aplinkybių, kad 2008 m. patikrinimo metu nustatyta permoka buvo panaikinta, kad ji tai žinojo ir prašė panaikinti permoką, kuri buvo panaikinta teismui panaikinus patikrinimo rezultatus. Faktiškai pareiškėjos elgesys, parodymai teisminio nagrinėjimo metu patvirtina, kad ji žinojo apie rodomos permokos nerealumą. Todėl pretenzijos dėl PSD įmokų dengimo nerealia – teismo sprendimu panaikinta permoka, vykdant jos pačios 2012-07-25 prašymą, teismas vertina kritiškai: vienu atveju pareiškėja reiškia prašymą dengti PSD įmokas patikrinimo metu nustatyta GPM permoka ir prašo grąžinti likusią po dengimo permokos dalį, o kitu atveju pripažįsta, kad permoka buvo panaikinta ir VMI negalėjo ,vykdydama jos prašymą, PSD įmokas dengti įmokomis iš GPM, kad turėjo likti ne GPM, o PSD nepriemokos.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėja grindė savo pretenzijas duomenimis, kuriuos gavo iš VMI: jos duomenų bazėje buvo rodoma GPM permoką, kurios sąskaita buvo dengtos PSD įmokos, o likusią dalį atsisakyta grąžinti, tačiau duomenų, patvirtinančių perteklinį GPM įmokų mokėjimą, K. nepateikė. VMI atstovė, apklaustos liudytojos – VMI darbuotojos paaiškino GPM permokos nerealumą, jos „atsiradimo“ aplinkybes ir šie parodymai sutapo su faktine medžiaga: 2008 m. mokestinio patikrinimo aktu, jo rezultatais, kurie buvo panaikinti teismo sprendimu. Todėl teismas daro išvadą, jog šios faktinės aplinkybės įrodytos: GPM permoka buvo nustatyta 2008 metais atlikto patikrinimo metu, kurio rezultatai buvo panaikinti teismo sprendimu. Nors teismo sprendimas įsiteisėjo po LVAT 2011-06-30 nutarties, minėti patikrinimo duomenys iš VMI duomenų bazės buvo pašalinti tik 2012 metais, t.y. VMI duomenų bazėje buvo rodomi jau panaikinti patikrinimo metu nustatyti duomenys ir jais buvo disponuojama. O. K. šios aplinkybės tapo žinomos vėliausiai po to, kai VMI atsisakė jai grąžinti likusią po PSD įmokų dengimo GPM dalį 2012-12-05 raštu. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja šio sprendimo neginčijo, kaip neginčijo ir VMI 2012-12-27 pranešimo apie esantį įsiskolinimą ir prievolę šį įsiskolinimą sumokėti (b.l.65).
LR MAĮ 66 str. nustato, kad priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja.Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais. Šiame Įstatyme, jei jo atitinkamuose straipsniuose nenustatyta kitaip, naudojama mokesčio apskaičiavimo sąvoka apima ir mokestį išskaičiuojančio asmens atliekamą mokesčių išskaičiavimą. Šis teisinis reguliavimas nedviprasmiškai nustato, kad tais atvejais, kai mokestį neteisingai paskaičiuoja ar vengia paskaičiuoti mokesčių mokėtojas, tai padaro VMI. Ištirta bylos medžiaga (jau minėta) liudija, kad O. K. žinojo apie teismo panaikintą permoką, 2012 metų pabaigoje ne vieną kartą buvo informuota apie esantį įsiskolinimą, apie tai, kad ji privalo sumokėti mokesčius, tačiau K. iniciatyvos nerodė ir pati šių klausimų nesprendė. Todėl pretenzijos dėl to, kad VMI pati apskaičiavo susidariusį įsiskolinimą, teismo vertinamos nepagrįstomis ir atmetamos.
LR MAĮ 68 str. nustato, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pareiškėja reiškė pretenzijas, kad VMI 2013 metais negalėjo priimti ginčijamų sprendimų dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo už 2007 metus.
Kaip minėta, O. K. 2012-07-25 parašė prašymą PSD įmokas dengti GPM įmokomis, ką VMI ir padarė. GPM nepriemoka ir prievolė mokėti mokesčius atsirado po to, kai VMI įvykdė K. prašymą ir PSD įmokas dengė GPM įmokomis, t.y. po 2012-07-25 dienos. Tai, kad VMI kompiuterinė programa atsiradusį GPM įmokų įsiskolinimą išskaidė per kelerius metus, nekeičia prievolės atsiradimo momento. Todėl K. pretenzijas dėl to, kad negali reikalauti susidariusio įsiskolinimo už 2007 metus, teismas laiko nepagrįstomis.
LR MAĮ 135 str. numato kad mokestinį tyrimą atlieka mokesčių administratoriaus pareigūnai, be atskiro pavedimo atlikdami savo tiesiogines darbo funkcijas. Mokestinis K. patikrinimas buvo atliekamas 2008 metais. Šio patikrinimo rezultatai (minėta) pripažinti negaliojančiais 2011 metais. 2013 metais priimti ginčijami sprendimai yra minėto 2008 metais atlikto mokestinio patikrinimo pasekmių šalinimo tąsa. Todėl pareiškėjos pretenzijos dėl to, kad mokesčių įsiskolinimo apskaičiavimas buvo atliktas nepaskyrus patikrinimo ir apie tai neinformavus mokesčio mokėtojo, teismo laikomos nepagrįstomis. Be to, jau minėta bylos medžiaga liudija, kad pareiškėja buvo informuojama apie susidariusį įsiskolinimą, kuris atsirado dėl teismo panaikinto patikrinimo rezultatų šalinimo iš VMI duomenų bazės.
2012-12-27 raštu (jau minėta) VMI išaiškino K. susidariusio įsiskolinimo priežastis, išaiškino pareigą sumokėti įsiskolinimą, tačiau pareiškėja šiuo siūlymu nepasinaudojo. Todėl pareiškėjos pretenzijas dėl to, kad mokesčių administratorius jos neinformavo apie nustatytus trūkumus ir nesiūlė jų ištaisyti, teismas vertina kaip nepagrįstas.
Pareiškėja reiškė pretenzijas dėl to, kad priimti ginčijami sprendimai nepagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Ištirta bylos medžiaga (jau minėta) liudija, kad atsiradę įsiskolinimai yra įsiteisėjusio teismo sprendimo pasekmė, todėl ir šios pretenzijos laikytinos nepagrįstomis.
Tenkinant O. K. 2012-07-25 prašymą, PSD 6478 lt įmokos buvo dengiamos iš GPM įmokų. Todėl atsirado būtent tokio dydžio GPM įsiskolinimas, dėl kurio priimti ginčijami sprendimai. Pareiškėja pradžioje ginčijo patį nepriemokos faktą; pripažinusi, kad nepriemoka galėjo būti, pareiškėja nesutiko, kad tai GPM nepriemoka, tačiau neginčijo nepriemokos sumų, kurios nurodomos ginčijamose aktuose. Todėl teismas dėl šių aplinkybių nepasisako.
Bylos nagrinėjimo metu VMI priėmė kitą - 2013-12-02 sprendimą, kuriuo sumažino nepriemokos sumas, taisydama nustatytus netikslumus. Pareiškėja reiškė nesutikimą dėl to, kad atsakovas pakeitė skundžiamą sprendimą, tačiau iš esmės niekuo nemotyvavo savo pretenzijų.
Galiojantys norminiai aktai numato galimybę atsakovui pripažinti pareiškėjos reikalavimus pilnai ar dalinai, ką atsakovas ir padarė, priimdamas naują sprendimą. Todėl ir šioje dalyje pareiškėjos pretenzijos laikytinos nepagrįstomis.
Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nepriemoka buvo nustatyta pagrįstai.
MAĮ 106 straipsnis numato, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto (MAĮ 106 str.1d.4p.). Pareiškėja (minėta) buvo informuota apie atsiradusią prievolę, apie galimybę pačiai sumokėti nepriemoką, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Todėl ginčijami sprendimai priimti pagrįstai ir nėra pagrindo juos naikinti.