- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2006-01-25
- Bylos Nr.
- 1A-17/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas (pirm.), Aloyzas Kruopys, Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- M.Č., N.Š., E.D., R.D., T.B.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,
gynėjams advokatams Aušrai Ručienei, Jolantai Savickaitei, Ričardui Girdziušui, Edgarui Jautakiui, Leonorai Vasiliauskienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą nuteistųjų M. Č. , E. D. ir N. Š. atžvilgiais bei nuteistųjų R.D. , T.B. , E.D. , M.Č. ir N.Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo
- pagal 2000 m. BK 260 str. 1 d. (dėl 2003-02-18 psichotropinės medžiagos MDMA neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo) laisvės atėmimu trejiems metams;
- pagal 1961 m. BK 232¹ str. 3 d. (dėl 2003-02-27 psichotropinės medžiagos MDMA neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo) laisvės atėmimu šešeriems metams;
- pagal 1961 m. BK 232¹ str. 3 d. (dėl 2003-03-05 psichotropinės medžiagos MDMA neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo) laisvės atėmimu šešeriems metams;
- pagal 1961 m. BK 312 str. 2 d. (dėl 2003-02-18 psichotropinės medžiagos MDMA kontrabandos) laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams;
- pagal 1961 m. BK 312 str. 2 d. (dėl 2003-02-27 psichotropinės medžiagos MDMA kontrabandos) laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal 1961 m. BK 312 str. 2 d. (dėl 2003-03-05 psichotropinės medžiagos MDMA kontrabandos) laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal 2000 m. BK 213 str. 1 d. (dėl netikrų pinigų 2500 JAV dolerių įgijimo, laikymo, realizavimo) laisvės atėmimu dvejiems metams;
- pagal 2000 m. BK 213 str. 1 d. (dėl netikrų pinigų 6000 JAV dolerių įgijimo, laikymo, realizavimo) laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
M.Č. dėl nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. (dėl 2003-04-09 psichotropinės medžiagos metamfetamino neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo) išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
- pagal 2000 m. BK 260 str. 1 d. (dėl 2003-02-18 psichotropinės medžiagos MDMA neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo) laisvės atėmimu trejiems metams;
- pagal 1961 m. BK 232¹ str. 3 d. (dėl 2003-02-27 psichotropinės medžiagos MDMA neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo) laisvės atėmimu penkeriems metams ir trims mėnesiams;
- pagal 1961 m. BK 232¹ str. 3 d. (dėl 2003-03-05 psichotropinės medžiagos MDMA neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo) laisvės atėmimu penkeriems metams ir trims mėnesiams;
- pagal 1961 m. BK 312 str. 2 d. (dėl 2003-02-18 psichotropinės medžiagos MDMA kontrabandos) laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams;
- pagal 1961 m. BK 312 str. 2 d. (dėl 2003-02-27 psichotropinės medžiagos MDMA kontrabandos) laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal 1961 m. BK 312 str. 2 d. (dėl 2003-03-05 psichotropinės medžiagos MDMA kontrabandos) laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal 2000 m. BK 213 str. 1 d. (dėl netikrų pinigų 2500 JAV dolerių įgijimo, laikymo, realizavimo) laisvės atėmimu dvejiems metams;
- pagal 2000 m. BK 213 str. 1 d. (dėl netikrų pinigų 6000 JAV dolerių įgijimo, laikymo, realizavimo) laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
- pagal 2000 m. BK 260 str. 1 d. (dėl 2003-02-18 psichotropinės medžiagos MDMA neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo) laisvės atėmimu trejiems metams;
- pagal 1961 m. BK 232¹ str. 3 d. (dėl 2003-02-27 psichotropinės medžiagos MDMA neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo) laisvės atėmimu šešeriems metams;
- pagal 1961 m. BK 232¹ str. 3 d. (dėl 2003-03-05 psichotropinės medžiagos MDMA neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo) laisvės atėmimu šešeriems metams;
- pagal 1961 m. BK 312 str. 2 d. (dėl 2003-02-18 psichotropinės medžiagos MDMA kontrabandos) laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams;
- pagal 1961 m. BK 312 str. 2 d. (dėl 2003-02-27 psichotropinės medžiagos MDMA kontrabandos) laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal 1961 m. BK 312 str. 2 d. (dėl 2003-03-05 psichotropinės medžiagos MDMA kontrabandos) laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal 2000 m. BK 213 str. 1 d. (dėl netikrų pinigų 2500 JAV dolerių įgijimo, laikymo, realizavimo) laisvės atėmimu dvejiems metams;
- pagal 2000 m. BK 213 str. 1 d. (dėl netikrų pinigų 6000 JAV dolerių įgijimo, laikymo, realizavimo) laisvės atėmimu trejiems metams.
- pagal 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. (dėl 2003-04-09 psichotropinės medžiagos metamfetamino neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo) laisvės atėmimu devyneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., ir 9 d., šią bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2003 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, subendrinta galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų ir trims mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 2000 m. BK 213 str. 1 d. (dėl netikrų pinigų 2500 JAV dolerių įgijimo, laikymo, realizavimo) laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 2000 m. BK 213 str. 1 d. (dėl netikrų pinigų 6000 JAV dolerių įgijimo, laikymo, realizavimo) laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Č. , E. D. ir N. Š. nuteisti už tai, kad veikdami kartu su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, siuntė psichotropines medžiagas turėdami tikslą jas parduoti, šias psichotropines medžiagas siųsdami į JAV, padarė kontrabandą, o būtent : 2003 m. sausio - vasario mėnesio pirmoje pusėje, M. Č. , E. D. , N. Š. susitarus tarpusavyje bei telefonu ir elektroniniu paštu su JAV gyvenančiu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrai, kontrabandos būdu, neteisėtai gabenti į JAV tabletes, sudėtyje turinčias psichotropinės medžiagos MDMA ir jas ten parduoti, JAV gyvenančiam asmeniui pažadėjus paimti siuntinį ir šias tabletes išplatinti, 2003 m. vasario mėnesio pirmoje pusėje, M. Č. už savo ir E. D. pinigus iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 1000 vnt. tablečių, sudėtyje turinčių psichotropinės medžiagos MDMA, jas neteisėtai atgabenęs perdavė N. Š. , kuris neteisėtai įgijęs šias 1000 vnt. tablečių, neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2003 m. vasario 18 d. ir per šį laikotarpį jas paslėpė šokoladiniuose saldainiuose. 2003 m. vasario 18 d. N. Š. neteisėtai gabeno 1000 vnt. tablečių, sudėtyje turinčių psichotropinės medžiagos MDMA, iš savo buto iki UAB „DHL International Lietuva" Kauno padalinio, esančio Pievų g. 1, Kaune, kur tą pačią dieną, apie 17 val. 5 min., paruošė siuntinį Nr. 6145173602, į kurį kartu su kitais daiktais įdėjo šias 1000 vnt. tablečių, paslėptas vietose, apsunkinančiose jų suradimą - šokoladiniuose saldainiuose, siuntinio dokumentuose nurodydamas siuntėju kitą asmenį ir jo adresą: D.A., (duomenys neskelbtini), kontaktinį telefoną (duomenys neskelbtini), ir gavėją bei jo adresą (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas greitojo pašto „DHL" paslaugomis, kontrabandos būdu, išvengdamas muitinės kontrolės, šias 1000 vnt. tablečių, sudėtyje turinčių psichotropinės medžiagos MDMA, tikslu parduoti, neteisėtai išsiuntė į JAV. Nuo 2003 m. vasario 18 d. iki 2003 m. kovo 5 d. M. Č. , E. D. , N. Š. bei JAV gyvenantis asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą baudžiamąją bylą, internete ir telefonu domėjosi šio siuntinio transportavimo eiga, rezultatais.
Taip pat M. Č. , E. D. ir N. Š. nuteisti už tai, kad veikdami kartu su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, siuntė psichotropines medžiagas turėdami tikslą jas parduoti, šias psichotropines medžiagas siųsdami į JAV, padarė kontrabandą, o būtent : 2003 m. vasario mėnesio antroje pusėje M. Č. , E. D. , N. Š. susitarus tarpusavyje bei telefonu ir elektroniniu paštu su JAV gyvenančiais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrai, kontrabandos būdu, neteisėtai gabenti į JAV tabletes, sudėtyje turinčias psichotropinės medžiagos MDMA ir jas ten parduoti, JAV gyvenantiems asmenims pažadėjus paimti siuntinį ir šias tabletes išplatinti, 2003 m. vasario mėnesio antroje pusėje, M. Č. už savo ir E. D. pinigus iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 496 vnt. tablečių, sudėtyje turinčių ne mažiau 33,3 g psichotropinės medžiagos MDMA, jas neteisėtai atgabenęs perdavė N. Š. , kuris neteisėtai įgijęs šias 496 vnt. tablečių, neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2003 m. vasario 27 d. ir per šį laikotarpį jas paslėpė, įrengdamas slėptuves žieminiuose batuose. 2003 m. vasario 27 d. N. Š. neteisėtai gabeno 496 vnt. tablečių, sudėtyje turinčių ne mažiau 33,3 g psichotropinės medžiagos MDMA, iš savo buto iki Kauno apskrities centrinio pašto, esančio Laisvės al. 102, Kaune, kur paruošė siuntinį Nr. EE300055515LT, į kurį kartu su kitais daiktais įdėjo šias 496 vnt. tablečių, paslėptas vietose, apsunkinančiose jų suradimą - vyriškuose žieminiuose batuose, siuntinio dokumentuose nurodydamas siuntėju kitą asmenį ir jo adresą: D.A., (duomenys neskelbtini), ir gavėją bei jo adresą (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas VĮ „Lietuvos paštas" Pasiuntinių pašto skyriaus greitojo pašto „EMS" paslaugomis, išvengdamas muitinės kontrolės, kontrabandos būdu, šias 496 vnt. tablečių, sudėtyje turinčių ne mažiau 33,3 g psichotropinės medžiagos MDMA, neteisėtai išsiuntė į JAV. Nuo 2003 m. vasario 27 d. iki 2003 m. kovo 7 d. M. Č. , E. D. , N. Š. bei JAV gyvenantys asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą baudžiamąją bylą, internete ir telefonu domėjosi šio siuntinio transportavimo eiga, rezultatais.
Taip pat M. Č. , E. D. ir N. Š. , nuteisti už tai, kad, veikdami kartu su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, siuntė psichotropines medžiagas turėdami tikslą jas parduoti, šias psichotropines medžiagas siųsdami į JAV, padarė kontrabandą, o būtent : 2003 m. kovo mėnesio pradžioje M. Č. , E. D. , N. Š. susitarus tarpusavyje bei telefonu ir elektroninio pašto laiškais su JAV gyvenančiais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrai, kontrabandos būdu, neteisėtai gabenti į JAV tabletes, sudėtyje turinčias psichotropinės medžiagos MDMA ir jas ten parduoti, JAV gyvenantiems asmenims iš anksto pažadėjus paimti siuntinį ir šias tabletes išplatinti, 2003 m. kovo mėnesio pradžioje, M. Č. už savo ir E. D. pinigus, iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 531 vnt. tablečių, sudėtyje turinčių ne mažiau 35,696 g psichotropinės medžiagos MDMA, jas neteisėtai atgabenęs perdavė N. Š. , kuris neteisėtai įgijęs šias 531 vnt. tablečių, neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2003 m. kovo 5 d. ir per šį laikotarpį jas paslėpė, įrengdamas vafliniame pyrage slėptuvę. 2003 m. kovo 5 d. N. Š. neteisėtai gabeno 531 vnt. tablečių, turinčių ne mažiau 35,696 g psichotropinės medžiagos MDMA iš savo buto iki Kauno apskrities centrinio pašto, esančio Laisvės al. 102, Kaune, kur tą pačią dieną, apie 16.30 val., 531 vnt. tablečių, paslėptas vafliniame pyrage, kartu su kitais daiktais perdavęs sužadėtinei M. M. , pastarajai apie tai nežinant, jos padedamas, paruošė siuntinį Nr. EE300059928LT, į kurį kartu su kitais daiktais įdėjo šias 531 vnt. tablečių, paslėptas vietoje, apsunkinančioje jų suradimą - tarp vaflinio pyrago konditerinių sluoksnių, siuntinio dokumentuose nurodant siuntėju kitą asmenį ir jo adresą: A. S. , (duomenys neskelbtini), ir gavėją bei jo adresą (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas VĮ „Lietuvos paštas" Pasiuntinių pašto skyriaus greitojo pašto „EMS" paslaugomis, išvengdamas muitinės kontrolės, kontrabandos būdu, šias 531 vnt. tablečių, sudėtyje turinčių ne mažiau 35,696 g psichotropinės medžiagos MDMA, tikslu parduoti, neteisėtai išsiuntė į JAV. Nuo 2003 m. kovo 5 d. iki 2003 m. kovo 9 d. M. Č. , E. D. , N. Š. bei JAV gyvenantys asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą baudžiamąją bylą, internete ir telefonu domėjosi šio siuntinio transportavimo eiga, rezultatais.
Taip pat M.Č. , E.D. , N.Š. ir R.D. nuteisti už tai, kad, būdami organizuotos grupės nariais, veikdami kartu su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, įgijo, laikė ir realizavo kitos valstybės apyvartoje esančius pinigus, o būtent : 2003 m. kovo mėnesio pirmoje pusėje, M.Č. , E.D. , N.Š. susitarus tarpusavyje, bei telefonu ir elektroninio pašto laiškais su JAV gyvenančiais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrai užsiimti netikrų JAV dolerių realizavimu Jungtinėse Amerikos Valstijose, JAV gyvenantiems asmenims pažadėjus paimti siuntinį ir realizuoti netikrus JAV dolerius, 2003 m. kovo 14 d. N. Š. iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, už E. D. ir M. Č. pinigus įgijo netikrų kitos valstybės-JAV, apyvartoje esančių pinigų-40 vnt. 50 JAV dolerių nominalo banknotų, iš viso 2000 JAV dolerių, kuriuos laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2003 m. kovo 17 d. ir per šį laikotarpį juos paslėpė įrengdamas slėptuves fotonuotraukų albumo viršeliuose, į juos sudėdamas netikrus 40 vnt. 50 JAV dolerių nominalo banknotus bei nenustatytomis aplinkybėmis įgytus netikrus 5 vnt. 100 JAV dolerių nominalo banknotus, iš viso 2500 JAV dolerius, pagal 2003 m. kovo 14 d. Lietuvos banko kursą 7913 Lt vertės. 2003 m. kovo 17 d. N. Š. šiuos netikrus 2500 JAV dolerius, paslėptus fotonuotraukų albume, perdavė R. D. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą baudžiamąją bylą, kurie juos įgiję, iki jų išsiuntimo į JAV realizavimui, laikė Kauno mieste ir tą pačią dieną, apie 15 val. 20 min., nugabenę į UAB „Skubios siuntos", esančią Chemijos pr. 5a, Kaune, paruošę siuntinį Nr. 1ZA922456651406425, į kurį kartu su kitais daiktais įdėję netikrus 2500 JAV dolerius, paslėptus, fotonuotraukų albumo viršeliuose įrengtose slėptuvėse, siuntinio dokumentuose nurodant siuntėju kitą asmenį ir jo adresą: A. A. , (duomenys neskelbtini), kontaktinį telefoną (duomenys neskelbtini), ir gavėją bei jo adresą (duomenys neskelbtini), pasinaudojant greitojo pašto bendrovės „UPS" paslaugomis, juos išsiuntė į JAV. JAV gyvenantys asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą baudžiamąją bylą, 2003 m. kovo 20 d. paėmę šį siuntinį, jame atsiųstus netikrus 2500 JAV dolerius realizavo nenustatytomis aplinkybėmis.
Taip pat M. Č., E. D., N. Š. ir T.B. nuteisti už tai, kad, būdami organizuotos grupės nariais, veikdami kartu su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, įgijo, laikė kitos valstybės apyvartoje esančius pinigus, o būtent : 2003 m. kovo mėnesio antroje pusėje, M.Č., E.D., N.Š. susitarus tarpusavyje, bei telefonu ir elektroninio pašto laiškais su JAV gyvenančiais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrai užsiimti netikrų JAV dolerių realizavimu Jungtinėse Amerikos Valstijose, JAV gyvenantiems asmenims pažadėjus paimti siuntinį ir realizuoti netikrus JAV dolerius, 2003 m. kovo 25 d. N. Š. iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis už E. D. ir M. Č. pinigus neteisėtai įgijo netikrų kitos valstybės-JAV, apyvartoje esančių pinigų-120 vnt. 50 JAV dolerių nominalo banknotų, iš viso 6000 JAV dolerių, kuriuos nuo įgijimo iki 2003 m. kovo 27 d. neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir per šį laikotarpį juos paslėpė, įrengdamas slėptuves fotonuotraukų albumo viršeliuose, į juos sudėdamas netikrus 120 vnt. 50 JAV dolerių nominalo banknotus, iš viso 6000 JAV dolerių, pagal 2003 m. kovo 25 d. Lietuvos banko kursą 19513,80 Lt vertės. 2003 m. kovo 27 d. N. Š. šiuos netikrus 6000 JAV dolerių, paslėptus fotografijų albume, perdavė T. B. , kuris juos įgijęs, iki išsiuntimo į JAV realizavimui, laikė Kauno mieste ir tą pačią dieną, apie 17 val., nugabenęs į UAB „Skubios siuntos", esančią Chemijos pr. 5a, Kaune, paruošė siuntinį Nr. 1ZA922456650527805, į kurį kartu su kitais daiktais įdėdamas netikrus 6000 JAV dolerius, paslėptus fotografijų albumo viršeliuose įrengtose slėptuvėse, siuntinio dokumentuose nurodant siuntėju kitą asmenį ir jo adresą: R.B., (duomenys neskelbtini), kontaktinį telefoną (duomenys neskelbtini), ir gavėją bei jo adresą (duomenys neskelbtini), pasinaudojant greitojo pašto „UPS" paslaugomis, juos išsiuntė į JAV. JAV gyvenantys asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą baudžiamąją bylą, 2003 m. kovo 31d. paėmę šį siuntinį, jame atsiųstų netikrų 6000 JAV dolerių nerealizavo, kadangi tą pačią dieną buvo sulaikyti JAV teisėsaugos pareigūnų.
Taip pat N. Š. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, psichotropinę medžiagą, turint tikslą parduoti, o būtent : 2002 m. gruodžio mėnesį N. Š. iš tyrimo nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą parduoti neteisėtai įgijo 3803,09 g baltos spalvos medžiagos, sudėtyje turinčios 2373,128 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurią nuo įgijimo vietos neteisėtai gabeno į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur šią psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė iki 2003 m. balandžio 9 d., apie 15 val., kada iš savo buto šią psichotropinę medžiagą neteisėtai atgabenęs į M. Č. vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini), stovėjusį (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas valstybes saugumo darbuotojų.
Taip pat M. Č. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad veikdamas grupėje iš anksto susitarusių asmenų kartu su N. Š. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropinę medžiagą turint tikslą ją parduoti, o būtent : jis kartu su N.Š. , turėdami tikslą parduoti psichotropinę medžiagą, tyrimo nenustatytu laiku, iš tyrimo nenustatyto asmens, Lietuvos Respublikos teritorijoje, tyrimo nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo 3803,09 g baltos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra 2373,128 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurią jis kartu su N. Š. nuo įgijimo vietos neteisėtai gabeno į N. Š. butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą metamfetaminą šiame bute iki 2003 m. balandžio 9 d. Tą pačią dieną, tyrimo nenustatytu būdu, jis ir N. Š. neteisėtai pergabeno 2373,128 g psichotropinės medžiagos metamfetamino iš N. Š. buto, esančio (duomenys neskelbtini), į jo, M. Č. , naudotą automobilį (duomenys neskelbtini), bei neteisėtai laikė minėtame automobilyje iki 2003 m. balandžio 9 d. 15 val.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendį nuteistųjų M. Č. , E. D. ir N. Š. atžvilgiu. Prokuroras prašo nuosprendžio dalį M. Č. atžvilgiu pakeisti bei pripažinti M. Č. kaltu pagal 1961 m. BK 18 str. 4 d., 232¹ str. 5 d., dėl to, kad jis, veikdamas grupėje iš anksto susitarusių asmenų, su E. D. organizavo neteisėtą tablečių su psichotropine medžiaga MDMA įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą kontrabandos būdu turint tikslą jas parduoti ir paskirti laisvės atėmimo bausmę vienuolikai metų. Taip pat jį pripažinti kaltu pagal 1961 m. BK 18 str. 4 d., 312 str. 2 d., dėl to, kad jis, veikdamas grupėje iš anksto susitarusių asmenų, su E. D. organizavo tablečių su psichotropine medžiaga MDMA kontrabandą 2003-02-18, 2003-02-27 ir 2003-03-05, Kauno apygardos teismo paskirtas bausmes už šias veikas palikti nepakeistas. Taip pat jį pripažinti kaltu pagal 2000 m. BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 213 str. 1 d., dėl to, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, su E. D. organizavo netikrų 2500 ir 6000 JAV dolerių įgijimą, laikymą ir realizavimą, Kauno apygardos teismo paskirtas bausmes už šias veikas palikti nepakeistas. Taip pat prašo nuosprendžio dalį M. Č. atžvilgiu dėl išteisinimo, pagal 1961 m. BK 232¹ str. 5 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį bei pripažinti kaltu pagal 1961 m. BK 232¹ str. 5 d., dėl grupės iš anksto susitarusių asmenų padaryto neteisėto psichotropinės medžiagos metamfetamino įgijimo, laikymo, gabenimo turint tikslą ją parduoti ir paskirti laisvės atėmimo bausmę dvylikai metų. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šias paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti M. Č. subendrintą galutinę laisvės atėmimo bausmę trylikai metų, ją atliekant pataisos namuose.
Taip pat prašo nuosprendžio dalį E. D. atžvilgiu pakeisti ir pripažinti E. D. kaltu pagal 1961 m. BK 18 str. 4 d. ir 232¹ str. 5 d., dėl to, kad jis, veikdamas grupėje iš anksto susitarusių asmenų, su M. Č. organizavo neteisėtą tablečių su psichotropine medžiaga MDMA įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą kontrabandos būdu, turint tikslą jas parduoti ir paskirti laisvės atėmimo bausmę vienuolikai metų. Taip pat jį pripažinti kaltu pagal 1961 m. BK 18 str. 4 d. ir 312 str. 2 d., dėl to, kad jis, veikdamas grupėje iš anksto susitarusių asmenų, su M. Č. organizavo tablečių su psichotropine medžiaga MDMA kontrabandą 2003-02-18, 2003-02-27 ir 2003-03-05, Kauno apygardos teismo paskirtas bausmes už šias veikas palikti nepakeistas. Taip pat jį pripažinti kaltu pagal 2000 m. BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 213 str. 1 d., dėl to, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, su M. Č. organizavo netikrų 2500 ir 6000 JAV dolerių įgijimą, laikymą ir realizavimą, Kauno apygardos teismo paskirtas bausmes už šias veikas palikti nepakeistas. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šias paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti E. D. subendrintą galutinę laisvės atėmimo bausmę dvylikai metų ir šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Taip pat prašo teismo nuosprendžio dalį N. Š. atžvilgiu pakeisti bei pripažinti N. Š. kaltu pagal 1961 m. BK 232¹ str. 5 d., dėl to, kad jis, veikdamas grupėje iš anksto susitarusių asmenų, neteisėtai laikė, gabeno, siuntė kontrabandos būdu tabletes su psichotropine medžiaga MDMA, turint tikslą jas parduoti, ir paskirti laisvės atėmimo bausmę vienuolikai metų. Taip pat jį pripažinti kaltu pagal 2000 m. BK 25 str. 3 d. ir 213 str. 1 d., dėl to, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, įgijo, laikė ir realizavo 2500 ir 6000 JAV dolerių, Kauno apygardos teismo paskirtas bausmes už šias veikas palikti nepakeistas. Taip pat jį pripažinti kaltu pagal 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę trylikai metų. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šias paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti N. Š. subendrintą galutinę laisvės atėmimo bausmę keturiolikai metų, ją atliekant pataisos namuose.
Prokuroras mano, kad nuosprendis dėl M. Č. ir E. D. veiksmų perkvalifikavimo iš 1961 m. BK 18 str. 4 d., 232¹ str. 5 d. į 2000 m. BK 260 str. 1 d. ir 1961 m. BK 232¹ str. 3 d.; iš 1961 m. BK 18 str. 4 d. ir 312 str. 2 d. į 1961 m. BK 312 str. 2 d.; iš 2000 m. BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 213 str. 2 d. į 2000 m. BK 213 str. 1 d.; N. Š. veiksmų perkvalifikavimo iš 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. į 2000 m. BK 260 str. 1 d. ir 1961 m. BK 232¹ str. 3 d.; iš 2000 m. BK 25 str. 3 d. ir 213 str. 2 d. į 2000 m. BK 213 str. 1 d., keistinas, o dėl M. Č. išteisinimo pagal 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. - naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Taip pat nurodo, kad nuosprendžio dalis, dėl N. Š. paskirtos bausmės už nusikaltimą, numatytą 1961 m.BK 232¹ str. 5 d., keistina, nes paskirta bausmė yra aiškiai per švelni.
Prokuroras neskundžia nuosprendžio R. D. ir T. B. atžvilgiu, bei dėl N. Š. veikų kvalifikavimo už 2003-02-18, 2003-02-27 ir 2003-03-05 psichotropinės medžiagos MDMA kontrabandą į JAV; dėl M. Č. , E. D. ir N. Š. paskirtų bausmių rūšių ir dydžių už 2003-02-18, 2003-02-27 ir 2003-03-05 psichotropinės medžiagos MDMA kontrabandą į JAV; dėl N. Š. veiksmų kvalifikavimo už netikrų 2500 ir 6000 JAV dolerių įgijimą, laikymą ir realizavimą; dėl M. Č. , E. D. ir N. Š. paskirtų bausmių rūšių ir dydžių už netikrų 2500 ir 6000 JAV dolerių įgijimą, laikymą ir realizavimą.
Prokuroras teigia, kad teismas nuosprendžio dalyje dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga MDMA M.Č., E.D. ir N.Š. veikas kvalifikavo neteisingai, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - esant pagrindui taikyti Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, jų nepritaikė, taip pat nusikaltimus kvalifikavo ne pagal tuos Baudžiamojo kodekso straipsnius ir dalis, kuriuos reikėjo pritaikyti. Nuosprendyje išdėstytos išvados dėl neteisėto tablečių su psichotropine medžiaga MDMA įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo kontrabandos būdu turint tikslą jas parduoti, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr.37 "Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas (BK 232¹, 232² , 232⁵ , 232¹⁰ str.)“ 23 p. konstatuota, kad nusikaltimas, nurodytas 1961 m. LR BK 232¹ str., vertinamas kaip vienas tęstinis nusikaltimas, jei tam tikri veiksmai - neteisėtas gaminimas, pardavimas ar kt., buvo padaryti ne vieną kartą, bet atlikti pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą, siekiant tam tikro apibrėžto rezultato. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas kaip vieną iš pavyzdžių nurodo testinio nusikaltimo, susijusio disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, pavyzdį - kai kartą įsigijęs medžiagų, turėdamas tikslą parduoti, jas pardavinėja, ne vieną kartą parduodamas dalimis vienam ir tam pačiam asmeniui ar keliems asmenims. Tvirtina, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra paneigta nuteistojo N.Š. versija apie tai, kad jis tabletes su psichotropine medžiaga MDMA kiekvieną kartą neteisėtai įgydavo prieš jų išsiuntimą į JAV, t.y. prieš 2003-02-18, 2003-02-27 ir 2003-03-05. Teismas nepagrįstai nurodo, jog nuteistieji nebuvo užsibrėžę tikslo išsiųsti konkretų kiekį - 2027 ekstazy tabletes ar užsidirbti konkrečią sumą pinigų, ir nepagrįstai šias jų veikas kvalifikavo kaip tris atskirus nusikaltimus. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ji paremta vieninteliu įrodymu - nuteistojo N.Š. parodymais. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje esančiuose garso įrašuose užfiksuoti būtent nuteistųjų pokalbiai mobilaus ryšio telefonais bei jų pokalbiai su JAV gyvenančiais asmenimis. Kadangi nuteistųjų pokalbių telefonais ir susirašinėjimo SMS žinutėmis kontrolė truko labai ilgą laiko tarpą, N.Š. parodymai turėtų būti paremti pokalbių ir žinučių kontrolės metu gautais duomenimis, tačiau būtent telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu ir buvo užfiksuoti duomenys apie tai, kad M.Č. iš karto įgijo visą per tris kartus į JAV išsiųstą tablečių su psichotropine medžiaga MDMA kiekį. Prokuroras nurodo, kad šią išvadą patvirtina sekantys įrodymai: 2003-02-18 19 val. 12 min. M.Č. trumpuoju SMS pranešimu D.Ra. pranešė, kad jis yra įgijęs 2000 vnt. tablečių ir už jas sumokėti D.Ra. planuotų persiųsti 600 JAV dolerių nepakaks. Po to, kai pirmasis 2003-02-18 išsiųstas siuntinys nepasiekė adresato, M.Č. 2003-02-25 7 val. 51 min. trumpuoju SMS pranešimu iš karto klausė D.Ra. kokiu adresu siųsti kitas turimas tabletes. Prieš išsiunčiant trečiąjį siuntinį 2003-03-05 M.Č. 2003-03-03 22 val. 36 min. trumpuoju SMS pranešimu D.Ra. pranešė, kad dar yra likę 500 tablečių. Tą pačią dieną 22 val. 44 min. M.Č. papildomai pranešė, kad buvo nupirkęs 2000 vnt. psichotropinių tablečių, iš kurių 500 jau išsiųstos 2003-02-27, o kitos 500 dar bus išsiųstos 2003-03-05. Nuosprendyje teismas nurodė, kad byloje yra nustatyti atskiri, keliantys abejones, prieštaravimai, kad į JAV buvo išsiųsta ne 2000, o 2027 tabletės, nors SMS pranešime M.Č. buvo nurodęs, kad paėmė "2 šviesiai kakavinių". Tačiau ši teismo išvada paneigta ta pačia informacija, gauta kontroliuojant nuteistųjų pokalbius telefonais, o taip pat susirašinėjimu SMS žinutėmis. Prokuroras nurodo, kad minėtuose 2003-03-03 22 val. 36 min. ir 22 val. 44 min. M.Č. išsiųstuose SMS pranešimuose D.Ra. nurodyti netikslūs, suapvalinti siunčiamų tablečių kiekiai, nes 2003-02-27 buvo išsiųsta ne 500, o 496 tabletės su MDMA, o 2003-03-05 išsiųsta ne 500, o 531 tabletė. Skunde prokuroras teigia, kad nors pokalbiuose ir SMS pranešimuose neminimi žodžiai kaip tabletės ar psichotropinės medžiagos, tačiau byloje esančiais duomenimis patvirtinta, kad pokalbiai ir žinutės buvo būtent apie byloje surastas ir paimtas tabletes su psichotropine medžiaga MDMA. Be to, ir pats teismas konstatavo, jog iš atskirų pokalbių turinio matosi, jog nuteistieji kalbėdamiesi tarpusavyje įtarė, kad jų pokalbių gali būti klausomasi, todėl kalbėdavo žodžius vartodami perkeltine prasme, juos trumpino, stengdamiesi, kad iš atskiro pokalbio būtų neįmanoma suprasti apie ką kalbama, be to, pačią svarbiausią jų manymu informaciją, kuri juos gali išduoti, t.y. adresus, kuriais buvo siunčiami siuntiniai, perkamų ir realizuojamų tablečių kainą ir kitą individualią informaciją nuteistieji perduodavo vienas kitam elektroninio pašto laiškais.
Be to, teismo išvados prieštarauja JAV teisėsaugos institucijų atliktų tablečių tyrimo ataskaitose, tablečių tyrimo Lietuvoje specialisto išvadoje bei tablečių cheminės ekspertizės akte esantiems duomenims. Visuose šiuose dokumentuose yra kategoriškai nurodyta, kad visų į JAV išsiųstų tablečių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga MDMA, visos jos pažymėtos simboliu "@", taip pat visų jų kitoje pusėje yra brūkšnys, dalijantis tabletę pusiau. Išorinį tablečių panašumą taip pat patvirtina atskirų ikiteisminio tyrimo veiksmų metu tiek Lietuvoje, tiek JAV darytos spalvotos fotografijos, vaizdo įrašai. Be to, prokuroras nurodo, kad tokios rūšies tabletės yra gaminamos ne pramoniniu būdu, sudėtinių cheminių medžiagų mišinys ruošiamas primityviu rankiniu būdu, nesilaikant tikslios technologijos, visais atvejais gaunamos įvairiausių spalvų ir koncentracijos tabletės, jos žymimos logotipais, kurie nenaudojami farmaciniuose preparatuose. Šioje baudžiamojoje byloje surastos ir paimtos tabletės su psichotropine medžiaga MDMA yra vienodos, jose nustatyta psichotropinės medžiagos koncentracija yra labai panaši – apie 23-25 % MDMA. Šie duomenys tik patvirtina tai, jog jos buvo įgytos vienu ir tuo pačiu metu iš vieno ir to paties šaltinio. Todėl šie įrodymai paneigia N.Š. parodymus ne tik dėl to, kad jis tabletes pirko kiekvienu atveju atskirai, bet ir tai, kad tabletės buvo skirtingo poveikio (stiprumo) žmogaus organizmui, kurį sukelia jų sudedamoji dalis - psichotropinė medžiaga. Tai, kad skirtinguose tablečių tyrimo dokumentuose nurodyta šiek tiek besiskirianti jų spalva-rožinė, balta su blyškiai raudonomis dėmėmis, rausva, paaiškinama skirtingu atskirų asmenų spalvos suvokimu, apie ką teisme išsamiai paaiškino cheminius tyrimus atlikęs ekspertas M.Mi.. Teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio į tai, kad eksperto M.Mi. surašytoje 2003-03-04 specialisto išvadoje aprašytų tablečių spalva nurodyta balta su blyškiai raudonomis dėmėmis, o jų paėmimo metu, dalyvaujant kitam tos pačios įstaigos ekspertui V.G., nurodyta kaip rausva. Todėl prokuroras teigia, jog teismas klaidingai kvalifikavo nuteistųjų veiksmus kaip tris atskirus nusikaltimus. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistieji turėjo siekį išsiųsti ir išsiuntė į JAV visas neteisėtai laikytas psichotropines medžiagas, ir jų vieningas tikslas buvo per kelis kartus išsiųsti būtent turėtas 2027 tabletes. Šią aplinkybę patvirtina užfiksuoti minėti trumpieji SMS pranešimai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Todėl teismas turėjo nuteistųjų M.Č., E.D. ir N.Š. veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinį nusikaltimą, t. y. neteisėtą disponavimą 2027 tabletėmis, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, o ne kaip tris savarankiškus nusikaltimus. Baudžiamojoje byloje nustatyti kokią konkrečią pinigų sumą buvo užsibrėžę uždirbti nuteistieji nebuvo ir nėra jokios galimybės, kadangi tabletės su psichotropine medžiaga buvo skirtos realizuoti nelegalioje prekyboje, kur pirkimo-pardavimo kaina nėra fiksuota, ją lemia daug įvairių, iš anksto nenumatytų veiksnių-kiekis, paklausa, kokybė, spalva ir pan.
Prokuroras teigia, kad teismas padarė klaidingą išvadą dėl bendro psichotropinės medžiagos MDMA kiekio tabletėse, kurios per tris kartus buvo išsiųstos Į JAV. Ekspertas M.Mi. parodė, kad atliekant tablečių tyrimus pradžioje yra vertinami jų fiziniai duomenys-dydis, svoris, spalva ir pan. Tais atvejais, kada tabletės išoriškai yra vienodos, tyrimui atlikti yra imamas specialiose rekomendacijose nurodytas jų kiekis-kvadratinė šaknis iš bendro kiekio. Nustačius, jog ištirtose tabletėse yra kokios nors psichotropinės medžiagos, elementarios matematinės formulės pagalba apskaičiuojamas psichotropinės medžiagos kiekis visose tyrimui pateiktose tabletėse. Byloje nustatyta, kad visos nuteistųjų įgytos 2027 tabletės yra išoriškai identiškos. Lietuvoje pilnai ištirtos 535 tabletės, kas yra daugiau negu 25 % visų surastų ir paimtų byloje tablečių. Iš JAV atliktų tyrimų rezultatų matyti; jog visose tabletėse yra ta pati psichotropinė medžiaga kaip ir Lietuvoje ištirtose tabletėse-MDMA. Todėl prokuroras teigia, kad byloje yra pakankamai faktinių duomenų padaryti išvadą, jog visose 2027 tabletėse yra psichotropinės medžiagos MDMA ir jos grynoji masė yra ne mažiau kaip 136,3 g. Šis nustatytas MDMA kiekis pagal iki 2003-05-01 galiojusią Vidaus reikalų ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2000-07-11 įsakymu Nr.299/391 patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, aptiktų nelegalioje apyvartoje, nedidelio kiekio ir stambaus masto nustatymo rekomendacinę lentelę atitiko 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. nurodytą stambų mastą. O pagal nuo 2003-05-01 galiojančias Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr.V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas šis kiekis atitinka labai didelį psichotropinės medžiagos kiekį (virš 100 g), už disponavimą kuriuo numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal 2000 m. BK 260 str. 3 d.
Teismas, padaręs klaidingą išvadą, jog nuteistieji padarė tris atskirus nusikaltimus, susijusius su disponavimu psichotropine medžiaga MDMA, o ne vieną tęstinį, nepagrįstai konstatavo, jog bendras MDMA kiekis nesiekė iki 2003-05-01 galiojusioje Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, aptiktų nelegalioje apyvartoje, nedidelio kiekio ir stambaus masto nustatymo rekomendacinėje lentelėje stambaus masto ribos - 50 gramų. Kadangi byloje nustatyta, kad bendras MDMA kiekis yra ne mažiau 136,3 g, kuris viršija nuo 2003-05-01 galiojančiose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytą MDMA labai didelio kiekio ribą - 100 gramų. Visos M.Č., E.D. ir N.Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos iki 2003-05-01, todėl būtina vadovautis 2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr.VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr.IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr.IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr.IX-1162 4 str. išdėstytomis taisyklėmis, pagal kurias kvalifikuojamos iki 2003-05-01 padarytos nusikalstamos veikos. Be to, teismas, kvalifikuodamas nuteistųjų veikas, klaidingai nurodė, kad nuo 2003-05-01 iš baudžiamosios teisės pašalinta kvalifikuojanti aplinkybė-grupė iš anksto susitarusių asmenų. Padarydamas šią niekuo nepagrįstą išvadą teismas neatsižvelgė į tai, kad įstatymų leidėjas ne dekriminalizavo nusikaltimus, padarytus grupės iš anksto susitarusių asmenų, o tiesiog šį požymį suformulavo naujai įsigaliojusio BK bendrojoje dalyje kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas formaliai nurodydamas šio kvalifikuojančio požymio panaikinimą, nepagrįstai nepasisakė, ar byloje yra nustatyta, jog nusikaltimą padarė grupė iš anksto susitarusių asmenų ar kito organizuotumo lygio bendrininkų grupė bei koks kiekvieno tokios grupės nario vaidmuo buvo nusikaltimo padaryme. Įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui, kvalifikuojant M.Č., E.D. ir N.Š. veiksmus konkuruoja 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. ir 2000 m. BK 260 str. 3 d. išdėstytos nusikaltimų sudėtys. Kadangi 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė yra švelnesnė, todėl M.Č., E.D. ir N.Š. nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuotinos pagal 1961 m. LR BK 232¹ str. 5 d. kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Taip pat prokuroras teigia, kad netgi teismui pripažinus, jog tablečių, kuriomis disponavo nuteistieji, sudėtyje buvęs MDMA kiekis neviršija nustatytos stambaus masto ribos-50 g, nuteistųjų nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal 1961 m. BK 232¹ str. 3 d., o pagal to pačio straipsnio 4 dalį. Kadangi Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr.555 patvirtintame Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I-ame sąraše nurodyta, jog psichotropinė medžiaga MDMA yra psichotropinė medžiaga, draudžiama vartoti medicinos tikslams. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistųjų M.Č. ir E.D. nusikalstamos veikos buvo kvalifikuojamos kaip šio nusikaltimo organizavimas, t. y. taikant 1961 m. BK bendrosios dalies normą, numatytą 18 str. 4 d. Tačiau teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad M.Č. ir E.D. vadovavo N.Š. ir kitiems asmenims, juos suvienijo, lenkė, verbavo dalyvauti darant nusikaltimus, kūrė nusikalstamos veiklos planus, nes M. Č. ir E. D. su kitais asmenimis palaikė draugiškus santykius dar iki nusikaltimų padarymo. Šios teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko nepagrįstai iš kaltinimų M.Č. ir E.D. pašalinta aplinkybė, jog jie organizavo nusikaltimų, susijusių su disponavimu psichotropine medžiaga MDMA, padarymą. Iš baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų matyti, kad M. Č. ir E. D. patys tiesiogiai neatliko vykdytojo vaidmens nusikaltimų padaryme, o atliko būtent vadovaujantį vaidmenį, subūrė Lietuvoje ir JAV veikusių asmenų gerai organizuotą grupę, sugalvojo bendrą veiklos planą, patys tarpusavyje aptarinėdavo kokius veiksmus turi atlikti vienas ar kitas asmuo, remdamiesi savo autoritetu duodavo valdingus nurodymus kitiems grupės nariams, vadovavo visų be išimties nusikaltimų padarymui, koordinavo grupės narių veiksmus. Teismo išvada, kad nuteistųjų bendravimas buvo paremtas draugiškumo pagrindu, tarp jų nebuvo pavaldumo santykių, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Prokuroras nurodo, kad iš telefoninių pokalbių kontrolės metu užfiksuotų pokalbių matyti, jog tikslu paveikti ne iš karto paklususius asmenis-N.Š. ir R.D., tiek M.Č., tiek E.D. nurodymams sutvirtinti nevengdavo vartoti keiksmažodžių, o taip pat ir grasinimų fiziškai susidoroti. Be to, M.Č. ir E.D. organizacinė veikla įrodoma telefoninių pokalbių įrašais, kurie buvo užfiksuoti po to, kai JAV buvo sulaikytas organizuotos grupės narys D.Ra., ir kurie, teismo nuomone, yra patys išsamiausi duomenys apie padarytas nusikalstamas veikas, jų mąstą, vaidmenų pasiskirstymą ir taip toliau. Būtent šių pokalbių įrašuose matyti, kad JAV esantys K. N.-K. ir D.Ra. pažįstama D.S. aptarinėja visus reikalus, tame tarpe dėl lėšų D.Ra. gynybai gavimo, būtent su M.Č. ir E.D., koordinavusiais visų nusikalstamų veikų eigą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagrįstai kvalifikavo M.Č., E.D. ir N.Š. veiksmus pagal 1961 m. BK 312 str. 2 d., nustatė visas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tačiau šioje nuosprendžio dalyje (dėl 2003-02-18, 2003-02-27 ir 2003-03-05 psichotropinės medžiagos MDMA kontrabandos į JAV) netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą-esant pagrindui taikyti Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, jų nepritaikė. Teismas nepagrįstai teigia, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad M. Č. ir E. D. vadovavo N.Š. ir kitiems asmenims, juos suvienijo, lenkė, verbavo dalyvauti darant nusikaltimus, kūrė nusikalstamos veiklos planus, nes M. Č. ir E. D. su kitais asmenimis palaikė draugiškus santykius dar iki nusikaltimų padarymo. Šį teiginį prokuroras motyvuoja remdamasis tais pačiais įrodymais, kurie nurodyti ir aptariant šių asmenų vaidmenį disponuojant psichotropine medžiaga MDMA. Taip pat prokuroras sutinka su M. Č. , E. D. ir N. Š. veiksmų kvalifikavimu pagal 2000 m. BK 213 str. 1 d., tačiau nurodo, kad šioje nuosprendžio dalyje teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - esant pagrindui taikyti Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, jų nepritaikė, t.y. nepagrįstai iš kaltinimų M.Č. ir E.D. pašalino aplinkybę, jog jie organizavo nusikaltimų, susijusių su disponavimu netikrais JAV doleriais, padarymą. Savo teiginius prokuroras grindžia analogiškais motyvais ir įrodymais, kurie išdėstyti aptariant psichotropinės medžiagos disponavimo ir kontrabandos organizavimą.
Prokuroras teigia, kad teismas nepagrįstai išteisino M. Č. , pagal 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. Teismas, išteisindamas M. Č. , rėmėsi M. Č. ir N. Š. parodymais, duotais bylą nagrinėjant teisme. N. Š. parodė, kad iki 2003-04-09 savo bute laikė beveik 4 kg metamfetamino, kurį ketino perparduoti ir taip užsidirbti pinigų, tačiau asmuo, žadėjęs jį pirkti, neturėjo pinigų. 2003-04-09 N. Š. susitarė su metamfetamino pirkėju susitikti stoties turgaus aikštelėje. Pats automobilio neturėjo, todėl paprašė, kad jį pavežtų M. Č. . Tuo metu N. Š. sirgo, todėl R. D. tą dieną jį pavežė į vaistinę nusipirkti vaistų. Jiems sugrįžus iš vaistinės, N. Š. prie savo namo pamatė jau atvažiavusį ir automobilyje sėdintį M.Č.. N.Š. užbėgo į savo butą ir atsinešė paketus su metamfetaminu, kuriuos įsidėjo į automobilį, pats ten įsėdo, bet tuo metu juos sulaikė. Tai, kad jis atsinešė paketus su metamfetaminu, M. Č. nežinojo, jam apie tai nieko nesakė. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šių asmenų parodymus, duotus ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu bei tarp jų esančius prieštaravimus. Nuosprendyje nenurodė, kodėl atmetė ikiteisminio tyrimo metu M. Č. duotus parodymus ir nepagrįstai teigia, jog N. Š. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra analogiški duotiems teisminio bylos nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji davė skirtingus parodymus esminiais bylos klausimais. M. Č. parodė, kad 2003-04-09, nuo 12 val. iki 12 val. 30 min., jis nuvažiavo pas N. Š. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur buvo vienas N.Š.. Iš pradžių jie žiūrėjo televizorių, o po to, apie 13 val., N. Š. kažkur išėjo. Jam išeinant jie sutarė, kad apie 14 val. M. Č. nusileis iš buto į kiemą ir N. Š. nuveš pas jo draugę. Apie 14 val. M. Č. nusileido iš N. Š. buto, atsisėdo į savo automobilio vairuotojo vietą, o tuo pat metu iš greta esančio kiemo atėjo N. Š. bei atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę, po to jie iš karto buvo sulaikyti. Ar N. Š. turėjo kokius nors daiktus, M.Č. nepastebėjo. O sulaikytas N.Š. parodė, kad 2003-04-09 jis paprašė M.Č. jį automobiliu pavežti iki pažįstamų asmenų. Tą pačią dieną, apie 12 val., N. Š. paėmė iš savo buto apie 4 kg psichotropinės medžiagos, jo žodžiais-"amfetaminą", sudėtos į maišelius. Išėjęs iš laiptinės, jis nuėjo iki prie jo namo stovėjusio M. Č. automobilio (duomenys neskelbtini), atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės, o psichotropinę medžiagą padėjo ant galinės sėdynės. Jiems nespėjus pajudėti, buvo sulaikyti pareigūnų. Sulaikytas R.D. parodė, kad 2003-04-09, apie 13 val., jo pažįstamas N. Š. paprašė jį automobiliu pavežti iki vaistinės. Maždaug po 20 min. R. D. nuvyko iki N. Š. namų ir pamatė gatvėje laukiantį N. Š. . Pastarąjį R. D. nuvežė į vaistinę Šilainių mikrorajone, esančią maždaug už 1 km nuo N. Š. namų. R. D. laukė automobilyje. N. Š. sugrįžus po 2 min., R. D. jį nuvežė atgal prie namų, išleido ir pats nuvažiavo link savo namų, o maždaug už 500 m buvo sulaikytas. R.D. nematė, kad N. Š. su savimi būtų turėjęs kokių nors daiktų. Todėl prokurors teigia, kad esant tokiems prieštaravimams, teismas negalėjo besąlygiškai vadovautis teisme duotais N.Š. parodymais, nes jie yra nenuoseklūs, tarpusavyje prieštaraujantys ir tuo pačiu keliantys dideles abejones dėl jų teisingumo, juo labiau, kad jie prieštarauja kitiems surinktiems ir teisme išnagrinėtiems objektyviems įrodymams. Be to, byloje surinktais įrodymais, kurie nepaminėti nuosprendyje ir motyvuotai neatmesti, yra paneigta N. Š. įvykių versija, kurios pagrindu M. Č. buvo išteisintas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Iš telefoninių pokalbių įrašų matyti, kad R. D. nuvyko iki N. Š. namų, būtent M. Č. nurodymu. M. Č. laukė N. Š. jo namuose, kol pastarasis grįš kartu su R. D. perpakavęs du nekokybiškai supakuotus paketus su psichotropine medžiaga. N.Š., kuomet jis grįžo su R. D., nebuvo pakilęs į savo butą paimti paketų su metamfetaminu, kaip jis nurodė teisme. Tai patvirtina M. Č. ir N. Š. asmens kratų metu gauti duomenys, nes būtent pas M. Č. buvo surasti ir paimti N. Š. buto raktai, ką patvirtino ir pats M.Č., o pas N. Š. jokie raktai nerasti. Be to, N. Š. pokalbiuose telefonu nėra jokios užuominos apie kokią nors jo ligą, poreikį vykti į vaistinę. Tai, kad N. Š. važiavo perpakuoti du paketus su metamfetaminu, patvirtina ir M. Č. automobilio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu ant grindų prie priekinės keleivio sėdynės, kur sėdėjo N.Š., rasti du paketai su psichotropine medžiaga viename polietileniniame maišelyje, o likę aštuoni paketai polietileniniame maišelyje - ant galinės automobilio sėdynės uždengti antklode, kitame polietileniniame maišelyje. Šie duomenys taip pat paneigia N. Š. parodymus teisme apie tai, kad jis vienu kartu iš namų pasiėmė psichotropinę medžiagą ir ją padėjo ant galinės automobilio sėdynės. Teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio į ikiteisminio tyrimo metu duotus R. D. , N. Š. ir M. Č. parodymus ir tarp jų esančius prieštaravimus. R. D. ir N. Š. parodė, kad jie 2003-04-09 buvo išvykę į vaistinę tik labai trumpam laikui, o M. Č. parodė, kad N. Š. nebuvo namuose apie 1 val.
Teismas nepagrįstai įvertino telefoninių pokalbių tarp M. Č. ir N. Š. turinį kaip prielaidą, jog M. Č. ir N. Š. kalbėjo būtent apie 10 paketų su metamfetaminu, jų nevertino kartu su kitais, aukščiau aptartais įrodymais, o taip pat ir prieštaravimais pačiuose kaltinamųjų parodymuose. Prokuroras nurodo, kad minėti pokalbiai telefonu tarp M. Č. ir N. Š. buvo būtent apie paketų su psichotropine medžiaga įpakavimo kokybę. 2003-04-09 11 val. 17 min. M. Č. teiravosi N. Š. ar visi paketai su psichotropine medžiaga gerai supakuoti, į ką N. Š. atsakė, kad jis dar nežiūrėjo. O 2003-04-09 12 val. 07 min. N. Š. pokalbio telefonu su M. Č. metu nurodė, kad du paketai nekokybiškai supakuoti. Šie ir kiti byloje surinkti ir patikrinti teisme įrodymai, jų tarpusavio nepaneigiamas ryšys, logiškas paaiškinimas ir vientisumas patvirtina, kad teismas nepagrįstai išteisino M.Č.. Taip pat teismas nepagrįstai N. Š. veiksmus kvalifikavo kaip jo vieno asmens padarytą nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 232¹ str. 5 d.
Prokuroras teigia, kad nuosprendžio dalis dėl N. Š. paskirtos bausmės turi būti pakeista, nes ši bausmė, nors ir atitinka 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. sankcijoje nustatytas ribas, tačiau savo dydžiu yra aiškiai per švelni. Teismas pagrįstai N.Š. pripažino kaltu dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga metamfetaminu ir jo veiką kvalifikavo pagal 1961m. BK 232¹ str. 5 d. Taip pat, argumentuodamas bausmės dydžio nustatymą N.Š., teismas teisingai nurodė visas N.Š. charakterizuojančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau neatkreipė dėmesio į psichotropinės medžiagos metamfetamino kiekį, jo vertę nelegalioje prekyboje. Pripažindamas N.Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis dėl neteisėto disponavimu psichotropine medžiaga metamfetaminu kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, teismas neįvertino visų baudžiamosios bylos aplinkybių, kadangi šis jo prisipažinimas yra tik formalus, su šiuo prisipažinimu susiję parodymai neatitinka jokių kitų byloje surinktų įrodymų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr.23 "Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis" 16 p. konstatuota, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Prokuroras nurodo, kad 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. sankcijoje yra nustatyta bausmė už šį nusikaltimą laisvės atėmimas nuo 8 iki 16 metų. Nors pats teismas nurodė, kad N.Š. skiriamos laisvės atėmimo bausmės artimos ir didesnės nei bausmės vidurkis numatytas sankcijose, tačiau skirdamas laisvės atėmimo bausmę už disponavimą 3803,09 g baltos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje yra 2373,128 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, N.Š. skyrė laisvės atėmimą devyneriems metams, kas nėra nei bausmės vidurkis, nei jam artimas dydis.
Šalies argumentai
Nuteistasis R.D. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį, priimtą jo atžvilgiu, panaikinti ir jį išteisinti. Teigia, kad nuosprendis nepagrįstas, tendencingas, šališkas, neteisėtas ir turi būti panaikintas. Teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Jo kaltė neįrodyta. Nuosprendis pagrįstas prielaidomis. Apeliantas nurodo, kad įvykio dieną atsitiktinai sutiktą T. G. pavežė iki Chemijos prospekto. T. G. turėjo maišelį, kas jame buvo apeliantas nematė. Jis į paštą nėjo, laukė automobilyje, vėliau T. G. pavežė į Šilainius. Apie tai, kad T. G. išsiųstame siuntinyje buvo paslėpti netikri doleriai, jis nežinojo. Todėl apeliantas teigia, kad jis nuteistas tik už tai, kad pavežė T. G. . Jo kaltė grindžiama vienu telefoniniu skambučiu ir vienu sakiniu apie tai, kad, išsiuntus suntinį, N. Š. jis atsakė, jog važiuoja kartu su T. G. . Teismas nepagrįstai teigia, kad apeliantas buvo atsakingas už siuntinio išsiuntimą ir kad N. Š. , įgijęs netikrus dolerius, perdavė juos apeliantui bei nenustatytam asmeniui. Apeliantas nurodo, kad jei iš tikrųjų būtų gavęs siunčiamus daiktus, tai jis juos būtų ir išsiuntęs. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad į siuntų tarnybą eina ne apeliantas, o kitas asmuo. Byloje nenustatyta, kad siunčiami daiktai būtų perduoti apeliantui ir kad apeliantas įgijo, laikė ir realizavo netikrus JAV dolerius, nes jis net nebuvo prisilietęs prie šių pinigų. Bylos medžiagoje jis niekur nėra minimas, jo dalyvavimas įvykyje yra atsitiktinis, nes jis tik pavežė asmenį, kuris jam nieko nepasakojo apie siuntinio turinį. Nurodo, kad teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 “Dėl teismų praktikos taikant BPK normas reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.7 ir 3.1.8 punktų nuostatas.
Nuteistasis T.B. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį, priimtą jo atžvilgiu, panaikinti ir jį išteisinti. Teigia, kad nuosprendis nepagrįstas, tendencingas, šališkas, neteisėtas ir turi būti panaikintas. Teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Jo kaltė neįrodyta. Nuosprendis pagrįstas prielaidomis. Apeliantas nurodo, kad N. Š. jo paprašė išsiųsti siuntinį į JAV, jam padavė daiktus, lapelį su gavėjo ir siuntėjo duomenimis, paaiškino kur yra siuntų firma, davė pinigų apmokėti siuntinio išsiuntimą. Jis nuvažiavo į siuntų firmą, pridavė siunčiamus daiktus, padavė lapelį, kuriame buvo užrašyti siuntėjo ir gavėjo duomenys, apmokėjo siuntimo paslaugas. Siuntinio sąskaitą atidavė N. Š. , kuris jo neinformavo kas yra siuntinio viduje. Teismas nepagrįstai teigia, kad apelianto ir kitų nuteistųjų veiksmai buvo iš anksto suplanuoti. Teismas šią išvadą grindžia telefoniniu pokalbiu, kurio metu apeliantas M.Č. perdavė siuntinio važtaraščio numerį. Tačiau byloje nepatikrinta kas skambino apeliantui - N. Š. ar M. Č. . Teismo posėdžio metu M. Č. parodė, kad savo telefoną duodavo naudotis ir N. Š., todėl ir jis galėjo skambinti šiuo telefonu. Nurodo, kad byloje nepagrįstai neatliktas fonoskopinis tyrimas. Todėl teismas, žinodamas tik abonento numerį, negalėjo įvardinti, kuris konkrečiai asmuo kalbėjo telefonu. Nors apeliantas buvo įsitikinęs, kad telefonu kalbėjosi su N. Š., tačiau siuntinio numerio galėjo klausti ir M.Č.. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas žinojo apie siuntinio turinį. Teigia, kad teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 “Dėl teismų praktikos taikant BPK normas reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.7 ir 3.1.8 punktų nuostatas bei BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus. Teismas nepagrįstai nepaneigė prieštaravimų, esančių ir N. Š. parodymuose. Taip pat teismas nepagrįstai nenurodė motyvų, patvirtinančių jo kaltę padarius nusikaltimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas būtų vedęs kokias nors derybas, gavęs atlygį ar panašiai už padarytą nusikalstamą veiką. Nurodo, kad analogiškus veiksmus atliko ir liudytoja M. M. , tačiau teismas nepagrįstai pripažino kaltu tik apeliantą.
Nuteistasis M.Č. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį, priimtą jo atžvilgiu, panaikinti ir jį išteisinti. Mano, kad nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis. Byloje nėra nustatyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, o už kitų asmenų įvykdytus nusikaltimus jis negali būti nuteistas. Nurodo, kad teismas pažeidė BPK 301 str. reikalavimus. Nors jis ir pažįsta D.Ra., N.Š., E.D., K.N.-K., tačiau su jais jokių nusikaltimų nepadarė. D.Ra. jam buvo skolingas pinigų, todėl pašto perlaidomis grąžino skolą. Byloje yra tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai, kurie nepaneigti ir teismas jais privalėjo vadovautis. Apelianto kompiuteriu bei mobilaus ryšio telefonu naudojosi N.Š. bei kiti asmenys, todėl jis negali būti nuteistas už kitų asmenų veiksmus. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą", reikalavimų. Byloje nepagrįstai neatlikta fonoskopinė ekspertizė, kuri leistų daryti išvadą, kad telefoniniuose pokalbiuose yra užfiksuotas būtent apelianto balsas. Todėl liudytojų S.S. ir A.D. parodymai vertintini kritiškai, nes jie yra ne ekspertai, byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus ir yra suinteresuoti bylos baigtimi. Neteisėtai ir nepagrįstai klausantis telefoninių pokalbių buvo pažeistos apelianto teisės, numatytas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. 2 d. Todėl byloje įrašyti telefoniniai pokalbiai negali būti laikomi įrodymais. Liudytojų D.P. ir I.I. parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi jis su jomis retai bendraudavo telefonu, jos neturi specialių žinių, kurių pagrindu galėtų nustatyti, koks asmuo kalba telefonu. Nuosprendis nepagrįstai grindžiamas tik telefoniniais pokalbiais ir elektroninio pašto laiškais, tačiau tik šių įrodymų pripažinti apeliantą kaltu, įvykdžius nusikalstamas veikas, nepakanka. Jokių pašto siuntų jis niekam niekada nesiuntė. Be to, jo telefonu ir kompiuteriu naudojosi ir kiti asmenys. Tai patvirtino liudytoja Č., kurios parodymai nuosprendyje nepagrįstai neaptarti. Teismas nepagrįstai nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal 1961 m. BK 232¹ str. 3 d. Jos turėjo būti kvalifikuotos pagal 2000 m. BK 260 str. 1 d. Apeliantas teigia, kad jokių įrodymų, patvirtinančių jog būtent jis padarė nusikalstamas veikas, byloje nėra. Teismas nuosprendį grindė tik prielaidomis. Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu pažeisti įstatymai, leidžiantys tam tikromis aplinkybėmis slapta sekti pašto ir telefono ryšių priemones bei nebuvo įstatymų, leidžiančių slapta stebėti asmenį, jo neinformuojant. Tačiau byloje tokie veiksmai atlikti, todėl iš esmės pažeisti konvencijos 8 str. reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
Nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dar ir dėl to, jog apeliantui paskirta aiškiai per griežta bausmė. Teismas, skirdamas jam bausmę, pažeidė BK 54 str. reikalavimus. Jis anksčiau neteistas, teigiamai charakterizuojamas, nebaustas administracine tvarka, jauno amžiaus, vedęs, išlaiko mažametę dukrą, iki sulaikymo dirbo ir mokėsi. Šiuo metu jo mažametė dukra serga sunkia nepagydoma liga, jai reikalinga skubiai atlikti genetinius tyrimus, tam reikalinga imti iš jo, kaip tėvo, mėginius, tačiau iki šiol šie tyrimai neatlikti, liga progresuoja, pastarosios nėra kam prižiūrėti, nes jo žmona serga sunkia psichine liga, jai pačiai reikalinga priežiūra kito asmens. Žmonos motina yra neįgali, jai šiuo metu atlikta sunki operacija, todėl nevaikšto. Apelianto motina prižiūri neįgalų tėvą bei savo motiną, kuri yra I-os grupės invalidė, nevaikšto, jai reikalinga kito asmens priežiūra, todėl tik apeliantas prižiūri ir išlaiko žmoną bei mažametį vaiką, kurių daugiau nėra kam prižiūrėti. Visi šie jam artimi žmonės neturi pragyvenimo šaltinio, jis turi juos iššlaikyti. Be to, jam yra garantuotas darbas. Todėl teigia, kad jo atžvilgiu turi būti taikomos BK 62 str. nuostatos ir skirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.
Šalies argumentai
Nuteistasis E.D. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį, priimtą jo atžvilgiu, panaikinti ir jį išteisinti. Teigia, kad teisme išnagrinėti įrodymai neduoda pagrindo kategoriškai teigti, jog įrodyta, kad apeliantas dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Mano, kad teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 "Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 1.1 punkto nuostatų. Byloje nėra faktinių duomenų, leidžiančių padaryti išvadas, kurios nurodytos apkaltinamajame nuosprendyje. Teismo nuosprendyje esančios išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir tų, kurias teismas laikė nustatytomis. Teismas nepagrįstai teigia, kad 2000 m. BK 213 str. 1 d. numatytą nusikaltimą įvykdė organizuota grupė, o nusikaltimus, numatytus 1961 m. BK 232¹ str. 3 d., 312 str 2 d. ir 2000 m. BK 260 str. 1 d. - grupė iš anksto susitarusių asmenų. Tačiau teismas, nurodydamas apie kitos valstybės apyvartoje esančių pinigų įgijimo, laikymo bei realizavimo aplinkybes, nenurodė, kad tie pinigai buvo netikri, ir pažymėjo, jog tokius veiksmus padarė į organizuotą grupę susibūrę asmenys, nors veika inkriminuota tiems patiems asmenims, kurie pripažinti kaltais įvykdę 1961 m. BK 232¹ str. 3 d., 312 str. 2 d. ir 2000 m. BK 260 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Apeliantas teigia, kad nuosprendyje nenurodyti požymiai rodantys pasikeitusią bendrininkavimo formą. Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomo padaryti nusikaltimo momentus, paruošia bei suderina nusikaltimo padarymo planą, išanalizuoja nusikaltimo darymo ir slėpimo mechanizmą, pasiskirsto vaidmenimis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo vietos bei laiko ir pan. Tačiau iš nuosprendyje dėstomų aplinkybių negalima padaryti išvados, jog bendrininkavimas pasiekė aukštesnį lygį ir elementarus išankstinis susitarimas peraugo į organizuotą grupę. Todėl apeliantas teigia, kad teismo teiginys apie organizuotos grupės padarytą nusikaltimą prieštarauja nuosprendyje nustatytiems faktams.
Teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 "Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.4. punkto nuostatų, todėl nuosprendis yra nelogiškas. Apeliantas sutinka su teismo išvada, jog 2003-02-18 epizode yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos 2000 m. BK 260 str. 1 d. Tačiau mano, kad tokia pati išvada turi būti padaryta ir kituose dviejuose psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo turint tikslą jas platinti, epizoduose. Nurodo, kad 2003-02-27 siuntinyje buvo 33,3 g MDMA, o 2003-03-05 - 35,696 g. Pagal tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministrų 2000 m. liepos 11 d. įsakymu Nr.299/391 patvirtintos „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, aptiktų nelegalioje apyvartoje, nedidelio kiekio ir stambaus masto nustatymo rekomendacinės lentelės" 43 p. minėti kiekiai buvo mažesni nei tas, nuo kurio prasidėjo MDMA stambus mastas.
Nurodo, kad įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui ir iš veiką kvalifikuojančių požymių pašalinus grupę iš anksto susitarusių asmenų, dviejuose paskutiniuose epizoduose neliko pagrindo veikas kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. Teismas negalėjo iki naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo atliktus veiksmus vertinti pagal 2000 m. BK 260 str. 3 d. ar 2 d. Tačiau teismas nusprendė, jog tokiu atveju yra požymiai veikos, numatytos 1961 m. BK 232¹ str. 3 d. Tai motyvuojama tuo, kad kvalifikuoti veiksmus pagal 2000 m. BK 260 str. 1 d. negalima, nes būtų iškreipta valstybės vykdomos baudžiamosios politikos prasmė. Tačiau toks sprendimo argumentavimas prieštarauja teisės principams. Apeliantas skunde cituoja Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr.VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr.IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr.IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 str. nuostatas bei nurodo Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr.V-239 patvirtintas "Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas". Jose nurodytas MDMA labai didelis kiekis yra kai medžiagos kiekis yra didesnis kaip 100 g, o didelis kiekis - kai medžiagos yra daugiau kaip 20 g. Šiuo atveju pirmojoje partijoje buvę 33,3 g psichotropinės medžiagos, o antrojoje - 35,696 g dabartiniu metu prilygsta dideliam kiekiui, todėl veika galėtų būti kvalifikuojama pagal 2000 m. BK 260 str. 2 d., tačiau taip pasielgti neleidžia principas, pagal kurį kaltininko padėtį sunkinanti norma neturi grįžtamosios galios. Be to, veikų padarymo metu nebuvo kvalifikuojančios aplinkybės - didelio kiekio, kuris siejamas tik su šiuo metu galiojančiomis rekomendacijomis, kurių veikų padarymo metu nebuvo. Taip pat apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr.38 "Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu" 6 p. ir 14 p. 2 d. nuostatas ir teigia, kad išnykus grupei iš anksto susitarusių asmenų kaip kvalifikuojančiai aplinkybei bei nenustačius stambaus masto požymių, veika galėjo būti kvalifikuota pagal 1961 m. BK 232¹ str. 3 d. Tačiau šiuo atveju ši norma negalėjo būti taikoma, nes yra naujas įstatymas - 2000 m. BK 260 str. 1 d., kuris lengvesnis nei 1961 m. BK 232¹ str. 3 d. Todėl teismas, pripažinęs, kad negalima inkriminuoti 1961 m. BK 232¹ str. 5 d., turėjo veiksmus kvalifikuoti pagal 2000 m. BK 260 str. 1 d.
Teigia, kad byloje nepateikta neabejotinų įrodymų, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Nė vienas iš teisme apklaustų asmenų nepatvirtino kaltinimo teiginių. Tik liudytojas S.S., vykdęs telefoninių pokalbių pasiklausymą, pateikė teismui asmeninę nuomonę apie nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis, tačiau tokie įrodymai nepakankami. Nuosprendžio teiginiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 "Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 1.1 p. nuostatoms, nes telefoninių pokalbių suvestinių, garso įrašų bei elektroninio susirašinėjimo duomenų nepakanka priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimti balso pavyzdžiai lyginamajam tyrimui, todėl teismas negalėjo padaryti kategoriškų išvadų apie tai, jog įrašyti būtent nuteistųjų pokalbiai. Todėl teismas galėjo daryti tik prielaidą, kad užfiksuoti nuteistųjų balsai. Be to, teismas neturėjo tiek specialiųjų žinių, jog galėtų tvirtinti neabejojąs nuteistųjų nusikalstamu bendravimu, o tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 "Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" nuostatoms. Telefoniniai pokalbiai yra mažai informatyvūs ir neduoda pagrindo kategoriškai tvirtinti, kad apeliantas dalyvavo nusikalstamų veikų daryme. Teismas pažeidė BPK 20 str. nuostatas, nes proceso veiksmais nepatikrino ar įrašuose iš tikrųjų skamba apelianto balsas, ar būtent jis naudojosi elektroninėmis ryšio priemonėmis ir pan.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad bendrininkavimui reikia nustatyti, jog kiekvieno bendrininko veiksmai, nors ir labai skirtingi, yra reikšmingi bendroje nusikalstamoje veikloje, nes sudaro prielaidas ir sąlygas kitų bendrininkų veiksmams. Būtent šių veiksmų visuma nulemia tai, kad vykdytojai įgyja realių galimybių realizuoti objektyviąją bendro nusikaltimo dalį. Jeigu kuris nors bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendro nusikaltimo būtų neįmanoma įvykdyti arba jo įvykdymas kitiems bendrininkams iš esmės pasunkėtų. Be to, tarp kiekvieno bendrininko veiksmų ir bendrų pasekmių turi būti priežastinis ryšys. Taip pat turi būti įrodymai, kad asmenis, dalyvaujančius tame pačiame nusikaltime, jungia tas pats psichinis santykis su bendrai daroma veika bei jos pasekmėmis. Apeliantas nurodo, kad skambučiai į JAV buvusiam klasės draugui ir noras padėti jam susirasti geresnį užsiėmimą, neleidžia teigti, jog taip buvo telkiamas bendrininkas nusikalstamai veiklai, nes pokalbiuose minimi ir kiti pažįstami asmenys, domimasi, kaip jiems sekasi. 2003-01-31 pokalbyje pareiškiama, jog jei pavyks surasti bendrus interesus, dirbs, jeigu nepavyks, tuomet taip ir liks. JAV teisėsaugos institucijos nesiėmė jokių veiksmų prieš tą asmenį, kurį apeliantas neva pasitelkė nusikalstamai veikai daryti. Šis asmuo nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. O kitus pokalbius galima vertinti, kaip domėjimąsi draugų veikla, žinojimą, kuo jie užsiima, tačiau tai nėra pagrindas patraukimui baudžiamojon atsakomybėn. 1961 m. BK 294 str. išvardytos veikos, apie kurias nepranešus galėjo atsirasti baudžiamoji atsakomybė. Nė viena iš nuteistiesiems inkriminuotų veikų neįrašyta minėto baudžiamojo įstatymo dispozicijoje. Todėl nėra pagrindo traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis žinojo apie veiklą, tačiau nepranešė. Tai, kad tik vienas iš nuteistųjų nuteistas pagal 1961 m. BK 232¹ str. 5 d., leidžia teigti, jog teismas nebuvo tikras, kad visi pokalbiai siejasi tik su psichotropinių medžiagų įgijimu ar pan. Be to, šis epizodas įrodo, jog nusikalstami procesai gali sėkmingai vykti ir be apelianto dalyvavimo. Nurodo, kad anksčiau neteistas, iki suėmimo dirbo, mokėsi, yra (duomenys neskelbtini) narys, turi šeimą. Be to, nusikaltimo dalykas nėra didelis, nusikalstamos veikos padarytos jas kontroliuojant specialiosioms tarnyboms, todėl teismas, pripažinęs apeliantą kaltu, paskyrė bausmę, prieštaraujančią teisingumo principui, numatytam BK 54 str. 3 d.
Nuteistasis N.Š. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti ir nusikalstamas veikas iš 1961 m. BK 232¹ str. 3 d., dėl psichotropinės medžiagos MDMA neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo 2003-02-27 ir 2003-03-05 perkvalifikuoti į 2000 m. BK 260 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams už kiekvieną nusikaltimą. Taip pat prašo pakeisti nuosprendžio dalį, kuria buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 232¹ str. 5 d., dėl psichotropinės medžiagos metamfetamino neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo 2003-04-09 ir nuteisti jį minimalia laisvės atėmimo bausme, numatyta 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. Taip pat prašo paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams. Nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus iš dalies sudedant su 2003-07-11 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, subendrintą galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Mano, kad nuosprendis iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, jame padarytos išvados nepagrįstos teisingai įvertintais įrodymais, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei neteisingai paskirta bausmė. Teismas, skirdamas jam bausmes, nepagrįstai neįvertino, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau jas padarė ne su asmenimis kurie kartu su juo nuteisti. Nei E.D., nei M.Č., nei R.D., nei T.B. jokių nusikaltimų su juo neįvykdė. Tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2000 m. BK 213 str. 1 d. nusikaltimą įvykdė organizuota grupė, o kitus, išskyrus 1961 m. BK 232¹ str. 5 d., dėl psichotropinės medžiagos metamfetamino neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo 2003-04-09 - grupė iš anksto susitarusių asmenų. Išvados dėl organizuotos grupės ir grupės iš anksto susitarusių asmenų įvykdytų nusikaltimų nepagrįstai pagrįstos tik telefoninių pokalbių suvestinėmis, garso įrašais bei elektroninio susirašinėjimo duomenimis. Nurodo, kad apeliantas ir kiti nuteisti byloje asmenys balso pavyzdžių nedavė, todėl teismas neturėjo pagrindo byloje esančias telefoninių pokalbių suvestines, garso įrašus bei elektroninio susirašinėjimo duomenis laikyti patikimais įrodymais, nes negalėjo padaryti kategoriškos išvados, kad yra įrašyti būtent apelianto ir kitų nuteistųjų pokalbiai. Nuosprendyje padarytos išvados apie tai, kad balso tembras, kalbėsenos maniera, vartojami žodžiai, pašnekovų intelektas ir kiti bruožai leido atskirti pokalbių dalyvių balsus, yra tik prielaidos. Todėl apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 “Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.5 p. bei BPK 301 str., 305 str. 1 d. 2 p. nuostatomis. Teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo BPK 20 str. 2 d. ir 4 d. nuostatomis ir neteisėtai telefoninių pokalbių suvestines, garso įrašus bei elektroninio susirašinėjimo duomenis bei liudytojų S.S., A.D., D.P., I.I. parodymus pripažino įrodymais. Apeliantas nurodo, kad šie liudytojai neturi specialių žinių, reikalingų kalbančio asmens identifikacijai, todėl teismo išvados, pagrįstos jų parodymais, yra tik prielaidos. Nepaneigti apelianto ir M.Č. parodymai apie tai, kad apeliantas naudodavosi M.Č. mobiliuoju telefonu ir kompiuteriu. Šiuos parodymus patvirtino liudytoja Č. Taip pat nepaneigti apelianto parodymai, kad konspiracijos sumetimais pokalbiuose, laiškuose ir žinutėse jis prisistatinėjo ne savo vardu. Todėl teigia, kad teismas nuosprendį grindė prielaidomis bei nepatikimais įrodymais, keliančiais abejones, kurios turi būti aiškinamos nuteistojo naudai. Teismas nuosprendyje nenurodė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad yra įrodyta apelianto kaltė padarius nusikaltimą.
Apeliantas nurodo, kad teismas teisingai kvalifikavo jo veiką pagal 1961 m. BK 260 str. 1 d., dėl psichotropinės medžiagos MDMA neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo 2003-02-18, tačiau kvalifikuojant kitas jo padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su MDMA siuntimu, teismas nebuvo nuoseklus, nors iš esmės situacija buvo analogiška. Mano, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000-09-26 įstatymu Nr.VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002-03-14 įstatymu Nr.IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002-06-27 įstatymu Nr.IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 str. reikalavimais dėl veikų padarytų iki 2003-05-01 kvalifikavimo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 "Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu" 6 p. nuostatomis. Jam inkriminuota 1961 m. BK 232¹ str. 3 d. negali būti taikoma, nes 2000 m. BK 260 str. 1 d. sankcija yra švelnesnė nei 1961 m. BK 232¹ str. 3 d. sankcija. Todėl jo veikos turėjo būti kvalifikuojamos pagal 2000 m. BK 260 str. 1 d. Kadangi teismas neteisingai kvalifikavo apelianto veikas, susijusias su MDMA siuntimu, išskyrus pirmąjį epizodą, bei neatsižvelgė, kad jis prisipažino dėl visų nusikaltimų, kas turi būti pripažinta lengvinančia aplinkybe, jam paskirtos per griežtos bausmės už nusikaltimus dėl 2003-02-27 ir 2003-03-05 MDMA siuntimo ir 2003-04-09 metamfetamino įgijimo, laikymo, gabenimo, o kartu per griežta galutinė subendrinta bausmė, dėl to nuosprendis jo atžvilgiu turi būti pakeistas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinį skundą - atmesti. Prokuroras prašė Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistųjų - atmesti.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistųjų M.Č., E.D., N.Š. skundai tenkinami iš dalies, o nuteistųjų R.D. ir T.B. atmetami.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir pagrįstai juos pripažino kaltais dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, jų kontrabandos ir netikrų pinigų įgijimo laikymo, realizavimo. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai apygardos teismo išvadų dėl jų kaltės nepaneigia.
M.Č., E.D. savo dviprasmiškuose skunduose nuosprendį ginčija įrodytumo bei, jų nuomone, netinkamo materialinių ir procesinių teisės normų taikymo aspektu.
N.Š. nesutinka su teismo išvadomis dėl bendrininkavimo ir bausmės dydžio. Jis taip pat ginčija ir veikų juridinį įvertinimą.
R.D. ir T.B. ginčija nusikalstamos veikos įrodytumą, t.y. kaltę.
Priešingai nei teigiama M.Č., E.D., N.Š. apeliaciniuose skunduose, nuosprendyje, nepažeidžiant BPK 301 str. ir 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų, itin detaliai ir argumentuotai aptarta kokiais įrodymais grindžiama šių nuteistųjų kaltė, kokie įrodymai patvirtina bendrininkavimo faktą ir kodėl atmetami nuteistųjų parodymai apie šias įrodytomis pripažintas aplinkybes.
Psichotropinių medžiagų ir netikrų JAV dolerių siuntimo į JAV faktas yra patvirtintas nuosprendyje aptartais ir tinkamai įvertintais įrodymais. Šių įrodymų teisėtumo, o tuo pačiu įrodomosios vertės apeliantai neginčija. N.Š. neginčija ir psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo ir jų kontrabandos, o taip pat netikrų JAV dolerių įgijimo, laikymo, realizavimo faktų, tačiau nurodo, kad su šių nusikalstamų veikų padarymu E.D. ir M.Č., T.B. ir R.D. nėra susiję.
Iš tiesų, pagrindiniai įrodymai, patvirtinantys M.Č., E.D. ir N.Š. kaltę yra protokoluose apie techninių priemonių panaudojimą užfiksuoti duomenys (elektroniniai laiškai, telefoniniai pokalbiai, trumpieji SMS pranešimai). Tačiau priešingai nei teigia apeliantai, šiuos įrodymus patvirtina ir kiti savarankiški įrodymų šaltiniai – medžiaga, gauta iš JAV pagal teisinės pagalbos sutartį (b.l. 57-74, 78-81 t. 5, 93-139 t. 6), techninių priemonių panaudojimo protokolai apie slaptą siuntų apžiūrėjimą ir kontroliuojamą gabenimą (b.l. 82-96 t. 5, b.l. 3-15, 19-21 t. 7), poėmio protokolas (b.l. 17-31 t. 7), specialistų ir eksperto išvados (b.l. 75-76, 97 t. 5), b.l. 78-79, t. 6, b.l. 16-17 t.7, b.l. 123-126 t. 27 ), liudytojų S. S., A. D., I. I., D. P. parodymai ir kiti skundžiamame nuosprendyje aptarti ir tinkamai įvertinti įrodymai.
Nuteistųjų telefoninių pokalbių slapto susirašinėjimo ir pašto siuntų kontrolė buvo atliekama nepažeidžiant nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BPK 196 str. ir 192² str. ir Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 16 str. reikalavimų, t.y. gavus apygardos teismo pirmininko ar jo pavaduotojo leidimus, kurie buvo įforminti motyvuotomis nutartimis.
Operatyviniam pastatų ar objektų stebėjimui speciali sankcija nereikalinga. Operatyvinis darbuotojas tokio stebėjimo rezultatus turėjo įforminti techninių priemonių panaudojimo protokolais, kurių surašymą reglamentavo šių veiksmų atlikimo metu galiojęs BPK 198¹ str. Todėl skunduose esantys teiginiai apie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 8 str. pažeidimus yra nepagrįsti. Tai reiškia, kad protokoluose apie techninių priemonių panaudojimą ir prieduose prie šių protokolų užfiksuoti duomenys laikytini leistinais įrodymais. Būtent tokią išvadą, nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų, padarė pirmosios instancijos teismas.
Kolegija nekvestionuoja apeliantų teisės atsisakyti duoti lyginamuosius balso pavyzdžius, tačiau toks jokiais įtikinamais argumentais nepagrįstas atsisakymas ir vėlesni teiginiai apie BPK 20 str. 4 d. nuostatų pažeidimus visiškai nesiderina su E.D. ir M.Č. deklaruojamu nekaltumu bei N.Š. aiškinimais apie šių asmenų nedalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme.
Pirmosios instancijos teismas kruopščiai ir išsamiai aptarė telefoninių pokalbių, elektroninio susirašinėjimo ir trumpųjų SMS pranešimų liečiamumo klausimus ir padarė abejonių nekeliančią išvadą, kad didelis pokalbių, elektroninių laiškų ir trumpųjų SMS žinučių kiekis, jų turinys, pokalbių seka, tiksliai užfiksuojant jų laiką bei po to sekę nuteistųjų nusikalstami veiksmai, kurie užfiksuoti kitais ikiteisminio tyrimo procesiniais dokumentais, leidžia kategoriškai teigti, kad telefoninių pokalbių suvestinėse teisingai nurodyti pokalbių dalyviai, o byloje minimus elektroninius laiškus ir SMS žinutes siuntė nuteistieji E.D., M.Č. ir N.Š.. Be jokios abejonės liudytojai S. S. ir A. D., o taip pat teisėjai nėra specialių žinių fonoskopijos srityje turintys asmenys. Tačiau, remdamiesi gyvenimiška patirtimi ir individualiu sugebėjimu įsidėmėti ir atskirti kalbančio telefonu asmens balsą, jie šiuo klausimu gali turėti savo nuomonę ar vidinį įsitikinimą. Pažymėtina, kad ši nuomonė ir įsitikinimas nėra vieninteliai dalykai, kuriais remdamasis apygardos teismas padarė išvadas apie elektroninių laiškų, trumpųjų SMS žinučių autorius bei telefoninių pokalbių išklotinėse įvardintus asmenis. Byloje yra nustatyta mobiliųjų telefonų, kuriais apeliantai siuntė SMS žinutes ir kalbėjo tarpusavyje bei su JAV gyvenančiais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, priklausomybė. Taip pat yra nustatyta, kad kratų metu pas E. D., M. Č. ir M. M. kompiuterių duomenų laikmenose yra išlikę E. D., M. Č. ir N.Š. elektroninio pašto adresai. Kolegija neatmeta galimybės, kad šių apeliantų mobiliaisiais telefonais ar jų elektroninio pašto adresais atskirais byloje neužfiksuotais atvejais, esant E. D., M. Č. ar N. Š. leidimui, galėjo pasinaudoti kiti asmenys. Tačiau įrodinėti, kad nuteistiesiems ar jų artimiems asmenims priklausančiais telefonais ir kompiuteriais, jiems nežinant, eilę mėnesių intensyviai naudojosi kiti, o juo labiau su šia byla nesusiję asmenys, nėra prasmės ir reikalo. Pažymėtina tik tai, kad visoje eilėje telefoninių pokalbių ir elektroninių laiškų yra minimi apeliantų vardai ir aptariamos tokios aplinkybės, kurios, įvertinus visų pokalbių ir laiškų turinį, jų seką, galėjo būti žinomos tik paminėtiems nuteistiesiems.
Priešingai nei teigiama E. D. skunde, telefoninai pokalbiai yra labai informatyvūs. Natūralu, kad paminėtuose pokalbiuose nuteistieji, neatmesdami galimybės, kad šių pokalbių klausomasi, psichotropinę medžiagą, t.y. MDMA tabletes ir netikrus JAV dolerius vadina ,,lesalu“, ,,baltomis“, ,,raudonomis“, ,,šviesiai kakavinėmis“,,štukomis“, ,,JAV“. Tačiau domėjimasis, siuntinių paruošimo eiga, patarimai kaip geriau šokolade ar albumuose paslėpti psichotropines medžiagas ir netikrus JAV dolerius, iškilusių problemų ryšium su siuntinių sulaikymu, aptarimas ir nuostolių bei išlaidų dalijimasis, psichotropinių medžiagų kainų nustatymas ir uždarbio perskirstymas bei kitos aplinkybės aiškiai ir nedviprasmiškai rodo, kad nuosprendyje nurodyti telefoniniai pokalbiai, susirašinėjimas elektroniniu paštu ir trumposiomis SMS žinutėmis vyko ne tarp pašalinių asmenų, o įvairiomis kombinacijomis tarp E. D., M. Č., N. Š. bei asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas. Šios telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos analizė taip pat leidžia kategoriškai teigti, kad tai nebuvo draugiški pokalbiai bendro pobūdžio temomis su buvusiu klasės draugu ar nekaltas domėjimas ir kitų asmenų daroma nusikalstama veika arba pokalbiai apie negrąžintą skolą. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu E.D. ir M.Č. apskritai neigė pažintį su D.Ra. ir K.N.-K. (b.l. 19 t.31, b.l. 72-76 t. 20).
Priešingai nei teigiama E.D. apeliaciniame skunde, apygardos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškiai, suprantamai ir ne vieną kartą nurodyta, jog nuteistieji įgijo, laikė ir realizavo netikrus JAV dolerius.
Byloje be deklaratyvių M.Č. teiginių nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai A.D. ir S.S. yra suinteresuoti bylos baigtimi. Todėl netikėti šių liudytojų parodymais tik todėl, kad jie yra nenaudingi apeliantams kolegija neturi pagrindo.
Nuteistasis M.Č. sąmoningai iškraipo liudytojų D.P. ir I.I. parodymų esmę. Šios liudytojos niekada nenustatinėjo techninių priemonių pagalba užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose nurodytų asmenų tapatybės. Jos tik nurodė, kad žinojo du ar tris M.Č. mobilaus telefono numerius, apie kurių pasikeitimą paminėtas liudytojas elektroniniais laiškais informavo pats M.Č. (b.l. 52, 62 t. 13) ir jo elektroninio pašto adresą. Jos taip pat patvirtino, kad skambinant M.Č. joms žinomais telefono numeriais, visada atsiliepdavo M.Č.. Tokia yra šių liudytojų parodymų įrodomoji vertė. Būtent taip liudytojų D.P. ir I.I. parodymus vertino ir apygardos teismas. Paminėtų liudytojų ir M.Č. bendravimo intensyvumas, o taip pat D.Ra. ir M.Č. galimi civiliniai teisiniai įsipareigojimai nėra šioje byloje įrodinėtinos aplinkybės.
Iš tiesų, byloje yra ir tokių telefoninių pokalbių įrašų, kuriuose nuteistieji kalba ne tik apie psichotropines medžiagas ir netikrus JAV dolerius. Taip pat yra teisinga ir E.D. pastaba apie kolektyvinės atsakomybės negalimumą. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia E. D. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Naivu būtų manyti, kad nuteistieji eilę mėnesių tarpusavyje kalbėtų tik apie psichotropines medžiagas ar netikrus JAV dolerius arba visi šios rūšies nusikaltimai Kaune būtų daromi kartu su E.D..
Kokie byloje surinkti įrodymai (išskyrus jo paties parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme) prieštarauja vieni kitiems, M.Č. nenurodo. Todėl kolegija šio skundo argumento nevertina. Pažymėtina tik tai, kad visi įrodymai, kuriais apygardos teismas pagrindė nuteistųjų kaltę, yra išdėstyti skundžiamame nuosprendyje. Jie įvertinti nepažeidžiant BPK ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ reikalavimų, t.y. atskleidžiant įrodymų tarpusavio ryšį bei jų analizės pagrindu padarant logiškas išvadas dėl nuteistųjų kaltės ir kitų svarbių bylos aplinkybių bei pakankamai detaliai aptariant įrodymų gavimo teisėtumą. Laikyti prielaidomis teisėtais būdais gautus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, nėra pagrindo.
Nuteistasis R.D. neginčija, kad nuvežė asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, į paštą ir, grįžtant iš jo, kalbėjosi su N. Š. mobilaus ryšio telefonu, tačiau nurodo, kad apie siuntinio turinį nieko nežinojo.
Šis apelianto teiginys yra paneigtas.
Kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad siuntinį gali išsiųsti ir vienas asmuo. Taip pat natūralu, kad dviems asmenims nešti nedidelių gabaritų siuntinį į skubaus pašto tarnybą ir jį įteikti šios tarnybos darbuotojams nėra būtina. Tačiau taip supaprastintai suvokti bendrininkavimą negalima.
Nusikaltimo, numatyto BK 213 str. sudėčiai nėra būtina, kad visi bendrininkai įgydami, laikydami ar siųsdami netikrus pinigus, fiziškai laikytų juos savo rankose. Pakanka, kad tai darytų bent vienas iš jų, o kiti tai suvoktų ir tam pritartų. Kolegijos nuomone, R.D. žinojo apie siuntinio turinį. Tai seka iš telefoninių pokalbių įrašų, kuriuos išsamiai aptarė apygardos teismas. Pažymėtina, kad N.Š. su M.Č. telefonu aptardamas netikrų JAV dolerių išsiuntimo aplinkybes, mini, kad siuntinį perduos ,,žmonėms“ (b.l. 100-101 t. 3). Tai reiškia, kad netikrus JAV dolerius turėjo išsiųsti ne vienas žmogus. Byloje nustatyta (to neneigia ir R.D.), kad siuntą į paštą vežė du asmenys, t.y. R.D. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas. Kad R.D. buvo informuotas apie siuntos turinį įrodo ir pirmas N.Š. skambutis būtent jam, o ne siuntinį išsiuntusiam asmeniui. R.D. atsakymas ,,važiuojam jau su T. namo“ ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, patvirtinimus, kad siuntinys išsiųstas sėkmingai įrodo, jog R.D. vaidmuo šiuo atveju nėra atsitiktinis.
Byloje nėra nustatyta, kokių motyvų skatinamas R. D. dalyvavo šio nusikaltimo padaryme, tačiau motyvas ir tikslas nėra būtini nusikaltimo, numatyto BK 213 str. 1 d., požymiai. Tai pasakytina ir apie analogišką T.B. skundo argumentą.
Nuteistasis T.B. taip pat neneigia, kad N.Š. paprašytas išsiuntė siuntinį į JAV. Tačiau jis taip pat ginčija, kad žinojo siuntinio turinį. Apygardos teismas aptarė šiuos T.B. parodymus ir motyvuotai juos atmetė.
T.B. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad siuntinio gavėjo ir siuntėjo adresą bei anketinius duomenis N.Š. jam užrašė ant lapelio. Tai patvirtino ir N.Š.. Šio lapelio turinio jis (T.B. ) neskaitė. Tačiau tokius teiginius paneigia tas pats N. Š., nurodydamas, kad siuntėju visais atvejais jis nurodydavo kitą asmenį. Liudytojas R.B. nurodė, kad N.Š. nepažįsta. Abejoti šio visiškai nesuinteresuoto bylos baigtimi liudytojo parodymais kolegija neturi pagrindo. Iš to seka, kad M.Č., turėdamas pakankamą patirtį tokios neteisėtos veikos srityje, paprasčiausiai negalėjo lapelyje nurodyti tikrą siuntėjo pavardę, o juo labiau atsitiktinai nurodyti kitą tokią pačią pavardę turintį ir šalia T.B. gyvenantį jam (N.Š.) nepažįstamą asmenį. Pažymėtina, kad apie tokias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nenurodė nei T. B., nei N.Š. (b.l. 45-46, 49, 83-84 t. 21, b.l. 72-74, 77-79 t. 22). Maža to, T.B. nurodė, kad N. Š. ir M.Č. nepažinojo.
Šios aplinkybės leidžia teigti, kad siuntėjo netikrus duomenis (vardą ir gyvenamąją vietą) nurodė ne N. Š., o T. B. . Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad T.B. žinojo apie siuntinio turinį, nes priešingu atveju jam nebūtų buvę reikalo slėpti visus savo anketinius duomenis. Tokią išvadą patvirtina ir pakankamai konspiratyvaus pokalbio tarp M.Č. ir T.B. turinys (b.l. 21 t. 4), iš kurio matyti, kad pokalbio dalyviai puikiai supranta vienas kitą, o T.B. netgi žino, kada siuntinys pasieks adresatą, kas visiškai nesiderina su T.B. deklaruojamu atsitiktinio asmens vaidmeniu.
Iš baudžiamosios bylos matyti, kad S.S. N.Š. ir M.Č. pokalbių klausėsi keletą mėnesių. Jis girdėjo daugybę šių asmenų pokalbių, kurių trukmė skaičiuojama valandomis. Todėl teigti, kad protokole apie techninių priemonių panaudojimą nurodydamas pokalbių dalyvius jis suklydo, nėra pagrindo.
Iš paminėto ir kitų byloje esančių pokalbių bei juose užfiksuotų kreipinių matyti, kad T. B., N.Š. ir M.Č. gerai pažįsta vienas kitą. Tai leidžia atmesti T.B. teiginį, kad jis, kalbėdamas su M.Č., buvo įsitikinęs, jog kalba su N.Š..
Kolegija nemato prasmės loginių pamąstymų lygyje konkuruoti su T.B. dėl tikros siuntėjo pavardės nurodymo motyvų. Yra neginčijamai nustatyta, kad greitojo pašto važtaraštyje ,,UPS“ neteisingus siuntėjo duomenis (išskyrus pavardę) nurodė T.B. (b.l. 35-40, 44-47 t. 7). Ar B. pavardę jis nurodė dėl nepatyrimo ar pasikliaudamas šios pavardės populiarumu, neturi lemiamos reikšmės, sprendžiant T.B. kaltės ir atsakomybės klausimus.
Byloje iš tiesų nėra nustatyta, kada, kas (N.Š. ar M.Č.) informavo T.B. apie siuntinio turinį ir kokių motyvų skatinamas jis sutiko siųsti netikrus pinigus į JAV. Tačiau skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais yra neabejotinai nustatyta, kad apie siuntinio turinį T.B. buvo informuotas. To visiškai pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Priešingai nei teigia apeliantas, jo kaltė nėra grindžiama samprotavimais ir prielaidomis. Teismo išvados apie T.B. tyčios turinį patvirtina objektyviai atlikti nuteistojo veiksmai (savo anketinių duomenų slėpimas) ir telefoninio pokalbio turinys, bei domėjimasis siuntinio gavimo data.
Teismas, nepažeisdamas BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų, nuosprendyje pasisakė kokiais įrodymais grindžia nuosprendį ir kodėl atmeta T.B. ir N.Š. parodymus apie T.B. vaidmenį šio nusikaltimo padaryme.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 1 d., byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota teismui. Tai reiškia, kad M.M. ir asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, patraukimo ar nepatraukimo baudžiamojoj atsakomybėn klausimas nėra šio teisminio nagrinėjimo dalykas.
Kolegijos nuomone, apygardos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad visi trys disponavimo psichotropinėmis medžiagomis atvejai turi būti vertinami kaip pavieniai nusikaltimai.
Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje tęstiniu nusikaltimu laikoma veika, kuri susideda iš tapačių veiksmų, esant vieningai kaltei ir siekiant vieningo konkrečiai apibrėžto rezultato. Analogiškai tęstinio nusikaltimo, numatyto 1961 m.BK 232¹ str. ar 2000 m. BK 260 str. sąvoka apibrėžiama ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 37 ,,Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įsigijimo, taikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“.
Šio nutarimo 23 punkte nurodyta, kad nusikaltimas, nurodytas 1961 m. BK 323¹ straipsnyje vertinamas kaip vienas tęstinis nusikaltimas, jei tam tikri veiksmai – neteisėtas gaminimas, pardavimas ar kt. buvo padaryti ne vieną kartą, bet atlikti pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą, siekiant tam tikro apibrėžto rezultato, pavyzdžiui, kai pagal susitarimą su pardavėju asmuo vieną kartą nupirktas psichotropines ar narkotines medžiagas iš jo atsiima dalimis ne vienu metu; kai asmuo, sumanęs pasigaminti tam tikrą medžiagų kiekį, jas gamina kelis kartus; kai kartą įsigijęs medžiagų, turėdamas tikslą parduoti jas pardavinėja, ne vieną kartą parduodamas dalimis vienam ir tam pačiam asmeniui ar keliems asmenims, ir pan.
Kitaip tariant skirtumą tarp tęstinio nusikaltimo ir šių nusikaltimų pakartotinumo nulemia tyčios turinys, jos kryptingumas, apie kuriuos galima spręsti iš kaltininkų objektyviai atliktų veiksmų. N.Š. parodė, kad MDMA visais trim atvejais įgijo skirtingu laiku ir iš skirtingų šaltinių.
Šis nuteistojo aiškinimas nepaneigtas.
Pagal BPK 20 str. prasmę nuteistojo parodymai taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis, kuris pagal savo įrodomąją vertę nėra menkesnis už kitus įrodymus. Iš to seka, kad norint atmesti nuteistojo parodymus, nepakanka vien jais netikėti. Būtina, kad šiuos parodymus paneigtų kiti patikimi įrodymų šaltiniai. Tokių įrodymų byloje nėra. Teismų praktika rodo, kad dauguma MDMA tablečių išoriškai yra panašios, t.y. žymimos simboliu ,,@“ ir brūkšniu vienoje pusėje. Tai, kad dviejose paskutinėse siuntose buvusiose tabletėse psichotropinės medžiagos kiekis buvo nors ir nežymiai, bet vis dėlto skirtingas ir tai, kad, iš esmės skyrėsi tablečių spalvos apibūdinimas (rožinės, baltos su blyškiai raudonomis dėmėmis, baltos, kakvinės) prokuroro teiginių apie tablečių su psichotropine medžiaga tapatumą ir individualų spalvų suvokimą nesustiprina.
Pažymėtina ir tai, kad dvejose paskutinėse siuntose buvusių tablečių tyrimą atlikęs specialistas apygardos teisme negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad abiem atvejais psichotropinė medžiaga buvo pagaminta vienoje vietoje ir tuo pačiu metu (b.l.62 t. 27). Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad šios psichotropinės medžiagos siuntimas į JAV priklausė nuo galimybės jas realizuoti. Ši medžiaga JAV nebuvo pradėta platinti. Neatmetama galimybė, kad dėl netinkamos kokybės arba nedidelio pelno ar kitų su realizavimu susijusių aplinkybių, sekanti partija psichotropinės medžiagos iš viso nebūtų siunčiama.
Taigi, esant nepašalinamų abejonių dėl nuteistųjų tyčios kryptingumo, dirbtinai sunkinti nuteistųjų teisinę padėtį, nėra pagrindo. Toks nuteistųjų teisinės padėties sunkinimas (M.Č., E.D. ir N.Š. nusikalstamų veikų dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga pripažinimas tęstiniu nusikaltimu) padarytų prieštaringu ir nelogišku visą nuosprendį.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad identiškoje situacijoje prokuroras tos pačios psichotropinės medžiagos kontrabandos, padarytos 2003 m. vasario 18 d., 2003 m. vasario 27 d. ir 2003 m. kovo 5 d. ir netikrų JAV dolerių pakartotinio įgijimo, laikymo, realizavimo nelaiko tęstiniais nusikaltimais ir neprašo šiose dalyse keisti nuosprendžio.
Byloje nustatyta, kad JAV teisėsaugos institucijos neatliko 2003 m. vasario 22 d. Mineapolio mieste sulaikytų 1000 tablečių cheminės sudėties kiekybinės ir kokybinės analizės, t.y. nenustatė MDMA kiekio, buvusio paminėtose tabletėse. Tai padaryti šiuo metu jau nėra galimybės. Todėl apygardos teismas visiškai teisingai konstatavo, kad 2003 m. vasario 18 d. į JAV buvo siųsta 1000 tablečių, kurių sudėtyje buvo nenustatytas MDMA kiekis.
Prokuroro asmeninė nuomone, kad šiose tabletėse turėtų būti ne mažiau 136,3 g MDMA, yra prielaidos pobūdžio, o grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis draudžia šiame nuosprendyje jau paminėtas ir 2003 m. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“.
Nustačius, kad M.Č., E.D. ir N.Š. disponuodami psichotropinėmis medžiagomis padarė tris atskirus nusikaltimus ir nesant duomenų apie veikliosios medžiagos kiekį pirmojoje siuntoje (2003 m. vasario 18 d.), pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK 3 str. nuostatas ir pagrįstai paminėtą nuteistųjų veiką kvalifikavo pagal 2000 m. BK 260 str. 1 d. Su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais veikos juridinio įvertinimo motyvais (išskyrus bendrininkų rūšis) kolegija sutinka ir todėl šių motyvų nekartoja.
Tačiau nuteistieji yra teisūs, nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo BK 3 str. nuostatas ir nepagrįstai M.Č., E.D. ir N.Š. nusikalstamas veikas dėl disponavimo psichotropine medžiaga 2003 m. vasario 27 d. ir 2003 m. kovo 5 d. kvalifikavo pagal 1961 m. BK 232¹ str. 3 d.
Šiame ir skundžiamame nuosprendyje pasisakyta, kodėl paminėtų nuteistųjų nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu psichotropine medžiaga, vertintinos kaip trys atskiri nusikaltimai. Be to, byloje nustatyta, kad antru ir trečiu atveju nuteistieji disponavo ir kontrabandos būdu siuntė į JAV 496 ir 531 tabletes, kuriose buvo atitinkamai 33,3 g. ir 35,696 g psichotropinės medžiagos MDMA. Toks kiekis MDMA pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 2000 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 299/391 patvirtintą ,,Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, aptiktų nelegalioje apyvartoje, nedidelio kiekio ir stambaus masto nustatymo rekomendacinę lentelę“ (toliau rekomendacinė lentelė) nesudarė stambaus masto. Todėl šios veikos jų padarymo metu atitiko nusikaltimo, numatyto 1961 m.BK 232¹ str. 5 d., požymius tik pagal grupės iš anksto susitarusių asmenų kvalifikuojantį požymį.
Naujasis BK iš tiesų nebenumato (o ne dekriminalizuoja) kvalifikuojančio požymio – grupės iš anksto susitarusių asmenų. Tačiau įstatymas neleidžia taikyti dvigubo švelninimo principo, nes baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kuriame visos teisės normos tarpusavyje susietos, sudaro vieningą sistemą ir baigtinį baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas normų rinkinį. Tai reiškia, kad negalima laikyti, jog tuo pačiu metu kaltininkui yra palankesni abu kodeksai. Būtent taip šiais atvejais pasielgė apygardos teismas, t.y. vienu metu taikė 2000 m. BK, kuriame nebenumatytas grupės iš anksto susitarusių asmenų kvalifikuojantis požymis (jis šiuo atveju yra ne tik juridinė, bet ir faktinė bylos aplinkybė), o po to vėl ,,grįžo“ į 1961 m. BK, kvalifikuodamas nuteistųjų nusikalstamas veikas pagal senojo BK 232¹ str. 3 d.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis BK 3 str. nuostatomis, turėjo palyginti kuris įstatymas, t.y. ar 1961 m.BK 232¹ 5 d. ar 2000 m. BK 260 str. 1 d. arba 2000 m. 260 str. 2 d. yra palankesnis nuteistiesiems. 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. (1999 m. lapkričio 25 d. įst. red.) numatė laisvės atėmimą nuo 8 iki 16 metų. 2000 m. BK 260 str. 1 d. (2003 m. balandžio 10 d. įst. red.) numatė laisvės atėmimą nuo 5 iki 8 metų arba areštą. 2000 m. BK 260 str. 1 d. (2003 m. liepos 5 d. įst. red.) numato laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų. 2000 m. BK 260 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d. įst. red.) numato laisvės atėmimą nuo 8 iki 10 metų. Taigi, akivaizdu, kad 2000 m.BK 260 str. 1 d. (dviejose redakcijose) ir 2000 m. BK 260 str. 2 d., lyginant su 1961 m. BK 232¹ str. 5 d., švelnina bausmę nuteistiesiems. Tokie baudžiamieji įstatymai turi grįžtamąją galią (BK 3 str. 2 d.).
Svarstant paminėtų nuteistųjų nusikalstamų veikų (disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2003 m. vasario 27 d. ir 2003 m. kovo 5 d.) juridinio įvertinimo klausimus, t.y. kvalifikavimą pagal BK 260 str. 1 d. ar pagal 260 str. 2 d., būtina aptarti rekomendacinių lentelių galiojimą laiko atžvilgiu.
2000 m. liepos 11 d. rekomendacinėje lentelėje, kuri galiojo nusikalstamų veikų padarymo metu, nurodyta, kad ne daugiau kaip 0,1 g grynosios medžiagos kiekis laikomas nedideliu, o daugiau kaip 50 g – vertinamas kaip stambus mastas.
2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įstatymu Nr. N 239 ,,Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (toliau rekomendacijos) buvo patvirtintos iš esmės kitos rekomendacijos, kuriose numatyta, kad ne daugiau kaip 0,2 g MDMA grynosios medžiagos laikoma nedideliu kiekiu, daugiau kaip 20 g. – dideliu, o daugiau kaip 100 g – labai dideliu. Taigi, 2003 m. balandžio 23 d. rekomendacijose numatytos naujos sąvokos (didelis ir labai didelis kiekis), kurių nebuvo 2000 m. liepos 11 d. rekomendacinėje lentelėje. Todėl 2003 m. balandžio 23 d. rekomendacijos nuteistiesiems negali būti taikomos. Apygardos teismo teiginiai apie visišką psichotropinės medžiagos eliminavimą bei valstybės baudžiamąją politiką ir išvada, kad norminis aktas, nustatantis narkotinių ar psichotropinių medžiagų mastą ar kiekį turi būti taikomas kartu su tuo metu galiojančiu baudžiamuoju kodeksu, yra neparemta nei baudžiamosios teisės teorija, nei teismų praktika. Kolegijos nuomone, paminėti normatyviniai aktai yra rekomendacinio pobūdžio ir jokiu būdu negali būti laikomi baudžiamaisiais įstatymais, kuriems taikomos vientisumo ir susietumo taisyklės. Pažymėtina, tokia atskiro normatyvinio akto ir baudžiamojo kodekso sąsajų interpretacija, kurią nuosprendyje išdėstė apygardos teismas, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimui Nr. 43 ,,Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ ir 2005 m. birželio 23 d. nutarimui Nr. 52 ,,Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“. Šiuose nutarimuose nurodyta, kad atsakomybę už kontrabandą ar turto pagrobimą įstatymų leidėjas diferencijuoja pagal turto vertę, kuri nustatoma atsižvelgiant į MGL dydį, nustatytą nusikaltimo padarymo metu. Kolegijos nuomone, pagal analogiją turi būti sprendžiamas ir paminėtos rekomendacinės lentelės (2000 m. liepos 11 d.) taikymas. 2003 m. balandžio 23 d. rekomendacijos šiuo atveju nuteistiesiems negali būti taikomos, nes tai pasunkintų jų padėtį ir suvaržytų teises į gynybą. 2000 m. liepos 11 d. rekomendacijų taikymas, kvalifikuojant nuteistųjų veikas pagal 2000 m. BK 260 str. 1 d., neprieštarauja BK 3 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ 6 punkto nuostatoms, nes pakeitimai paminėtose rekomendacinėse lentelėse ir rekomendacijose šiuo atveju sąlygojo pakeitimus baudžiamajame įstatyme, o tai savo ruožtu pablogino nuteistųjų teisinę padėtį.
Todėl nuteistųjų M. Č., E.D. ir N.Š. nusikalstamos veikos dėl disponavimo psichotropine medžiaga 2003 m. vasario 27 d. ir 2003 m. kovo 5 d. perkvalifikuotinos į 2000 m. BK, numatantį atsakomybę už neteisėtą disponavimą psichotropine medžiaga, turint tikslą ją platinti.
Apygardos teismas teisingai apibūdino pagrindinius organizatoriaus požymius, tačiau be pagrindo M.Č. ir E.D. iš kaltinimų disponavimu psichotropine medžiaga ir jos kontrabanda pašalino nuorodas į 1961 m. BK 18 str. 4 d.
Teismo motyvai, kad draugiškuose santykiuose esantys ar giminystės ryšiais susieti ir bendro tikslo – noro užsidirbti pinigų vienijami asmenys negali vadovauti vieni kitiems ar organizuoti nusikaltimų padarymą, o kiti juos vykdyti, yra išgalvoti ir neatitinka pačio teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad E.D. tiesiogiai neatliko jokių su psichotropinės medžiagos disponavimu ir jos kontrabanda susijusių veiksmų, t.y. jis tik užtikrino šios medžiagos įgijimą, surasdavo įgijimo šaltinius, skyrė tam pinigus. Tokius pačius organizacinio pobūdžio veiksmus atliko ir M.Č.. Be to jis paimdavo šias medžiagas iš nenustatyto asmens, rūpinosi psichotropinės medžiagos siuntimo adresais, o N.Š. jas slėpė ir siuntė į JAV. Iš tiesų, įstatymas nereikalauja, kad visi bendrininkai atliktų visus baudžiamojo įstatymo dispozicijoje numatytus veiksmus. Nereta ir tokia situacija, kai vykdytojai dalimis įvykdo bendrai numatytą ir sutartą nusikalstamą veiką. Tačiau pats apygardos teismas pripažįsta, kad E. D., o iš dalies ir M. Č. neatliko jokių su disponavimu psichotropine medžiaga ir jos kontrabanda susijusių veiksmų. Jau paminėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo ,,Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 4.1. punkte nurodyta, kad asmens, tiesiogiai nedalyvavusio BK 199 straipsnio dispozicijoje numatytų veikų padaryme, tačiau organizavusio, kursčiusio arba (ir) padėjusio daryti šiuos nusikaltimus kitiems asmenims, veika papildomai kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio atitinkamą dalį ar dalis.
BK 24 str. 4 d. nustatyta, kad organizatorius yra asmuo, sukūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba jai vadovavęs.
Šis alternatyvių veikų sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad bent vieną įstatyme nurodytą veiką padaręs asmuo laikomas organizatoriumi.
Iš skundžiamame ir šiame nuosprendyje aptartų telefoninių pokalbių įrašų, trumpųjų SMS žinučių, elektroninių laiškų, liudytojo S.S. parodymų aiškiai matyti, kad būtent M.Č. ir E.D. sukūrė visų nusikalstamų veikų planus, aptarinėjo kokius veiksmus turi atlikti visi bendrininkai, organizuodavo ir koordinuodavo jų atlikimą, duodavo nurodymus vykdytojams, nevengdami keiksmažodžių ir grasinimų. Taigi, M.Č. ir E.D. vaidmuo suvienijant ir nukreipiant bendrininkų pastangas, sukuriant sistemą ir organizuotumą yra aiškus ir neginčijamas.
Kaltinamajame akte ir nuosprendyje nurodyta, kad M.Č., E.D., N.Š. ir asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas , psichotropinę medžiagą įgijo, laikė, gabeno ir kontrabandos būdu siuntė į JAV veikdami grupėje iš anksto susitarusių asmenų. Prokuroro apeliaciniame skunde neprašoma pripažinti, kad bendrininkų organizuotumas, darant šias nusikalstamas veikas, buvo aukštesnio (organizuotos grupės) lygio. Kolegija neturi teisės pasunkinti nuteistųjų padėties (BPK 320 str. 4 d.), todėl bendrininkų organizuotumo lygį ir vaidmenų pasiskirstymą nustato neišeidama iš kaltinimo ir prokuroro apeliacinio skundo ribų.
M.Č. ir E.D. nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu psichotropine medžiaga ir jos kontrabanda 2003 m. vasario 18 d., 2003 m. vasario 27 d. ir 2003 m. kovo 5 d. perkvalifikuotinos į 2000 m.BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įst. red.) ir 1961 m. BK 18 str. 4 d., 312 str. 2 d. (2002 m. gruodžio 10 d. įst. red.).
Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų sistematiškumą, ir kitas bylos aplinkybes, laikytina, kad M. Č., E. D., N.Š. negali būti skiriama arešto bausmė, kuri buvo numatyta 2000 m.BK 260 str. 1 d. (2003 m. balandžio 10 d. įst. red.). Šis įstatymas be arešto bausmės numatė ir laisvės atėmimą nuo 5 iki 8 metų. Paminėto įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimali riba yra didesnė už 2000 m. BK 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įst.) numatytos laisvės atėmimo bausmės minimalią ribą. Iš to seka, kad pastarasis įstatymas nuteistiesiems yra palankesnis. Todėl M. Č., E. D. ir N. Š. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal šį baudžiamąjį įstatymą (BK 3 str. 2 d.).
Kolegija, nesant prokuroro skundo, nevertina apygardos teismo sprendimo pašalinti iš M.Č., E.D. ir N.Š. pareikštų kaltinimų dėl disponavimo psichotropine medžiaga ir jos kontrabandos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimų padarymą veikiant grupėje iš anksto susitarusių asmenų. Bet kokiu atveju tai yra faktinė bylos aplinkybė (tai pripažįsta ir pirmosios instancijos teismas), į kurią neatsižvelgti skiriant nuteistiesiems bausmes, būtų neteisinga.
Skundžiamame nuosprendyje iš esmės tinkamai įvertintos M. Č., E. D. ir N. Š. asmenybės, jų šeimyninės padėtys ir nusikalstamų veikų (disponavimo psichotropine medžiaga) pavojingumas.
Atsižvelgiant į bendrininkų dalyvavimą darant nusikalstamas veikas formą ir rūšis bei BK 61 str. nuostatas, nuteistiesiems už disponavimą psichotropine medžiaga skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės lygios sankcijos vidurkiui arba artimos jam.
Taikyti nuteistiesiems BK 54 str. 3 d. ir 62 str.nuostatas nėra pagrindo.
Prokuroras bausmių, paskirtų už psichotropinės medžiagos kontrabandą, neginčija.
Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad M. Č., E.D., N. Š. ir asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, netikrus JAV dolerius įgijo, laikė ir realizavo veikdami organizuotoje grupėje.
Iš teismo nuosprendyje aptartų įrodymų seka, kad E.D. ir M. Č. subūrė iš Lietuvoje ir JAV veikusių asmenų gerai organizuotą grupę ir joje atliko vadovaujantį vaidmenį. Jie sukūrė nusikalstamos veikos planą, paskirstė vaidmenis, duodavo nurodymus ir koordinavo vykdytojų veiksmus, remdamiesi ne tik draugiškumu, bet ir grasinimais. Tarp bendrininkų buvo nusistovėję tvirti ryšiai, kurių giminystės santykiai nedekriminalizuoja. Šioje organizuotoje grupėje E.D. ir M.Č. organizacinis vaidmuo yra akivaizdus. Pažymėtina, kad organizuota grupė ar nusikalstamas susivienijimas be organizatoriaus, kuris kartu yra ir bendros nusikalstamos veikos vadovas, praktiškai neįmanomi. Taigi, prokuroras yra teisus, teigdamas, kad M.Č. ir E.D. buvo jų suburtos organizuotos grupės vadovais, tačiau tai neturi jokios įtakos nuteistųjų nusikalstamų veikų juridiniam įvertinimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos“ taikant Baudžiamojo proceso normas reglamentuojančias nuosprendžio surašymą 4.1.1.punkte išaiškinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rozoliucinėje dalyje prieš specialiosios dalies straipsnį, nurodomas bendrosios dalies straipsnis, pažymintis nusikalstamos veikos stadiją (BK 21, 22 str.), organizatoriui, kurstytojui, padėjėjui – atitinkamai BK 24 str. dalis, gali būti nurodomi ir kiti baudžiamosios dalies straipsniai. Tai reiškia, kad teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neprivalo nurodyti bendrosios dalies normos, pažyminčios bendrininkavimo formas , t.y. BK 25 str. atitinkamos dalies.
Jau paminėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo ,,Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 4.3. punkte nurodyta, kad kontrabandą padarius organizuotai grupei, visų dalyvių veikos kvalifikuojamos be nuorodos į BK 24 straipsnį. Tokios pačios nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 ,,Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 20 punkte.
Analogiškai turi būti kvalifikuojama ir organizuotos grupės padaryta nusikalstama veika, susijusi su netikrų pinigų įgijimu, laikymu ir realizavimu. Todėl tenkinti prokuroro skundą dėl M.Č. ir E.D. nusikalstamų veikų perkvalifikavimo iš BK 213 str. 1 d. į BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 213 str. 1 d. bei M.Č. nuskalstamų veikų perkvalifikavimo iš BK 213 str. 1 d. į BK 25 str. 3 d., 213 str. 1 d. nėra juridinio pagrindo.
Tačiau prokuroras yra teisus, tvirtindamas, jog apygardos teismas, skirdamas N.Š. 9 metų laisvės atėmimo bausmę už psichotropinės medžiagos – metamfetamino neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą 2003 m. balandžio 9 d., pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pradmenis ir BK 61 str. nuostatas, t.y. paskyrė N.Š. aiškiai per švelnią bausmę. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad N.Š. apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę yra nepagrįstas.
Apygardos teismas, motyvuodamas bausmės skyrimą už šio nusikaltimo padarymą, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, sunkinančios ir lengvinančios aplinkybė tarpusavio santykį ir padarė pagrįstą išvadą, kad N.Š. už visų nusikalstamų veikų (iš jų ir už veiką, numatytą 1961 m. BK 232¹ str. 5 d.) skirtinos artimos ar didesnės už sankcijos vidurkį bausmės. 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. (2002 m. gruodžio 10 d. įst. red.) sankcijoje buvo numatytas laisvės atėmimas nuo 8 iki 16 metų. Taigi, sankcijos vidurkis yra 12 metų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nėra nei didesnė, nei artima sankcijos vidurkiui. Įvertinus teismo nurodytas aplinkybes bei psichotropinės medžiagos kiekį, kuris daug kartų viršija 2000 m. liepos 11 d. rekomendacinėje lentelėje numatytą stambų metamfetamino mastą, N.Š. už šios nusikalstamos veikos padarymą skirtina bausmė, artima sankcijos vidurkiui. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Prokuroras skundžia ir nuosprendžio dalį, kurioje M.Č. išteisintas pagal 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. dėl neteisėto psichotropinės medžiagos metamfetamino, įgijimo, laikymo, gabenimo, turint tikslą jį platinti.
Kolegijos nuomone, ši apygardos teismo nuosprendžio dalis yra teisėta ir pagrįsta.
Apeliaciniame skunde M.Č. kaltė iš esmės grindžiama telefoninių pokalbių įrašais ir prieštaravimais M. Č. ir N. Š. parodymuose.
Prokuroras yra teisus teigdamas, kad paminėtų nuteistųjų ir R.D. parodymuose yra prieštaravimų. Šie prieštaravimai teisingai nurodyti prokuroro apeliaciniame skunde. Tačiau grįsti šiais prieštaravimais apkaltinamąjį nuosprendį, tuo pačiu perkeliant įrodinėjimo naštą įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, negalima. Šie proceso dalyviai, realizuodami teisę į gynybą, yra nevaržomi atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, turi teisę laisvai rinktis gynybos taktiką, keisti parodymus arba atsisakyti juos duoti. Iš tiesų, N.Š. ir M.Č. skirtingai aiškino nuėjimo į N.Š. butą, išėjimo iš jo, M. Č. atvykimo prie namo, sėdėjimo automobilyje, išvykimo į vaistinę ir kitas aplinkybes, kurios M. Č. kaltės nei patvirtina, nei paneigia. Tačiau galima vienareikšmiškai teigti, kad šie asmenys nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nedavė parodymų, kad su šio nusikaltimo padarymu susijęs M.Č.. Visi prokuroro skunde išdėstyti teiginiai (buto raktų suradimas pas M.Č., dviejų paketų su psichotropine medžiaga suradimas po priekine keleivio pusės sėdyne, nepastebėjimas psichotropinės medžiagos atnešimo į automobilį momento) gali būti paaiškinami įvairiai ir nebūtinai naudingai kaltinimui).
Iš telefoninių pokalbių, kurie nurodyti nuosprendyje ir prokuroro apeliaciniame skunde galima tik daryti prielaidą, kad nuteistieji kalba apie psichotropinę medžiagą. Priešingai nei anksčiau aptartuose disponavimo psichotropine medžiaga – MDMA atvejais, šie telefoniniai pokalbiai nėra informatyvūs ir svarbiausia - sprendžiant M.Č. kaltės klausimą, jų negalima susieti logiška grandine su kitais įrodymų šaltiniais.
Tokiu būdu, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ištirti įrodymai neginčijamai M.Č. kaltės nepatvirtina. Šios išvados prokuroro apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.
Iš baudžiamosios bylos matyti, kad N.Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė esmines bylos aplinkybes (išankstinį susitarimą ir bendrininkavimą), susijusiaas su psichotropines medžiagos MDMA disponavimu, jos kontrabanda ir netikrų JAV dolerių įgijimu, laikymu, realizavimu. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis. Todėl apygardos teismo sprendimas nepripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe N.Š. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl paminėtų nusikalstamų veikų padarymo, abejonių nekelia.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. nuosprendį M.Č., E.D., N.Š. atžvilgiu pakeisti.
M. Č. nusikalstamą veiką iš 2000 m. BK 260 str. 1 d. (dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – MDMA 2003 m. vasario 18 d.) perkvalifikuoti į 2000 m. BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) ir paskirti jam trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
M. Č. nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 232¹ str. 3 d. (dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – MDMA 2003 m. vasario 27 d.) perkvalifikuoti į 2000 m.BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d. (2004 m.liepos 5 d. įstatymo redakcija) ir paskirti jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.
M. Č. nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 232¹ str. 3 d. (dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – MDMA 2003 m. kovo 5 d.) perkvalifikuoti į 2000 m. BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) ir paskirti jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.
M. Č. nusikalstamas veikas (kontrabandą, padarytą 2003 m. vasario 18 d., 2003 m. vasario 27 d. ir 2003 m. kovo 5 d.) iš 1961 m. BK 312 str. 2 d. (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuoti į 1961 m.BK 18 str. 4 d., 312 str. 2 d. (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo redakcija) ir palikti nepakeistas skundžiamu nuosprendžiu už šias atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes.
Vadovaujantis BK 63 str., 1, 4 d.d., šias bausmes ir bausmes paskirtas skundžiamu nuosprendžiu pagal 2000 m. BK 213 str. 1 d. (dėlnetikrų 2500 ir 6000 JAV dolerių įgijimo, laikymo, realizavimo) subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą septyneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
E. D. nusikalstamą veiką iš 2000 m. BK 260 str. 1 d. (dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – MDMA 2003 m. vasario 18 d.) perkvalifikuoti į 2000 m. BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) ir paskirti jam trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
E. D. nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 232¹ str. 3 d. (dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – MDMA 2003 m. vasario 27 d.) perkvalifikuoti į 2000 m. BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) ir paskirti jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.
E. D. nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 232¹ str. 3 d. (dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – MDMA 2003 m. kovo 5 d.) perkvalifikuoti į 2000 m. BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) ir paskirti jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.
E. D. nusikalstamas veikas (kontrabandą, padarytą 2003 m. vasario 18 d., 2003 m. vasario 27 d. ir 2003 m.kovo 5 d.) iš 1961 m. BK 312 str. 2 d. (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuoti į 1961 m.BK 18 str. 4 d., 312 str. 2 d. (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo redakcija) ir palikti nepakeistas skundžiamu nuosprendžiu už šias atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d.d., šias bausmes ir bausmes paskirtas skundžiamu nuosprendžiu pagal 2000 m.BK 213 str. 1 d. (dėl netikrų 2500 ir 6000 JAV dolerių įgijimo, laikymo, realizavimo) subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
N. Š. nusikalstamą veiką iš 1961 m.BK 232¹ str. 3 d. (dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – MDMA 2003 m. vasario 27 d.) perkvalifikuoti į 2000 m.BK 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) ir paskirti jam ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
N. Š. nusikalstamą veiką iš 1961 m.BK 232¹ str. 3 d. (dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – MDMA 2003 m. kovo 5 d.) perkvalifikuoti į 2000 m. BK 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) ir paskirti jam ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
N. Š. pagal 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. (dėl psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo 2003 m. balandžio 9 d.) paskirti vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šias bausmes ir bausmes, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas pagal 2000 m. BK 260 str. 1 d. (dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – MDMA, 2003 m. vasario 18 d.), pagal 1961 m. BK 312 str. 2 d. (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo redakcija) (dėl 2003 m. vasario 18 d., 2003 m. vasario 27 d., 2003 m.kovo 5 d. psichotropinės medžiagos – MDMA, kontrabandos), pagal 2000 m. BK 213 str. 1 d. (dėl netikrų 2500 ir 6000 JAV dolerių įgijimo, laikymo, realizavimo) bei bausmę, paskirtą 2003 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vienuolikai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Nuteistųjų R. D. ir T. B. apeliacinius skundus atmesti.