Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-134-634/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-29
Bylos Nr.
1A-134-634/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-41016-18-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Kęstutis Dargužis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
M. Š.
Nukentėjusysis
I. Š.
Advokatai
Regina Majauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-134-634/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-41016-18-6Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.6.4.3. (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Kęstučio Dargužio ir Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Ingai Mieldažytei,dalyvaujant prokurorėms Genovaitei Ročienei ir Vilijai Šalčiuvienei,nuteistajam M. Š. ir jo gynėjai advokatei Reginai Majauskienei,nukentėjusiajai I. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. Š. paskirta galutinė 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymas M. Š. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti šimtą valandų, per mėnesį išdirbant ne mažiau dešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubaustas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 25 d. apie 02.00 val., bute (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto su savo šeimos nariu, sutuoktine I. Š., metu, tyčia, dešinės rankos kumščiu smogė ir dešinės kojos pėda, apauta sportiniu bateliu, spyrė iš viso ne mažiau kaip dešimt kartų jai į plaukuotąją galvos dalį, į veidą, į smakrą, į lūpas, į dešinį šoną, dėl ko ji nuo virtuvinio kampo, ant kurio sėdėjo, griuvo ant grindų, atsiremdama į jas abiejų kojų keliais, dešine ranka suėmė jai už kaklo nugarinėje pusėje, ties sprandu, ją tampė, taip ištempė iš buto į lauką ir partempė atgal į butą, ranka suėmė jai už kaklo ties gerkle ir suspaudęs smaugė, taip mušdamas I. Š. ir kitaip prieš ją fiziškai smurtaudamas, padarė jai minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas pakaušyje, kairės akies vokuose, nosyje, apatinėje lūpoje, smakre, dešinėje blauzdoje, abiejuose keliuose, kairėje šlaunyje, dešinio peties srityje, muštinę apatinės lūpos gleivinės žaizdą, kas sukėlė nesunkų jos sveikatos sutrikdymą, nes tokios apimties ir masto minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos kūne, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje sutrikdo sveikatą ilgiau 10 parų laikotarpiui.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį sprendė, jog ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, M. Š. pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pasitvirtino.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis M. Š. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti, skirti jam švelnesnę bausmę arba sutrumpinti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Be to, apeliaciniu skundu prašoma atnaujinti įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje ir paskirti ekspertizę nukentėjusiosios kūno sužalojimo mastui nustatyti.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi apylinkės teismas padarė esminius BPK 20 straipsnyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus ir nesilaikė BPK 305 straipsnyje nustatytų nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų. Be to, apelianto manymu žemesnės instancijos teismas, skirdamas jam bausmę nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose.

3.2. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje nebuvo tinkamai nustatytas I. Š. padaryto sveikatos sutrikdymo mastas. Apeliantas teigia, kad jo suduotų smūgių pasekoje, nukentėjusiajai atsirado tik kraujosruvos, dėl šių sužalojimų ji nesigydė ir neturėjo nedarbingumo. Tą patvirtino ir pati I. Š. apklausiama teisiamojo posėdžio metu. Taip pat, M. Š. pažymi, jog nukentėjusiosios nedarbingumas iki 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo tęstas dėl jai atliktos pilvo išvaržos operacijos ir tai patvirtina pranešimai apie išduotą nedarbingumą, kuriuose nurodomas ligos diagnozės kodas – K- 43.9, reiškiantis nepatikslintą pilvo sienos išvaržą, be nepraeinamumo ar gangrenos. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jog nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Nuteistojo manymu šios aplinkybės negali patvirtinti ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje visiškai nepagrįstai buvo konstatuota, jog I. Š. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui, kadangi ši išvada buvo surašyta praėjus trims dienoms nuo aptariamo įvykio t. y. tokiu metu, kai dar nebuvo įmanoma objektyviai įvertinti ar nukentėjusioji sirgo ilgiau nei dešimt dienų. Įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgęs į teismų praktiką analogiškose bylose, M. Š. teigia, jog jo padaryta nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama ne pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nurodo, kad siekiant tai patvirtinti būtina atlikti papildomą ekspertizę dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymui.

3.3. Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo nesutinkantis su teismo paskirta bausme, kadangi ji yra aiškiai per griežta ir neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bausmės paskirties. Apeliantas pažymi, jog jis nusikalto būdamas neteistas, pripažino kaltę, susitaikė su nukentėjusiąja, šiuo metu dirba, yra neįrašytas į jokias įskaitas, labai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, yra pasiryžęs keisti savo elgesį, bei griežtai laikytis visų įstatymų reikalavimų ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes turėjo skirti jam švelnesnę bausmę. Apylinkės teismas to nepagrįstai nepadarė ir net nesvarstęs galimybės skirti švelnesnės bausmės, paskyrė jam pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, atidedant jos vykdymą. Taip pat apeliantas pažymi, jog jis yra dirbantis, todėl būtų pajėgus sumokėti paskirtą baudą, bei nurodo, jog sutiktų atlikti viešuosius darbus.

3.4. Taipogi, apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas jam skiriamos bausmės klausimą, netinkamai atsižvelgė į jo atsakomybę švelninančią aplinkybę, t.y. kad jis prisipažino dėl nusikalstamo veikos padarymo ir gailisi. Apeliantas pažymi, jog aplinkybė, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, buvo nustatyta tik iš liudytojų parodymų, tačiau bylos medžiagoje nėra jokių minėtą aplinkybę patvirtinančių rašytinių įrodymų, t.y. kraujo tyrimų ar alkotesterio parodymų.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė Regina Majauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis M. Š. skundu neginčija kaltės, tačiau nesutinka su veikos kvalifikavimu pagal baudžiamąjį įstatymą ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, visapusiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išanalizavęs ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nuosprendyje išdėstė pagrįstas išvadas dėl M. Š. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, teisinio vertinimo. Esminių BPK pažeidimų, kurie būtų galėję sukliudyti priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, nenustatyta.

8. M. Š. apeliaciniame skunde nurodė, jog jo padaryta nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnį, kadangi I. Š. ne dėl įvykio metu padarytų sužalojimų turėjo nedarbingumą, o dėl senų sveikatos problemų, todėl jis mano, kad kraujosruvos turėtų būti vertinamos, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

9. Siekiant įvertinti apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą dalyje dėl sveikatos sutrikdymo masto nukentėjusiajai nustatymo objektyvumo, apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas specialisto išvadą pateikęs teismo medicinos ekspertas (BPK 324 straipsnio 6 dalis).

10. Ekspertas Ąžuolas Sutkus apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad tvirtina savo duotą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomai nurodė, kad nukentėjusiajai I. Š. padarytų sužalojimų visuma lėmė tai, kad jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apžiūrėjus nukentėjusiąją ekspertui nekilo abejonių, jog visi sužalojimai yra padaryti maždaug vienu metu, kelių valandų tikslumu. Ekspertas nurodė, kad sužalojimai buvo nustatyti pakaušyje, kairės akiduobės srityje, nosyje, lūpoje, smakre, kojose ir dešinio peties srityje, o jeigu sužalojimai pilvo srityje neaprašyti, tai vadinasi tokių sužalojimų ekspertas nenustatė. Ekspertas kategoriškai teigia, kad vienu metu buvo padaryti sužalojimai galvoje ir veide, o dėl kraujosruvų kojose kategoriškai pasakyti negalėjo. Ekspertas akcentavo, jog sveikatos sutrikdymų masto nustatymui nedarbingumo laikas neturi įtakos, bet svarbi ta aplinkybė, kiek laiko asmeniui buvo sutrikdyta sveikata. Šiuo atveju yra platūs, didelės apimties minkštųjų audinių sumušimai, taip pat buvo siūta žaizda burnos gleivinėje, siūlai buvo pašalinti po 7-10 parų po susiuvimo. Siūlų pašalinimas nereiškia, jog asmuo yra sveikas ir nebejaučia skausmo. Minėti sužalojimai po siūlų ištraukimo dar gyja apie 3-5 paras, nuo tada asmuo pradeda nebejausti diskomforto valgydamas. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo nustatymą lėmė sužalojimų pobūdis, jų skaičius ir sužalojimų gijimo laikas.

11. Remiantis šiais motyvuotais ir grindžiamais konkrečiomis tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis specialisto paaiškinimais dėl specialisto išvados, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad I. Š. dėl patirtų sužalojimų buvo padarytas būtent nesunkus sveikatos sutrikdymas. Daryti kitokias išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas ir teigti, kad M. Š. padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą bei jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, kaip to apeliaciniu skundu prašo M. Š., nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus, kuriuos neabejotinai padarė nuteistasis, akivaizdu, kad nukentėjusiajai I. Š. dėl padarytų sužalojimų sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo laipsnį, o kadangi veika padaryta sutuoktinei, kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

12. M. Š. taip pat ginčija jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, prašo ją švelninti arba sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šioje dalyje skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų apeliantui M. Š. skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

13. Kauno apylinkės teismas paskirdamas bausmę atsižvelgė į M. Š. asmenybę - jog jis yra neteistas, administracine tvarka baustas, į psichiatrinę įskaitą neįrašytas, priklausomybės ligų centre neregistruotas ir sprendė, kad kaltinamajam gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie veikos padarymo aplinkybes, kad nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, Kauno apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant kaltinamajam realaus laisvės atėmimo, todėl M. Š. atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo.

14. Iš bylos medžiagos matyti, jog Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroras E. T. 2017 m. balandžio 25 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui M. Š. susitaikius su nukentėjusiąja I. Š. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, o yra nulemtos susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų ir ankstesnio jo elgesio. M. Š. savo elgesio nesistengė keisti ir išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

15. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas už nusikalstamą veiką pagrįstai skyrė griežčiausią, t. y. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį nei sankcijos vidurkis. Be to, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui įpareigojant be bausmės vykdymo priežiūros institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę M. Š. pagrindo mažinti nėra.

16. Nuteistasis M. Š. apeliacinės instancijos teisminio nagrinėjimo metu iškėlė versiją, jog nukentėjusioji prieš jų konfliktą jau buvo sužalota, kadangi susimušė su drauge. Nuteistasis šią versiją iškėlė tik apeliacinės instancijos teisme ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė, todėl apygardos teismas vertina tai, kaip nuteistojo gynybinę versiją.

17. Apeliaciniame skunde prašoma pašalinti nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad M. Š. nusikalstamos veikos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė pašalinama iš Kauno apylinkės teismo nuosprendžio. M. Š. girtumas nebuvo nustatinėjamas. Tai, kad M. Š. buvo neblaivus, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nukentėjusioji I. Š. (pirmosios instancijos teisme buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas), tačiau ji nedetalizavo, kaip stipriai nuteistasis buvo apsvaigęs ir kokią įtaką jo elgesiui turėjo girtumas. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, šis sprendimas dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimo nesudaro pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

18. Dėl aptartų aplinkybių teisėjų kolegija nemato pagrindo nuteistajam M. Š. keisti nusikalstamos veikos kvalifikaciją, švelninti jam paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžio pašalinti M. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Edita DambrauskienėKęstutis DargužisGiedrius Endriukaitis