Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.14.; 1.1.8.12.; 1.2.25.4.2.2.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

2018 m. sausio 11 d.

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui, nepilnametės nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. V. įstatyminiam atstovui A. V.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis profesinį (suvirintojo) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2017 m. balandžio 24 d. apie 7³⁶ val. kelio Šiauliai - Palanga 15 km ties Amalių k., Šiaulių r., esančioje šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje vairavo automobilį „Pontiac Trans Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 126-127 punktus, nes, artėdamas prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), neatsižvelgė į pasirinktą važiavimo greitį ir nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma (KET 126 p.), važiavo ne mažesniu kaip 88 km/h greičiu ir viršijo leistiną 70 km/h važiavimo greitį; pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl susidariusių aplinkybių, kai sankryžoje užsidegė draudžiamas šviesoforo signalas ir priekyje ta pačia kryptimi važiavęs A. V. vairuojamas automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo prieš sankryžą, nesulėtino greičio ir nesustojo (KET 127 p.), todėl atsitrenkė į automobilį „Renault Laguna“. Tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Renault Laguna“ keleivei A. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, o to paties automobilio keleivei V. V. buvo padaryti šie sužalojimai: ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, dešinio smilkinkaulio įspaustinis lūžis, kaukolės pamato kaulų lūžiai, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio ir į abu galvos smegenų šoninius skilvelius, dešinės akiduobės lūžiai, dešinio šlaunikaulio lūžis, abiejų gūžduobių lūžiai, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžis, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis E. G. prisipažino kaltu ir paaiškino, kad nuo 1996 m. vairuoja kiekvieną dieną. 2017 m. balandžio 24 d. ryte automobiliu „Pontiac Trans Sport“ nuvežė sūnų į darželį. Toliau vienas važiavo į darbą. Aušo, buvo šviesu. Negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo (prieš pat eismo įvykį), nežiūrėjo. Matė, kad greitis ribotas. Galėjo būti, kad važiavo ne mažesniu nei 88 km/h greičiu ir pažeidė kelių eismo taisykles. Priartėjo prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos. Pažiūrėjo į viršų, į šviesoforą ir pamatė priekyje stovinčią kitą transporto priemonę. Niekas netrukdė pastebėti kliūties, gal buvo užsigalvojęs apie darbą ir nesutelkė dėmesio, kas dedasi kelyje. Paskutiniu momentu stabdė, bet labai mažai. Įvyko eismo įvykis. Automobiliai sulamdyti. Nubėgo pažiūrėti, ar visi gyvi. Kitame automobilyje buvo trys žmonės: mergaitė, jos motina ir tėvas. Mergaitė sėdėjo gale kairėje pusėje, vairuotojas ir mama – priekyje. Pamatė, kad mergaitė sužeista, motina apgaubė ją skarele, tėvas kvietė greitąją medicinos pagalbą. Didžiausia smūgio jėga buvo į automobilio galą, į tą vietą, kur sėdėjo mergaitė. Po įvykio bendravo telefonu; buvo nuvažiavęs pas mergaitės tėvą, atsiprašė.

Dirba autošaltkalviu. Į jo pareigas įeina sunkvežimių, lengvųjų automobilių aptarnavimas. Dirbant reikia vairuoti, pvz., įvaryti automobilį į angarą, išvaryti, pavažiuoti, kad išgirstų gedimą. Taip pat vairuoja važiuodamas į darbą ir namo, nuveža sūnų į darželį ir jį pasiima. Uždirba beveik 500 € per mėnesį. 200 € išleidžia mokesčiams. Netekęs vairuotojo pažymėjimo, prarastų darbą. Išskyrus atlyginimą, kitų pajamų neturi. Civilinių ieškinių atlyginimui galėtų skirti po 100 € (per mėnesį). Prašo priteisti mažesnę atlygintinos žalos sumą, nei prašo nukentėjusieji. Per visą savo likusį gyvenimą nesugebės uždirbti ir sumokėti tiek, kiek jie prašo. Jei viską praras, žlugs dar viena šeima. Daugiausiai norėtų padėti mergaitei.

Ikiteisminio tyrimo metu E. G. paaiškino (1 t., b. l. 188-189, 192), kad 2017 m. balandžio 24 d. apie 7²⁵ val. keliu Kuršėnai – Šiauliai važiavo dirbti į Šiaulius jo vardu registruotu, jam priklausančiu, techniškai tvarkingu, civilinės atsakomybės draudimu draustu automobiliu „Pontiac Trans Sport“. Buvo šviesu, matomumas gera. Valytuvai neveikė, oro sąlygos buvo geros. Buvo apsiniaukę, saulė neakino. Jo regėjimas geras, akinių nenešioja. Buvo blaivus, nebuvo vartojęs jokių vaistų. Negali nieko pasakyti apie greitį. Sutinka su specialistų išvada, kad galėjo važiuoti nurodytu greičiu, nežiūrėjo į spidometrą. Artėjo prie sankryžos. Likus apie 50 m. iki sankryžos, pasižiūrėjo į dešinę ir kairę puses, kad nebūtų kliūčių, į šviesoforą. Tuo metu jam degė žalias šviesoforo signalas. Staiga pamatė, kad užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Tik tada pamatė prieš jį prie sankryžos sustojusį ta pačia kryptimi važiavusį automobilį. Anksčiau šio automobilio nematė, negali paaiškinti kodėl. Telefonu tuo metu nesinaudojo. Likus apytiksliai 2-3 metrams iki sustojusio automobilio, stabdė, bet sustabdyti nespėjo ir atsitrenkė į minėtą automobilį. Nuo smūgio jo automobilis pasisuko dešiniau, t. y. į Smilgių kaimo pusę, kitą automobilį nubloškė įstrižai už sankryžos. Jo automobilyje yra ABS sistema, todėl ratai blokuojami ir nuo jo stabdymo nelieka žymių. Gailisi, kad sukėlė eismo įvykį.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kitus byloje surinktus duomenis, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamojo gynėjas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 45-46), kad 2017 m. balandžio 24 d. apie 7³⁰ val. važiavo keliu Mažeikiai - Šiauliai. Vairavo jam priklausantį ir jo vardu registruotą, techniškai tvarkingą, civilinės atsakomybės draudimu draustą automobilį „Renault Laguna“. Važiavo su įjungtais žibintais, trumposiomis šviesomis. Buvo su akiniais. Akiniai skirti nuolat nešioti, taip pat ir vairuojant. Matomumas buvo geras, giedra, saulėta, saulė neakino. Šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje važiavo sutuoktinė A. V., dukra V. V. sėdėjo už jo. Visi buvo prisisegę saugos diržais. Dukra sėdėjo be pagalbinės kėdutės, jos ūgis apie 1,50 m. Važiavo į darbą Šiauliuose. Tuo keliu važinėja daugiau nei 10 metų, kelią gerai žino. Važiavo apie 70 km/h greičiu, pirma eismo juosta. Eismas neintensyvus: prieš jį, jo juostoje, už jo tuo metu daugiau automobilių nebuvo. Antra eismo juosta irgi laisva, automobilių nebuvo. Priartėjo prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos. Neprivažiavęs matė, kad užsidegė geltonas šviesoforo signalas ir mirksėjo, todėl sustojo prie šviesoforo, po to užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Jis stovėjo. Kiek pamena, buvo nuspaudęs stabdžio pedalą. Iš Šiaulių pusės atvažiavo nedidelis šviesios spalvos automobilis, apsisuko ir nuvažiavo atgal į Šiaulių pusę. Žvilgtelėjo į galinį veidrodėlį Pamatė jo eismo juostoje staigiai artėjantį prie jų raudoną miniveną. Suprato, kad automobilis atvažiuoja dideliu greičiu, jo manymu, apie 120 km/h greičiu. Netrukus pajuto didelį smūgį į automobilio galą. Jo automobilis buvo nublokštas per sankryžą. Nublokštą automobilį vairavo, kad išvengtų smūgio į šviesoforo stulpą. Išsiskleidė šoninės automobilio oro pagalvės. Kai sustojo, jis ir sutuoktinė išlipo. Tuo metu dėl streso abu jautėsi gerai. Sutuoktinė buvo prie dukros, jis skambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Mano, kad eismo įvykis įvyko todėl, kad į juos atsitrenkęs vairuotojas jų nepastebėjo ir nestabdė. Šiuo metu dukra gydoma Kauno klinikų intensyvios terapijos skyriuje. Ji komos būklės. Sutuoktinė turi nedarbingumą vaiko slaugai.

Nukentėjusioji A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 68-69), kad 2017 m. balandžio 24 d. apie 7³⁰ val. važiavo keliu Mažeikiai - Šiauliai. Jos sutuoktinis vairavo automobilį „Renault Laguna“. Sutuoktinis nešioja akinius, tada taip pat buvo su akiniais. Ora, matomumas buvo geras. Švietė saulė, bet neakino. Automobilio gale už sutuoktinio sėdėjo dukra V. V.. Visi buvo prisisegę saugos diržais. Dukros ūgis apie 1,50 m, todėl jai nereikėjo autokėdutės. Tuo keliu važinėjo daugiau nei 10 metų, kelias jiems gerai žinomas. Važiavo į darbus. Važiavo pirma eismo juosta, greitis buvo apie 70 km/h. Prieš juos automobilių nebuvo. Eismas nebuvo intensyvus. Privažiavo šviesoforu reguliuojamą sankryžą. Užsidegė geltonas šviesoforo signalas ir mirksėjo, todėl jie sustojo prie šviesoforo. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui, jie toliau stovėjo. Tada pajuto labai stiprų smūgį į automobilio galą. Galvojo, kad sprogo automobilis. Nematė, kad į juos atsitrenkė kitas automobilis. Jų automobilis buvo nublokštas per sankryžą. Nuo smūgio išsiskleidė automobilio šoninės oro pagalvės. Kai sustojo, ji ir sutuoktinis išlipo, tuo metu dėl streso jautėsi gerai. Pamatė, kad dukra yra stipriai sužalota, bėgo kraujas, ji buvo be sąmonės. Šiuo metu dukra gydoma Kauno klinikose. Avarijos metu ji (A. V.) sužalojimų nepatyrė, tik fizinį skausmą dėl sumušto kūno, kojų.

Liudytoja D. Musneckytė ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 73-74), kad 2017 m. balandžio 24 d. dirbo su pareigūnu E. Kiaušiniu. Buvo Šiauliuose ir apie 7³⁶ val. gavo pranešimą, kad kelio A11 Šiauliai-Palanga 15-ame kilometre įvyko eismo įvykis, nukentėjo mergaitė. Nuvyko į įvykio vietą, rado patrulių rinktinės ekipažą S 1710. Kito ekipažo pareigūnai buvo patikrinę abiejų automobilių vairuotojų blaivumą. Sužalota mergaitė jau buvo išvežta GMP. Jie atliko procesinius veiksmus.

Iš asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenų matyti (1 t., b. l. 31), kad E. G. 2017 m. balandžio 24 d. 7³⁹ val. ir A. V. 2017 m. balandžio 24 d. 7⁴² val. nustatyti 0,00 promilių girtumas (blaivūs).

Transporto priemonės techninės apžiūros 2017 m. balandžio 24 d. akte (1 t., b. l. 28) aprašyti automobilio „Pontiac Trans Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) defektai po avarijos.

Transporto priemonės 2017 m. balandžio 24 d. apraše (1 t., b. l. 32) aprašyta automobilio „Pontiac Trans Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po avarijos.

Transporto priemonės techninės apžiūros 2017 m. balandžio 24 d. akte (1 t., b. l. 27) aprašyti automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) defektai.

Transporto priemonės 2017 m. balandžio 24 d. apraše (1 t., b. l. 33) aprašyta automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po avarijos.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2017 m. balandžio 24 d. protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 12-22) aprašyta eismo įvykio vieta, esanti kelio Šiauliai - Palanga 15-ame kilometre, ties Amalių k., Šiaulių r., užfiksuotos automobilių padėtys po eismo įvykio, nubraižyta eismo įvykio schema.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. liepos 7 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-87(17) nurodyta (1 t., b. l. 170-175), kad aptariamoje eismo įvykio situacijoje prieš susidūrimą E. G. vairuojamas automobilis „Pontiac Trans Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo ne mažesniu nei 88 km/h greičiu. Tiriamojoje specialisto išvados dalyje nurodyta, kad automobiliai iš pirmos eismo juostos po eismo įvykio užfiksuotų padėčių link judėjo keisdami judėjimo trajektoriją. Minimalus automobilio „Renault Laguna“ svorio centro įveiktas atstumas nuo transporto priemonių susidūrimo vietos iki po eismo įvykio užfiksuotos padėties yra 29,6 m., automobilio „Pontiac Trans Sport“ – 16,8 m.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. gegužės 19 d. specialisto išvadoje Nr. G 637/2017(04) teigiama (1 t., b. l. 81-82), kad (nepilnametei nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei) V. V. padaryti šie sužalojimai: ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, dešinio smilkinkaulio įspaustinis lūžis, kaukolės pamato kaulų lūžiai, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio ir į abu galvos smegenų šoninius skilvelius, dešinės akiduobės lūžiai, dešinio šlaunikaulio lūžis, abiejų gūžduobių lūžiai, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžis. Dėl ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, dešinio smilkinkaulio įspaustinio lūžio, kaukolės pamato kaulų lūžių, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimo laikoma, kad V. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nes jis pažeidė KET, dėl to kilo eismo įvykis ir nukentėjusiajai A. V. sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusiosios nepilnametės V. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jei dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 5 metų (BK 281 str. 3 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 13 str. 3 d. 2 p.). Nusikaltimu sunkiai sutrikdyta vieno asmens sveikata, vienam - sukeltas fizinis skausmas; apgadintas svetimas turtas. Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (45 m.), turi daugiau kaip 21 m. vairuotojo stažą, turi profesinį autotransporto priemonių remonto šaltkalvio išsilavinimą, nuo 2011 m. birželio 8 d. dirba VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centre, darbdavys jį apibūdina teigiamai, už atsakingą darbą skyrė padėką, vedęs (1 t., b. l. 199-200; 2 t., b. l. 9, 156, 160-161, 164). Administracine tvarka nebaustas. Du kartus už smulkius KET pažeidimus surašyti protokolai su administraciniu nurodymu, kas baustumo neužtraukia, nurodymus įvykdė (2 t., b. l. 6-8). Neteistas (2 t., b. l. 5). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi; savo noru atlygino dalį nepilnametei nukentėjusiajai V. V. padarytos neturtinės žalos – sumokėjo 370 € (2 t., b. l. 172-175) (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikaltimo priežastis ir kaltės formą (neatidumas, neatsargumas), padarinius (sužaloti du žmonės: vienas iš jų sunkiai, kitam sukeltas fizinis skausmas), kaltinamojo asmenybę, nustatęs dvi atsakomybę lengvinančias ir nenustatęs atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), aptariamu atveju būtų pernelyg griežta bausmė. Adekvati bausmė kaltinamajam galėtų būti švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Baudos dydis parenkamas artimas sankcijos, galiojusios eismo įvykio metu, vidurkiui (BK 3 str. 2 d., 47 str. 2 d., 3 d. 3 p., žr. 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakciją). Taikytinas bazinis bausmių dydis (anksčiau MGL) yra lygus 37,66 €, o ne 50 €, kaip tai numato LR Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ 2017 m. rugpjūčio 30 d. redakcija, įsigaliojusi 2018 m. sausio 1 d.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Minimalus darbo užmokestis nuo 2017 m. sausio 1 d. sudarė 380 €, vidutinis – 741,20 €. Dirbdamas VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centre, kaltinamasis gauna vidutiniškai 537,53 €/mėn. darbo užmokestį (2 t., b. l. 158-159), t. y. didesnį už minimalų, bet mažesnį nei vidutinį. Yra vedęs, su sutuoktine augina 3 m. sūnų (2 t., b. l. 165, 169). Kad galėtų vykti į/iš darbo, kaltinamasis vietoj sudaužytos transporto priemonės 2017 m. vasaros viduryje už 1 500 € įsigijo kitą transporto priemonę, 36 mėnesius turės mokėti po 55,90 € vartojimo kredito įmokų (2 t., b. l. 170). Taip pat moka įmokas už pastatų ir namų turto draudimą (dydis nenurodytas) (2 t., b. l. 171). Atsižvelgiant į sunkią kaltinamojo finansinę padėtį, baudos mokėjimo terminas atidedamas (Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

Prokuroras, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, siūlė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 1 m. atimti specialią teisęs vairuoti transporto priemones.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis prevencinė - apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui ir daryti teigiamą poveikį vairuotojo elgesiui. Ši baudžiamojo poveikio priemonė netaikoma tada, kai ja pagrįsta asmens darbinė ar profesinė veikla (Panevėžio apygardos teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-218-134/2008), išskyrus atvejus, kai KET buvo pažeistos šiukščiai, sistemingai, apsvaigus.

Kaip minėta, kaltinamasis nuo 2011 m. birželio 8 d. dirba VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centre autošaltkalviu. E. G. VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centre 2013 m. baigė 33 sav. trukmės autotransporto priemonių remonto šaltkalvio mokymo programą ir įgijo autotransporto priemonių remonto šaltkalvio kvalifikaciją (Lietuvos kvalifikacijų sandaros III lygis, Europos kvalifikacijų sąrangos 3 lygis) (2 t., b. l. 160-161). E. G. UAB „YVAS“ 2016 m. baigė 1 sav. trukmės automobilių keltuvo operatoriaus mokymo programą ir įgijo kompetenciją dirbti automobilių keltuvo operatoriumi (2 t., b. l. 162-163). VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro 2017 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. S-782 (2 t., b. l. 157) teigiama, kad į E. G. tiesiogines pareigas įeina užduočių, susijusių su mokymo centro ir klientų transporto priemonių technine priežiūra ir remontu, vykdymas. Nuolatiniam užduočių atlikimui būtina teisė vairuoti transporto priemones. Pvz., parvežti užsakytas detales, patikrinti suremontuotą automobilį, pristatyti jį klientui (teikiama serviso paslauga). Netekus teisės valdyti transporto priemonę užduočių vykdymas taptų komplikuotas.

Eismo įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus (1 t., b. l. 31). Per 21 m. vairavimo stažą jis 2011 m. baustas už sustojimą ir transporto priemonės palikimą tokioje vietoje, kurioje ji trukdė kitų transporto priemonių eismui. 2014 m. už greičio viršijimą 28 km/h kaltinamajam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, tačiau tai baustumo neužtraukia. (Pasak kaltinamojo, greitį viršijo sutuoktinė. Kadangi automobilis priklauso jam, jis sumokėjo baudą). Daroma išvada, kad kaltinamasis linkęs laikytis eismo saugumo reikalavimų ir nėra sistemingas KET pažeidėjas. Teismas pripažino įrodyta, kad kaltinamasis pažeidė KET 126-127 punktus, reglamentuojančius važiavimo greitį ir transporto priemonių išsidėstymą kelyje, o būtent: neatsižvelgė į pasirinktą važiavimo greitį ir nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma (KET 126 p.), 18 km/h viršijo leistiną 70 km/h važiavimo greitį; pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, prieš sankryžą nesulėtino greičio, nesustojo (KET 127 p.) ir atsitrenkė [...]. Nukrypimas nuo transporto priemonių išsidėstymą numatančios tvarkos paprastai padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Keliolikos kilometrų per valandą greičio viršijimas paprastai padaromas veikiant tiesiogine tyčia. Specialistui nebuvo užduotas klausimas, kokie techniniu požiūriu neleistini kaltinamojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga, nulėmusi eismo įvykį. Kaltinamojo teigimu, jis važiavo užsigalvojęs apie kitus negu vairavimas reikalus. Byloje nėra šiuos kaltinamojo žodžius paneigiančių arba jiems prieštaraujančių duomenų. Vadinasi, jei kaltinamasis būtų važiavęs leistinu greičiu (ne daugiau nei 70 km/h), tačiau stokojęs dėmesingumo, atidumo į tai, kas vyksta kelyje, eismo įvykis vis tiek neišvengiamai būtų įvykęs. Taigi kilusių neigiamų pasekmių atžvilgiu nukrypimas nuo transporto priemonių išsidėstymą numatančios tvarkos lėmė eismo įvykį, greičio viršijimas – smūgio stiprumą ir iš dalies sužalojimų mastą. Tiriamojoje specialisto išvados dalyje nurodyta, kad intensyviausi automobilio „Renault Laguna“ sugadinimai lokalizuoti galinėje dalyje (užpakalinis buferis, sparnai, bagažinės dangtis), automobilio „Pontiac Trans Sport“ – priekinėje dalyje. Sužalojimų mastas taip pat priklausė, kurioje automobilio „Renault Laguna“ vietoje sėdėjo eismo dalyviai (vairuotojas, keleivės), ar jie buvo prisisegę saugos diržus ir kita. Pasak nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. V. ir A. V., jie visi, įskaitant dukrą, buvo užsisegę saugos diržus; dukrai nereikia automobilinės kėdutės. Anot GMP darbuotojų, jie po įvykio mergaitę rado automobilinėje kėdutėje. Iš automobilio „Renault Laguna“ salono foto lentelių (1 t., b. l. 18) matyti, kad galinėje sėdynėje yra įmontuoti saugos diržai, galinės sėdynės kairė pusė yra dėmėta (ištepta), pribirę šukių, tačiau galinė sėdynė nedeformuota; automobilinės kėdutės nesimato. Klausimas, ar nepilnametė nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. V. per eismo įvykį segėjo saugos diržą, kuris būtų stabiliai užfiksavęs jos, sėdinčios ant automobilio galinės sėdynės kairės pusės, padėtį, lieka atviras. Iš to, kas nurodyta, teismas nemano, jog kaltinamasis KET pažeidė šiurkščiai, todėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – netaiko.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 194-195) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 139 str. 3 d.).

Civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo išsprendimas

Nepilnametės nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. V. įstatyminis atstovas A. V. 2017 m. rugpjūčio 28 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti V. V. 45 000 € neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 62-64). Ieškinį grindė tuo, kad nepilnametė nukentėjusioji V. V. per eismo įvykį patyrė labai rimtus sužalojimus, padariniai sveikatai itin sunkūs ir negrįžtami, jai nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dukrai atliktos kelios operacijos, nukreipta tęsti gydymą į reabilitaciją. Iki šiol nepajėgia vaikščioti, reikia intensyvios kitų žmonių pagalbos. Nuolat turi vartoti vaistus. Neteko turėto aktyvaus pilnaverčio gyvenimo. Buvo judri, lankė muzikos mokyklą, grojo smuiku. Po įvykio pasidarė jautri, greitai susigraudina, pavargsta, nesukoncentruoja dėmesio, pablogėjo atmintis, sutriko miegas. Veido mimika asimetriška, dešinysis akies vyzdys platesnis už kairįjį. Dažnai svaigsta galva. Lankstant dešinę koją, tebeskauda per klubo sąnarį. Iki šiol patiria didelį fizinį skausmą. Išgyvena dėl fizinės sveikatos būklės ateityje, galimybės vaikščioti ir gyventi visavertį gyvenimą, patiriamų nepatogumų. Nurodo, kad dukters patirtą neturtinę žalą įvertina 50 000 €, iš jų 5 000 € atlygino draudimo bendrovė (Ergo Insurance SE Lietuvos filialas).

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2017 m. balandžio 24 d. epikrizėje iš ligos istorijos (1 t., b. l. 89) teigiama, kad pacientė V. V. 2017 m. balandžio 24 d. sužalota autoįvykio metu. GMP rado ją mašinos galinėje sėdynėje ant automobilinės kėdutės. Stebėta dešinės šlaunies deformacija, kraujavimas iš burnos, kairės ausies. Seduota, releksuota, intubuota. Atliktas kvėpavimo takų levažas, atsiurbta daug kraujingo sekreto. Atliktas skeletinis tempimas per dešinės blauzdos kaulo prox. metafizę. Suderinus su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės vaikų neurochirurgais ir reanimatologais tolesniam gydymui keliama į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų VRITS.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas V. G. 2017 m. gegužės 9 d. rašte (1 t., b. l. 43), parengtame pagal ligos istoriją (1 t., b. l. 90-112), nurodė, kad nuo 2017 m. balandžio 24 d. pacientė V. V. gydoma KK Vaikų ligų klinikos Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje. Ligonei nustatyti dauginiai sužalojimai autoįvykio metu: sunki galvos smegenų trauma, dešinio smilkinkaulio impresinis lūžimas su subdurine hematoma ir smilkininės smegenų skilties sumušimu, kaukolės pamato lūžis, kraujo išsiliejimas į smegenų skilvelius, dešiniojo šlaunikaulio ir dubens kaulų (kairiojo sėdinkaulio bei gaktikaulio) lūžimai. Ligonė kol kas nėra visiškai atgavusi sąmonės (atsimerkia, juda, nekalba).

Iš ligos istorijos (1 t., b. l. 112-115) nustatyta, kad 2017 m. gegužės 10 d. V. V. atlikta galūnės operacija (neįskaitoma kokia), galūnė imobilizuota į gipso langetę, bendra būklė išlieka sunki, tačiau stabili. 2017 m. gegužės 11 d. nutrauktas morfinas, pacientė sąmoninga. 2017 m. gegužės 12 d. ištrauktas maitinimo zondas. Skiriama logoterapija ir kineziterapija.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. išraše (2 t., b. l. 66) sakoma, kad V. V. (turėtų būti V.) šioje gydymo įstaigoje gydyta nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. Atvyko medicininei reabilitacijai III dėl politraumos ir buvusio ilgalaikio sąmonės netekimo po autoįvykio 2017 m. balandžio 24 d. Į reabilitaciją mergaitė atvyko su mama. Anamnezė: mergaitė operuota skubos tvarka, atliktas pjūvis dešinėje pusėje, temporaliai pašalinti impresiniai lūžiai (spaudžiantys kietąjį smegenų dangalą). Į galvos smegenų parenchimą įdėtas intrakranijinio slėgio daviklis. Toliau gydyta pagal sunkios galvos smegenų traumos protokolą. Buvo stebėtas ir išgydytas meningitas. Nustatytas abipusis gūžduobės lūžis, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžimas. Dėl dešinės šlaunies lūžio kelis kartus operuota: pradžioje atlikta dešinio šlaunikaulio fiksacija IFA, po to IFA pašalintas ir atlikta intramedulinė osteosintezė. Konsultuota (2017 m.) birželio 8 d., nuo dešinės šlaunies nuimtas gipsas, rekomenduota 1 mėnesį neminti kojos. Nuėmus IFA, stebimos trys gyjančios žaizdelės. Dešinę koją gali lankstyti per visus sąnarius, bet judesiai skausmingi. Kairė koja susilpnėjusi, atliekant judesį kartais stebimas tremoras. Savarankiškai juda lovoje, sėdi trumpai, nes svaigsta galva, darosi silpna. Mergaitę maitina mama. Šlapinasi, tuštinasi į sauskelnes. Savarankiškumo įgūdžiai pagal Barthel indeksą – 10 balų (visiškai priklausoma nuo suaugusių). Greitai susigraudina, emocijos labilios. Veikloje trūksta dėmesio koncentracijos. Veido mimika truputį asimetriška. Šypsantis dešinys lūpų kampas yra žemiau už kairį. Buvo stebėtas dalinis VII nervo pažeidimas, kai dešinys vyzdys platesnis už kairį.

2017 m. birželio 9 d. duomenimis, mergaitė greitai pavargsta, dažnai verksminga. Stebimi sunkumai išlaikyti/atgaminti informaciją ilgalaikėje atmintyje, atsakymai ne visada adekvatūs. Bendra IQ atitinka truputį žemesnį nei vidutinis intelektinių gebėjimų lygį.

Mergaitė turi gerą muzikinę klausą, 5 m. mokosi groti smuiku.

Reabilitacijoje taikyta kineziterapija, logoterapija, ergoterapija, dailės ir muzikos terapija, konsultuota psichologo, socialinio darbuotojo. Baigiantis reabilitacijai, mergaitė vaikšto su iš priekio stumiama vaikštyne, geba nueiti ~ 50 m., greitai pavargsta. Mokosi eiti su lazdele (4 taškų atramos). Geba savarankiškai atsisėsti ant žemės ir atsikelti, pasiremdama į grindis; lipti laiptais. Išlieka nepakankama kelio tiesimo ir lenkimo amplitudė, nepilna atrama dešine koja einant ar stovint, silpnesni dešinės kojos raumenys, mažesnė atsispyrimo jėga. Geba savarankiškai nusirengti ir apsirengti, pavalgyti, pasinaudoti tualetu. Savarankiškumo įgūdžiai pagal Barthel indeksą – 65 balai (vidutiniškai priklausoma). Sumažėjo veido asimetrija. Sumažėjo nuotaikų labilumas. Rekomenduota stiprinti liemens, nugaros, kojų raumenis (pratimai ant kilimėlio: atsilenkimai, dubens kėlimas, kojų lenkimas prie pilvo, pratimai su gumomis ir lazda); atlikti tempimo pratimus abiems kojoms, tempi priekinius ir užpakalinius raumenis, ypač dešinei (atsisėdus tiesia nugara lenktis prie ištiestos kojos, klūpimoje padėtyje sėstis ant kulnų), atlikti užduotis, kurios gerintų dėmesio koncentraciją; trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį ir t. t.

VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“ 2017 m. rugpjūčio 21 d. pažymoje (2 t., b. l. 65) teigiama, kad V. V. minėtoje įstaigoje gydosi nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d.

Iš VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“ 2017 m. rugpjūčio 21 d. medicininės pažymos fotokopijos (2 t., b. l. 81) matyti, kad A. V. dėl V. V. slaugymo neatvyks į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją; neatvykimo laikotarpis – nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d.

VšĮ Šiaulių rajono PSPC 2017 m. rugsėjo 12 d. medicininiame pažymėjime (2 t., b. l. 150) nurodyta, kad V. V. diagnozuota galvos smegenų trauminė liga, kaukolės kaulų lūžiai, smegenų sumušimas, trauminis šokas, dešinio šlaunikaulio lūžis. Skiriamas mokymas namie ir atleidžiama nuo kūno kultūros pamokų 2017-2018 mokslo metais. Pacientė mokosi Šiaulių centro pradinės mokyklos 4c klasėje.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. V. įstatyminis atstovas A. V. pateikė (nepasirašytą, nepatvirtintą antspaudu) Šiaulių centro pradinės mokyklos 4c klasės mokinės V. V. mokymo namuose tvarkaraštį nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. (2 t., b. l. 151).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie SADM 2017 m. rugsėjo 29 d. išdavė neįgalumo lygio pažymą Nr. 3177 (2 t., b. l. 155). Pažymoje rašoma, kad V. V. nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. V. 2017 m. rugpjūčio 28 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 20 000 € neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 78-80). Ieškinį grindė tuo, kad įvykio metu labai išsigando ir patyrė fizinį skausmą – buvo sutrenktos kojos ir visas kūnas. Iki šiol jaučiasi nesaugi, jaučia baimę kaip vairuotoja ir/ar keleivė. 10 m. dukra V. V. per eismo įvykį patyrė labai rimtus sužalojimus, padariniai sveikatai itin sunkūs ir negrįžtami, jai nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Iki šiol baiminasi ir išgyvena dėl dukters V. V. fizinės sveikatos dabar ir ateityje, dėl jos galimybės vaikščioti ir gyventi visavertį gyvenimą, jos emocinės būsenos, bendravimo ir judėjimo galimybių sumažėjimo. Nuo pat įvykio yra su dukterimi, kartu išgyvena dėl jos sužalojimų, palaiko ją morališkai, padeda jai apsirengti, nusiprausti, iš naujo mokytis vaikščioti. Visa tai neigiamai atsiliepė jos (A. V.) sveikatai, sutriko miegas.

Teismo posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. V. papildomai nurodė, kad po įvykio nedirbo 5 mėnesius, iš jų 4 mėnesius turėjo nedarbingumo pažymėjimą (slaugyti ligonį) ir 1 mėnesį išėjo atostogų. Po įvykio 7 mėnesius vežiojo dukrą į reabilitaciją. Nuo rudens dukra lanko mokyklą, ją mokytojai moko namuose. Dukrą į/iš mokyklos lydi močiutė. Dukra nuolat prižiūrima, kad jos niekas neužgautų. 2018 m. sausio 5 d. dukrai turėtų būti atlikta kojos operacija. Nežinia, ar kaulas kaukolėje užaugs, ar reikės ir galvos operacijos. Pasak medikų, smūgis dukrai buvo mirtinas. Įvyko stebuklas, kad ji liko gyva. Stengiasi nenuleisti rankų ir deda visas pastangas, kad dukra gytų.

Išraše Nr. 5840161 iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos medicininių dokumentų (2 t., b. l. 149) teigiama, kad pacientė A. V. atvyko 2017 m. balandžio 26 d. Kreipimosi priežastis: pateko į autoįvykį, skundžiasi čiurnos, kaklo skausmu. Aiškių čiurnos lūžio požymių nėra. Daugiausia duomenų apie minkštųjų audinių sumušimus ir patempimus. Diagnozė: kaklo raiščių ir raumenų patempimas, nugaros ir kairės čiurnos sumušimas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. 2017 m. rugpjūčio 28 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 10 000 € neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 53-55). Ieškinį grindė tuo, kad eismo įvykio metu patyrė didelį išgąstį. Per eismo įvykį nukentėjo sutuoktinė ir 10 m. dukra. Dukra V. V. patyrė labai rimtus sužalojimus, padariniai sveikatai itin sunkūs ir negrįžtami, jai nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Iki šiol baiminasi ir išgyvena dėl dukters V. V. fizinės sveikatos dabar ir ateityje, dėl jos galimybės vaikščioti ir gyventi visavertį gyvenimą, jos emocinės būsenos, bendravimo ir judėjimo galimybių sumažėjimo. Visa tai neigiamai atsiliepė jo (A. V.) sveikatai, sutriko miegas.

Per eismo įvykį nepilnametė nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. V. buvo sužalota sėdėdama automobilyje. Pagrindiniai sužalojimai išsidėstę gyvybiškai svarbioje dalyje – galvos smegeninėje dalyje, kaukolėje ir judėjimui palaikyti reikšmingoje dalyje – dubens kauluose. Po eismo įvykio mergaitė kelis kartus operuota (neaišku, kiek tiksliai). ~ 2-3 savaites buvo komoje. Medikai pacientės būklę apibūdino kaip sunkią, bet stabilią. Atgavusi sąmonę, mergaitė 3 mėnesius buvo visiškai priklausoma nuo kitų žmonių (gulimas režimas). Greitai susigraudindavo, emocijos labilios. Vasarą vykstant reabilitacijai jai taikytos kineziterapija, logoterapija, ergoterapija, dailės ir muzikos terapija, konsultuota psichologo. Mergaitė reikėjo iš naujo mokytis vaikščioti, apsitarnauti ir atlikti kitokius kasdieninius buitinius veiksmus. Medicinos personalo, mergaitės ir ją slaugiusios mamos pastangų dėka mergaitės savarankiškumo įgūdžiai išaugo (vidutiniškai priklausoma). Išlieka problemų su atmintimi, dėmesio koncentracija. Mergaitei 1 kalendorinius metus nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Nuo rudens mergaitė lanko pradinę mokyklą. Nors ji atleista nuo kūno kultūros pamokų, jai rekomenduota toliau (reguliariai) atlikti fizinius pratimus, stiprinančius liemens, kojų, nugaros raumenis, tempimo pratimus, taip pat atlikti intelektines užduotis. Per anksti spręsti, kokie per eismo įvykį patirti sužalojimai turės ilgalaikių liekamųjų reiškinių, o kokie - ne, bet neabejotina, kad liekamųjų reiškinių mažinimas didžia dalimi priklauso nuo mergaitės motyvacijos ir pastangų.

Netikėtai per vieną dieną mergaitės gyvenimas kardinaliai pasikeitė: nebelankė ir nebaigė 3 klasės kurso, muzikos mokyklos; laikinais namais tapo ligoninė, sanatorijos; vaikiškus žaidimus ir kitas laisvalaikio praleidimo formas pakeitė įvairios terapijos. Savaime suprantama, kad dėl to ji emociškai sukrėsta. Gulint ligoninėje, vėliau išvykus į reabilitaciją, apribotos mergaitės judėjimo ir (tiesioginio) bendravimo su namiškiais, giminaičiais, draugais galimybės. Mergaitė teko ir ateityje teks iškęsti sužalotų kūno dalių (pirmiausia aplink dubenį) fizinį skausmą, ištverti kitus nemalonius pojūčius (pvz., galvos svaigimą, silpnumą ir t. t.), nepatogumus. Būdama kitokia nei daugelis jos bendraamžių (traumuota), mergaitė pažemintos nuotaikos, išgyvena menkavertiškumo, netikrumo (neužtikrintumo) jausmą.

Per eismo įvykį nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. V. taip pat sužalota sėdinti automobilio viduje. Remiantis subjektyviais duomenimis, jai patempti kaklo raiščiai ir raumenys, sumušta nugara ir kairė čiurna, dėl to ji patyrė fizinį skausmą, išsigando. Iki šiol jaučia baimę kaip vairuotoja ir/ar keleivė.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę. Įvykus nenumatytiems dalykams (susidūrimui, atsiradusioms naujoms kliūtims, kai jo valdomas automobilis buvo nublokštas per sankryžą), turėjo skubiai susiorientuoti, kad išvengtų dar skaudesnių padarinių. Teismas pripažįsta, kad tokioje situacijoje jis išgyveno išgąstį, įtampą.

Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, kaltinamojo kaltę, turtinę padėtį (duomenų apie turtinės žalos dydį byloje nėra), teismas nukentėjusios nepilnametės ir civilinės ieškovės V. V. neturtinę žalą įvertina 20 000 €. Atėmus draudimo bendrovės sumokėtą 5 000 € draudimo išmoką, jai iš kaltinamojo priteisiama 15 000 € neturtinės žalos atlyginimo. Kita nukentėjusios nepilnametės ir civilinės ieškovės V. V. civilinio ieškinio dalis atmetama. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. V. iš kaltinamojo priteisiama 300 €, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. V. – 100 € neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016, kuria remiasi prokuroras, sprendė klausimą dėl teisės į neturtins žalos atlyginimo priteisimą asmenims, kurie per eismo įvykį nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl vaiko sužalojimo. Kasacinis teismas, remdamasis civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-131/ 2007 priimtomis nutartimis, konstatavo, kad sužaloto vaiko tėvai turi teisę į neturtinės žalos dėl dukters sveikatos sutrikdymo atlyginimą iš nusikaltimą padariusios nuteistosios.

Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nevertina ir plačiau nepasisako apie nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. V. ir A. V. civilinių ieškinių argumentus, susijusius su jų, kaip teigiama, neturtine žala, kylančia iš fizinės ir neturtinės žalos padarymo jų nepilnametei dukrai. Šią nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. V. ir A. V. civilinių ieškinių dalį baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas palieka nenagrinėtą dėl tokių priežasčių.

Ieškinys yra tarpšakinis teisinis institutas, turintis materialųjį teisinį turinį ir procesinę teisinę formą. Todėl teisė į ieškinį gali būti aptariama dviem aspektais – materialiuoju teisiniu ir procesiniu teisniu.

Materialiuoju teisiniu atžvilgiu teisė į ieškinį yra teisė į reikalavimo patenkinimą, t. y. teisė į teigiamą teismo sprendimą. Ši teisė priklauso nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių: ieškinio įrodytumo, teisinio pagrįstumo, terminų, senaties terminų. Pirmosios dvi aplinkybės vadinamos bendrosiomis teisės į ieškinį prielaidomis, kitos dvi – specialiosiomis [...].

Teisė į ieškinį procesiniu teisiniu atžvilgiu suprantama kaip teisė pareikšti ieškinį, teisė kreiptis į teismą. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta tik galimybė kiekvienam asmeniui tokią subjektinę teisę įgyti esant įstatyme numatytiems pagrindams. Jame įtvirtinta ne subjektinė teisė, o tik vienas iš asmens teisnumo elementų – galimybė turėti tokią teisę. Ar asmuo įgis teisę kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio teisinio pobūdžio aplinkybių, vadinamų teisės pareikšti ieškinį (teisės kreiptis į teismą) prielaidomis (žr. CPK 137 str. 2 d. 1, 3-6 p.). Teisė pareikšti ieškinį atsiranda tik tada, kai laikytasi visų šios teisės prielaidų. Bent vienos iš jų nesilaikant, teisė pareikšti ieškinį neatsiranda. Jei tai nustatyta keliant (civilinę) bylą, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str.). Kai nesant teisės į ieškinį paaiškėja iškėlus bylą, ji turi būti nutraukta (CPK 293 str.).

Be to, kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų (CPK 111, 115 str., 137 str. 2 d. 2, 7-8 p., 135-136, 138 str.). Šios sąlygos įtakos teisei pareikšti ieškinį nedaro, o tik rodo, asmuo tinkamai ar netinkamai įgyvendina savo teisę pareikšti ieškinį. Nesilaikius teisės pareikšti ieškinį tvarkos, teisėjas nesprendžia ieškinio pareiškimo priėmimo klausimo ir nustato terminą, per kurį ieškovas turi pataisyti trūkumus. Tam tikrais atvejais, nesilaikant sąlygų, gali atsirasti pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą. Tačiau, pašalinus kliūtis, dėl kurių atsisakyta priimti pareiškimą, vėl galima kreiptis į teismą. Kai nesilaikius tinkamo teisės pareikšti ieškinį įgyvendinimo sąlygų paaiškėja iškėlus bylą, teismas vienais atvejais palieka pareiškimą nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 1-3, 7-8 p.), kitais – perduoda bylą pagal teismingumą (CPK 34 str. 2 d. 4 p.) (informacijos šaltinis: Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė, Vilnius 2003, I tomas, p. 381-386).

Gali būti atvejų, kad įstatymų leidėjas imperatyviai nurodo asmenis, kurie turi teisę reikšti ieškinį. BPK 109 ir 112 straipsniai numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Vadinasi, nukentėjusiuoju, taigi ir civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, gali būti tik toks asmuo, kuris 1) yra fizinis asmuo, 2) nusikalstama veika žalą: fizinę, turtinę ar neturtinę, padarė jam tiesiogiai. Išimtis taikoma nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens (velionio) šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, nurodytiems BPK 38 straipsnyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016, kalba apie sužaloto vaiko tėvų teisę į neturtinės žalos dėl dukters sveikatos sutrikdymo atlyginimo priteisimą materialiosios teisės aspektu. Šią baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas visų pirma kalba apie nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. V. ir A. V. teisės į ieškinį dėl netiesioginės neturtinės žalos atlyginimo priteisimo procesinės teisės aspektu ir laikosi pozicijos, kad pastarieji tokios teisės neturi. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. V. ir A. V. neturtinės žalos, kylančios iš fizinės ir neturtinės žalos padarymo jų nepilnametei dukrai V. V., atlyginimo priteisimo klausimas turi (gali) būti sprendžiamas civilinėje byloje, kaip tai buvo padaryta civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-131/2007, į kurias Lietuvos Aukščiausiasis Teismas duoda nuorodą 2016 m. birželio 21 d. nutartyje. Todėl atitinkamos jų civilinių ieškinių dalys paliekamos nenagrinėtos, išaiškinant teisę, jeigu pageidauja, kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. V., A. V. ir A. V. teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (2 t., b. l. 39-44, 51-52, 57-61). Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimas nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. V., A. V. ir A. V. atsiėjo atitinkamai 69,43 €, 43,37 € ir 147,07 €. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius prašo priteisti šių išlaidų atlyginimą (2 t., b. l. 140-148).

Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. V., A. V. ir V. V. civilinius ieškinius tenkino iš dalies. Minėta, kaltinamojo turtinė padėtis gana sunki. Be to, patenkinta nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. V.,ir A. V. civilinių ieškinių dalis santykinai maža, prašoma priteisti išlaidų už nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. V. suteiktą teisinę pagalbą atlyginimo suma netgi viršija jam priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą. Todėl teismas valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. V., A. V. ir V. V. suteiktas teisines paslaugas valstybės naudai iš kaltinamojo nepriteisia (BPK 106 str. 2 d.).

Šiaulių apskrities VPK 2017 m. lapkričio 17 d. raštu prašė 52,32 € išlaidų, susijusių su automobilio „Pontiac Trans Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabenimu ir laikymu, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jų atlyginimą iš kaltinamojo (2 t., b. l. 125). Pateikė 2014 m. spalio 3 d. sutarties dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų, sudarytos su UAB „Automagija“, kopiją, UAB „Automagija“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą (2 t., b. l. 126-130).

Sąskaita faktūra – griežtos atskaitomybės dokumentas, kurį pirkėjui išrašo pardavėjas, pirkėjui perkant prekes, paslaugas ar kitą turtą. Dažnai sąskaitoje faktūroje nurodoma, per kiek laiko turi būti sumokėti pinigai. Joje pasirašo sąskaitą faktūrą surašęs pardavėjas ir prekes paėmęs ar paslaugas priėmęs asmuo, tuo patvirtindamas, kad prekes gavo ar jam buvo suteiktos paslaugos. Sąskaita faktūra yra įrodymas, kad pardavėjas perdavė (suteikė), o pirkėjas gavo išvardintas prekes ar jam buvo suteiktos išvardintos paslaugos. Tačiau PVM sąskaita faktūra nėra mokėjimą (išlaidas) įrodantis dokumentas, todėl nėra pagrindo teigti, kad Šiaulių apskrities VPK patyrė 52,32 € išlaidų ir priteisti iš kaltinamojo šių išlaidų atlyginimą (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamajam priklausantį turtą: 1) 250/1001 dalį žemės sklypo, esančio Durpynų g. 4, Kuršėnuose, Šiaulių r., unikalus Nr. 9126-0030-0081, registro Nr. 91/18288, kurio viso turto vidutinė rinkos vertė – 4 837 €; 2) 1/4 dalį statinių, esančių Durpynų g. 4, Kuršėnuose, Šiaulių r., registro Nr. 40/21992: 1/4 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 9195-5000-6016; 1/4 dalį tvarto, unikalus Nr. 9195-5000-6027; 1/4 dalį daržinės, unikalus Nr. 9195-5000-6038; 1/4 dalį malkinės, unikalus Nr. 9195-5000-6049; 1/4 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. 9195-5000-6016), kurio viso turto bendrai vidutinė rinkos vertė – 8 913 €; 3) automobilį „Peugeot 405“, valst. Nr. ABK 745, pasak kaltinamojo, už šį automobilį mokėjo 1 500 € (2 t., b. l. 14-17, 71-72), paliekamas galioti tol, kol atsiskaitys su nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais A. V., A. V. ir V. V., leidžiant kaltinamajam areštuotą turtą valdyti ir juo naudotis, bet uždraudžiant juo disponuoti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) A. V. priklausantis automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas Pramonės g. 2C, Šiauliuose (1 t., b. l. 35, 63), grąžinamas A. V. kaip teisėtam savininkui;

2) E. G. priklausantis automobilis „Pontiac Trans Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas E. G. (1 t., b. l. 38-39), paliekamas jo kaip teisėto savininko neribotai nuosavybei (2 t., b. l. 1, 19) (BPK 94 str. 1 d. 5 p.). Jis kaip nusikalstamos veikos priemonė nekonfiskuojamas ir neperduodamas valstybės nuosavybėn, nes yra sudaužytas, taigi menkavertis (1 t., b. l. 16-17, 28, 32, 34).

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305 ir 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 45 MGL (1 694,70 €) baudą.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 45 MGL (1 694,70 €) baudą sumažinti 1/3 ir skirti sumažintą 30 MGL (1 350 €) baudą.

30 MGL (1 350 €) baudos mokėjimą atidėti 1 (vienerius) metus skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis.

Nukentėjusiosios nepilnametės ir civilinės ieškovės V. V. 2017 m. rugpjūčio 28 d. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir iš E. G. priteisti 15 000 € (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą jos civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. V. 2017 m. rugpjūčio 28 d. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir jos naudai iš E. G. priteisti 300 € (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. 2017 m. rugpjūčio 28 d. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir jo naudai iš E. G. priteisti 100 € (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. V. ir A. V. 2017 m. rugpjūčio 28 d. civilinių ieškinių dalį dėl neturtinės žalos, kylančios iš fizinės ir neturtinės žalos padarymo jų dukrai V. V., atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nepriteisti iš E. G. valstybei 259,87 € (dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 87 euro centų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Nepriteisti iš E. G. Šiaulių apskrities VPK naudai 52,32 € (penkiasdešimt dviejų eurų 32 euro centų) išlaidų atlyginimo.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į E. G. priklausantį turtą: 1) 250/1001 dalį žemės sklypo, esančio Durpynų g. 4, Kuršėnuose, Šiaulių r., unikalus Nr. 9126-0030-0081, registro Nr. 91/18288; 2) 1/4 dalį statinių, esančių Durpynų g. 4, Kuršėnuose, Šiaulių r., registro Nr. 40/21992: 1/4 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 9195-5000-6016; 1/4 dalį tvarto, unikalus Nr. 9195-5000-6027; 1/4 dalį daržinės, unikalus Nr. 9195-5000-6038; 1/4 dalį malkinės, unikalus Nr. 9195-5000-6049; 1/4 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. 9195-5000-6016); 3) automobilį „Peugeot 405“, valst. Nr. ABK 745, palikti galioti, kol jis visiškai atlygins priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą – 15 400 €, leidžiant E. G. šį turtą valdyti ir juo naudotis, bet draudžiant juo disponuoti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) A. V. priklausantį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Pramonės g. 2C, Šiauliuose, grąžinti A. V.;

2) E. G. priklausantį automobilį „Pontiac Trans Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintą E. G., palikti jo neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.