- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- I3-2853-1047/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01012-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, I. Š.
- Kategorijos
- 18.2Prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo tvarka ir terminai
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Š. (L. Š.) prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenimis Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir I. Š. (I. Š.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. Š. (L. Š.) 2021 m. kovo 30 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas atnaujinti pareiškėjui terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į jo senelio I. Š. (I. Š.) iki nacionalizacijos valdytą žemę (b. l. 25–28).
Skunde nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Įstatymas) jo tėvui turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į turėtą (duomenys neskelbtini), valdytą žemę (toliau – ir Žemė). Kadangi pareiškėjo tėvas mirė, pareiškėjas kaip vienas iš jo vaikų turėjo teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjas su savo broliu I. Š. (I. Š.) susitarė, jog jis atliks visas reikalingas procedūras atkurti nuosavybės teises į jų senelio valdytą Žemę. Brolis įsipareigojo informuoti, kada visas procesas bus užbaigtas ir nuosavybės teisės į Žemes bus atkurtos jų abiejų vardais.
Pažymi, kad kiek vėliau atsitiktinai sužinojo, jog jo brolis atgavo nuosavybės teises į visą jų senelio Žemę, neatsižvelgiant į tai, jog ir pareiškėjas turėjo teisių į minėtą Žemės dalį. Šiuos faktus patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius (toliau – ir NŽT Šalčininkų skyrius) 2020 m. balandžio 7 d. raštas. Apskųsti minėto rašto pareiškėjas negalėjo, kadangi sutiko, jog už visą procesą bus atsakingas jo brolis. Apie brolio įregistruotą atkurtą nuosavybę pareiškėjas sužinojo iš valstybės įmonės „Registrų centras“ 2020 m. sausio 9 d. rašto.
Teigia, kad 2019–2020 m. susirgo sunkia liga, pareiškėjas patyrė insultą, turėjo ilgai gydytis, todėl neturėjo laiko rūpintis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio Žemės dalį. Be to, neturėjo laiko kreiptis ir į teismą dėl termino atnaujinimo paduoti prašymą atkurti nuosavybes teises. Pareiškėjas tokį brolio elgesį laiko nesąžiningu, kadangi jis pasirūpino tik savo interesais, jokios informacijos pareiškėjui nepateikė, kas neigiamai atsiliepė pareiškėjo turtiniams interesams. Pareiškėjas savo teisės į nuosavybės atkūrimą nerealizavo dėl brolio kaltės.
Pareiškėjas teismo prašo, kad būtų atnaujintas jam terminas paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į jo senelio I. Š. (I. Š.) iki nacionalizacijos valdytą Žemę. Mano, kad kiekviena situacija teisme turi būti vertinama individualiai. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, kad pareiškėjas anksčiau nėra susidūręs su tokiomis situacijomis. Pareiškėjas nurodo, kad su broliu siejo artimi santykiai, tačiau visus formalumus jo brolis atliko pareiškėjui nieko apie tai nežinant. Pareiškėjo brolio veiksmai buvo nukreipti prieš pareiškėjo teisėtus turtinius interesus. Pagrindinė termino praleidimo priežastis yra teisinių žinių bei teisingos informacijos stoka ir taip pat brolio elgesys. Pareiškėjas ne dėl savo kaltės buvo suklaidintas. Šiuo atveju pareiškėjo elgesys turi būti vertinamas ne kaip nerūpestingas, tačiau kaip silpnesnės šalies tokio pobūdžio santykiuose.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į pareiškėjo prašymą su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 37–38).
Nurodo, kad pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į senelio I. Š. (I. Š.) iki nacionalizacijos turėtą Žemę. Tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procese aktyviai dalyvavo pretendentai B. Š. (B. Š.) ir S. Š. (S. Š.). Minėti asmenys kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, taip pat dalyvavo Žemės, į kurią buvo atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjime ir ribų nustatyme.
Pažymi, kad šiuo metu nuosavybės teisės visiems pretendentams yra atkurtos. Pareiškėjo brolio vardu buvo parengta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Realizuojant išvadą, buvo atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 4,206 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,5800 ha Žemės sklypą.
Teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis dėl nuo jo nepriklausiusių priežasčių iki 2003 m. gruodžio 31 d. negalėjo įgalioti kito asmens, kuris padėtų atkurti nuosavybės teises į Žemę. Pareiškėjas nepateikė priežasčių, dėl ko jis nepateikė prašymo per Įstatyme nustatytą laiką. Nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo objektyvių kliūčių iki Įstatymo nustatyto termino pabaigos pasirūpinti ir pasinaudoti atstovavimo institutu.
Pareiškėjas atnaujinti nustatytus terminus grindžia tuo jog, dėl artimo giminaičio elgesio jis buvo suklaidintas. Tačiau pareiškėjas nenurodo, kokius neteisėtus veiksmus yra atlikęs jo brolis, nepateikia jokių įrodymu, kad tarp pareiškėjo ir jo brolio išties buvo kažkoks susitarimas nuosavybės teisių atkūrimo klausimais. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas delsė domėtis apie senelio iki nacionalizacijos valdytą Žemę, elgėsi nerūpestingai, neatidžiai ir neapdairiai, todėl jo nurodomos priežastys negali būti laikomos svarbiomis ir pagrindu atnaujinti praleistą terminą prašymui pateikti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. Š. (I. Š.) atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl praleisto termino paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjo senelio I. Š. (I. Š.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą atnaujinimo.
Byloje esančiais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 2.8-85-14744 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo Šalčininkų rajone piliečiui I. Š.“ nusprendė atkurti I. Š. (I. Š.) nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 4,206 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,5800 ha Žemės sklypą (b. l. 44–45).
2020 m. balandžio 7 d. NŽT Šalčininkų skyrius pareiškėjui atsakydamas į jo 2020 m. kovo 12 d. prašymą raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodė, kad pareiškėjas Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė į NŽT, t. y. nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teisės į senelio I. Š. (I. Š.) iki nacionalizacijos turėtą Žemę. Pažymėjo, kad pareiškėjo giminaičiai B. Š. (B. Š.) ir I. Š. (I. Š.) Įstatyme nustatytais laikotarpiais kreipėsi į NŽT Šalčininkų skyrių, nuosavybės teisės pretendentams buvo atkurtos (b. l. 15–16).
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad piliečiai, padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijos. Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 ir 4 dalyse numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismą dėl praleistų terminų prašymams atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Teismas pripažinęs, kad šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, gali šiuos terminus atnaujinti.
Istoriniu aspektu vertinant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisinius santykius reglamentavusių įstatymų raidą, matyti, kad įstatymų leidėjas nuo pirmojo tokio įstatymo – 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ – priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį suinteresuoti asmenys galėjo ir turėjo realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pateikdami kompetentingoms institucijoms atitinkamus prašymus bei įstatymo nustatytus dokumentus. Paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo pratęstas 2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymu Nr. IX-489 nustatant, kad prašymai atkurti nuosavybės teises turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., terminas papildomiems dokumentams pateikti paskutinį kartą buvo pratęstas 2003 m. birželio 19 d. įstatymu Nr. IX-1634, nustatant, kad nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d.; šiuos terminus praleidę piliečiai pagal nurodytą teisinį reguliavimą buvo laikomi praradusiais teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.
Priimdamas 2004 m. spalio 12 d. Įstatymą Nr. IX-2490 įstatymų leidėjas iš esmės pakeitė nagrinėjamų teisinių santykių reguliavimą, t. y. buvę iki tol naikinamaisiais terminai prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti tapo atstatomaisiais, įstatymu nustačius, kad šie terminai gali būti atnaujinti teismine tvarka. Kartu įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant terminų atnaujinimas galimas – priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, buvimą.
Pažymėtina, kad svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku įgyvendinti savo teises, gali būti pripažintos tos priežastys, kurios buvo sąlygotos objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių. Termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti reikiamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.
Pareiškėjas termino paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo praleidimo priežastimis nurodo tai, kad Įstatyme nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė į NŽT Šalčininkų skyrių, nes šiuos procesus perdavė atlikti broliui. Be to, pareiškėjas 2019–2020 m. gydėsi po patirto insulto. Pareiškėjui taip pat trūko teisinių žinių, jo brolis suklaidino pareiškėją ir nuosavybė buvo atkurta tik brolio vardu.
Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog dėl galimai jo brolio nesąžiningų veiksmų jam buvo užkirstas kelias tinkamai dalyvauti nuosavybės atkūrimo procese, nepatvirtino reikšmingų aplinkybių, kad pareiškėjo elgesys buvo tinkamas, rūpestingas ir apdairus.
Pirma, byloje nėra pateiktų jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas nuosavybės teisės atkūrimo klausimus į jo senelio Žemių dalį būtų perdavęs spręsti savo broliui.
Antra, nustačius, jog byloje nėra pateiktų jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas nuosavybės atkūrimo į Žemės dalį procesą buvo perdavęs atlikti broliui, pareiškėjas taip pat nepateikia jokių priežasčių, kodėl dėl nuosavybės teisės atkūrimo procesų kreipėsi tik praėjus daugiau nei šešiolikai metų po Įstatyme nustatyto termino pasibaigimo kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio Žemę. Pats pareiškėjas skunde nurodo, kad pareiškėjo tėvas (kuris turėjo teisę pretenduoti dėl nuosavybės teisių atkūrimo) mirė 1989 m. vasario 9 d., todėl pareiškėjas per tokį ilgą laiką (nuo 1989 m. vasario 9 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d.) turėjo visas galimybes išsiaiškinti, kaip nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra vykdomas ir koks Įstatyme terminas šiam procesui yra taikomas. Taigi pareiškėjas kreipėsi terminą praleidęs nepateisinamai daug.
Trečia, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jis tik 2020 m. sausio 9 d. sužinojo, kad jo brolis įregistravo atkurtą nuosavybę, teismo laikytina įrodančia pareiškėjo nerūpestingumą ir neapdairumą, t. y. sąmoningą savo elgesį, už kurį atsakingas tik pats pareiškėjas. Jei pareiškėjas nuosavybės atkūrimo į Žemę reikalus perdavė nagrinėti broliui, neaišku, kodėl pareiškėjas pats iki 2019 m. nei karto nesikreipė į brolį. Taip pat pareiškėjas nedetalizuoja skunde, kodėl jis negalėjo apskųsti 2020 m. balandžio 7 d. NŽT Šalčininkų skyrius rašto „Dėl prašymo nagrinėjimo“. Jei net ir pareiškėjas tariamai buvo perdavęs nuosavybės atkūrimo į Žemės dalį procesus perdavęs broliui, 2020 m. balandžio 7 d. pareiškėjas sužinojo tikrąją situaciją ir vis tiek nesiėmė operatyvių priemonių savo teisėms ginti.
Ketvirta, nors ir pareiškėjas į bylą yra pateikęs medicininius išrašus (2019 m. birželio 18 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, 2020 m. liepos 24 d. medicinos dokumentų išrašas (b. l. 8–10)), tačiau vėlgi pareiškėjas nenurodo, kokios priežastys jam trukdė iki 2019 m. tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas iki 2019 m. (iki sveikatos sutrikdymo) kreipėsi į NŽT Šalčininkų skyrių ar į savo brolį.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas administracinių teismų praktiką dėl Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nustatyto termino atnaujinimo, ne kartą yra konstatavęs, kad asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, sveikatos būklė, garbus amžius, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis, šios aplinkybės turi būti įvertintos kartu su kitomis reikšmingomis terminui atnaujinti aplinkybėmis, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą. Taip pat ne kartą buvo konstatuota, kad asmens liga svarbia termino praleidimo priežastimi gali būti pripažinta tik tuo atveju, jeigu ji buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galimybes tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo dokumento surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu (LVAT 2006 m. birželio 15 d. Nr. AS403-219/2006; 2008 m. balandžio 18 d. Nr. A556-680/2008; 2010 m. kovo 8 d. Nr. A146-423/2010; 2010 m. rugsėjo 23 d. Nr. A261-1249/2010 ir kt.).
Šiuo atveju nenustatyta, kad pareiškėjui nustatytas neįgalumas (kaip pats pareiškėjas skunde nurodo) buvo tokio pobūdžio, kad būtų sutrukdęs jam pačiam įgyvendinti savo teises nuosavybės atkūrimo procese ar pasirūpinti atstovavimu.
Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-530/2014).
Protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet ir patį suinteresuotą asmenį įpareigoja veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią pasiekti tikslą, šiuo atveju – atkurti nuosavybės teises į žemę.
Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys – nežinojimas apie tai, jog pareiškėjo brolis I. Š. (I. Š.) nuosavybės teises į Žemes įregistravo tik savo vardu – iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio. Jos yra susijusios su pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu bei jo paties subjektyviu pasirinkimu, kaip elgtis (domėtis ar nesidomėti nuosavybės teisių atkūrimo procesu bei savo šeimos istorija ir buvusia turtine padėtimi). Pagal LVAT praktiką, nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių (LVAT 2009 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-505/2009). Pareiškėjas pats pasirinko iki 2019–2020m. elgtis pasyviai ir nesidomėti galimybėmis atkurti nuosavybės teises į senelio valdytą turtą, todėl toks jo elgesys nesudaro pagrindo atnaujinti daugiau nei 16 metų praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki Įstatymo nustatytų terminų pabaigos, todėl pareiškėjo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmestinas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo L. Š. (L. Š.) prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.