Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo I. C. ir V. C. skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-03-09 nutarties ir pateiktą medžiagą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje gautas pareiškėjų I. ir V. C. prašymas, kuriame pareiškėjai teigė, jog AB LESTO atstovai, naudodami psichinę prievartą prievartauja iš jų turtą, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalyje, požymius

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Antrojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras Darius Burbulys (toliau – prokuroras), susipažinęs su pareiškėjų skundu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2012 m. vasario 13 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodamas tuo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pareiškėjai, nesutikdami su minėtu prokuroro 2012 m. vasario 13 d. nutarimu, jį apskundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, prašydami panaikinti 2012 m. vasario 13 d. prokuroro nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Pareiškėjai skunde nurodė, kad jie nesutinka su 2012 m. vasario 13 d. nutarime prokuroro padaryta išvada, kad tarp pareiškėjų ir AB LESTO kilęs ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Jų nuomone, ta aplinkybė, kad AB LESTO pateikė ieškinį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui dėl susidariusio įsiskolinimo padengimo negali būti vertinamas, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, nepadarymas.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2012-03-09 nutartimi motyvuotai atmetė pareiškėjų skundą, pažymėdama, jog pareiškėjų galimybė savo pažeistas teises apginti teisme civilinėmis teisinėmis priemonėmis nėra nei atimta, nei sumenkinta, o tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai yra sprendžiami civilinio proceso tvarka, tuo tarpu prokuroras skundžiamame nutarime pagrįstai nurodė, kad baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė (ultima ratio), taikytina tik jeigu susiklostę teisniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikoje yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai.

2012-03-22 Vilniaus apygardos teisme gautas I. C. ir V. C. skundas, kurio jie prašo: panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012-03-09 nutartį, kuria buvo netenkintas I. C. ir V. C. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros antrojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro 2012-02-13 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo; įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą organizuoti tinkamą ir nešališką bylos tyrimą ir atlikti visus galimus proceso sprendimus.

Savo skunde pareiškėjai nurodė tuos pačius argumentus, kuriuos jie buvo nurodę skunde, adresuotame Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui.

Teismo posėdyje I. C. ir V. C. atstovas advokatas Vidmantas Martyšius prašė skundą tenkinti.

Pareiškėjų I. C. ir V. C. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės bei valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas yra nepriklausomas, ir klauso tik įstatymo. Ši konstitucinė nuostata perkelta į LR BPK 164 str. 1 d.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog BPK 168 str. 1 dalyje nustatyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija, tai yra baudžiamoji teisė kaip paskutinė priemonė (ultima ratio), taikytina tik tuomet, jeigu teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikloje yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Iš pateiktų duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Antrojo (NVT) skyriaus prokuroras 2012 m. vasario 13 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminis tyrimą BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šio nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas ir patvirtintas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-03-09 nutartimi. Netikėti prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjos išvadų teisėtumu ir pagrįstumu šiuo konkrečiu atveju aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

Pareiškėjas, gi, savo skunde, vadovaudamasis tik savo subjektyvia nuomone dėl apylinkės teismo 2012-03-09 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių naujų duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti prokurorų ar ikiteisminio tyrimo teisėjos sprendimus.

Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-03-09 nutartis, kuria buvo netenkintas pareiškėjų I. C. ir V. C. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros antrojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro 2012-02-13 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį nėra įstatyminio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjų I. C. ir V. C. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-03-09 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.