Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-81-303/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-02
Bylos Nr.
1S-81-303/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Kartanienė
Pareiškėjas
M. D.
Kategorijos
Nuorašas

Byla Nr. 1S-81-303/2012Procesinio sprendimo kategorija:2.12.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. vasario 2 d.

VilniusVilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė,sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant pareiškėjai M. D.,jos atstovei adv. Jurgitai Lučinskaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos M. D. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate 2011-02-14 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-00647-11 dėl L.R.K.D. ir jos atsakingų asmenų galimai nusikalstamų veiksmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Antrojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorė Neringa Pačėsaitė 2011-10-03 nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 12-1-00647-11 nutraukė, nustačiusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalyje 1 punkte numatytą pagrindą (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 12-1-00647-11, t. 2 b. l. 108-109).

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gedimino Bernotavičiaus 2011-11-18 nutarimu pareiškėjos M. D. skundas atmestas ir paliktas galioti 2011-10-03 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 12-1-00647-11 (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 12-1-00647-11, t. 2 b. l. 110).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Genovaitės Didjurgienės 2011-12-27 nutartimi pareiškėjos M. D. skundas dėl prokuratūros 2011-11-18 nutarimo atmestas (skundo medžiaga, b. l. 11-12).

Šalies argumentai

Skundu M. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-27 nutartį ir, patenkinus jos skundą, tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-00647-11 atnaujinti. Mano, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta nepilnai ir nevisapusiškai įvertinus skunde nurodytus argumentus ir motyvus, savo turiniu faktiškai atkartoja Vilniaus miesto 1 apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011-11-18 nutarimą, taip pat yra prieštaringa.

Pareiškėjos nuomone, teismas neįvertino tai, kad ji pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė visas jai žinomas aplinkybes, kuriomis buvo suklastoti dokumentai – darbo sutartys bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, pridėjo turimų dokumentų kopijas, taip pat nevertino pareiškėjos parodymų. Skunde pažymima, jog pagal specialisto išvadą nustatyti, ar 2007-03-30 papildomo darbo sutartyje Nr. 8 M. D. vardu pasirašė pati M. D., ar kitas asmuo, nebuvo galima. Tuo tarpu pareiškėja yra įsitikinusi, kad ant šios sutarties yra tikrai ne jos parašas. Taip pat nurodo, kad nors kitose darbo sutartyse yra jos parašai, sutarčių suklastojimas buvo realizuojamas sutarties lapus pakeičiant kitokio turinio lapais, tuo iš esmės pakeičiant darbo sutarties esmę ir jos turinyje tyčia įtvirtinant tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjos teigimu, nusikaltimas buvo padarytas, siekiant išvengti prievolės mokėti darbo užmokestį. Teismas, pareiškėjos nuomone, neįvertino nurodytos aplinkybės, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo.

Pareiškėja mano, kad jos skundą nagrinėjęs teismas taip pat neįvertino aplinkybės, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepilnai, t.y. tyrėja neatliko visų darbo sutarčių originalų poėmio, siekiant nustatyti, ar visos darbo sutartys yra su originaliais parašais. Nebuvo vertinamas surinktų įrodymų visetas, t.y. pateiktos darbo sutartys nebuvo vertinamos santykyje su pateiktais įsakymais dėl priedo paskyrimo, iš kurių, pasak pareiškėjos, matyti, kad dokumentai savo turiniu yra prieštaringi, t.y. darbo sutartis ir įsakymas dėl priedo paskyrimo yra dėl to paties dalyko. Tuo tarpu tyrimo metu nebuvo išsiaiškinta, kokiu tikslu nurodyti dokumentai buvo parengti, nebuvo atliktas įsakymų poėmis, neapklausti su tuo susiję atsakingi asmenys. Pareiškėja mano, kad įrodinėjimo pareiga neteisėtai perkeliama jai.

Pareiškėjos nuomone, teismas, nepagrįstai nesprendė ir klausimo dėl rašysenos ekspertizės paskyrimo, kadangi ji ginčijamų papildomų darbo sutarčių, kurios yra suklastotos pakeičiant lapus, niekada nesudarinėjo, ir tik išsiaiškinus šių darbo sutarčių kilmę ir jas kompleksiškai įvertinus kartu su įsakymais dėl priedų, pasak pareiškėjos, galima būtų daryti neginčijamą išvadą dėl nusikaltimo sudėties buvimo.

Pareiškėja yra įsitikinusi, kad dokumentai buvo klastoti tikslingai, siekiant išvengti prievolės mokėti darbo užmokestį. Darbo sutarčių ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių turinys buvo suklastotas, siekiant ištęsti darbo laiką, t.y. apgaulės būdu pagrįsti aplinkybę, neva ji, M. D., fiziškai negalėjo dirbti itin ilgą laiko tarpą. Pateikdama suklastotus dokumentus teismui, L.R.K.D. (toliau – D.), pareiškėjos nuomone, juos įtvirtino teisinėje apyvartoje. Juolab, kad D. atstovė teisme pripažino, kad aptariami darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo parengti ne realiuoju laiku, o tik prasidėjus teismo procesui. Remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pildymo tvarkos nuostatomis, pareiškėja pažymi, kad darbo laiko apskaita turi būti vedama realiuoju laiku ir atspindėti faktinę padėtį, o ne menamą darbo laiką. Tokiu, būdu, pareiškėjos nuomone, į darbo laiko apskaitą neteisėtai buvo įtrauktas tariamai jos dirbtas darbo laikas, kuris niekur nebuvo fiksuotas. Klastojimo ir sukčiavimo faktus, pasak pareiškėjos, patvirtina ir ta aplinkybė, kad į minėtus darbo laiko apskaitos žiniaraščius nebuvo įtraukti jos ligos laikotarpiai. Tuo tarpu nei teismas, nei prokuroras, pareiškėjos nuomone, neįvertino tai, kad epizode dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščiu suklastojimo jokie tyrimo veiksmai nebuvo atlikti.

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, kad šio konkretaus ikiteisminio tyrimo metu teismas ir prokuroras nepilnai ir nevisapusiškai įvertino surinktą medžiagą, neišsiaiškino reikšmingų įvykio aplinkybių, netinkamai pritaikydamas BK 300, 182 straipsnius, pažeidė BPK 1, 2 straipsnių nuostatas, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis ir prokurorų nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą turi būti panaikinti, tyrimas atnaujintas, veika įvertinta pagal faktines aplinkybes, o kalti asmenys patraukti atsakomybėn.

Teismo posėdyje pareiškėja M. D. ir jos atstovė adv. Jurgita Lučinskaitė prašė M. D. skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus M. D. skundą ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 12-1-00647-11, išklausius proceso dalyvių paaiškinimų, daroma išvada, jog pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės N. Pačėsaitės 2011-10-03 nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-00647-11 nutrauktas, nenustačius, jog būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas (BPK 3 straispnio 1 dalies 1 punktas). Tai yra viena iš BPK 3 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

Tokią išvadą leidžia daryti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-00647-11 esančių dokumentų bei pareiškėjos skundo argumentų analizė. Todėl prokuroro 2011-11-18 nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011-12-27 nutartyje nurodyti pareiškėjos skundų atmetimo motyvai dėl esminių aplinkybių yra teisingi ir pagrįsti, jų argumentacija pakankama.

Priešingai nei skunde teigia pareiškėja, pareiškime, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nurodytos aplinkybės buvo tinkamai ištirtos: kaip liudytoja buvo apklausta M. D., prie bylos prijungti ir ištirti pareiškėjos pateikti dokumentai, iš L.R.K.D. išreikalauti visų su M. D. sudarytų darbo sutarčių originalai, pastarųjų pagrindu atliktas M. D. parašų tyrimas ir gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyriaus vyriausiųjų eksperčių atlikto dokumentų tyrimo specialisto išvada, išnagrinėtos L.R.K.D. pirmininko R. K. D. ir generalinės sekretorės G. J. pareiškime dėl pradėto ikiteisminio tyrimo nutraukimo išdėstytos aplinkybės, ištirti prie minėto pareiškimo pridėti įmonės vidaus administravimo dokumentai, tame tarpe ir darbo tvarkos taisyklės, taip pat kiti su tiriama veika susiję dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atsakingai ištirti visi byloje surinkti dokumentai bei kiti duomenys, turintys reikšmės galimai nusikalstamai veikai atkleisti ir, priešingai nei teigiama skunde, jie buvo tinkamai įvertinti. Vien tai, kad byloje nustatytų aplinkybių vertinimo pasėkoje buvo priimtas pareiškėjos netenkinantis sprendimas, nereiškia, kad prokurorė ar ikiteisminio tyrimo teisėjas netinkamai taikė BK 300, 182 straipsnius ar pažeidė BPK 1, 2 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, juolab, kad ir pareiškėja nenurodo jokių naujų duomenų, kurie galėtų esmingai pakeisti priimtais sprendimais padarytas išvadas.

Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-10-03 nutarime išdėstytais argumentais, lėmusiais padarytą išvadą, kurios pasėkoje pagrįstai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-00647-11, nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-27 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą. Reikia pažymėti, kad 2011-08-22 specialisto išvada Nr. 11-1145(11) pareiškėjos nurodomų dokumentų klastojimo faktai yra paneigti, tuo tarpu tai, kad dėl nustatytų pavienių bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimų ir skirtumų, nesudarančių požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai, nebuvo galima nustatyti, ar 2007-03-30 darbo sutartį Nr. 8 M. D. vardu pasirašė pati M. D. ar kitas asmuo, nereiškia, kad ši sutartis yra suklastota (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 12-1-00647-11, t. 2 b. l. 48).

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad ultima ratio principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę. Todėl baudžiamoji atsakomybė, kaip paskutinė priemonė, kuria galima užkirsti kelią teisės pažeidimams, esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma. Tuo tarpu pareiškėjos skunde nurodomi galimi įmonės vidaus dokumentų įforminimo tvarkos pažeidimai, sudarant darbo sutartis, jas registruojant ar parengiant darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nesudaro pagrindo už šių dokumentų tinkamą įforminimą atsakingų asmenų atžvilgiu inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą ir negali būti vertinami, kaip pažeidimai, kurie siektų tokį pavojingumo laipsnį, kuris būtinas baudžiamajai atsakomybei atsirasti, nedaro esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms bei nekelia grėsmės tokiai žalai atsirasti. Kita vertus, dėl, pasak pareiškėjos, netinkamai įgyvendinamų dokumentų rengimą bei jų apskaitą reglamentuojančių teisės aktų kylantys neaiškumai gali būti sprendžiami inicijuojant įstatymų numatytas įmonės vidaus administravimo kontrolės procedūras. Reikia pažymėti ir tai, kad pareiškėjos M. D. pareikštą ieškinį L.R.K.D. išnagrinėjęs teismas (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2871-619/2012, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) taipogi nenustatė pareiškėjos nurodomų darbo sutarčių bei darbo laiko apskaitos žiniaraščių turinio klastojimo požymių, priešingu atveju, ką įpareigoja įstatymas, apie nagrinėjant civilinę bylą paaiškėjusius dalyvaujančio byloje ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymius, įstatymo nustatyta tvarka būtų pranešęs prokurorui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 straipsnio 1 dalis).

Reikia pažymėti ir tai, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Šioje gi byloje, to pasiekta nebus. Todėl, priešingai nei mano pareiškėja, ikiteisminio tyrimo tęsimas baudžiamojo proceso tikslų atžvilgiu taptų beprasmiu, reikštų nereikalingą lėšų bei proceso dalyvių laiko švaistymą, ir tam tikrais atvejais galėtų būti vertinamas, kaip neteisėtas asmens teisių suvaržymas.

Pareiškėjos prašymas atnaujinti ikiteisminį tyrimą yra ydingas ir atmestinas, pažymint, kad apygardos teismas, nagrinėdamas skundus BPK X dalyje nustatyta tvarka, patikrina ikiteisminio tyrimo teisėjų nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau negali priimti sprendimo atnaujinti ir tęsti ikiteisminį tyrimą, nes nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą priėmimas ir jį atliksiančio subjekto parinkimas yra išimtinė prokuroro teisė (BPK 169 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, konstatuotina, jog apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-00647-11, nenustačius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nutrauktas pagrįstai, ir tenkinti pareiškėjos M. D. skundą jame nurodytais motyvais nėra procesinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

pareiškėjos M. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Audronė KartanienėNuorašas tikras :Teisėja Audronė Kartanienė