Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2011-10-27 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2012 m. vasario 25 d., apie 20.30 val., Panevėžio raj., Paįstrio sen., Pragarėlės k., R. V. priklausančiuose namuose, virtuvėje, pervertęs R. S. ant žemės, sudavė jam kumščiu ne mažiau devynių kartų į pilvą ir nugarą tuo padarydamas poodinę kraujosruvą nugaros pusėje, dešinės pusės IX-to šonkaulio lūžį, dėl ko nukentėjusiajam R. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio aplinkybių nepamena dėl to, kad įvykio metu buvo girtas, tačiau su nukentėjusiojo parodymais visiškai sutinka. Pagrindo jį apkalbėti R. S. neturi. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą atlygino, tačiau neturi tai pagrindžiančio dokumento.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. M. kaltė įrodyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

nukentėjusiojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2012-02-25 jis buvo pas savo draugę R. V., kuri gyvena Pragarėlės kaime ir kartu šventė jo gimtadienį. Jiems bebūnant namuose, pas juos nekviestas atėjo M. M.. Ateidamas jis atsinešė alaus. Tuo metu, kai atėjo M., jie su Rimute buvo kieme. M. pats užėjo į namo vidų ir atsisėdo virtuvėje. Jam sugrįžus į kambarį, M. pareikalavo, kad su juo gertų alų, tačiau jis atsisakė. T. M. supyko ir atsistojęs jį pastūmė. Nuo stūmimo krito ant žemės. Kaip tik tuo momentu į kambarį sugrįžo R. V.. Jam atsistojus M. dar kartą jį pastūmė. Jis krito ant pečiaus, o M. kumščiais sudavė į jo nugarą ne mažiau 5 kartų ir ne mažiau 3 kartus į pilvą. Sekančią dieną pajuto stiprų skausmą nugaros pusėje, taip pat jam skaudėjo pilvą. Dėl to kreipėsi į medikus, kurie nustatė, kad yra lūžęs 9 šonkaulis; (b.l. 11-13)

liudytojos R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2012-02-25 ji buvo savo namuose, kur kartu buvo ir jos draugas R. S.. Apie 20.30 val. ji su R. S. išėjo į kiemą. Grįžusi virtuvėje pamatė sėdintį M. M. M. rankos kumščiu trenkė R. S. į nugarą. Tuomet ji pradėjo šaukti. Po to R. S. atsistojo ir M. M. jį pastūmė, o šis griūdamas užvirto ant malkų glėbelio. Kiek smūgių sudavė M. M., ji nežino, nes konflikto pradžioje ji kambaryje nebuvo. Po to ji iškvietė policiją. (b.l. 33)

Iš 2012-04-18 specialisto išvados Nr. G 328/12 (05) matyti, kad R. S. nustatyta poodinė kraujosruva nugaros dešinėje pusėje, dešinės pusės IX-to šonkaulio lūžis. Dėl šonkaulio lūžio R. S. sveikata sutrikdyta nesunkiai. (b.l. 8)

Iš asmens blaivumo testo Nr. 1095 matyti, kad tikrinimo metu – 2012-02-25, 21.43 val., M. M. nustatytas 2,46 prom. girtumas. (b.l. 34)

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinime nurodyta M. M. veikos kvalifikacija atitinka faktines bylos aplinkybes. Kaltinamasis nesunkiai sužalojo R. S., todėl ši jo padaryta veika teisingai kvalifikuota ir atitinka LR BK 138 str. 1 d.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas už šios nusikalstamos veikos padarymą numato laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. M. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią ir jo atsakomybę lengvinančią aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.), taip pat į LR BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį, o būtent, jog paskirta bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

M. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis šį nusikaltimą padarė neatlikęs jam paskirtos bausmės už nesunkių nusikaltimų padarymą (b.l. 50 - 54), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 57 – 58), Paįstrio seniūnijoje charakterizuojamas teigiamai (b.l. 62), nevedęs, nedirbantis.

Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį – veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ja buvo kėsinamasi į asmens sveikatą, nusikalstamos veikos pasekmes – gydymas nebuvo brangus ir sudėtingas, nukentėjusysis visiškai pasveiko, kaltės formą – veika padaryta tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – veikos padarymą įtakojo apsvaigimas nuo alkoholio, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtina bausmės rūšis - areštas, savo dydžiu artimas sankcijoje numatytam vidurkiui.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 49, 31 Lt civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.) apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Šio biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro ir iš fizinių bei juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdančios institucijos (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29–34 straipsniai) pagal savo kompetenciją CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad turtinė žala atsirado dėl nusikalstamų M. M. veiksmų, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Duomenų, kad M. M. būtų atlyginęs šią žalą byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 303, 305 - 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

pripažinti M. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę - areštą 40 (keturiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinti su 2011-02-25 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę bausmę – areštą 70 (septyniasdešimt) parų.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. M. suėmimo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, M. M. suimti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 49, 31 Lt (keturiasdešimt devyni litai ir 31 cnt.) atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš M. M..

Išieškoti iš M. M. 18, 00 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą bylą nagrinėjusiame teisme.