- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-10
- Bylos Nr.
- N-63-1529-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. T. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nutarimo R. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2009 m. birželio 14 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir 130 straipsnį už tai, kad jis 2009 m. birželio 14 d. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis - 1,58 promilių), nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Protokole nurodyta, kad tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 17 punktų reikalavimus.
II.
Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 1 d. nutarimu R. T. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 2700 litų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, o už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą - 3700 litų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ketveriems metams ir šešiems mėnesiams. Galutinės jam paskirtos administracinės nuobaudos - 3700 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.
R. T. pažeidimų padarymą pripažino iš dalies. Paaiškino, kad naktį, išgėręs 2-3 butelius alaus, atvažiavo iš Lentvario į Valkininkus. Teigė, kad pastebėjęs, jog policijos pareigūnai, įjungę švyturėlius, vejasi jo vairuojamą automobilį, sulėtino važiavimo greitį ir sustojo. Paneigė, kad pareigūnas stabdė jį stovėdamas ant kelio, skritulio su raudonu atšvaitu pagalba, kad bandė pabėgti nuo policijos pareigūnų. Paaiškino, kad jį sustabdžiusių pareigūnų anksčiau nėra matęs, jokių reikalų su jais neturėjo.
Teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolo, Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos specialisto Č. A. 2009 m. birželio 14 d. pranešimo dėl KET pažeidimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto, pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo duomenimis. Policijos pareigūnas Č. A. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad dideliu greičiu važiavusį automobilį stabdė aiškiu gestu, skritulio su raudonu atšvaitu pagalba, buvo įjungti tarnybinio automobilio raudonos ir mėlynos spalvų švyturėliai, tačiau stabdomo automobilio vairuotojas nesustojo, padidinęs greitį, nuvažiavo į Varėnos pusę. Jie ėmė šį automobilį, važiavusį 180 km/h greičiu, persekioti, per garsiakalbį reikalavo sustabdyti transporto priemonę. Tik įspėjus, kad bus panaudotas tarnybinis ginklas, automobilis sustojo (jis buvo persekiojamas apie 10 km). Iš byloje esančios tikrinimo alkotesteriu pažymos Nr. 00314 nustatyta, kad 2009 m. birželio 14 d., 01.14 val., R. T. buvo nustatytas 1,58 promilių girtumas.
Teismo konstatavimu, R. T. kaltė įrodyta, jo veiksmai kvalifikuoti teisingai. Teismas nurodė neturįs pagrindo netikėti policijos pareigūnu, surašiusiu tarnybinį pranešimą, nematąs priežasčių, dėl kurių pastarasis galėtų apkalbėti R. T., o pastarojo parodymus vertinąs kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės.
R. T. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš policijos komisariato pažymos nustatyta, kad R. T. 2005 m. liepos 9 d. – 2009 m. balandžio 25 d. yra baustas 7 kartus už KET reikalavimų nesilaikymą, tame tarpe 2006 metais už vairavimą, kai nustatomas vidutinis girtumo laipsnis, o 2006 m. rugpjūčio 29 d. – už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti. Teismas nurodė, jog šios aplinkybės pažeidėją charakterizuoja kaip asmenį, linkusį daryti KET pažeidimus. Atsižvelgus į aplinkybių visumą, padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, R. T. už padarytus pažeidimus paskirtos didesnės nuobaudos nei straipsnių sankcijose numatytas vidurkis. Galutinės administracinės nuobaudos jam paskirtos vadovaujantis ATPK 33 straipsniu.
III.
Apeliaciniu skundu R. T. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą bei jam paskirtos atitinkamos administracinės nuobaudos, panaikinti arba, nustačius, kad pažeidimas buvo padarytas, skirti švelnesnę nuobaudą. Apeliantas taip pat prašo pakeisti teismo nutarimą dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir jam paskirtos administracinės nuobaudos, skiriant švelnesnę nuobaudą. Remiantis ATPK 314 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgiant į jo sunkią finansinę padėtį, prašo pakeisti jam skirtiną baudą viešaisiais darbais.
Apeliantas paaiškina, jog pamatęs automobiliu su uždegtais raudonos ir mėlynos spalvų švyturėliais artėjančius policijos pareigūnus, galvojo, kad pareigūnai skuba į įvykio vietą, todėl sulėtino greitį ir, pasitraukęs arčiau kelkraščio, važiavo toliau. Tik po to, kai policijos pareigūnai su juo susigretino, suprato, kad transporto priemonė yra stabdoma, ir iš karto sustojo. Apeliantas pažymi, kad jo nesutikimas su policijos pareigūnų teiginiais užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokole.
Apeliantas teigia, jog policijos pareigūnų teiginiai neatitinka tikrovės, jie nestovėjo poste, su juo prasilenkę apsisuko ir važiavo jam iš paskos. Pažymi, kad jokie patvirtinantys greičio matavimo prietaisų rodmenis įrodymai nebuvo pateikti, greičio viršijimo faktas neužfiksuotas ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Apelianto teigimu, pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos 32.3 ir 77.2 punktų nuostatas, jeigu policijos pareigūnai būtų sakę tiesą apie jo stabdymo aplinkybes, jų žodžius apie nepaklususį policijos pareigūnų prašymui sustoti automobilį, jo judėjimo kryptį bei sustabdymo laiką galėtų patvirtinti budėtojas, kuris turėjo būti informuotas apie vykstantį persekiojamą, tačiau Č. A. tarnybiniame pranešime nepateikiamos jokios su tuo susijusios pastabos.
Apeliantas nurodo, kad atsižvelgus į pareigūnų nurodomą jo vairuoto automobilio greitį (180 km/h) ir persekiojimo atstumą (apie 10 km), policijos patruliai negalėjo per apytiksliai 3 minutes suspėti sulipti į stovintį policijos automobilį (nes vienas iš jų turėjo stabdyti automobilį, o kitas matuoti jo greitį), jį užvesti, informuoti budėtoją apie vykstantį persekiojamą, pasivyti 180 km/h važiuojantį automobilį, pareikalauti sustoti ir pagrasinti panaudoti tarnybinį ginklą. Be to, neaišku, kodėl pagal tikrinimo alkotesteriu pažymą jo girtumo laipsnis nustatytas tik 1.14 val., praėjus 10 minučių nuo sustabdymo, o ne iš karto.
Apeliantas pažymi taip pat neturįs poreikio apkalbinėti policijos pareigūnus, mano, kad teismas buvo šališkas, iš anksto neigiamai nusiteikęs jo atžvilgiu, policijos pareigūnų parodymus nepagrįstai laikė nepaneigiamais, nors jie nedalyvavo teismo posėdyje, apklausti nebuvo. Į jo parodymus neatsižvelgta, nors policininkų pateikti įrodymai buvo neišsamūs, prieštaravo tikrovei, buvo prieštaringi. Apelianto manymu, teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, turėjo pamėginti išsiaiškinti, kokiu būdu buvo stabdomas jo automobilis, kodėl nepateikti užfiksuoti greičio matavimo prietaisų rodmenys, kodėl nėra pranešimo budinčiajam apie persekiojamą automobilį fakto užfiksavimo ir t. t. (to reikalauja ir ATPK 287 str. l d. nuostatos). Apeliantas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn turi būti traukiamas tik tas asmuo, kuris, darydamas priešingus teisei veiksmus, pilnai suprato jų padarinius, sąmoningai jų tikėjosi bei buvo pakaltinamumo būsenoje.
Apeliantas neneigia, kad jam buvo užfiksuotas 1,58 promilių girtumas, nurodo dėl padaryto pažeidimo besigailintis. Tačiau mano, kad administracinės nuobaudos jam paskirtos per griežtos, nes už 2005-2008 metais padarytus administracinius teisės pažeidimus paskirtas baudas jis sumokėjo. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai jo asmenybę įvertino pagal pažeidimus, padarytus 2006 metais (2006 metais jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, be to, tais metais jis baustas ne už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti, o už transporto priemonės vairavimą, neturint teisę vairuoti patvirtinančio dokumento; kiti padaryti KET pažeidimai buvo smulkūs). Apeliantas pažymi, kad 2008 metais jokių nuobaudų už KET pažeidimus jis neturėjo, vienintelė galiojanti nuobauda yra 2009 m. balandžio 25 d. paskirta už kalbėjimą mobiliu telefonu vairavimo metu. Apelianto teigimu, jis nėra linkęs daryti KET pažeidimų, o 7 nuobaudos už KET pažeidimus per 4 metų laikotarpį nėra daug. Teismas neįvertino to, kad jam buvo nustatytas ne sunkus, o vidutinis girtumo laipsnis, kad jis nevengė neblaivumo patikrinimo, kad jo finansinė padėtis yra sunki (jis yra bedarbis, jo žmona taip pat, jie turi nepilnamečių vaikų, turto, kuris nebūtų areštuotas banko, nebėra, galimybių jam greitai įsidarbinti nėra). Nurodo, remdamasis ATPK 314 straipsnio 4 dalimi, jau apylinkės teismo posėdyje prašęs jam paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais, tačiau teismas tokį prašymą ignoravo.
Atsiliepimas
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog policijos pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nėra laikomi šališkais, suinteresuotais asmenimis, kurių parodymais neturėtų būti tikima. Paaiškinama, jog pareigūno nurodytas 180 km/h persekiojamo automobilio greitis yra apytikslis, kadangi policijos pareigūnas greičio nematavo (todėl ir administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kad asmuo viršijo nustatytą važiavimo greitį). Tas pats pasakytina ir apie persekiojant nuvažiuotą 10 km atstumą. Nurodoma, jog po persekiojimo pareigūnai pirmiausia imasi priemonių užtikrinti, kad vairuotojas nepaspruktų, nušalina jį nuo transporto priemonės vairavimo, įvertina jo bendrą sveikatos būklę, neblaivumo ar apsvaigimo požymius ir tik po to tikrina jį alkoholio kiekio matuokliu. Pažymima, jog septyni KET pažeidimai per beveik keturis metus yra daug, ypač įvertinant tai, kad dalį šio laiko R. T. praleido laisvės atėmimo vietoje. Akcentuojama, jog administracinių nuobaudų dydžių ATPK nesieja su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtine padėtimi. Be to, administracinė nuobauda turi padėti pasiekti, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek kiti asmenys nebedarytų pažeidimų, o skiriant itin švelnias nuobaudas šio tikslo pasiekti neįmanoma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. ATPK 126 straipsnio 4 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų, o ATPK 130 straipsnio 1 dalis (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) – kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.
Apeliantas R. T. pripažįsta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku vairavo automobilį neblaivus, kad jam buvo užfiksuotas 1,58 promilių girtumas, tačiau neigia, kad bandė pasprukti nuo jį stabdžiusių policijos pareigūnų, nepakluso jų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Nurodo, kad policijos pareigūnų paaiškinimai neatitinka tikrovės, kad greičio viršijimo faktas nebuvo užfiksuotas, o jo girtumo laipsnis nustatinėtas ne iš karto po sustabdymo. Mano, kad jo anksčiau padaryti pažeidimai teismo buvo įvertinti netinkamai, neįvertintas nustatytas girtumo laipsnis, tai, kad jis nevengė blaivumo patikrinimo, kad jo materialinė padėtis yra sunki.
Paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 4) R. T. pripažino, kad vairavo automobilį, išgėręs du butelius alaus, tačiau neigė, kad nestojo stabdomas policijos pareigūnų (teigė, kad pastebėjęs policijos automobilį iš karto pradėjo stabdyti). Policijos pareigūno Č. A. tarnybiniame pranešime (b.l. 6) nurodyta, jog R. T. vairuotas automobilis važiavo dideliu greičiu, kad jis buvo stabdomas aiškiu gestu, skritulio su raudonu atšvaitu pagalba, įjungus tarnybinio automobilio raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, tačiau padidinęs greitį nuvažiavo. Teigiama, jog persekiojamo automobilio greitis siekė 180 km/h, jis buvo persekiojamas apie 10 km, nuolat per garsiakalbį reikalaujant sustoti, sustojo tik po įspėjimo apie ginklo panaudojimą. Bylos medžiagoje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, jog R. T. 2009 m. birželio 14 d., 1.14 val., buvo nustatytas 1,58 promilės girtumas (1,7 procento matavimo paklaida; b.l. 3).
Konstatuotina, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. T. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku vairavo automobilį, būdamas vidutinio girtumo laipsnio. Todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.
R. T. neigia nepaklusęs policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nors privalėjo pilnai ir visapusiškai ištirti visus pažeidimo padarymą patvirtinančius įrodymus, vadovavosi tik policijos pareigūno tarnybiniame pranešime išdėstytomis aplinkybėmis, betarpiškai pažeidimo padarymą stebėję policijos pareigūnai nebuvo apklausti. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (nutartis byloje Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nekviesdamas ir neapklausdamas liudytojų (policijos pareigūnų Č. A. ir G. Ž.) nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, perduodant bylą iš naujo išnagrinėti tam pačiam teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. T. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.