Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. V., Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovei J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, leisdamas Įmonėje nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d. dienos dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (duomenys neskelbtini) piliečiui I. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pagal migracijos departamento pateiktą informaciją turi leidimą gyventi, suteikiantį teisę dirbti UAB „ X“, todėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ įdarbindama 2019 m. vasario 21 d. I. K. ir leisdama dirbti iki 2019 m. gruodžio 20 d., pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau ir ĮUTP) 62 straipsnio 2² dalies nuostatas. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat K. V., būdamas transporto vadovu UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir atsakingu už užpildytų darbo laiko apskaitos žiniaraščių kontrolę ir teisingų duomenų perdavimą buhalterijai, neužtikrino ir nekontroliavo, kad 2019 m. birželio 1 d. – 2019 m. spalio 31 d. į įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščius būtų įrašyti teisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ vairuotojų faktiškai dirbtą laiką pagal nuskaitytus tachografų asmeninių kortelių duomenis ir automobilio tachografų duomenis. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini) “ pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 120 straipsnio nuostatas, kadangi 2019 m. birželio-spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nežymėjo darbuotojų (vairuotojų) faktiškai dirbtų valandų naktimis bei švenčių dienomis: 2019 m. birželio - spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose vairuotojams žymimas darbo laikas po 8 val., tačiau tyrimo metu nustatyta, kad faktiškai vairuotojai dirbo naktį, švenčių dienomis: 2019 m. birželio 24 d., 2019 m. liepos 6 d., 2019 m. rugpjūčio 15 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje vairuotojui I. K. pažymėtos poilsio, šventinės dienos, nors faktiškai pagal automobilio tachografų duomenis vairuotojas dirbo; I. K. dirbo 2019 m. birželio 11, 15, 17 dienomis, 2019 m. liepos 12, 13, 24 dienomis, 2019 m. rugpjūčio 10 dieną, 2019 m. spalio 9, 7, 23 dienomis ir kt. nakties metu; A. P. dirbo 2019 m. rugpjūčio 2 d., 2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2019 m. spalio 7, 10, 15, 16 dienomis nakties metu; A. B. dirbo 2019 m. rugsėjo 5 dieną nakties metu, tačiau darbo laiko paskaitos žiniaraščiuose nakties laiku darbuotojų dirbtas darbo laikas nepažymėtas, pažeidžiant DK 120 straipsnio l dalį, 2 dalies 2, 4 punktus. Tokiais veiksmais K. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 100 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat K. V. neužtikrino, kad darbuotojams už darbą švenčių dienomis ir naktį dirbtą laiką būtų mokamas teisės aktuose nustatyta tvarka darbo užmokestis: I. K. už 2019 m. birželio 24 d., 2019 m. liepos 6 d., 2019 m. rugpjūčio 15 d. švenčių dienomis dirbtą laiką ir 2019 m. birželio 11, 15, 17 dienomis, 2019 m. liepos 12, 13, 24 dienomis, 2019 m. rugpjūčio 10 d., 2019 m. spalio 9, 7, 23 dienomis nakties metu dirbą laiką; A. P. už 2019 m. rugpjūčio 2 d., 2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2019 m. spalio mėn. 7, 10, 15, 16 dienomis nakties metu dirbą laiką, A. B. už 2019 m. rugsėjo 5 d. nakties metu dirbtą laiką, tuo pažeidžiant DK 144 straipsnio 2, 3 dalis, 146 straipsnio 1 dalį, Tokiais veiksmais K. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. V. teismo posėdyje visiškai pripažino padaręs nurodytus administracinius nusižengimus, dėl jų aplinkybių paaiškino, kad I. K. dirbo kitoje jo vadovaujamoje įmonėje – UAB „X “. Leidimas gyventi buvo išduotas dirbant šioje bendrovėje, tačiau tuo metu joje nebuvo darbo. Kadangi įmonės tarpusavyje bendradarbiavo, I. K. vairavo UAB „(duomenys neskelbtini) “ automobilį, jis išrašė jam leidimą dirbti UAB „(duomenys neskelbtini) “, nors darbuotojo buvimas Lietuvoje buvo legalizuotas ryšium su darbu UAB „X “. Jis žinojo, kad taip negalima daryti, derino šį klausimą - raštu kreipėsi į Migracijos departamentą, bet jie pasakė, kad pakeisti darbdavį bus galima tik po 6 mėnesių, nes didelės eilės. Pripažįsta, kad darbo laiko apskaitos žurnalai gali būti netvarkingi, nes juos administravo Vokietijoje ir galėjo nesužiūrėti. Jis negali iš anksto kontroliuoti, kada reikia nuvežti krovinį į fabriką, poreikis gali atsirasti ir šeštadienį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba apie 30 žmonių. Jam tokie pažeidimai nutiko pirmą kartą. Jo pajamos apie 1 000 eurų. Jis turi asmeninę paskolą, moka po 500 eurų per mėnesį.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovė prašė pripažinti K. V. kaltus padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam minimalią baudą už nelegalų darbą, už kitus nusižengimus – baudas sankcijos ribose.

Dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Užsienio piliečių įdarbinimo tvarką nustato 2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Dėl užsieniečių teisinės padėties, kurio 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ir keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

ĮUTP 62 straipsnio 2² dalis nustato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.

ĮUTP 44 straipsnio 7 dalis nustato, kad jigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.

Byloje pateikta tarp I. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2019 m. vasario 19 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią I. K. priimamas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini) “ tarptautinio krovinių veržimo transporto priemonės vairuotoju, mokant 750 eurų mėnesinį darbo užmokestį, jį sumokant 14 ir 25 mėnesio dienomis, už darbą komandiruotės metu mokant 75 procentų LR Vyriausybės nustatytos dienpinigių normos, nustatoma darbo dienos trukmė pagal suminę laiko apskaitą (b.l. 8-10).

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2020 m. vasario rašte Nr. (15/18-7)-S-21 nurodyta, jog ši įstaiga nagrinėja (duomenys neskelbtini) piliečio I. K. prašymą leisti pakeisti darbdavį. Tikrinant duomenis turimuose registruose nustatyta, kad I. K. 2018 m. spalio 8 d. buvo įdarbintas UAB „X “ ir tarpininkaujant šiai įmonei 2019 m. vasario 4 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2019 m. vasario 11 d. UAB „X “ nutraukė darbo sutartį su užsieniečiu, migracijos departamentas apie tai informuotas nebuvo, o 2019 m. vasario 21 d. jis jau įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini) “, kurioje dirbo iki 2019 m. gruodžio 20 d., buvo atleistas, 2020 m. sausio 24 d. vėl įdarbintas ir dirba iki šiol. I. K. 2020 m. sausio 27 d. Migracijos departamento Vilniaus skyriui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, nes ketina dirbti UAB „Y“ (b.l. 6).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. V. tyrimo metu 2020 m. birželio 2 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis J. K. įdarbintas su leidimu gyventi, išduotu kitos įmonės vardu, nes jis kreipėsi į migraciją žodžiu, jam buvo atsakyta dėl susidariusių eilių. Todėl buvo priimtas sprendimas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini) “ su leidimu gyventi kitos įmonės vardu. Prižada daugiau tokių pažeidimų nedaryti. Labai gailisi dėl pažeidimo ir prašo skirti kuo mažesnę baudą (b.l. 7).

2020 m. birželio 2 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0463-0370 nurodyta (b. l. 4-5), kad VDI Vilniaus skyrius gavo Migracijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos (toliau Migracijos skyrius) informaciją apie galimus darbo įstatymų pažeidimus UAB „(duomenys neskelbtini) “ (įm. k. (duomenys neskelbtini)). Rašte nurodoma, kad įmonėje dirba (duomenys neskelbtini) pilietis I. K., kuris dirba su leidimu gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotu įmonei UAB „ X “. Atsižvelgiant į tai, pradėtas tyrimas dėl galimų pažeidimų. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ nuo 2019 m. vasario 19 d. dirba tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (duomenys neskelbtini) pilietis I. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą LR Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pagal pateiktą Migracijos skyriaus informaciją I. K. turi leidimą gyventi, suteikiantį teisę dirbti UAB „ X“, todėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ įdarbindama 2019 m. vasario 21 d. I. K. ir leisdama dirbti iki šios dienos, pažeidė LR Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalį. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos arba darbo funkcijos pakeitimo dienos turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją (b.l. 4-5).

Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. yra K. V..

Iš byloje esančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje nuorašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečiui I. K. 2019 m. vasario 4 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2021 m. vasario 4 d. (b.l. 11).

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2020 m. vasario rašte Nr. (15/18-7)-S-21 nurodyta, jog I. K. 2019 m. vasario 4 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tarpininkaujant UAB „X “, kurioje jis 2018 m. spalio 8 d. buvo įdarbintas. Taigi leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka ir pagal Įstatymo 62 straipsni 2² dalies nuostatas I. K. leidimo laikinai gyventi laikotarpiu galėjo dirbti tik UAB „X “, nebent būtų UTPĮ 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka kreipęsis į Migracijos departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį į UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir gavęs tokį leidimą.

Byloje nėra duomenų, kad pats darbuotojas I. K., ar darbdavio įgaliotas asmuo būtų kreipęsis į Migracijos departamentą su tokiu prašymu ir Migracijos departamentas būtų priėmęs sprendimą dėl darbdavio pakeitimo. Pagal Migracijos departamento pateiktus duomenis 2019 m. vasario 11 d. UAB „X “ nutraukė darbo sutartį su I. K., ir pastarasis 2019 m. vasario 21 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini) “, kurioje dirba iki šiol. I. K. tik 2020 m. sausio 27 d. Migracijos departamento Vilniaus skyriui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, nes ketina dirbti UAB „Y“, prašymo dėl leidimo keisti darbdavį į UAB „(duomenys neskelbtini) “ gauta nebuvo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje pripažino, kad jis sąmoningai, žinodamas, kad dėl per didelės procedūros trukmės neinicijavo Migracijos departamente procedūros dėl leidimo darbuotojui - trečiosios šalies piliečiui keisti darbdavį Lietuvoje ir institucija nepriėmė jokio sprendimo šiuo klausimu, įdarbino I. K. UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2019 m. vasario 21 d.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus duomenis, teismas konstatuoja, kad trečiosios šalies piliečiui I. K. turint leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad jis dirba UAB „X “, ir nesikreipus į Migracijos departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį į UAB „(duomenys neskelbtini) “, leisdamas dirbti I. K. UAB „(duomenys neskelbtini) “ laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d. tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, K. V. pažeidė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, todėl jo veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Dėl ANK 99 straipsnio 1 dalyje ir 100 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų.

ANK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą.

ANK 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už darbuotojų, išskyrus dirbančius nekintančių darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu, darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taip pat į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktino darbuotojų darbo laiko (viršvalandžių, darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, dėl papildomo darbo) nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbančių asmenų į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktiną darbo laiką įrašymą į darbo laiko apskaitos žiniaraštį.

DK 120 straipsnio l dalis nustato, kad darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. To paties straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus darbo laiką švenčių dieną ir darbo laiką naktį.

DK 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

DK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.

2020 m. birželio 2 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0463-0370 nurodyta (b. l. 4-5), kad atliekant patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo nurodyta pateikti penkių vairuotojų darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius, vairuotojų tachografo duomenis. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini) “ pažeidė DK 120 straipsnio nuostatas, kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nežymėjo darbuotojų (vairuotojų) faktiškai dirbtų valandų naktimis bei švenčių dienomis, pvz. 2019 m. birželio - gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose vairuotojams žymimas darbo laikas po 8 val., tačiau tyrimo metu nustatyta, kad faktiškai vairuotojai dirbo naktį, švenčių dienomis. Faktas nustatytas iš Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui pateiktų 2019 m. birželio-gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir automobilio tachografo duomenų. Pvz. 2019 m. birželio 24 d., 2019 m. liepos 6 d., 2019 m. rugpjūčio 15 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje vairuotojui I. K. pažymėtos poilsio, šventinės dienas, nors faktiškai pagal automobilio tachografų duomenis vairuotojas dirbo; taip pat I. K. dirbo 2019 m. birželio mėn. 11, 15, 17 dienomis, 2019 m. liepos 12, 13, 24 dienomis, 2019 m. rugpjūčio 10 d., 2019 m. spalio 9, 7, 23 dienomis ir kt.; A. P. dirbo 2019 m. rugpjūčio 2 dieną, 2019 m. rugsėjo 27 dieną ir 2019 m. spalio 7, 10, 15, 16 dienomis; A. B. dirbo 2019 m. rugsėjo 5 dieną nakties metu, tačiau darbo laiko paskaitos žiniaraščiuose nakties laiku darbuotojų dirbtas darbo laikas nepažymėtas. Darbuotojams už švenčių dienomis ir naktį dirbtą laiką nemokamas teisių aktuose nustatyta tvarka darbo užmokestis, tuo pažeidžiant DK144 straipsnio 2, 3 dalis, 146 straipsnio 1 dalį.

UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktuose 2019 m. birželio-gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėta, jog įmonės darbuotojai S. N., S. S., I. K. dirbo birželio mėn. darbo dienomis po 8 val. per dieną, ir po 8 val. šventinę dieną (kurią nepažymėta), liepos – gruodžio mėn. A. P., S. N., S. S., I. K., A. B. dirbo po 8 val. tik darbo dienomis (išskyrus prieššventines dienas kai dirbo po 7 val.), poilsio dienomis ir šventinėmis dienomis nedirbo. (b.l. 13-26)

Byloje pateikti vairuotojų I. K., A. B. ir A. P. 2019 m. birželio 1 d. – 2020 m. vasario 29 d. tachometrų patikrinimo ataskaitų duomenys, iš kurių matyti, kad 2019 m. birželio 24 d., 2019 m. liepos 6 d., 2019 m. rugpjūčio 15 d. I. K. dirbo; I. K. nakties metu dirbo 2019 m. birželio mėn. 11, 15, 17 dienomis, 2019 m. liepos 12, 13, 24 dienomis, 2019 m. rugpjūčio 10 dieną, 2019 m. spalio 9, 7, 23 dienomis ir kt.; A. P. nakties metu dirbo 2019 m. rugpjūčio 2 dieną, 2019 m. rugsėjo 27 dieną ir 2019 m. spalio 7, 10, 15, 16 dienomis; A. B. nakties metu dirbo 2019 m. rugsėjo 5 dieną (b.l. 27-38).

Minėti tachometro duomenys įrodo, kad K. V. būdamas atsakingas už darbuotojų darbo laiko apskaitą, teisingų duomenų įrašymą į UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbo laiko apskaitos žiniaraščius, bendrovės 2019 m. birželio – spalio mėnesio apskaitos žiniaraščiuose nefiksavo darbuotojų faktiškai dirbto laiko šventinėmis dienomis ir nakties metu. Tokie jo veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį kaip darbo laiko apskaitos pažeidimas.

Pagal AB SEB banko sąskaitos išrašą, I. K. 2019 m. liepos 10 d. sumokėta 453,95 Eur darbo užmokestis, 2019 m. lapkričio 7 d. – 431,25 Eur darbo užmokestis, taigi darbo užmokestis buvo mokamas tik vieną kartą per mėnesį, nors pagal darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini) “ nuostatas nustatyta darbo užmokestį mokėti du kartus per mėnesį – 14 ir 25 dienomis.

Be to akivaizdu, kad jei darbo laiko apskaitos dokumentuose nebuvo žymimas darbas nakties metu ir šventinėmis dienomis, išmokant darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, o būtent I. K. už 2019 m. birželio 24 d., 2019 m. liepos 6 d., 2019 m. rugpjūčio 15 d. švenčių dienomis dirbtą laiką ir 2019 birželio mėn. 11, 15, 17 d., 2019 m. liepos 12, 13, 24 d., 2019 m. rugpjūčio 10 d., 2019 m. spalio 9, 7, 23 d. ir kt. nakties metu dirbą laiką; A. P. už 2019 m. rugpjūčio 2 d., 2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2019 spalio mėn. 7, 10, 15, 16 d. nakties metu dirbą laiką, A. B. už 2019 m. rugsėjo 5 d. nakties metu dirbta laiką, nebuvo apskaičiuojamas ir taikomas DK 144 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas darbo užmokesčio tarifas. Tokiais veiksmais K. V. padarė ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Nuobaudos skyrimas.

Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta galimybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudą nuo 1 000 iki 5 000 eurų, už ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatytą darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą numatyta skirti baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų, už ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nustatyta bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų

Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad K. V. atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį (patikrinimo metu nustatytas tik vienas nelegaliai įmonėje dirbantis asmuo, tačiau sistemingi darbo laiko apskaitos tvarkymo ir darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimai) ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius K. V. – baustas administracine tvarka, dažniausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, administracinius nusižengimus asmens darbo ir socialinėms teisėms padarė pirmą kartą, LITEKO (Lietuvos teismų informacinės sistemos) duomenimis neteistas. Atsižvelgiant į tai, kad K. V. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinius nusižengimus, kad atlikus patikrinimą buvo nustatytas tik vienas nelegalaus darbo atvejis, kai nelegaliai buvo įdarbintas vienas asmuo, nelegalaus darbo faktas truko beveik metus, už šį nusižengimą jam skirtinos minimalios sankcijose numatytos baudos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

K. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 1 000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

K. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų baudą.

K. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, K. V. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1 000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20116154848.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.