- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- e2A-908-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00395-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė, Lina Žemaitienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- A. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „NEO Finance“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo A. R. 2 353,58 Eur negrąžintą kredito dalį, 166,78 Eur mokėjimo palūkanas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.), 18 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 353,58 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 16 d.), 915,34 Eur tarpininkavimo mokestį, 13,32 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.), 18 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 353,58 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 121 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp jos ir atsakovo A. R. 2018 m. liepos 2 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K683052739, kuria atsakovui suteiktas 4 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas iki 2022 m. liepos 16 d. įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 640 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 18 proc.), 389,16 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės raginimus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu bei vartojimo kredito sutarties 8.4 punktu, ieškovė 2020 m. gruodžio 16 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su juo sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo A. R. 2 353,58 Eur negrąžintą kreditą, 166,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.), 63,84 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 15 d.), 18 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 15 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 16 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 389,16 Eur tarpininkavimo mokestį, 13,32 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2 594,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 253,59 Eur bylinėjimosi išlaidas, pripažino negaliojančiomis ab initio (nuo priėmimo momento) šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. K683052739 sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio skaičiavimą priklausomai nuo kredito grąžinimo įmokų vėlavimo, taip pat sutarties 6.1 punktą, nustatantį, kad specialiose sąlygose nustatytos 18 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos iki visiško skolos sumokėjimo dienos, likusioje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad šalys 2018 m. liepos 2 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K683052739, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 4 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui, tačiau atsakovas įsipareigojimų nevykdė, skolos numatytais terminais negrąžino, todėl ieškovė 2020 m. gruodžio 22 d. nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovui įsipareigojimų neįvykdžius, teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistinas 2 353,58 Eur negrąžintas kreditas ir 166,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.).
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kuriuos sudaro 18 proc. negautos pajamos (nuostoliai) už negrąžintą kredito sumą (2 353,58 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 16 d.). Siekiant nepažeisti atsakovo interesų, jeigu jis prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią (fiksuotą) sumą nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 15 d.), t. y. 63,84 Eur (2 353,58 Eur negrąžinta kredito dalis × 18 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 55 dienos nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentinę išraišką pagal sutartinę 18 proc. metinę palūkanų normą, t. y. 18 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 353,58 Eur) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 16 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.
6. Teismas, vadovaudamasis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, numatančia, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos, reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiant 389,16 Eur tarpininkavimo mokestį. Be to, kredito sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo. Pateikimas tik matematinės formulės, tačiau nepateikiant duomenų, reikalingų apskaičiuoti metinę normą, yra prilyginamas informacijos apie BVKKMN nepateikimui, o tai reiškia sutarties sudarymą neturint esminės informacijos. Esant nurodytoms aplinkybėms, kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimu ir apskaičiavimu, pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento).
7. Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgė į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina šį reikalavimą, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), todėl sutartinė sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažįstama negaliojančia ex officio ir reikalavimas šioje dalyje atmetamas, tuo labiau, kad prašoma priteisti už laikotarpį, kuris prasidės (arba ne) kažkada ateityje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo A. R. 18 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 353,58 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 16 d.), taip pat pakeisti teismo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 278 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas pirmosios instancijos teisme, kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 bei Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Be suteikto vartojimo kredito sumos atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei sutarties 1.8. punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius.
8.2. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 1 640 Eur.
8.3. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, taip pat nors skundžiamame sprendime pamini, tačiau visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad ieškovei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.
8.4. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (1 640 Eur) buvo pagrįsta teisėtu kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais, taip pat kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos.
8.5. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, atliko 24 pilnas įmokas pagal dar galiojusį sutarties grafiką ir negrąžinta kredito dalis tik iš dalies pamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nuo 25 įmokos sumokėjimo dienos nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas toliau nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, jog atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, ieškovė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 18 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 353,58 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 16 d.), neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.
8.6. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 18,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2353,58 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-07-16, tenkinimo iš dalies.
11. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2018 m. liepos 2 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. K683052739, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 4 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui, paskutinės įmokos mokėjimo data 2022-07-16, tačiau atsakovas Vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdė, skolos numatytais terminais negrąžino, todėl ieškovė 2020 m. gruodžio 22 d. nutraukė su atsakovu sudarytą Vartojimo kredito sutartį.
12. Skundžiama sprendimo už akių dalimi pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 63,84 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 15 d.), 18 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 15 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 16 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
13. Apeliantės įsitikinimu, ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 18,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2353,58 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-07-16, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko. Jos vertinimu, kreditorė turėjo pagrįstą lūkestį, kad atsakovas tinkamai vykdys Sutartį, po truputį mažindamas negrąžinto kredito dalis su kiekvienai naujai įmokai perskaičiuotomis mokėjimo (pelno) palūkanomis. Atsakovas įsipareigojimų nevykdė, todėl nutraukus Sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Apeliantas pažymėjo, kad būdamas tarpusavio skolinimo platformos operatorius, teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekia gauti pelno.
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). Tačiau nesutiktina su apeliante, kad skundžiama teismo sprendimo dalimi, ieškovės reikalavimą tenkinant iš dalies, teismas nepaisė kreditoriaus sutartinio lūkesčio intereso gauti pagal nutrauktą Sutartį to, ko jis tikėjosi gauti, jeigu atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai.
15. Kasacinis teismas, bendrai aiškindamas negautų pajamų institutą civiliniuose teisiniuose santykiuose, nurodo, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
17. Nagrinėjamu atveju kreditorius pasirinko skolininkui civilinę atsakomybę taikyti, reikalaudamas pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, t. y. Sutarties specialiosiose sąlygose numatytų 18,00 proc. palūkanų priteisimo nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-12-22) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-07-16.
18. Pasisakant dėl apeliantės argumentų dėl pažeisto jos lūkesčių intereso, pažymėtina, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
19. Apeliantei pasirinkus reikalauti iš atsakovo nuostolių pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, pirmosios instancijos teismas teisingai paskaičiavo, kad nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 15 d.), ieškovės nuostoliai negautų palūkanų norma (18 proc.) sudarys 63,84 Eur (2 353,58 Eur negrąžinta kredito dalis × 18 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 55 dienos nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo dienos). O nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 16 d.), ieškovė galėjo tikėtis gauti 18 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Teismas teisingai pažymėjo, kad tokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką nustatė todėl, kad ieškovė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų sumos, nes atsakovas gali visą vartojimo kredito sumą grąžinti anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas.
20. Taigi, šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai teikia pagrindą išvadai, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas (ieškovė) galėjo pagrįstai tikėtis atgauti iš atsakovo paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turėjo būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nuostolius negautų palūkanų norma (18 proc.) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2353,58 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-07-16, priteisė vadovaudamasis Sutarties mokėjimo grafiku nepagrįstai, atmetami.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta bei ją pakeisti, taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.