Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio (toliau – nuosprendis), kuriuo R. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

R. N. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. N. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo švirkštą su skysčiu, kurio sudėtyje yra 0,000008 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ir šią medžiagą neteisėtai laikė prie savęs iki 2021 m. lapkričio 4 d. 20.15 val., kai, atliekant įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūrą, ši medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) R. N., nenurodydamas argumentų, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir visiškai jį išteisinti.

3. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nurodė, kad nuteistasis įvykdytos veikos apkritai nelaiko nusikalstama, jo nuomone, jis serga ir jam dėl to reikalingas gydymas. Prašė neskirti arešto bausmės. Prokuroras prašė skundą atmesti ir nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistojo R. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Pateiktame skunde R. N. prašo jį išteisinti, nenurodydamas motyvų. Apelianto gynėjas nurodo, kad apeliantas nesutinka su jo įvykdytos veikos pavojingumu visuomenei, nurodo, kad ji nėra nusikalstama. Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu gynėjas prašė sušvelninti ir nuteistajam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi veiką, už kurią apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, pavojingumo visuomenei bei priešingumo baudžiamajai teisei aspektu, taip pat įrodymus, pagrindžiančius nuteistojo kaltę, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o taip pat spręsti, kad paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, nenustatė, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, BK 64¹ straipsnio tvarka, skiriamos bausmės nesumažindamas vienu trečdaliu, dėk ko nuteistajam buvo neteisingai paskirta galutinė bausmė.

6. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad R. N. kaltė dėl neteisėto nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti yra įrodyta. Nuteistojo kaltę patvirtina visuma teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų ir nuosprendyje išdėstytų bei aptartų įrodymų: liudytojų parodymai, įvykio vietos, daiktų apžiūrų protokolai, specialistų išvados ir kiti išnagrinėti rašytiniai įrodymai. Nuteistojo kaltę patvirtina ir jo paties parodymai.

7. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo bent bendrais bruožais turi suvokti, kad medžiagos, kuriomis jis disponuoja, yra narkotinės ar psichotropinės ir jų kiekį.

8. Nors nuteistasis su nuosprendžiu nesutinka, prašo jį visiškai išteisinti, faktines bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis pripažino ir tas aplinkybes patvirtino. Nuteistasis R. N. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pas jį rasta narkotinė medžiaga yra jo, kad jis vartoja narkotikus, nes yra nuo jų priklausomas. Narkotinė medžiaga – karfentanilis buvo rasta pas nuteistąjį rankose, švirkšte, paruošta vartojimui. Taigi, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistasis įvykdė nusikalstamą veiką ir veikė tiesioginės tyčios kaltės forma.

9. Pažymėtina, kad narkotinė medžiaga karfentanilis yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ patvirtintą II narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos leidžiamos vartoti medicinos tikslams“. Pagal „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.V-239, II sąrašo 155¹ punktą karfentanilio nedideliu kiekiu laikytinas ne didesnis kiekis nei 0,00006 g medžiagos. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad disponavimas tokiomis medžiagomis, leidžiamomis vartoti sveikatos priežiūros tikslams, yra neteisėtas tuo atveju, kai tokia veika vykdoma nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, t. y. jei šios medžiagos įsigyjamos ne vaistinėse, ne pagal galiojantį, suklastotą receptą ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107/2006, 2K-271-976/2020). R. N. narkotinė medžiaga nebuvo paskirta medicinos įstaigoje gydymo tikslais, nepateikė galiojančio recepto, o priešingai, pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis vartoja narkotikus, nes yra nuo jų priklausomas, o tai patvirtina, kad nuteistasis neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, už ką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnį. Priklausomybė nuo narkotinių medžiagų pati savaime nėra aplinkybė šalinanti baudžiamąją atsakomybę už disponavimą šiomis medžiagomis, išskyrus atvejus, kai narkotinės (psichotropinės) medžiagos naudojamos jos gydymui, griežtai norminiais aktais reglamentuota tvarka, ko šiuo atveju nebuvo nustatyta.

10. Nors teismas R. N. pagrįstai pripažino kaltu dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau kai kurios skundžiamame nuosprendyje padarytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas R. N. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteisė už neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Kolegijos nuomone, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą R. N. nuteistas nepagrįstai, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Tokią išvadą kolegija daro vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 įtvirtinama teisminė praktika. Nurodytoje nutartyje nurodoma, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vadinasi, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis alternatyviomis veikomis, kiekviena iš kurių atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi, BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal šį straipsnį, todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienai iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Kiekviena iš nurodytų veikų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojama („išvedama“) iš kitų neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Nors šioje kasacinėje teismo nutartyje išaiškinta apie BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyvių veikų įrodinėjimą, tokios pačios alternatyvios veikos išdėstytos ir BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalių dispozicijose, numatančiose atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šiame baudžiamajame įstatyme numatytas narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas įgijimas, laikymas, gabenimas ir kitos alternatyvios veikos taip pat turi būti įrodinėjamos savarankiškai ir nė vienai iš šių veikų negali būti keliami skirtingi reikalavimai.

11. Šioje byloje neginčijamai įrodyta, kad R. N. narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė, tuo tarpu jokios konkrečios tų pačių medžiagų įgijimo aplinkybės nebuvo nustatytos. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad R. N. narkotines medžiagas neteisėtai įgijo nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens. Nors skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad R. N. kaltė yra įrodyta ir dėl narkotinių medžiagų įgijimo, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šią išvadą nuosprendyje nenurodė. Iš to, kas išdėstyta, matosi, kad alternatyvios R. N. veikos – narkotinių medžiagų įgijimo – teismas neįrodinėjo savarankiškai, šių medžiagų neteisėto įgijimo aplinkybės nebuvo nustatytos, o buvo tik preziumuojamos („išvestos“) iš kitos neginčijamai įrodytos vėlesnės veikos, t. y. tų pačių medžiagų neteisėto laikymo. Kadangi neteisėtas narkotinių medžiagų įgijimas nebuvo įrodytas, nuosprendžio dalis dėl R. N. nuteisimo už šią veiką naikinama.

12. Paskirdamas bausmę nuteistajam R. N., teismas BK 54 straipsnio 2 dalies ir kitų Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų reikalavimų nepažeidė. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad nuteistasis pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skiriant bausmę teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, įvertino padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad nuteistasis praeityje teistas 10 kartų, teismas pagrįstai parinko jam griežčiausią sankcijoje numatytą arešto bausmės rūšį, skirdamas jos dydį mažesnį už arešto bausmės, skiriamos už nusižengimus, vidurkį.

13. Nors bausmės rūšis ir jos dydis už R. N. įvykdytą nusikalstamą veiką buvo individualizuot tinkamai, nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo BK 64¹ straipsnio nuostatomis, įpareigojančiomis teismą baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad vadovaujantis BPK 273 straipsnio nuostatomis, esant visoms įstatyme nustatytoms sąlygoms, teisiamojo posėdžio metu apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, tačiau teismas nuteistajam skiriamos bausmės, nesumažino vienu trečdaliu, tokiu būdu nepagrįstai nepritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų. Nurodytų argumentų pagrindu šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. N. paskirtą 20 parų arešto bausmę sumažinant vienu trečdaliu.

Dėl proceso išlaidų

14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam R. N., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Zenonas Žymančius, teikė antrinę teisinę pagalbą R. N. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 50 Eur.

15. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta ir 2022 m. sausio 23 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas. Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią materialinę padėtį. Šiuo atveju nuteistasis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo finansinė padėtis yra itin bloga, prašoma priteisti išlaidų suma nėra didelė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šios sumos priteisimas nepablogins nuteistojo turtinės padėties. Nurodytų argumentų pagrindu iš R. N. priteistinos 50 Eur dydžio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, 106 straipsnio 2 dalimi, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo R. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies įrodyta pripažintą nusikalstamos veikos aplinkybę, kad R. N. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,000008 g narkotinės medžiagos – karfentanilio.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, R. N. paskirtą 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. N. galutinę bausmę – areštą 13 (trylikai) parų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Priteisti iš R. N. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 50 Eur (penkiasdešimt eurų), kurias sudaro advokato užmokestis.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.