Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pareiškėjas R. K. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, šalta, drėgna, mažas apšvietimas, oras nėra ventiliuojamas, sienos murzinos, kampuose veisiasi pelėsis, nuo lubų krenta tinkas, nuo sienų lupasi dažai, langai supuvusiais rėmais, žiemos metu iš vidaus susidaro ledas. Atsakovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus (59-96 b. l.), iš kurių matosi, kad 2016 m. gegužės 24 d. buvo patikrinta pareiškėjo laikymo kamera Nr. 59, vizualiai matomo pelėsio šioje kameroje nustatyta nebuvo, oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitiko reikalavimus, kamera vėdinama per langus, tačiau dirbtinė apšvieta nustatyta 138±22,3 lx (pažeidžiama higienos normos HN 134:2015 14 punktas) (67-72 b. l.). 2016 m. lapkričio 3 d. patikrinimo metu patikrintos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 8, 10 ir 61, vizualiai matomo pelėsio šiose kamerose nenustatyta, dirbtinė apšvieta visose kamerose, o oro temperatūra ir santykinė drėgmė kameroje Nr. 61 atitiko reikalavimus, o kamerose Nr. 8 ir 10 nevertinta, nes patikrinimo metu kameros buvo vėdinamos per langus (71-73 b. l.). Kameros Nr. 10, 19, 23 ir 96 patikrintos 2017 m. vasario 13 d., patikrinimo metu išmatuota dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 96 buvo 129 lx (pažeidžiamas HN 134:2015 14 punktas), o kamerose Nr. 10, 19 ir 23 atitiko reglamentuojamą, oro temperatūros dydžiai atitiko tik kameroje Nr. 23, o kamerose Nr. 19, 10 ir 96 oro temperatūra nustatyta žemesnė, nei reglamentuojama (pažeidžiamas HN 134:2015 16 punktas), santykinė drėgmė kamerose Nr. 19, 23 ir 96 atitiko higienos normos reikalavimus, ant kamerų Nr. 19 ir 96 sienų ir lubų nustatytas vizualiai matomas pelėsis, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta (74-77 b. l.). 2017 m. kovo 7 d. patikrintos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 8, 45, 46 ir 59, išmatuota dirbtinė apšvieta visose kamerose bei oro temperatūra kamerose Nr. 45, 46 ir 59 atitiko reglamentuojamą dydį, oro temperatūra kameroje Nr. 8 nustatyta 17,4°C, tačiau nevertinta, nes patikrinimo metu buvo praverti langai, santykinės drėgmės vertės visose kamerose atitiko higienos normos reikalavimus, vizualiai matomo pelėsio šiose kamerose nėra (78-82 b. l.). Kameros Nr. 8 ir 59 bei kameros Nr. 19, 23, 61 ir 66 patikrintos ir 2018 m. kovo 21 d., santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 59 bei oro temperatūra kamerose Nr. 19, 59 ir 61 atitiko reikalavimus, nustatytas oro temperatūros pažeidimas kamerose Nr. 8 ir 23, matavimus atliekant prie atviro lango (pažeidžiamas HN 134:2015 16 punktas), galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta, kameroje Nr. 59 šviestuvai techniškai netvarkingi, lempos be apsauginių gaubtų (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas), dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 8, 19, 23, 59 ir 61 atitiko higienos normos reikalavimus, kameroje Nr. 66 bendra dirbtinė apšvieta nustatyta 143 lx (pažeidžiamas HN 134:2015 14 punktas), nustatyta, kad kamerose vizualiai matomų pelėsių nėra (85-87 b. l.). 2018 m. balandžio 10 d. patikrintos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 8, 10, 11, 19, 20, 23, 45, 66 ir 96, santykinės oro drėgmės rodikliai atitiko reikalavimus, oro temperatūra kamerose Nr. 10, 11 ir 45 nustatyta žemesnė nei reglamentuojama (HN 134:2015 16 punkto pažeidimas), galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta, kamerose Nr. 10, 11, 23, 66 ir 96 nustatyti techniškai netvarkingi apšvietimo įrenginiai (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas), dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 10 neatitiko higienos normos reikalavimų, vizualiai matomų pelėsių tikrintose kamerose nebuvo (88-91 b. l.). 2018 m. gegužės 10 d. grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, kad kamerose Nr. 8 ir 23 pašalintas higienos normos 16 punkto, o kameroje Nr. 66 – 14 punkto pažeidimai (92-93 b. l.). Tos pačios dienos patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 46 vizualiai matomų pelėsių nėra (94-96 b. l.). Taigi atliktų patikrinimų metu užfiksuotas dirbtinės apšvietos pažeidimas kamerose Nr. 59, 96, 66 ir 10, oro temperatūros pažeidimai kamerose Nr. 19, 10, 96, 8, 23, 11 ir 45, pelėsis kamerose Nr. 19 ir 96, techniškai netvarkingi įrenginiai kamerose Nr. 59, 10, 11, 23, 66 ir 96. Higienos normos 16 punkto pažeidimo kamerose Nr. 8 ir 23, o 14 punkto pažeidimo kameroje Nr. 66 pašalinimas užfiksuotas tik 2018 m. gegužės 10 d., o pareiškėjas šiose kamerose buvo laikomas atitinkamai 2018 m. kovo mėn., vasario ir kovo – birželio mėn., todėl laikytina, kad nustatyti pažeidimai buvo pareiškėjo laikymo šiose kamerose metu. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad pareiškėjas kamerose Nr. 59, 96, 66 ir 10 buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ normos 14 punkto, reglamentuojančio dirbtinę patalpų apšvietą, reikalavimų, kamerose Nr. 19, 10, 96, 8, 23, 11 ir 45, pažeidžiant higienos normos 16 punkto, reglamentuojančio patalpų oro temperatūrą, reikalavimus, kamerose Nr. 19 ir 96, pažeidžiant higienos normos 39 punkto, numatančio, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsio, reikalavimus, bei kamerose Nr. 59, 10, 11, 23, 66 ir 96, neatitinkančiose 12 punkto, numatančio, kad laisvės atėmimo vietų patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus. Nurodytos higienos normos 17 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas nurodo, kad kameras vėdino per langus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas higienos normos 17 punktas.

Pareiškėjas nurodo, kad asmens krata buvo atliekama patalpoje, kurioje šalta, nusirengus rūbus ir avalynę tenka dėti į nešvarias voneles, kratos metu filmuojama, o tai daryti draudžiama, nes neaišku, kas tuo metu sėdi prie monitorių, tokiais veiksmais daromi orumą žeminantys veiksmai.

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros (tame tarpe ir atliekamų kratų) vykdymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija“ (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 151-157 punktuose nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata - tai jo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų. Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant), suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad bendro naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai buvo tikrinami 2017 m. vasario 13 d., patikrinimo akte (74-77 b. l.) užfiksuota, kad kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) nešvarios (pažeidžiamas HN 134:2015 34 punktas (74-77 b. l.). Pareiškėjas iš Šiaulių TI išvyko ir grįžo 2017 m. vasario 2 d. ir kovo 2 d. (23-24 b. l.), taigi kratų atlikimo patalpose buvo ir galėjo naudotis nešvariomis vonelėmis, todėl laikytina, kad pareiškėjo krata buvo atliekama pažeidžiant higienos normos HN 134:2015 34 punktą. Iš Šiaulių TI direktoriaus 2016 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 1/01-167 patvirtinto Vaizdo stebėjimo sistemos naudojimo tvarkos aprašo matosi, kad vaizdo stebėjimas Šiaulių TI patalpose vykdomas rėžiminio korpuso koridoriuose, kontrolės ir praleidimo punktuose bei jų prieigose, suimtųjų (nuteistųjų) priėmimo ir paskirstymo skyriuose, mokumo klasėse, užimtumo patalpose, sporto salėse, trumpalaikių pasimatymų patalpose, administracinio pastato pirmame aukšte, šie duomenys paneigia, kad kratų atlikimo patalpose yra filmuojama, todėl pareiškėjo teiginiai dėl filmavimo atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad po kratos buvo talpinamas į kameras, kuriose teko laukti iki 4-6 valandų, kol bus atlikti paskirstymo į kameras veiksmai, į vieną tokią kamerą sutalpinama nuo 1 iki 10 asmenų, visi rūko, trūksta šviežio oro nuo cigarečių dūmų ir nuo sanitarinio mazgo sklindančio tvaiko, tokiomis sąlygomis pateikiamas sausas maisto davinys, nors kiti nuteistieji tuo metu gauna karštą maistą, dėl oro trūkumo ir tvyrančios smarvės valgyti neįmanoma.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktas numato, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, pagal 19 punktą, asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, 20 punktas numato, kad po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma.

Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad į Šiaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, esančias administraciniame pastate, o įforminus dokumentus ir atlikus kratas, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras, siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas atliekami dviejų valandų laikotarpiu, stengiamasi asmenis paskirstyti taip, kad jiems tenkantis plotas būtų ne mažesnis, nei teisės normose įtvirtintas minimalus plotas vienam asmeniui, šiose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Iš byloje esančios pažymos Nr. 60/09-24146 (22-35 b. l.) matosi, kad pareiškėjas į laikino sulaikymo patalpas (LSP-5, TLK-5) buvo patalpintas net 18 kartų, atsakovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl rūkymo trumpalaikio laikymo kamerose, dėl jose tvyrančio nemalonaus kvapo iš sanitarinio mazgo, dėl šių kamerų vėdinimo, kad pareiškėjui tokiomis sąlygomis teko valgyti, todėl laikytina, kad pareiškėjas, patalpintas į trumpalaikio laikymo kameras, galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą. Pagal Sauso davinio išdavimo suimtiesiems (nuteistiesiems), atvykusiems į Šiaulių TI, tvarkos aprašą, patvirtintą Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1/01-356, asmenims, atvykusiems į įstaigą praėjus maitinimo metui, išduodamas pagal valgiaraštį paruoštas ir nuo pusryčių, pietų ar vakarienės likęs maistas, o tokio nesant, išduodamas atitinkamas sausas davinys (97-99 b. l.), todėl Šiaulių TI administracija, išdavusi į Šiaulių TI atvykusiam pareiškėjui sausą davinį, teisė aktų reikalavimų nepažeidė.

Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Šiaulių TI neatitinka higienos normos reikalavimų, itin maži, sienos murzinos, kampuose pelėsis, kiemeliuose neįrengta sėdėjimo vietų, tenka visą laiką stovėti, į pasivaikščiojimo kiemelius vakare ar po pietų nebeveda, nors priklauso ne mažiau kaip 2 valandos pasivaikščiojimo gryname ore.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore. LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21-22 punktai numato, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, juose įrengiamos rakinamos kameros, uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu, pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra, išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių, pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 buvo nustatyta vienos valandos kasdien pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 bei 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130 - dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems, o nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsnių nustatyta tvarka, Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, kiemelių dydis skirtingas - nuo 17,31 iki 23,43 kv. m. (50-53 b. l.), atsakovas nurodo, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. EP-447 užfiksavo, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims pabūti gryname ore 1 val. per dieną sąlygos sudaromos (59-65 b. l.). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2016 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. gruodžio 1 d. patikrinimų metu taip pat konstatavo, kad vertinant Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemelius pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 34 punkto reikalavimus, nustatyta, jog pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, valomi kasdien, yra šiukšliadėžės, nešamos susidariusios buitinės atliekos, sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai (67-70, 83-84 b. l.). Taigi visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu higienos normos pažeidimų pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatė, pasivaikščiojimo kiemų plotas nėra reglamentuotas, teisės aktai nenumato, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose turi būti įrengtos sėdėjimo vietos, atsakovas nurodė, jog suimtųjų (nuteistųjų) išvedimo pasivaikščioti į kiemelius laikas reglamentuotas Suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkėje, jei asmuo atsisako eiti pasivaikščioti jam numatytu laiku, jis gali kreiptis į pareigūnus su prašymu pasivaikščioti kitu laiku, tačiau pareiškėjas nei žodžiu, nei raštu dėl išvedimo į pasivaikščiojimo kiemelius į pareigūnus nesikreipė. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose sanitarinis mazgas įrengtas ne pagal higienos normos reikalavimus, nėra klozeto, tik skylė grindyse.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-10-31) 21 punkte buvo numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo nereglamentuoja. 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas LR teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (galiojo iki 2017-01-01), tardymo izoliatorių kamerų tipo patalpose turėjo būti sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė), o 2017 m. birželio 7 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos numato, kad tardymo izoliatorių kamerų sanitariniuose mazguose turi būti klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė.

Atsakovas nepateikė teismui duomenų, įrodančių, kad sanitariniai mazgai konkrečiose pareiškėjo laikymo kamerose jo laikymo metu buvo įrengti tinkamai, t.y., kad juose buvo klozetai arba unitazai, atsakovui nepateikus įrodymų, aplinkybės vertinamos pareiškėjo naudai, todėl laikytina, kad dėl netinkamo sanitarinių mazgų įrengimo Šiaulių TI kamerose pareiškėjas galėjo patirti nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad dušo patalpose nėra jokių kilimėlių, ant kurių atsistojus būtų galima maudytis, tenka basomis kojomis stovėti ant šaltų, murzinų, slidžių grindų, dėl ko galima susirgti kojų grybeliu, o susirgus medicinos punktas negydytų, nes tardymo izoliatorius neturi gydytojo dermatologo.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės dušo patalpų įrengimo nereglamentuoja. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas atliktų patikrinimų metu higienos normos pažeidimų dėl naudojimosi dušu nenustatė, 2018 m. kovo 21 d. patikrinimo akte nurodė, kad dušinių patalpos tvarkingos, valymas atliekamas kasdien, dozatoriuose skysto muilo yra (85-87 b. l.), o 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. EP-447 užfiksuota, kad kartą per savaitę sudaroma galimybė praustis duše, dušinių patalpų sienos ir grindys dengtos plytelėmis, nuolydis į vandens nutekėjimo angas yra, prausimosi vietose patiesti guminiai kilimėliai, paviršiai lygūs, be plyšių, lengvai valomi, dezinfekuojami, pelėsio vizualiai nesimatė, dušinių patalpos valomos kasdien (59-65 b. l.), todėl pareiškėjo pretenzijos dėl dušo patalpų atmestinos, kaip nepagrįstos.