Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Valentina Paliulionienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nuo 2017-10-10 dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 1984-11-16 deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2015-04-09 Biržų r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2015-01-19 fizinio skausmo sukėlimas V. G.) 40 parų arešto, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2015-02-20 fizinio skausmo sukėlimas V. G.) 50 parų arešto, Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2015-03-22 fizinio skausmo sukėlimas L. G.) 40 parų arešto, pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. 20 parų arešto, pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. 40 parų arešto. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. pagrindu paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė (taikant Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d.) – 50 parų arešto. Į atliktą bausmę įskaitytos keturios paros, išbūtos laikinajame sulaikyme ir laikytas atlikusiu keturias arešto paras. Bausmės pradžia skaičiuota nuo jo sulaikymo dienos (įsiteisėjo 2015-04-28). 2015-06-19 paleistas iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Marijampolės pataisos namų atlikus arešto bausmę, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. rugpjūčio 16 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), dukros A. U. gyvenamajame name, kambaryje, konflikto su sugyventine V. G. metu, tyčia griebdamas už kairės kojos čiurnos ir ją sukdamas, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos nariui - sugyventinei V. G. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios V. G., ikiteisminio tyrimo metu apklaustos kaip liudytoja parodymai, liudytojos L. S. parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena su sugyventine V. G. apie 13-14 metų. Gyvena (duomenys neskelbtini), jo dukros A. U. namuose. Jis žino, kad sugyventinei yra atlikta kairės kojos čiurnos operacija dėl seniai įvykusio eismo įvykio, skundžiasi, kad skauda nuo oro kaitos. 2019-08-16 d., apie 10⁰⁰ val., jis kartu su sugyventine namuose gėrė alkoholį - degtinę. Įvyko žodinis konfliktas, dėl ko - negali pasakyti, nes buvo nemažai išgėręs. Supyko, nes jam „trūko nervai“. Jis susinervino, todėl tyčia pagriebė V. G. kairės kojos čiurną ir ją suko. Nepamena, viena ar abiem rankomis suko koją. Po šio įvykio jis išėjo iš namų. Labai gailisi, V. G. atsiprašė ir su ja susitaikė (1 t., b.l. 94-95, 109).

Nukentėjusioji V. G. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja parodė, kad ji R. M. sugyventinė, kartu gyvena 18 metų, santykiai geri, kol negeria alkoholio. 2019-08-16 d., apie 10⁰⁰ val., buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kurie priklauso R. M. dukrai A. U.. Tą dieną ji (V. G.) gėrė degtinę kambaryje kartu su R. M.. Tarp jos ir sugyventinio įvyko konfliktas dėl netvarkos, nes R. M. yra netvarkingas, nepadeda ūkyje, o tik žvejoja. Konflikto metu sugyventinis tyčia suėmė rankomis už kairės kojos čiurnos ir suko, jai labai skaudėjo, nes ji prieš 19 metų buvo pakliuvusi į eismo įvykį ir susižalojo kairės kojos čiurną, yra sukalta trimis vinimis. R. M. tai žinojo, tačiau vis tiek jai suko kairės kojos čiurną, ji šaukė, sakė, kad jai skauda, prašė, kad paleistų ir paleido po kurio laiko. Tada R. M. išbėgo iš namų. Jai labai skaudėjo. Norėdama pasiguosti savo seseriai I. Š. paskambino telefonu ir pasakė, kas įvyko. Policiją iškvietė jos sesuo, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo policijos pareigūnai, ji koją buvo apsivyniojusi elastiniu bintu. Atvažiavę medikai apžiūrėjo patinusią ir skaudančią koją. R. M. jos atsiprašė, labai dėl to gailisi (1 t., b.l. 23, 36-37).

Liudytoja L. S. parodė, kad 2019-08-16 d. ji dirbo pagal grafiką kartu su R. K.. Apie 12⁵⁶ val. buvo gautas pranešimas iš budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), yra smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą nurodytu adresu, namuose rasta neblaivi V. G., kuri skundėsi kojos skausmu ir paaiškino, kad apie 10⁰⁰ val., namuose išgertuvių metu su sugyventiniu R. M., įvykus konfliktui, jis tyčia rankomis suėmė jos kairę koją ir pradėjo ją sukti, jai tuo metu skaudėjo ir pokalbio metu skauda, buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuo metu V. G. buvo apsivyniojusi kairę koją bintu ties čiurna ir blauzda. Įvykio metu buvo susijaudinusi, verkė, teigė, kad tai ne pirmas kartas, kai prieš ją smurtauja sugyventinis. Bendraujant su V. G., atvyko ir medikų ekipažas, kuris suteikė jai medicinos pagalbą. Namuose R. M. nerastas, buvo informuoti kiti policijos ekipažai, kurie dirba dėl smurto artimoje aplinkoje, kad radus reikia jį sulaikyti (1 t., b.l. 54).

Iš 2019-08-16 policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-08-16 d., apie 12⁵⁶ val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Pranešėjos motiną sumušė sugyventinis, kuris pabėgo. Vaikų nėra. Moteriai 62 metai, kojos trauma. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad 2019-08-16 d., apie 10⁰⁰ val., namuose, kambaryje R. M. išgertuvių metu, įvykus konfliktui, tyčia rankomis suėmė sugyventinei V. G. už kairės kojos ir ėmė ją sukti. Tokiais savo veiksmais R. M. sukėlė sugyventinei fizinį skausmą. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (1 t., b.l. 1-2).

Iš 2019-08-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį patenkama pro pietinėje namo dalyje esančias duris. Pro duris patenkama į prieškambarį, kurio gale yra durys į namo koridorių. Koridoriaus kairėje pusėje - durys į namo virtuvę, kairėje pusėje yra durys į namo kambarį, taip pat durys yra ir koridoriaus gale. Patekus pro duris matyti, kad vakarinėje ir šiaurinėje namo sienoje įmontuoti langai, pagal šiaurinę sieną pastatyta sofa, šalia jos - du foteliai. Kambario viduryje pastatyta kėdė, ant kurios pastatytas plastikinis alaus butelis ir stiklinis degtinės butelis. Pagal pietinę namo sieną yra pastatyta spinta, ties rytine siena - stalas. Įvairiose kambario vietose išmėtyti rūbai, alaus buteliai ir kiti namų apyvokos reikmenys. Iš įvykio vietos niekas nepaimta, bet fotografuota (1 t., b.l. 12-13, 15).

Iš 2019-08-16 asmens apžiūros protokolo matyti, kad atlikta V. G. apžiūra. Kairė koja ties blauzda ir čiurna patinę, ties čiurna yra mėlynė (1 t., b.l. 41, 44-45).

Iš 2019-08-16 policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad matyti smurtą patyrusios V. G. sužalojimai – patinimas ir kraujosruva (mėlynė). Piešinėlyje pavaizduotos sužalojimo vietos (1 t., b.l. 47-51).

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad alkotesteriu 2019-08-16 d., apie 13⁰⁸ val., V. G. nustatytas 2,33 promilių alkoholinis girtumas (1 t., b.l. 57).

Visi šie byloje esantys duomenys pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą <...>), padarė savo <...> šeimos nariui. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, kadangi neblaivus R. M. dukros gyvenamajame name, kambaryje, konflikto su sugyventine V. G. metu, tyčia griebdamas už kairės kojos čiurnos ir ją sukdamas, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Tačiau taip pat atsižvelgtina ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes - tai, kad nusikaltimas sveikatai padarytas savo ilgametei sugyventinei, t.y. asmeniui, su kuriuo kaltinamasis susijęs artimais ryšiais ir byloje yra duomenų, kad tai nėra vienintelis smurtavimo atvejis prieš V. G. (1 t., b.l. 65-68, 71-74). Todėl, teismo nuomone, atsižvelgtina į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir tai, jog R. M. teistas kartą už nusikaltimus žmogaus sveikatai (1 t., b.l. 65-68, 71-74), bausmę atlikęs ir teistumas išnykęs. Jis po daugiau nei keturių metų nuo ankstesnės bausmės atlikimo padarė naują - analogišką smurtinę nusikalstamą veiką. R. M. per metus iki nusikaltimo padarymo administracine tvarka nebaustas (2019-04-16 Administracinių nusižengimų registro išrašas <...> už 1 metus, 1 t., b.l. 64), bet baustas 2003-2017 m. net dešimt kartų (1 t., b.l. 60). Jis dirbantis (asmens duomenų psl. 5), išsiskyręs (asmens duomenų psl. 6). Jis nuosavybės teise neturi kilnojamojo turto - transporto priemonių (1 t., b.l. 60). Duomenų, kad Biržų psichikos sveikatos centre dėl priklausomybių ir psichinių ligų būtų registruotas, byloje nėra, iš jo žodžių psichikos ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, įskaitoje neįrašytas (1 t., b.l. 94, 109). Duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra, už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, skiriant teismo įpareigojimą tam tikru laiku būti namuose, jei tai nesusiję su darbu (nes jis dirba, Lietuvos Respublikos BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam prokuroras prašo skirti artimą minimaliai laisvės apribojimo bausmę, bausmės tikslai gali būti pasiekti R. M. skiriant šią bausmę. Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokuroras, nėra. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. ir esant tam pagrindui, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

R. M. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. buvo laikinai sulaikytas 2019-08-16 d., 22⁵⁰ val., o paleistas 2019-08-18 d., 10⁰⁰ val. (1 t., b.l. 77-78, 80). Šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš sugyventinę, jau ir anksčiau yra smurtavęs prieš ją, už ką jau yra teistas už analogišką nusikaltimą (1 t., b.l. 71-74) ir iš to išvadų nepadarė, nepaisant to, kad dirba, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str.).

R. M. 2019-08-18 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo E. R. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 112-113) iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina, tačiau ne teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (kaip to pareiškime prašo prokuroras, o pradėjus vykdyti bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 139 str. 3 d.).

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nubausti 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. pagrindu R. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. b) pp, į bausmės laiką įskaityti dvi paras (2019-08-16 d., 22⁵⁰ val. - 2019-08-18 d., 10⁰⁰ val. laikotarpį), išbūtą laikinajame sulaikyme ir laikyti jį atlikusį keturias laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str., paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą R. M. privalo įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 str.

R. M. 2019-08-18 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo E. R. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs R. M. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (įskaitant griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 353 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.