- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-12
- Bylos Nr.
- II-71-331/2007
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pažeidėjas
- R. D.
- Advokatai
- Andrejaus Tiščenkas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Sigitai Gamulėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. D., jo atstovui advokatui Andrej Tiščenko, vertėjai Gretai Maselskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. D. skundą dėl Vilniaus m. VPK 2006 m. balandžio 19 d. nutarimo pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus m. VPK įgaliotasis pareigūnas 2006 m. balandžio 10 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. D. už tai, kad 2006 m. balandžio 6 d. 14 val. 40 min., Mokslininkų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, iš įvykio vietos pasišalino, policijai nepranešė, automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 172, 61.3, 269.3 ir 269.4 punktų reikalavimus.
Vilniaus m. VPK įgaliotasis pareigūnas, išnagrinėjęs R. D. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2006 m. balandžio 19 d. nutarimu pastarajam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskyrė 100 Lt baudą, pagal 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt baudą, pritaikęs ATPK 33 straipsnio 2 dalį, galutinę nuobaudą paskyrė 3000 Lt baudą.
Šalies argumentai
R. D., nesutikdamas su šiuo nutarimu, pateikė skundą (b.l. 1) Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir prašo pakeisti 2006 m. balandžio 19 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę 100 Lt baudą. Paaiškino, kad padarytą pažeidimą pripažįsta, dėl jo nuoširdžiai gailisi, išlaiko mažametį sūnų, gaunamos pajamos nėra didelės, jo darbas susijęs su vairavimu, netekęs teisės vairuoti transporto priemones negalėtų dirbti ir prarastų pagrindinį pajamų šaltinį. Iš įvykio vietos pasišalino būdamas šoko būsenos.
Teisminio nagrinėjimo metu R. D. ir jo advokatas Andrej Tiščenko prašė skundą patenkinti ir paskirti kuo švelnesnę baudą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal ATPK 127 str. 2 d., Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Pagal ATPK 130 str. 1 d., nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų. Paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda.
Įvertinus byloje esančius įrodymus: administracinės teisės pažeidimo protokolą (b.l. 27), policijos pareigūno tarnybinį pranešimą (b.l. 31), eismo įvykio schemą (b.l. 30), automobilio apgadinimus, jo paaiškinimus bei kitus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad R. D. 2006 m. balandžio 6 d. 14 val. 40 min., Mokslininkų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, iš įvykio vietos pasišalino, policijai nepranešė, automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 172, 61.3, 269.3, 269.4 punktų reikalavimus. Pagal paminėtus KET reikalavimus vairuotojas privalo pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Įvykus eismo įvykiui, vairuotojas privalo pranešti apie įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje, automobilis turi būti draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tiek skundu, tiek bylos nagrinėjimo metu jis pripažino padaręs pažeidimą, dėl jo gailisi. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad jis padarė eismo įvykį, iš kurio pasišalino apie jį nepranešęs policijai, kad policijos pareigūnas R. D. veiką teisingai kvalifikavo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs įrodymus (LR ATPK 257 str.), daro išvadą, kad R. D. pažeidimai yra įrodyti, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, nuobauda paskirta pagal bendrąsias nuobaudų ir baudų skyrimo taisykles, todėl teisėtai ir pagrįstai (LR ATPK 297 str.). Tačiau teismas mano, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kurios numato, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, galima pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje. Teismas pažymi, kad jis nuoširdžiai gailisi, išlaiko mažametį sūnų, gaunamos pajamos nėra didelės, jo darbas susijęs su vairavimu, netekęs teisės vairuoti transporto priemones negalėtų dirbti ir prarastų pagrindinį pajamų šaltinį, todėl yra pagrindas sumažinti paskirtą baudą. Darytina išvada, kad asmuo negali likti nenubaustas už pažeidimus, kuriuos jis padarė, tačiau nuobauda turi atitikti pažeidimo pobūdį bei bausmės tikslus, todėl ji mažintina iki 1 500 Lt. Dar labiau švelninti nuobaudą nėra pagrindo, nes nuobauda prarastų savo paskirtį – pagal ATPK 20 straipsnį, administracinė nuobauda skiriama siekiant ne tik bausti, bet ir auklėti, kad asmuo laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128 str.,
nutarė:
Vilniaus m. VPK VP vyresniojo inspektoriaus 2006 m. balandžio 19 d. nutarimą, kuriuo R. D. paskirta 3000 Lt bauda, pakeisti ir paskirti jam 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) baudą.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.