- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- e2S-1128-614/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06330-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos dailininkų sąjungos
- Suinteresuotas asmuo
- Šiuolaikinio meno centru, Lietuvos kultūros ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos dailininkų sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal pareiškėjos Lietuvos dailininkų sąjungos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl jos teisių ir pareigų perėmimo pagal nuomos sutartį su suinteresuotais asmenimis Šiuolaikinio meno centru ir Lietuvos kultūros ministerija, nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Lietuvos dailininkų sąjunga kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja perėmė visas LTSR dailės fondo teises ir pareigas, kildinamas iš 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutarties, kurią sudarė LTSR dailės fondas ir Lietuvos TSR dailės muziejus, kurio teises ir pareigas perėmė Šiuolaikinio meno centras.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Šiuolaikinio meno centras pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad šalių teisių ir pareigų priėmimas yra nagrinėjami Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-2593-854/2020. Pareiškėjos pateikti dokumentai nėra dingę ar prarasti, o šalių teisių ir pareigų perėmimas yra įrodinėjimo dalykas kitoje byloje, nagrinėjamoje ieškinio teisena. Pareiškimą prašo palikti nenagrinėtą.
3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2593-854/2020 pagal ieškovo Šiuolaikinio meno centro ieškinį atsakovei Lietuvos dailininkų sąjungai dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų. Suinteresuoto asmens teigimu, šioje byloje ir yra įrodinėjama aplinkybė dėl nuomos sutarties galiojimo ir teisių bei pareigų pagal ją perėjimo. Nurodo, kad pareiškėja turi duomenis, kurie vertintini kaip įrodymai, taigi nėra būtinosios sąlygos juridinio fakto nustatymui, kai nėra galimybės gauti duomenų kitokia tvarka arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pareiškėjos prašymo prašo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos dailininkų sąjungos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl jos teisių ir pareigų perėmimo pagal nuomos sutartį su suinteresuotais asmenimis Šiuolaikinio meno centru ir Lietuvos kultūros ministerija, nutraukė.
5. Nurodė, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių tiesių atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga. (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).
6. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių – Šiuolaikinio meno centro ir Lietuvos dailininkų sąjungos – dėl pastarojo iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, esančių Vokiečių g. 2, Vilniuje (Civilinė byla Nr. e2-2593-854/2020). Šioje byloje bus aiškinamasi dėl atsakovės (šios bylos pareiškėjos) teisių ir pareigų naudotis ginčo patalpomis. Iš to seka, kad pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl jos teisių ir pareigų, kildinamų iš nuomos sutarties, yra kitos bylos ginčo dalykas, nagrinėtinas ieškinine teisena. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2005m. gruodžio 29d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių jų reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje 1.5 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2YT-11331-465/2020 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodė:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepateikė nei vieno argumento ir nenurodė jų loginės sekos, kuri leido padaryti pagrįstą išvadą, kad prašomas nustatyti juridinis faktas yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje.
7.2. Apeliantė nesutinka, kad įrodinėjimo dalykas abiejose bylose yra tas pats. Nurodė, kad civilinės bylos Nr. e2-2593-854/2020 įrodinėjimo dalykas – naudojimosi patalpomis teisėtumas ar neteisėtumas, t. y. ieškovas siekia įrodyti, kad apeliantė patalpomis naudojasi neteisėtai, ją reikia iškeldinti. Įrodinėjimo dalykas šioje civilinėje byloje yra kitas - apeliantė siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji perėmė visas LTSR dailės fondo teises ir pareigas, kildinamas iš Nuomos sutarties, kurią sudarė LTSR dailės fondas ir valstybės vardu Lietuvos TSR dailės muziejus, kurio teises ir pareigas perėmė Šiuolaikinio meno centras. Teismas, nutraukdamas bylą, nutartyje privalėjo nurodyti konkrečius argumentus, kurių pagrindu padarė išvadą, kad įrodinėjimo dalykas abejose civilinėse byloje yra tas pats.
7.3. Nurodė, kad apeliantės prašomas nustatyti faktas yra materialinio teisinio pobūdžio juridinis faktas, o ne įrodomasis, todėl gali būti nustatytas tik CPK 444 straipsnio tvarka. Materialiojo teisinio pobūdžio juridinių faktų pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos. Teismas šių akivaizdžių, rašytiniais įrodymais pagrįstų aplinkybių net nevertino, jų nutartyje visiškai neaptarė.
7.4. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas apeliantei yra svarbus, nes jo nustatymas suteiktų teisę jai įgyvendinti visas iš Nuomos sutarties kylančias nuomininko teises ir pareigas, įskaitant ir teisę naudotis bei valdyti patalpas Nuomos sutarties galiojimo metu. Pažymėtina, kad Nuomos sutartis su LTSR dailės fondu, kurio teisių ir pareigų perėmimo faktą apeliantė siekia nustatyti šioje byloje, pasirašyta neatsitiktinai, o vertinant tai, kad į pastato, esančio Vilniuje, Vokiečių g. Nr. 2, kuriame yra patalpos, statybas apeliantė įnešė 300 000 rublių. Viso minėto pastato pastatymas kainavo 1 236 264 rublių, t. y. apeliantės įnašas į statybas sudarė net 24,27 proc. viso pastato pastatymo kainos. Atsižvelgiant į tai, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra svarbus ir šios investicijos teisinio statuso nustatymui (nuomos mokesčio sumokėjimas avansu), prašomas nustatyti faktas sukeltų apeliantei teisines pasekmes - jos pareiškimas, kurio pagrindu ši byla pradėta, atitinka CPK 444 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
7.5. Viešajame registre išviešintos nuomos sutarties sudarymo faktas suteikia teisę panaudoti jį prieš trečiuosius asmenis, todėl juridinio fakto nustatymas leistų apeliantei pilnai realizuoti savo teises ir teisėtus interesus tik viešame registre įregistravus Nuomos sutartį. Iki šiol Nuomos sutartis nėra įregistruota VĮ „Registrų centras“ tvarkomame Nekilnojamojo turto registre, o apeliantė neturi teisinių galimybių šią Nuomos sutartį išviešinti minėto registro pagalba, nes Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis reikalauja prašymą įregistruoti juridinius faktus teikti tik jų įregistravimu suinteresuotus asmenis. Apeliantė, nesant nustatytam juridiniam faktui, kad ji perėmė iš Nuomos sutarties kylančias LTSR dailės fondo, nuomininko teises ir pareigas, negali pagrįsti savo suinteresuotumo Nuomos sutarties įregistravimu viešame registre.
7.6. Apeliantė kitokia, nei įstatymo specialiai tam nustatyta teismine tvarka, negali gauti teisinę reikšmę turinčio patvirtinimo, kad ji perėmė visas LTSR dailės fondo teises ir pareigas, kildinamas iš Nuomos sutarties, nes arba šie dokumentai nepilnai išlikę, arba neperduoti archyvams - apeliantė jų neturi. Iki kreipiantis į teismą šioje byloje buvo bandoma gauti duomenis, patvirtinančius prašomą teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Tuo tikslu apeliantė patikrino savo dokumentų archyvą ir ne kartą kreipėsi į Literatūros ir meno archyvą: 2019 m. birželio 7 d., 2019 m. birželio 27 d., 2019 m. rugpjūčio 7 d., 2019 m. rugpjūčio 13 d., 2019 m. rugsėjo 5 d., 2020 m. sausio 3 d., 2020 m. vasario 18 d. (pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą 30–36 priedai); Literatūros ir meno archyvas leido skaitykloje susipažinti su archyviniais dokumentais, kur rasta daug reikšmingos ir su šiuo pareiškimu pateiktos dokumentacijos, bet ji tiesiogiai prašomo nustatyti juridinio fakto neįrodo, tačiau leidžia daryti išvadą apie prašomo nustatyti juridinę reikšmė fakto buvimą. Nors tokia apeliantės išvada ir yra logiškai pagrįsta, tačiau neturi jokios teisinės reikšmės, nenustato juridinę reikšmę turinčio fakto, tokią teisiškai reikšmingą išvadą gali padaryti tik teismas, įvertinęs šioje byloje pateiktą apeliantės pareiškimą ir su juo pateiktus netiesioginius įrodymus apie juridinę reikšmę turintį minėtą faktą.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Šiuolaikinio meno centras pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė apeliantės Lietuvos dailininkų sąjungos atskirąjį skundą dėl 2020 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-11331-465/2020 atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-11331-465/2020 palikti nepakeista. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė:
8.1. Šiuolaikinio meno centras civilinėje byloje Nr. e2-2593-1125/2020 siekia įrodyti, kad patalpomis apeliantė naudojasi neteisėtai, nes niekada neperėmė teisių ir pareigų pagal 1969 m. lapkričio 24 d. Patalpų nuomos sutartį, o nuomos sutartis yra negaliojanti. Šalių teisių ir pareigų perėmimas yra įrodinėjimo dalykas, todėl, šiuo atveju tam, kad šalių ginčas būtų išspręstas turi būti vykdomas įrodymų vertinimas. Šioje byloje apeliantė turi visas galimybes savo teises apginti teisme.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą neatitinka nei vienos civilinio iš proceso įtvirtintų sąlygų, šią išvada teismas pagindė bylos medžiaga, Lietuvos Aukčiausiojo Teismo praktika ir Civilinio proceso kodekso XXVI skyriaus nuostatomis.
8.3. Dokumentai, pagal kuriuos pareiškėjas, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - 1969 m. lapkričio 24 d. Patalpų nuomos sutartis, patvirtinanti, kad LTSR dailės fondas ir Lietuvos TSR dailės muziejus buvo sudarę ilgalaikės nuomos sutartį, LTSR Ministrų Tarybos, LTSR Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos potvarkiai, nutarimai ir įsakymai patvirtinantys tolimesnį šių dviejų juridinių asmenų likvidavimą bei reorganizavimą yra pareiškėjo pateikti teismui. Todėl, akivaizdu, kad dokumentai nėra dingę ar prarasti, juos visus kaip nurodė pareiškėjas galima gauti pasikreipus į Literatūros ir meno archyvą taip pat dokumentai yra civilinės bylos Nr. e2-2593-1125/2020 medžiagoje.
8.4. Civilinėje byloje Nr. e2-2593-1125/2020 nustačius, kad 1969 m. lapkričio 24 d. Patalpų nuomos sutartis yra negaliojanti kitais pagrindais, t. y. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu ir kt., pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl teisių perėmimo pagal šią sutartį juridinės reikšmės neturės.
Šalies argumentai
8.5. Šios bylos ypatumas pasireiškia tuo, kad pareiškime prašoma nustatyti ne privataus, o valstybinio turto valdymo teisės perėmimą. Valstybės nekilnojamasis turtas yra viena iš priemonių valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti, šis turtas nėra savitikslis, jis turi duoti naudą visuomenei ir turi būti racionaliai tvarkomas, todėl jo naudojimui ir valdymui yra skiriamas ypatingas dėmesys. Taigi, keičiantis valstybės santvarkoms valstybės sprendimu naujai steigiamiems juridiniams asmenims (ŠMC) perduodant valdyti didelio ploto patalpas miesto centre nėra įmanomas teisių ir pareigų perdavimas pagal 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutartį, be atskirų valstybės institucijų sprendimų. Valstybės turtas šiuo atveju yra naudojamas pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas, Lietuvos Aukščiausio teismo suformuotą praktiką, bei viešąjį interesą, kurį Šiuolaikinio meno centras bando kuo operatyviau apginti Vilniaus miesto apylinkės teisme, civilinėje byloje Nr. e2-2593-1125/2020.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-11331-465/2020, nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė:
9.1. Teismas teisėtai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimu, kad ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių jų reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje 1.5 p.).
9.2. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad į Aukščiausiojo Teismo nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plėtoja ir užtikrina vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bendrosios kompetencijos teismuose. Dėl šios priežasties teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi nurodyta teisės aiškinimo taisykle, kadangi byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2593-854/2020 pagal ieškovo (suinteresuoto asmens šioje byloje) Šiuolaikinio meno centro ieškinį atsakovei (apeliantei šioje byloje Lietuvos dailininkų sąjungai) dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, dėl kurių apeliantė siekė nustatyti tariamai juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja (apeliantė) Lietuvos dailininkų sąjunga perėmė visas LTSR dailės fondo teises ir pareigas, kildinamas iš 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutarties, kurią sudarė LTSR dailės fondas ir Lietuvos TSR dailės muziejus, kurio teises ir pareigas perėmė Šiuolaikinio meno centras.
9.3. Papildomai pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2593-854/2020 iš esmės buvo išnagrinėtas apeliantės šioje byloje prašymas sustabdyti nurodytos bylos nagrinėjimą motyvuojant tuo, kad abiejose Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose (šioje civilinėje byloje Nr.e2-2593-854/2020 ir civilinėje byloje Nr. e2YT-11331-465/2020) yra tiesioginis ryšys, nagrinėtinos ir nustatinėtinos aplinkybės yra glaudžiai susijusios: abiejose bylose nagrinėtinos aplinkybės, ar atsakovė perėmė LTSR dailės fondo teises ir pareigas, ar minėta nuomos sutartis teisėta ir galioja šalims“. Apeliantė Lietuvos dailininkų sąjunga prašymą sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-2593-854/2020 pateikė tiek 2020 m. kovo 4 d., tiek 2020 m. birželio 4 d. (pridedama apeliantės 2020 m. birželio 4 d. prašymo kopija, priedas Nr. 1). Atsižvelgdama į tai, kad apeliantės prašymas pateiktas vėliau nei priimta teismo skundžiama nutartis, Kultūros ministerija mano, kad yra teisinis pagrindas priimti šį įrodymą (CPK 314 straipsnis). Kartu Kultūros ministerija mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog apeliantė pripažįsta teismo nustatytą aplinkybę, kurios nereikia įrodinėti, kad „pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl jo teisių ir pareigų, kildinamų iš nuomos sutarties, yra kitos bylos ginčo dalykas, nagrinėtinas ieškinine teisena“ .
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal pareiškėjos Lietuvos dailininkų sąjungos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl jos teisių ir pareigų perėmimo pagal nuomos sutartį su suinteresuotais asmenimis Šiuolaikinio meno centru ir Lietuvos kultūros ministerija, nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (CPK 444, 445 straipsniai).
14. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms.
15. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008, 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2593-1125/2020 pagal ieškovo (suinteresuoto asmens šioje byloje) Šiuolaikinio meno centro ieškinį atsakovei (apeliantei šioje byloje Lietuvos dailininkų sąjungai) dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, kurioje Šiuolaikinio meno centras siekia įrodyti, kad patalpomis Lietuvos dailininkų sąjunga naudojasi neteisėtai, nes niekada neperėmė LTSR dailės fondo teisių ir pareigų pagal 1969 m. lapkričio 24 d. Patalpų nuomos sutartį (toliau – Patalpų nuomos sutartis), kurią sudarė LTSR dailės fondas ir valstybės vardu Lietuvos TSR dailės muziejus. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2YT-11331-465/2020 apeliantė siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji perėmė visas LTSR dailės fondo teises ir pareigas, kildinamas iš Patalpų nuomos sutarties. Šalių teisių ir pareigų perėmimas yra įrodinėjimo dalykas ir tam, kad šalių ginčas būtų išspręstas turi būti vykdomas įrodymų vertinimas. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Taigi pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl jos teisių ir pareigų, kildinamų iš 1969 m. lapkričio 24 d. Patalpų nuomos sutarties, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra kitos bylos ginčo dalykas, nagrinėtinas ieškinine teisena.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo klausimu, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.