Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

R. J., gimęs 1976 m. gruodžio 10 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 1 dalį, 205 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ , juridinio asmens kodas(duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini) direktorius, bendrovės vadovas, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą:

laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., įmonės buhalterijoje neapskaitė ne mažiau kaip 10000 Eur pajamų, kurias gavo iš įmonės klientų (fizinių asmenų), už jiems suteiktas automobilių remonto paslaugas (paslaugos ir automobilių dalys), t. y. 2019 m. kovo mėn. - 1000,00 Eur, 2019 m. balandžio mėn. - 1000,00 Eur; 2019 m. gegužės mėn. - 1000,00 Eur; 2019 m. birželio mėn. - 1000,00 Eur; 2019 m. liepos mėn. - 1000,00 Eur; 2019 m. rugpjūčio mėn. - 1000,00 Eur; 2019 m. rugsėjo mėn. - 1000,00 Eur; 2019 m. spalio mėn. - 1000,00 Eur; 2019 m. lapkričio mėn. - 1000,00 Eur; 2019 m. gruodžio mėn. - 1000,00 Eur ir savalaikiai neapskaičiavo ir nesumokėjo 1739 Eur pardavimo PVM sumos, t. y. 34 (1739 / 50) bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. sausio 11 d. neužtikrino, kad valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateiktose pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose (FR0600) būtų deklaruoti teisingi duomenys, t. y. 2019 m. balandžio 8 d. pateiktoje deklaracijoje už 2019 m. kovo mėn., 2019 m. gegužės 13 d. pateiktoje deklaracijoje už 2019 m. balandžio mėn., 2019 m. birželio 12 d. pateiktoje deklaracijoje už 2019 m. gegužės mėn., 2019 m. liepos 10 d. pateiktoje deklaracijoje už 2019 m. birželio mėn., 2019 m. rugpjūčio 20 d. pateiktoje deklaracijoje už 2019 m. liepos mėn., 2019 m. spalio 14 d. pateiktoje deklaracijoje už 2019 m. rugpjūčio mėn., 2019 m. spalio 14 d. pateiktoje deklaracijoje už 2019 m. rugsėjo mėn., 2019 m. lapkričio 13 d. pateiktoje deklaracijoje už 2019 m. spalio mėn., 2019 m. gruodžio 11 d. pateiktoje deklaracijoje už 2019 m. lapkričio mėn., 2020 m. sausio 11 d. pateiktoje deklaracijoje už 2019 m. gruodžio mėn., deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės apie pajamas, t. y. nedeklaravo bendros 10000 Eur pajamų sumos už klientams suteiktas automobilių remonto paslaugas ir nesumokėjo į valstybės biudžetą už 2019 m. kovo - gruodžio mėn. iš viso – 1739 Eur PVM sumos (11 laukelyje nedeklaravo viso 8260 Eur PVM apmokestinamų sandorių ir 29 laukelyje – iš viso 1739 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM).

Tokiu būdu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. J. nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto ir 16 punkto, Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. JX-2112 8 str. 1 d., 40 str., Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. 1X-751 3 str. 1 d., 90 str. 1 d. nuostatų, bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. VA-73 redakcija) 28.1, 46 punktų nuostatų ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 187 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 5 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą - Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašymų negauta. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką institucijai žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos medžiaga nustatyta, kad R. J. kaltę pagal jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą nuo pradžių pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų administracinių nusižengimų. Be R. J. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, iš kurio matyti, kad jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1-3); pavedimu atlikti patikrinimą ( b. l. 4); patikrinimo aktu Nr. 04/12-1-10-565-A1 ( b. l. 45-49), R. J. paaiškinimais ir kita rašytine bylos medžiaga ( b. l. 5-44). Iš R. J. byloje pateikto paaiškinimo matyti, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kurios veikla yra automobilių remontas ir diagnostika, be to, jis vykdo veiklą pagal verslo liudijimą. Abi veiklos vykdomos tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini). Diagnostiniai darbai buvo apskaitomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, remonto mechaniniai darbai buvo pajamuojami kaip verslo liudijimo veikla. Per patikrinimo laikotarpi iš verslo liudijimo veiklos užpajamavo: vasarį - 2000 Eur, kovo - 3340 Eur, balandį - 3600 Eur, gegužę - 3070 Eur, birželį - 4180 Eur, liepa - 3320 Eur, rugpjūtį - 2440 Eur, rugsėjį - 3500 Eur, spalį - 2400 Eur, lapkritį - 2650 Eur, gruodį - 8300 Eur. Viso per patikrinimo laikotarpį iš verslo liudijimo veiklos yra užpajamavęs 37 000 Eur. Tačiau po patikrinimo paaiškėjo, kad 10000 Eur turėjo būti apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad taip deklaruodamas pajamas elgėsi pagal įstatymus ir jų nepažeidė, jis neturėjo tikslo nuslėpti mokesčių, neužpajamuoti pinigų, todėl jo nusižengimai padaryti neatsargia kaltės forma. Jis žino, kad leidžiamos abi veiklos, kuriomis jis užsiima ir taip galimas piniginių lėšų užpajamavimas iš verslo liudijimo veiklos ir iš įmonės veiklos. Jos turi būti pajamuojamos atskirai. Taip jis ir darė (b. l. 56-58).

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu‘‘. Pagal to paties įstatymo 12 str. 1 d. ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus‘‘. Pagal to paties įstatymo 14 str. 2 d. ,,už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui; pagal to paties įstatymo 21 str. 1 d. ,,už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas‘‘.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 p. ,,pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Pagal tų pačių taisyklių 16 p. ,,visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą ...‘‘.

Pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. JX-2112 8 str. 1 d. ,,kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos; to paties įstatymo 40 str., mokesčių mokėtojas privalo:1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 2) bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių; 3) teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, laiku pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais; 5) laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus; 6) teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus; 7) sudaryti mokesčių administratoriui patikrinimui atlikti reikiamas sąlygas, kai patikrinimas atliekamas nuvykus pas mokesčių mokėtoją;8) pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją; 9) šio Įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie sąskaitos užsienio kredito įstaigoje atidarymą; 10) atlikti kitas šiame ir kituose įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas‘‘.

Surinkti įrodymai patvirtina, kad R. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bendrovės vadovu ir būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., įmonės buhalterijoje neapskaitė ne mažiau kaip 10000 Eur pajamų, kurias gavo iš įmonės klientų (fizinių asmenų), už jiems suteiktas automobilių remonto paslaugas (paslaugos ir automobilių dalys) ir savalaikiai neapskaičiavo ir nesumokėjo 1739 Eur pardavimo PVM sumos, t. y. 34 (1739 / 50) bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą; bei laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. sausio 11 d. neužtikrino, kad valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateiktuose pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose (FR0600) būtų deklaruoti teisingi duomenys, t. y. nedeklaravo bendros 10000 Eur pajamų sumos už klientams suteiktas automobilių remonto paslaugas ir nesumokėjo į valstybės biudžetą už 2019 m. kovo - gruodžio mėn. iš viso – 1739 Eur PVM sumos (11 laukelyje nedeklaravo viso 8260 Eur PVM apmokestinamų sandorių ir 29 laukelyje – iš viso 1739 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM) ir taip padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 187 straipsnio 1 dalyje: ,,Turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimas, turto ir (ar) pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir (ar) pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotas pateikimas mokesčių administratoriui ar nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų; bei ANK 205 straipsnio 5 dalyje: ,, Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas siekiant nuslėpti arba nuslepiant nuo dešimt iki penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt eurų.‘‘

Teismas, skirdamas R. J. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. R. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis pripažino padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus ir gailisi juos padaręs (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), savo noru pašalino padarytą žalą valstybės biudžetui, sumokėjo reikiamus mokesčius, patikslino metinę pajamų deklaraciją ( ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus nėra baustas.

R. J. savo 2020 m. balandžio 2 d. rašytiniame paaiškinime prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti piniginės baudos. Nurodo, kad jis nuo pat pradžių pripažino nusižengimus ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi. Patikslino PVM deklaracijas, sumokėjo PVM nepriemoką, stengėsi ne tik padėti atskleisti nusižengimo faktą, bet ir atlygino jo veiksmais padarytą žalą. Be to, šiuo metu susidariusi išskirtinė kritinė situacija dėl paskelbto karantino. Nuo kovo 13 dienos jo įmonės veikla bei individuali veikla yra visiškai sustojusios. Todėl piniginės nuobaudos paskyrimas, kad ir švelniausios sankcijoje numatytos 4000 Eur būtų jo veiklai nuostolinga. Jo šeimą sudaro keturi asmenys. D. K. mokosi (duomenys neskelbtini) pirmame kurse, savarankiškų pajamų neturi, jai reikalingas pilnas išlaikymas. D. G. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, gyvena kartu ir taip pat jo išlaikoma. Sutuoktinė L. J. dirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamos per mėnesį sudaro 517 Eur. Šeimos pajamos labai mažos, todėl baudos sumokėjimas fiziškai neįmanomas. Nesant pajamų ir papildomai esant piniginiams įsipareigojimams valstybei ypatingai pablogins šiuo metu ir taip esamą blogą finansinę situaciją. Paskirtos baudos nebus iš ko sumokėti, bus perduota priverstiniam išieškojimui, o tai gresia priverstiniu jo šeimos turto pardavimu. Visos šios objektyvios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos ir sudaro pagrindą taikyti jo atžvilgiu švelnesnę, negu numatė įstatymų leidėjas, atsakomybę.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje (iki 2020 m. sausio 1 d. buvusioje ANK 34 straipsnio 5 dalyje) numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į padarytų administracinių nusižengimų pobūdžius, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, jog yra pagrindas pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad už padarytą administracinį nusižengimą įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad jų taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Pažymėtina, kad R. J. nuo FNTT tyrimo pradžios pripažino kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo, netrukdė tyrimui, geranoriškai sumokėjo visus nuslėptus mokesčius (1739 Eur), atlygino padarytą žalą valstybės biudžetui, patikslino bendrovės deklaracijoje neapskaitytas sumas. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pažeidėjas praeityje už tokių nusižengimų padarymą administracine tvarka nebaustas, šeimos materialinė padėtis šiuo metu nėra gera, ji pasunkėjo ir dėl šalyje paskelbto karantino, bei R. J. veiklos apribojimo. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad ANK 205 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta labai griežta nuobauda - bauda nuo 4000 Eur iki 5590 Eur ir tokia nuobauda, vertinant byloje nustatytas aplinkybes, pažeidėjui būtų per griežta. Teismas sprendžia, jog yra pagrindas tikėti, kad FNTT atliktas patikrinimas pažeidėją įtakos prevenciškai daugiau nebedaryti tokio pobūdžio administracinių nusižengimų, o teismui paskyrus mažesnę nuobaudą už ANK 205 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą minimalų nuobaudos – baudos dydį (4000 Eur), bus įgyvendinti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo už padarytus nusižengimus visiškai neskirti baudos, tačiau yra pagrindas pagal ANK 205 straipsnio 5 dalį taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti mažesnę, tai yra 2000 Eur baudą.

Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 1 dalyje, pažeidėjui skirtina minimali 80 Eur bauda. Kadangi pažeidėjas vienu metu padarė kelis administracinius nusižengimus, todėl administracinės nuobaudos skiriamos už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai ir galutinė nuobauda skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

P. R. J kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 187 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 5 dalyje ir nubausti:

- pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį – 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) bauda;

- pagal ANK 205 straipsnio 5 dalį, taikant Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalį -2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę ir paskirti R. J. galutinę administracinę nuobaudą – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB “Citadele” banke, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 20112133291.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.