- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-02
- Bylos Nr.
- 2A-839-265/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01642-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- Z. B.
- Advokatai
- Liucija Bagačiovienė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas, kolegijos teisėjai Audrius Saulėnas, Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Daivai Siutilaitei, dalyvaujant ieškovei D. B., atsakovui Z. B., atsakovo atstovei advokatei Liucijai Bagačiovienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Z. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui Z. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti 2000-09-18 Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimu iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai I. B., gim. 1994-01-17, dydį ir padidinti išlaikymą iki 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, priteisiant išlaikymą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Reikalavimą grindė tuo, jog augant vaikui auga ir dukters poreikiai, ji lanko mokyklą, šokių būrelį, tam reikalingos papildomos lėšos (mokymosi priemonėms, uniformai, papildomai samdomiems mokytojams, priemonėms, šokių būreliui). Tuo tarpu atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka net minimaliems dukters poreikiams patenkinti. Ieškovė mano, kad atsakovas privalo teikti adekvatų išlaikymą dukrai – nors po 250 Lt per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2010-01-14 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Pakeitė 2000-09-18 Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimu iš atsakovo Z. B. dukters I. B. išlaikymui priteistas lėšas po 1/3 viso uždarbio, bet ne mažiau vieno MGL ir padidino išlaikymą iki 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, priteisiant išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos 2009-08-27 iki duktė sulauks pilnametystės. Teismas nustatė, kad išlaikymo suma turi būti indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė D. B. paskirta išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja. Teismas pripažino, kad pasikeitė šalių vaiko poreikiai jam augant ir kad atsakovo kas mėnesį teikiamas 130 Lt išlaikymas akivaizdžiai yra nepakankamas bent minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti. Teismas priėjo išvados, kad atsakovo sveikatos būklė nesudaro kliūčių jam siekti gauti didesnių pajamų ir teikti didesnes lėšas dukters išlaikymui, juo labiau, kad ieškovės reikalaujama išlaikymo suma nėra didelė, žymiai mažesnė nei teismų praktikoje rekomenduojamas išlaikymo dydžio minimumas. Teismas, įvertinęs šalių vaiko poreikius, atsakovo esamas ir galimas finansines bei fizines galimybes, padarė išvadą, kad 250 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui mokama suma atitinka protingus vaiko poreikius.
Atsiliepimas
Atsakovas Z. B. nesutiko su Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-01-14 sprendimu ir pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo šį sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikui sukaks pilnametystė. Nurodė, kad šiuo metu yra laikinai nedirbantis, iš darbo biržos, kurioje yra užsiregistravęs kaip besiieškantis darbo, jokių pajamų negauna, gyvena tik iš socialinės 315 Lt dydžio pašalpos, taigi jo turtinė padėtis yra netgi prastesnė nei pirmosios teismo nutarties dėl vaiko išlaikymo priėmimo metu. Atsakovas teigia turintis rimtų sveikatos problemų, gydymuisi ir medikamentams išleidžia nemažai lėšų. Pažymi, kad registruotų nekilnojamųjų daiktų bei automobilių neturi. Jo manymu, ieškovė savo reikalavimo padidinti išlaikymą vaikui nepagrindė jokiais nenuginčijamais įrodymais, nenurodė tam pagrindų, todėl tik teiginiai negali būti pagrindu didinti priteistą išlaikymą.
Šalies argumentai
Ieškovė 2010-10-14 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacija – pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, skirtas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo. Mergaitė yra 16 metų amžiaus, lanko mokyklą, dalyvauja užklasinėje veikloje, atsakovo teikiamo 130 Lt išlaikymo nepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino. Atsakovas su teismo sprendimu nesutinka.
Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus. LR CK 3.192 straipsnis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, 3 dalyje įtvirtinta proporcingo tėvų turtinei padėčiai materialinio išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui teikimo taisyklė.
Nuostatą, kad išlaikymo klausimas gali būti sprendžiamas iš naujo tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant kartu su LR CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio klausimo nagrinėjimas iš naujo galimas ne tik pasikeitus šalių turtinei padėčiai, bet ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina atsižvelgti į orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir įvertinti vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškinys dėl išlaikymo dydžio yra nepagrįstas dėl prastos atsakovo turtinės padėties, pirmosios instancijos teismo priteistas 250 Lt išlaikymas yra per didelis. Atsakovas teigia, kad priteistos sumos jis neišgalės mokėti, nes šiuo metu nedirba ir gali mokėti tik po 130 Lt kas mėnesį. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (LR CK 6.461 straipsnio 2 dalis), kuri šiuo metu yra 800 Lt. Tai yra orientacinis kriterijus, nes paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas, turtinę padėtį bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, įvertino ir ieškovės materialinę padėtį, nes iš atsakovo priteisė mažesnį išlaikymą nei tenka ieškovei.
Pažymėtina, kad priteisiant išlaikymą negalima nepaisyti augančių vaikų besikeičiančių poreikių. Tuo atveju, jeigu kyla abejonių dėl tėvų turtinės padėties, teismas ją vertina vaiko interesų naudai, t.y. laikoma, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Atsakovas nurodė, kad laikinai niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, tačiau pažymėjo, kad pagerėjus jo turtinei padėčiai, jis skirtų didesnes pinigines lėšas dukters išlaikymui. Byloje yra duomenų, kad atsakovas periodiškai dirba pagal verslo liudijimą, užsiima prekyba, tačiau konkrečių gaunamų pajamų nenurodė. Atsakovo pateiktoje sveikatos pažymoje (b. l. 38) nėra nurodyta kokia nors sunki liga, dėl kurios jis negalėtų dirbti. Taigi darytina išvada, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, jo sveikatos būklė galimybių dirbti neriboja, jo turtinės padėties pablogėjimas vertintinas kaip laikinas.
Kaip minėta, priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui pirmiausia turi būti atsižvelgiama į jo poreikius. Akivaizdu, kad 130 Lt sumos per mėnesį dukteriai, lakančiai mokyklą, išlaikyti nepakanka. Kolegija mano, kad palikus tokio dydžio išlaikymą per mėnesį, būtų pažeisti vaiko interesai bei jo teisė gauti bent minimalų išlaikymą, kuris patenkintų būtiniausius jo poreikius. Pirmosios instancijos teismo nustatyta 250 Lt suma nėra per didelė, atitiktų tėvų esamą ir galimą materialinę padėtį, minimalius vaikų poreikius (įskaitant ir motinos teikiamą išlaikymą). Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgęs į nuolat augančius vaiko poreikius, į tai, kad atsakovo teiktas išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra akivaizdžiai nepakankamas, pagrįstai priteisė iš atsakovo 250 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kuris kartu su motinos teikiamu išlaikymu užtikrintų būtiniausių vaiko poreikių tenkinimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.