Kauno apylinkės teismo sprendimas

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. ieškinį atsakovui O. U. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovės piniginiai reikalavimai, atsiradę iš sutarties, grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, esant ieškovės prašymui nagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka, ieškinys nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXII skyriuje nustatyta tvarka (CPK 424 straipsnio 1 dalis).

Ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškovės reikalavimą pagrindžia teismui pateikti rašytiniai įrodymai: Juridinių asmenų registro duomenis apie įmonės balansas, apdraustųjų asmenų sąrašas, prievolių ataskaita, Juridinių asmenų registro duomenis išrašas su istorija, civilinės bylos Nr. eB2-2222-657/2018 nutartys dėl bankroto byloje atliktų veiksmų, mokėjimo nurodymai, sąskaitos, ieškinyje pateikti rašytiniai paaiškinimai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „ORVICO PROJEKTAI“ iškėlė bankroto bylą taikant supaprastintą bankroto procesą, bankroto administratoriumi paskyrė R. B., taip pat visam bankroto procesui nustatė 2 400,00 Eur (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, tame tarpe 1 200,00 Eur administratoriaus atlyginimui ir 1 200,00 Eur kitoms administravimo išlaidoms. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimu uždarosios akcinės bendrovės „ORVICO PROJEKTAI“ veikla pripažinta pasibaigusia, 2019 m. gegužės 13 d. įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Juridinių asmenų registro duomenimis, iki bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „ORVICO PROJEKTAI“ vadovavo atsakovas. Administruojant bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ORVICO PROJEKTAI“ bankroto procesą, ieškovas turėjo 2 251,90 Eur įmonės bankroto administravimo išlaidas, kurias sudarė 1 200,00 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas ir 1 051,90 Eur ūkio išlaidos. Bankroto administratoriaus teigimu, įmonės turto administravimo išlaidoms apmokėti neliko.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tiek tais atvejais, kai bankroto administratorius yra fizinis asmuo, tiek tais atvejais, kai juo paskiriamas juridinis asmuo, susiklosto administratoriaus ir administruojamos įmonės pavedimo, ne darbo teisiniai santykiai. Administratorius, kuris yra fizinis ar juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Dėl to atlyginimo administratoriui mokėjimas yra ne atlyginimas darbo teisinių santykių prasme, o civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstatymų leidėjas šiems subjektams nustatė pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonės administracijos vadovas ir jos savininkas (savininkai) geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti įmonės kreditorių interesus. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas įmonės vadovės kaltės neturi įrodinėti. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovė, t. y. įmonės vadovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „ORVICO PROJEKTAI“ vadovu, matydamas, jog įmonė yra nemoki, privalėjo vykdyti pareigą kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Konstatavus faktą dėl įmonės vadovo teisiškai nepagrįsto neveikimo ir ieškovo nurodytos žalos atsiradimo priežastinio ryšio buvimo, t. y. kad, atsakovui įvykdžius įstatyme nurodytas pozityvias pareigas ir anksčiau pasikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiais neatliktais atsakovo veiksmais būtų galima išvengti žalos bendrovės kreditoriams ir jų interesams atstovaujančiam bankrutavusios bendrovės administratoriui atsiradimo, galima daryti išvadą, jog atsakovas turi pareigą atlyginti bankroto proceso metu nepadengtas administravimo išlaidas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi visam bankroto procesui nustatė 2 400,00 Eur (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, tame tarpe 1 200,00 Eur administratoriaus atlyginimui ir 1 200,00 Eur kitoms administravimo išlaidoms. Ieškovas administruojant uždarosios akcinės bendrovės „ORVICO PROJEKTAI“ patyrė 1 051,90 Eur ūkio išlaidas. Taigi, bankroto procese bankroto administratorius iš viso turėjo 2 251,90 Eur bankroto administravimo išlaidas. Byloje nėra pateikta duomenų, kad minėta suma būtų ginčyta.

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, teikdamas bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „ORVICO PROJEKTAI“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo 2 251,90 Eur administravimo išlaidas, kurias bankrutavusi įmonė neapmokėjo nelikus įmonės turto. Taigi, bankroto administratorius yra kreditorius, patyręs žalą, kuri turi būti jam atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą. Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „ORVICO PROJEKTAI“ iškėlė bankroto bylą, konstatuodamas įmonės nemokumą. Uždarosios akcinės bendrovės „ORVICO PROJEKTAI“ vadovas O. U., matydamas realią įmonės mokestinę situaciją, t. y. esant įmonei nemokiai, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei „ORVICO PROJEKTAI“ buvo iškelta (pripažintas įmonės nemokumas) kreditoriaus iniciatyva. Būtent atsakovas, kaip įmonės vadovas, vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamu atveju nustačius vadovo įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymą, yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas).

Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos. Atsakovui laiku inicijavus bankroto bylą, kai įmonė dar turėjo turto, administravimo išlaidos būtų buvusios padengtos iš šio turto, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl atsakovas privalo atsakyti pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Įvertinęs nustatytas ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įmonės vadovas, tai yra atsakovas, laiku nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, jog egzistuoja visos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos (CK 6.245–6.249 straipsniai), todėl teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 2 251,90 Eur bankroto administravimo išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2 251,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovui priteisia jo sumokėtą 26,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424 straipsniu, 425 straipsnio 3 dalimi, 428 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo O. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 251,90 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt vieno euro 90 ct) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 251,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26,00 Eur (dvidešimt šešių eurų 0 ct) žyminį mokestį.

Jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo nepateiks prieštaravimų, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.

Atsakovas informuojamas apie tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.

Preliminarus sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.