Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Ažukui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis G. B. apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė melagingus parodymus, tai yra 2015 m. rugpjūčio 4 d., nuo 9.10 val. iki 9.30 val. Birutės g. 2, Šakiuose - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-31742-15, apklausiamas liudytoju bei 2016 m. balandžio 19 d. nuo 13.35 val. iki 15.36 val. bylą nagrinėjant Šakių rajono apylinkės teisme, Bažnyčios g. 6, Šakiuose, teisiamojo posėdžio metu, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, dėl melagingų parodymų davimo, apklausiamas liudytoju davė melagingus parodymus apie tai, kad kaltinamasis J. K. 2015 m. birželio 6 d. apie 1-2 val. poilsiavietėje, prie Valiulių tvenkinio - Valiulių kaime, Šakių rajone nukentėjusiajam T. A. nesudavė smūgių, konflikte nedalyvavo, kai tuo tarpu 2018 m. sausio 30 d. ir 2019 m. birželio 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiais nustatyta, kad J. K. smogė ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajam T. A. į galvą ir kitas kūno vietas ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis G. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2015-2016 metais vykusiose apklausose davė teisingus parodymus, nieko nemelavo ir niekam nenorėjo padėti. Konflikto metu J. K. buvo visiškai šalia jo, gal iki metro atstumu, J. jokio smūgio nesudavė ir nieko nemušė, jis visą laiką sekė J. veiksmus. Š. konflikto metu nematė.

Parodymų patikrinimui buvo pagarsinti kaltinamojo G. B. parodymai, duoti 2019 m. balandžio 1 d. įvykusios apklausos metu, kur G. B. parodė, jog kaltu prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Nori parodyti, jog parodymus įtarime nurodytomis dienomis ir laiku davė dėl savo draugo J. K., tai yra apie tai, kad jis nedalyvavo konflikte su T. A. ir jo nemušė, sakė dėl to, kad norėjo jog draugui būtų geriau. Atsimena, kad tiek apklausos ir akistatos metu policijos komisariate ir teismo posėdyje sakė, kad nematė kaip J. K. mušė A., taip ir buvo iš tikrųjų, tačiau norėdamas, kad draugas nenukentėtų davė melagingus parodymus, dėl ko dabar labai gailisi. Teisme duodamas parodymu tvirtino, kad J. K. visa laiką buvo su juo, tačiau dabar parodo, kad buvo momentas, kai jis buvo nusisukęs nuo draugo trumpam, kada ji ir galėjo suduoti T. A. (b. l. 69).

Po parodymų pagarsinimo, kaltinamasis G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog tuo metu nesuprato kaltinimo esmės. Balandžio mėnesį, kai nuėjo į policiją, tyrėja Sprindžiūnienė pasakė, kad jei prisipažins dabar, kad tai buvo melagingi parodymai, jam skirs baudą ir nebus teismo. Nenorėdamas veltis į teisminius procesus, nenorėdamas, kad sužinotų šeima ir darbovietė, taip ir pasakė.

Parodymų patikrinimui buvo pagarsinti kaltinamojo G. B. parodymai, duoti 2019 m. balandžio 15 d. įvykusios apklausos metu, kur G. B. parodė, kad kaltu neprisipažįsta, pirminės apklausos metu prisipažino dėl melagingų parodymų, tačiau negali paaiškinti, kodėl taip sakė. Dabar nori parodyti, kad parodymus dėl savo draugo J. K. Šakių rajono apylinkės teisme ir policijos komisariate davė tokius, nes taip tuo metu suprato įvykio aplinkybes. Parodo, kad paties mušimo fakto jis nematė, todėl apklausų ir akistatos metu negalėjo sakyti ir tvirtinti, kad jo draugas J. K. mušė T. A., nes pats to tikrai nematė ir apklausų metu nieko nemelavo, todėl kaltu dėl melagingų parodymų davimo neprisipažįsta. Taip pat parodė, kad tikslių aplinkybių šiuo metu negali gerai prisiminti, nes viskas įvyko seniai 2015 m. (b. l. 72).

Po parodymų pagarsinimo kaltinamasis G. B. papildomai parodė, jog jis visada atsiminė, kad J. nemušė. J. visada buvo šalia, jis sekė J. veiksmus. Ten buvo tamsus paros metas, asmenų nebuvo galima atpažinti iš rūbų, ten buvo daug žmonių, Š. jis nepažįsta. Nežino kodėl 2019 m. balandžio 15 d. apklausoje nepasakė apie tyrėjos Sprindžiūnienės įtaką jo parodymams. Žino, kad J. pripažintas kaltu. Tačiau jis buvo šalia ir žino, kad J. nemušė. Kai nuėjo į policiją, tyrėja jam pasakė, kad jei nenori teisminių procesų turi parašyti, kad davė melagingus parodymus. Jam bus paskirta bauda ir viskas. Tada tyrėja taip surašė ir jis pasirašė. Tyrėja sugalvojo aplinkybes, ji sakė, ką rašo ir jis pritarė, kad taip rašytų. Buvo ir tyrėjos ir jo žodžiai parodymuose. Paskui iškvietė jį į kitą apklausą, tada nuėjo su advokatu ir pasakė, kad bus teismas. Jei teismas pripažintų kaltu, turėtų galimybę susimokėti baudą (b. l. 101-102).

Liudytoja J. S. parodė, kad su G. B. ją sieja darbiniai santykiai, ji yra Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja. Apklausinėjo G. B. ikiteisminiame tyrime. Pirminės apklausos metu dėl melagingų parodymų davimo G. B. nurodė aplinkybes dėl konflikto prie ežero. Jis pirmos apklausos metu prisipažino dėl melagingų parodymų davimo. Ji išaiškino teises, kad jei, galimai, jis pripažįsta kaltę, tai galima bylą baigti baudžiamuoju įsakymu, o jei nepripažįsta - kitos pasekmės. Ji nedarė jokios įtakos jam dėl parodymų davimo, tik išaiškino jam pasekmes. G. B. parodymus davė laisva valia, po jais pasirašė. Jis sakė, kad nematė konflikto, tik davė parodymus norėdamas, kad būtų draugui geriau. Jai užsifiksavo ta aplinkybė, kad draugui būtų geriau. Apklausa vyko apklausų kambaryje, kur vaizdas ir garsas fiksuojamas, tik saugomas pakankamai trumpai. Po šios apklausos nebuvo jokios būtinybės vaizdo įrašą išsaugoti. G. B. prisipažino, kad melavo draugo labui, duodamas tokius parodymus, tada buvo galvojama dėl baudžiamojo įsakymo. Jam buvo skambinama, kada jis gali ateiti ir aptarti dėl baudžiamojo įsakymo. Jis pasakė, kad jau yra pasisamdęs advokatą, tai kitas laikas buvo derinamas su advokatu. Kai jis atėjo su advokatu, davė parodymus ir juos pakeitė. Kaltės G. B. nepripažino, todėl byla atkeliavo į teismą (b. l. 120-121).

Liudytojas P. Š. parodė, jog G. B. nepažįsta. Šiek tiek prisimena tą įvykį, kuriame dalyvavo J. K. ir D. D.. G. B. buvo to konflikto metu. Negali pasakyti, ar G. B. galėjo matyti J. K. veiksmus, nes buvo tamsus paros metas, B. buvo gal 40 metrų nuo įvykio vietos. K. buvo arčiau, todėl jis K. veiksmus matė, o B. pamatė tik kelis kartus, jo veidą. K. nebuvo visada šalia B. Smūgio metu G. B. šalia nebuvo, kai K. sudavė A. Kur tuo metu buvo G. B., negali pasakyti. Negali apibūdinti kaip buvo apsirengęs G. B., nes buvo tamsus paros metas. Daugiau nei 10 žmonių buvo tuo metu (b. l. 121-122).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. B. kaltę įrodo netiesioginiai liudytojų J. S. ir P. Š. parodymai, kurie patikrinti su kaltinamojo G. B. pagarsintais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Iš Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog liudytojas G. B. įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, perskaito priesaiką ir pasirašo. Liudytojas parodė, jog <... J. K. buvo šalia manęs. Aš su juo buvau prie ežero. Mes esame draugai. J. K. smūgių nukentėjusiajam nesudavė...>, <... Visą laiką mačiau ką veikė J. K., nes mes buvome kartu. Iki konflikto, jo metu ir po jo J. K. buvo šalia manęs. J. jokių veiksmų neatliko. Nežinau kodėl visi matė, kad J. mušėsi. Taip nebuvo. J. neprašė paliudyti jo naudai. Aš sakau tiesą. Tiesa yra ta, kad J. nesudavė smūgių. Aš suprantu, kad buvau įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės ir jeigu bus kitaip, privalėsiu už tai atsakyti...> (b. l. 13-14).

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu J. K. nuteistas už tai, kad jis ir D. D., veikdami bendrininkų grupėje, 2015 m. birželio 6 d., apie 1-2 val., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Valiulių kaime, Šakių seniūnijoje, Šakių rajone, viešoje vietoje – prie Valiulių tvenkinio esančioje poilsiavietėje, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, dėl chuliganiškų paskatų tyčia D. D. kumščiu smogiant ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajam T. A. į veidą, po to J. K. smogiant ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajam T. A. į galvą ir kitas kūno vietas, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 241 straipsnio 1 dalyje (b. l. 17-44).

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog nuosprendžiui įsiteisėjus pranešti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai apie byloje liudytoju apklausto G. B. veiksmuose galimai esančios nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymių (b. l. 28).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria atmestas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko skundas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo J. K. ir ši bylos dalis perduota nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo (b. l. 45-49).

Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pakeistas Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendis ir J. K. paskirta bausmė (b. l. 107-114).

Iš 2015 m. rugpjūčio 4 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, jog G. B., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodė, jog 2015 m. birželio mėnesio pradžioje tikslios dienos nepamena, jis su J. K. vėlai vakare prie Taikos ežero gėrė alų. Tą vakarą prie ežero buvo daug žmonių, jie šventė atskiromis kompanijomis. Jam su J. einant prie ežero sutiko D. D.. D. buvo kartu su E. G.. Jie pakalbėjo stovėdami, o vėliau ėjo link kito ežero galo, kur grojo muzika. Jiems einant pro vieną iš kompanijų jam atrodo, kad kažkas iš tos kompanijos kažką pasakė. Ką pasakė ir ar tas pasakymas buvo adresuotas jiems, pasakyti negali. Matė, kad sakė T. A., kurį jis pažįsta iš matymo kaip Šakių gyventoją. Tada D. nuėjo link T. Tarp jų galėjo būti 3-5 metrų atstumas. Kai D. priėjo prie T., jie dar vienas kitam kažką pasakė ir D. vieną kartą ranka smogė T. į veidą. Jis su J. ir E. pamatę, kad vyksta konfliktas apsisuko eiti, neužilgo juos pasivijo ir D. Ar tarp D. ir T. vyko muštynės, pasakyti negali, bet pagal laiko tarpą už kurio juos D. pasivijo, mano, kad konfliktas pasibaigė vieno smūgio sudavimu. Kiek jis matė, T. mušė tik D. suduodamas jam vieną smūgį, kad T. būtų kas spardę kojomis, nematė. Kai jie nuėjo nuo T., jis su J. nuėjo link ten, kur prieš tai sėdėjo. D. ir E. paliko. Jie atsiskyrė nuo D. iš karto nuėjo link kelio ir išvažiavo. Kas prie ežero vyko po to, pasakyti negali. J. K. T. tikrai nemušė, nes jis vis laiką buvo su juo (b. l. 52-54).

Iš akistatos protokolo tarp liudytojų P. Š. ir G. B. matyti, jog G. B. paaiškino matęs, kad D. D. tikrai smurtavo prieš T. A., kaip ir nurodė P. Š., o ar T. A. mušė J. K., šito tvirtinti negali, nes pats to nematė savo akimis, bet taip tikrai galėjo būti (b. l. 55-57).

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, t. y. atsakomybei kilti pakanka bet kurio alternatyvaus veiksmo nustatymo. Šiuo atveju kaltinamajam G. B. yra inkriminuotas melagingų parodymų davimas, jį apklausiant kaip liudytoją tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį ar kitą baigiamąjį teismo sprendimą. Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos veikla ir iš esmės teismo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-566-895/2015). BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-586/2013). Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305-788/2015).

Kaltinamasis G. B. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-31742-15 buvo apklaustas tris kartus, tai yra 2015 m. rugpjūčio 4 d., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, apklausiamas liudytoju bei 2016 m. balandžio 19 d. Šakių rajono apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas liudytoju, davė parodymus apie tai, kad kaltinamasis J. K. 2015 m. birželio 6 d. apie 1-2 val. poilsiavietėje, prie Valiulių tvenkinio - Valiulių kaime, Šakių rajone nukentėjusiajam T. A. nesudavė smūgių, konflikte nedalyvavo, tačiau 2015 m. rugsėjo 29 d., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, dalyvaudamas akistatoje su liudytoju P. Š., davė parodymus, jog negali tvirtinti, kad T. A. mušė J. K., nes pats to nematė savo akimis, bet taip tikrai galėjo būti.

Teismas vertina, jog kaltinamojo G. B. parodymai, duoti 2015 m. rugpjūčio 4 d., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose bei 2016 m. balandžio 19 d. Šakių rajono apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu, apie tai, kad kaltinamasis J. K. 2015 m. birželio 6 d. apie 1-2 val. poilsiavietėje, prie Valiulių tvenkinio - Valiulių kaime, Šakių rajone nukentėjusiajam T. A. nesudavė smūgių, konflikte nedalyvavo yra melagingi, nes kaltinamasis kategoriškai nurodė stebėjęs visą įvykį, J. K. buvo visiškai šalia jo, J. jokio smūgio nesudavė ir nieko nemušė, jis visą laiką sekė J. veiksmus. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-31742-15 yra ir kiti kaltinamojo G. B. parodymai, tai yra dalyvaudamas akistatoje su P. Š. jis nurodė, jog J. K. galėjo smūgiuoti T. A., tik jis to galėjo nematyti. Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui ir pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl melagingų parodymų davimo, kaltinamojo G. B. pirminiai parodymai sutapo su akistatos metu duotais parodymais, jog jis iš tikrųjų nematė kaip J. K. mušė T. A., tačiau norėdamas, kad draugas nenukentėtų davė melagingus parodymus, dėl ko dabar labai gailisi, teisme duodamas parodymus tvirtino, kad J. K. visą laiką buvo su juo, tačiau dabar parodo, kad buvo momentas, kai jis buvo nusisukęs nuo draugo trumpam, kada jis ir galėjo suduoti T. A.. Apklausta liudytoja policijos pareigūnė J. S. parodė, jog kaltinamasis G. B. pirmoje apklausoje prisipažino dėl melagingų parodymų davimo, teigė norėjęs padėti draugui J. K., todėl davęs parodymus, kad visą laiką buvo šalia draugo, jį stebėjo ir nematė jokių smūgių, nors iš tikrųjų ne visą konfliktą matė ir smūgių galėjo nematyti. Be to liudytojas P. Š. taip pat patvirtino aplinkybę, jog konflikto metu kaltinamasis G. B. ne visada buvo šalia J. K., jis buvo apie 40 metrų atstumu, smūgių sudavimo metu G. B. šalia nebuvo. Teismas remiasi liudytojų J. S. ir P. Š. netiesioginiais parodymais, kurie patikrinti su kaltinamojo G. B. parodymais, duotas pirminės apklausos ikiteiminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 1 d., ir vertina, jog parodymai sutampa, remiantis jais nustatyta, kad kaltinamasis G. B. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, tai yra 2015 m. rugpjūčio 4 d., nuo 9.10 val. iki 9.30 val. Birutės g. 2, Šakiuose - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-31742-15, apklausiamas liudytoju bei 2016 m. balandžio 19 d. nuo 13.35 val. iki 15.36 val. bylą nagrinėjant Šakių rajono apylinkės teisme, Bažnyčios g. 6, Šakiuose, teisiamojo posėdžio metu, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, dėl melagingų parodymų davimo, apklausiamas liudytoju davė melagingus parodymus apie tai, kad kaltinamasis J. K. 2015 m. birželio 6 d. apie 1-2 val. poilsiavietėje, prie Valiulių tvenkinio - Valiulių kaime, Šakių rajone nukentėjusiajam T. A. nesudavė smūgių, konflikte nedalyvavo, kai tuo tarpu 2018 m. sausio 30 d. ir 2019 m. birželio 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiais nustatyta, kad J. K. smogė ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajam T. A. į galvą ir kitas kūno vietas ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Nukentėjusiojo T. A. bei liudytojo P. Š. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, t. y. tos aplinkybės, kurios buvo nurodytos ikiteisminio tyrimo metu, buvo pilnai patvirtintos ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme, todėl jais remiantis J. K. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Kaltinamasis G. B., ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-31742-15, tiek 2015 m. rugpjūčio 4 d., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, tiek 2016 m. balandžio 19 d. Šakių rajono apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas liudytoju, neminėjo, kad įvykio aplinkybių nepamena, gali sąžiningai klysti ar pan., tačiau kategoriškai teigė, jog visą laiką stebėjo nuteistojo J. K. veiksmus ir J. K. jokių smūgių nesudavė. Bylos medžiagoje taip pat nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis būtų esmingai suklaidintas dėl įvykio aplinkybių, jam būtų pateikta kokia nors klaidinanti informacija ir pan. Priešingai, jis labai aiškiai ir kategoriškai apibūdino situaciją, nedarė jokių prielaidų, kas patvirtina, kad jo veiksmuose yra tiesioginė tyčia. BK 235 straispnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Kaltinamojo teiginiai buvo kategoriški, kas leidžia daryti išvadą, jog būtent tokius parodymus jis siekė užfiksuoti procesiniuose dokumentuose, kas vėliau darytų įtaką ikiteisminiam tyrimui ar baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Todėl jo suklydimo versija atmetama kaip nepagrįsta ir laikytina jo gynybine pozicija. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo gynybinės versijos proceso metu buvo keičiamos. Iš pradžių ikiteisminiame tyrime 2019 m. balandžio 1 d. apklausos metu jis prisipažino davęs melagingus parodymus siekdamas padėti draugui, 2019 m. balandžio 15 d. apklausos metu pakeitė savo pirminius parodymus, nepripažino savo kaltės, nurodydamas, jog tiksliai nematė J. K. veiksmų ir negalėjo duoti apie tai parodymų, 2019 m. rugpjūčio 20 d. teisminio nagrinėjimo metu vėl pakeitė savo parodymus ir teigė visą laiką stebėjęs J. K., jis buvęs vieno metro atstumu ir jokių smūgių J. K. nesudavė. Šis kaltinamojo parodymų prieštaringumas taip pat patvirtina, kad jis puikiai suvokė, jog duoda melagingus parodymus, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Nors tikslas ir motyvas nėra būtinieji BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau neretai siekiant išsiaiškinti šios veikos tyčios turinį, jos kryptingumą, atsižvelgtina ir į atitinkamų parodymų davimo tikslus ir motyvus, taigi šiuo atveju yra aiškus paties kaltinamojo G. B. 2019 m. balandžio 1 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje nurodytas motyvas – siekis padėti draugui išvengti baudžiamosios atsakomybės, tą patvirtino ir liudytoja policijos pareigūnė J. S..

Atmestinas kaip nepagrįstas kaltinamojo gynėjo argumentas, jog ikiteisminį tyrimą inicijavo ir atliko suinteresuotas bylos baigtimi prokuroras. Dėl prokurorui pareikšto nušalinimo teismas pasisakė priimdamas 2019 m. birželio 6 d. nutartį (b. l. 94-95), todėl argumentai nekartotini. Be to Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendyje nurodyta nuosprendžiui įsiteisėjus pranešti Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokurataūrai dėl byloje liudytoju apklausto G. B. veiksmuose galimai esančios nusiklastamos veikos, numatytos BK 231 straipsnio 1 dalies, požymių. Tiek bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje, tiek apeliacinėje, teismai vertino prieštaravimus tarp liudytojo G. B. ir nukentėjusiojo T. A., liudytojo P. Š. parodymų, ir liudytojo G. B. parodymus atmetė kaip neteisingus, galimai melagingus, duotus siekiant padėti draugui J. K., dėl ko ir buvo teismo iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų davimo.

Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, dėl melagingų parodymų davimo, apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu davė melagingus parodymus apie tai, jog kitas nuteistasis nesudavė smūgių nukentėjusiajam, konflikte nedalyvavo, kai tuo tarpu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, jog nuteistasis smogė ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teismas nerado kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis trijų taisyklių, kurių visuma ir sudaro bausmės skyrimo pagrindus: 1) bausmė skiriama pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, 2) teismas vadovaujasi Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis, 3) teismas, skirdamas bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, veikos padarymo motyvus – nusikalsta dėl neatsakingo požiūrio į teisingumo vykdymą, siekta pagelbėti draugui išvengti baudžiamosios atsakomybės; kaltinamojo asmenybę - teisiamas pirmą kartą, vieną kartą ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, baustas administracine tvarka vieną kartą, paskirta bauda sumokėta, charakterizuojama teigiamai, dirba, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie didesnį asmens pavojingumą visuomenei, psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Įvertinus tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, gauna pajamų, nurodė sutinkantis sumokėti teismo paskirtą baudą, jeigu būtų pripažintas kaltu, todėl teismas sprendžia, kad, siekiant tinkamai nubausti kaltinamąjį bei įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis - 40 MGL, tai yra 1506,40 Eur, nustatant vienerių metų terminą baudai sumokėti. Nusikaltimo padarymo metu galiojo bazinis bausmių ir nuobaudų dydis - 37,66 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“) ir BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI - 1350 bei 2016 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII - 2277 redakcija, numatanti baudą už nesunkų nusikaltimą nuo 1 MGL iki 500 MGL.

Kardomoji priemonė, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje ir skirti 40 MGL, tai yra vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų keturiasdešimt centų (1506,40 Eur) baudą.

Bauda per vienerius metus turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas – 188659752, į vieną iš pasirinktų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas – 6801). Baudos sumokėjimą patvirtinantį kvitą privalomai pateikti teismui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomosios priemonės, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.