- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-28
- Bylos Nr.
- 1-174-496/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20190-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Nukentėjusysis
- A. E., M. R.
- Kaltinamasis
- G. N.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Daiva Valčiukienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, teistas :
1) 2010-10-27 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, teistumas išnykęs;
2) 2020-11-16 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., 64 ¹ str. - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
3) 2022-04-01 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio – 3 000 eurų bauda. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL – 2000 eurų bauda, nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu G. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, bausmės neatlikęs, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs ,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. N. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2024 m. gegužės 26 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), parke, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė A. E. į kairę akį, dėl smūgio A. E. pargriuvo ant žemės ir gulinčiam A. E. tyčia, du kartus kojos keliu spyrė į kairės pusės šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. E. poodinę kraujosruvą kairės akies vokų - kairio skruosto srityje, kairiojo VIII šonkaulio lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Taip pat kaltinamasis G. N. 2024 m. gegužės 26 d., apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), parke, tyčia, apglėbęs alkūne M. R. už kaklo jį spaudė ir vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiam M. R. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. R. poodinę kraujosruvą viršutinės lūpos odos kairėje, t. y. padarė nukentėjusiajam M. R. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis G. N. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, jog įvykis galėjo būti sekmadienį, bet jis dienos neprisimena. Tą dieną jis prie parduotuvės susitiko M. R., su juo pradėjo „pijokauti“. Jie gėrė alų, degtinę gal pusdienį. Jie susitiko apie pietus, bet galėjo būti ir apie 10 val., kaip jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu. M. R. jam pasiūlė pasiristi ir jie nugriuvo. Jis M. R. netrenkė, bet galėjo apglėbti ir spausti kaklą. Jis įvykio aplinkybių neprisimena, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. M. R. iki šio įvykio nebuvo sužalotas. Jis nematė, ar po to, kai jie ritosi, M. R. buvo sužalotas. Kaltinamasis nurodė, kad jis gal ir galėjo sužaloti M. R.. Po to prie jų prisijungė A. E.. Jie toliau trise girtavo. Tada E. jam pradėjo priekaištauti, kad muša R., E. jį koliojo, todėl jis neatsilaikė ir trenkė E. į veidą. Nuo to smūgio E. nugriuvo, tada jis dar E. „švelniai paspardė“ 2-3 kartus su koja, apauta „kroksais“, t.y. minkštais batais. Kaltinamasis nurodė žinantis, kad jis su kojos keliu E. nespardė. Kaltinamasis sutinka, kad dėl jo smūgio į veidą, galėjo A. E. atsirasti sužalojimai veide, bet dėl jo veiksmų negalėjo lūžti šonkaulis. Gal šonkaulis lūžo A. E. griūnant. Iki tos dienos jis su nukentėjusiais nesipyko. Tą dieną nebuvo jokio konflikto tarp jo ir O. S.. Jis sudavė smūgius asmenims dėl savo girtumo. Jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Kaltinamasis nurodė, kad su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais sutinka iš dalies, bet su kokia dalimi sutinka jis negali nurodyti. Su ligonių kasų ieškiniu dėl 75,24 Eur priteisimo jis sutinka.
Kaltinamasis G. N., apklaustas 2024-06-10 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra įtarimas. Jis pažįsta A. E. ir M. R., jie yra jo pažįstami, to paties kaimo gyventojai, sutardavo gerai, susitikę kartu vartodavo alkoholį, eidavo žvejoti. 2024-05-26 buvo sekmadienis, tą dieną vyko prezidento rinkimai. Visos dienos gerai nepamena, nes tą dieną buvo neblaivus, vartojo alkoholį, kaip ir kiekvieną savaitgalį. Įvykio dieną, apie 10.00 val. jis susitiko prie M. parduotuvės su M. R., nusipirko kartu alkoholio. Jam M. R. buvo skoloje 150 eurų. Dalį skolos – 50 Eur – tą dieną jam M. R. padavė. Nusipirkę alkoholį jie vaikštinėjo po (duomenys neskelbtini), buvo ir prie parduotuvės, parke gėrė alų, sidrą. Baigus vartoti alkoholį nusprendė dar alkoholio nusipirkti. Jis nusipirko dar alkoholio, bet jau nepamena kokio, lyg kažkokią trauktinę ar degtinę. Tuo metu jis jau tikrai jautėsi apsvaigęs, M. R. taip pat matėsi buvo neblaivus. Pamena dar tą dieną buvo su M. R. nuėję iki O. S., kad pajungtų skalbimo mašiną, jų paprašė A. E., kuris yra O. sugyventinis. Už skalbimo mašinos pajungimą jam nupirko 1 litro alaus butelį. Gavęs alaus, jis nuėjo prie M. parduotuvės ir pavėsinėje pats vienas gėrė alų, o M. R. pasiliko pas A. E. ir O. S. užbaigti pajungti skalbimo mašiną ir ten vartojo alkoholį, nes jie visi pas A. ir O. vartojo alkoholį, išskyrus O.. Pajungus skalbimo mašiną, M. R. atėjo į pavėsinę prie parduotuvės, kurioje jis buvo. M. R. atėjus jis vos pastovėjo ant kojų, buvo stipriai neblaivus, prisėdo prie jo ir toliau vartojo alkoholį, gėrė alų. Bevartojant alkoholį jam M. R. pasakė "einam pasiristi", jis sutiko. Būnant pavėsinės viduje, jie abu atsistojo, M. R. jam netyčia kumščiu sudavė į dešinės pusės petį, nepiktybiškai, juoko forma, jis M. R. taip pat sudavė į petį kumščiu ar delnu, nepamena ir M. R. krito ant betono. M. R. krito tarp medinių suolų, visa tai matė pardavėja. Jis M. R. pakėlė ir jie toliau gėrė alų. Bevartojant alkoholį abu nusprendė nueiti į parką, toliau "pasiristi" ir nuėjo į netoli parduotuvės esantį parką. Būnant parke, kur yra minkšti baldai, jis ir M. R. pradėjo juoko forma ristis, juokėsi, spaudė M. R. už kaklo, tempė už kojų, M. R. buvo stipriai neblaivus, buvo nukritęs ant žemės ir dejavo. Jis klausė M. R., kas jam yra, sutrenkė per žandus, kad sąmoningas būtų, bet tik bandydavo atsistoti ir vėl krisdavo. Nors ir viskas vyko, kaip jis manė, juoko forma, bet mano, galėjo sužaloti M. R. ir sukelti jam fizinį skausmą. Sunku jam viską atsiminti, nes buvo stipriai neblaivus. Kai jie su M. R. "ritosi", atėjo į parką A. E., nes pagalvojo, kad jie piktuoju mušasi ir pradėjo juos skirti, stojo į tarpą tarp jų. Jis A. E. pečiu pastūmė, bet šis nenugriuvo. A. E. jį įžeidinėti žodžiais, nenori sakyti kaip jį vadino, bet jį įskaudino labai stipriai, sunervino ir jis, priėjęs prie A. E., galėjo spirti A. E. į šoną. A. E. pargriuvo ant žolės ir gulinčiam galėjo suduoti į akį, skruostą, tikrai sunkiai pamena, kadangi stipriai buvo neblaivus, kaip ir M. R. ir A. E.. Žino, kokio būdo jis yra būdamas neblaivus, todėl tikrai galėjo suduoti smūgius nurodytus įtarime. Kažką pamena, kad buvo atėjusi ir O., nes A. E. jai pasiskundė, kaip suprato. O. atėjus, jis ją įžeidinėjo, vadino visaip, vien todėl, kad iškvietė pareigūnus. Tai jų reikalai, kuriuos kitą dieną išsisprendę, jai būtų išsiblaivę. A. ne kartą nuo jo yra "gavęs", nei kas rašė pareiškimus, patys išsispręsdavo, o dabar padarė problemą. Jis M. R. atsiprašė, jie susitaikė. Jam M. R. atleido, o su A. E. po įvykio nebendravo. Labai gailisi dėl savo veiksmų, tik būdamas neblaivus taip galėjo pasielgti . Pirma smūgius sudavė M. R., o tik vėliau A. E.. Pats dirba statybose ir nuo pirmadienio iki penktadienio būna išvykęs į (duomenys neskelbtini), į komandiruotes, bet kai reiks dalyvauti procesiniuose veiksmuose, pranešus iš anksto, jis visuomet atvyks. Savaitgaliais visada būna deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, kokiu adresu gyvena (duomenys neskelbtini) nežino, vis keičiamos gyvenamos vietos. Pažymi, kad jo parodymai gali būti netikslūs ar nenuoseklūs, nes ne viską pamena dėl išgerto alkoholio kiekio (1 t., b. l. 199-200).?? ?
Įtariamasis G. N. ikiteisminio tyrimo metu 2024-10-18 parodė, kad iš dalies pripažįsta kaltę. Jis yra anksčiau davęs parodymus, juos prisimena. Gali būti, kad ne viską tiksliai nurodė, nes jis ne viską pamena. Įvykio metu buvo stipriai neblaivus, M. R. ir A. E. taip pat buvo neblaivūs. Jis nepamena ką paeiliui veikė tą dieną. Žino, kad jie visi kartu gėrė. Jis jau ne pirmą dieną vartojo alkoholį. Jis su pirminiu įtarimu prisipažino, bet dabar ne su viskuo sutinka. Net nepamena, su kuriuo pirma sukonfliktavo, ar su A., ar su M., bet kažkoks konfliktas buvo, net nežino dėl kokios priežasties. Dėl M. nurodytų sužalojimų jis pripažįsta. Prisimena, kad buvo apglėbęs M. per kaklą, rankomis jam davė per veidą. Nežino, ar M. R. buvo praradęs sąmonę. Pamena, kad iš kažkur atsirado A. E.. Sunkia jį pamena, bet pamena, kad A. E. jį visaip įžeidinėjo, jis susinervino ir vieną kartą delnu sudavė į veidą, bet dėl spyrių nepamena. Jis tikrai šonkaulio sulaužyti negalėjo, nes buvo su guminėmis "tapkėmis", todėl nors ir būtų spyręs, stipraus smūgio nebūtų buvę. Visi buvo neblaivūs ir jei ne A. E. sugyventinė O., jokios bėdos nebūtų buvę. Po įvykio dar tą pačią dieną, jau po smūgio sudavimo M., jie toliau abu prie baro, prie M. parduotuvės vartojo alkoholį ir galvojo, kad viskas gražiuoju baigsis. M. R. jis atsiprašė, galvojo, kad jie susitaikė, o A. E. neatsiprašė, jie net nebendrauja. Dėl civilinių ieškinių ir jų sumų yra informuotas, nieko nežada mokėti. Kaip ir minėjo, dėl M. R. sužalojimo sutinka ir pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Dėl A. E. sudavimo į veidą pripažįsta, bet dėl spyrių ir VIII šonkaulio lūžio tikrai nepripažįsta, nes tai neįmanomas dalykas, dėl sudavimo į veidą gailisi, bet pats A. E. jį įžeidinėjo. Visas įvykio aplinkybes, kur buvo ir ką veikė, sunkiai pamena, gal ir ne visi parodymai tikslūs. Akistatose, jei jos būtų planuojamos, nesutiktų dalyvauti, kaime jie vienas kito vengia, tai apie kokias akistatas kalbėti, jis laikosi savo pozicijos ir prašo toliau ikiteisminio tyrimo metu vadovautis jo paskutiniais duotais parodymais (2 t., b.l. 8-9).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. N. kaltė įrodyta.
Nukentėjusysis A. E. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną jo draugei O. S. atvežė skalbimo mašiną. Jo draugai M. R. ir G. N. padėjo įnešti prekę į patalpą. M. R. dar padėjo pajungti skalbimo mašiną, jiedu su M. R. išgėrė alaus. Jie susitarė po pietų išsikepti dešrelių. Jis nuėjo atsinešti dešrelių, o M. laužė šakas kepimui. Kepant dešreles buvo atėjo ir G. N.. Jis pradėjo apkalbėti, kolioti O. S.. Nukentėjusysis nurodė, kad tada jis nuėjo pas O. S. ir šiai pasakė, kad G. N. ją kolioja, apkalba. O. atėjo į parką prie dešrelių kepimo ir klausė G. kodėl. G. N. buvo piktas ir norėjo suduoti moteriai, o gal jam. G. N. jam (E.) trenkė su kojos keliu į šoną vieną arba du kartus ir dar gulinčiam ar stačiam trenkė ranka į veidą. Nuo šių smūgių jis „atsijungė“. Jam atsigavus, matė, kad M. R. laikė G. N., kad šis daugiau nemuštų. O. S. matė smūgių sudavimą jam, ji padėjo jam atsikelti, parvedė namo, padėjo nusiprausti ir iškvietė policiją. Atvykusi policija siūlė važiuoti į ligoninę, bet jis atsisakė. Nukentėjusysis nurodė nematęs kaip G. N. sudavė smūgius M.. Jis paaiškino, kad pirmiausia G. N. sudavė jam, o po to M.. Savo pasakojimuose G. N. neteisingai nurodo smūgių eiliškumą. Dėl smūgių keliu į šoną jam labai skaudėjo šoną. Kitą dieną jis kreipėsi į šeimos gydytoją, padarė nuotrauką ir nustatė, kad lūžęs šonkaulis. Dėl sulaužyto šonkaulio jis reiškia 3000 Eur civilinį ieškinį. Dar jam buvo užtinusi akis. Iki G. N. smūgių jis ir M. R. buvo sveiki, nesužaloti. Po šio įvykio G. N., būdamas girtas, pastoviai grasina jam ir O. S.. Girtas jis yra agresyvus.
Nukentėjusysis A. E. ikiteisminio tyrimo metu 2024-05-28 parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena vienas. Daug metų jis pažįsta G. N., kuris taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). 2024-05-26, tiksliai valandos nežino, tačiau galėjo būti po pietų, jis ir M. R. nuėjo į (duomenys neskelbtini) kaime esantį parką išsikepti dešrelių. Jiems bebūnat pas juos atėjo G. N., matėsi, kad jis yra girtas. Jis su savimi atsinešė kepimo groteles ir šašlykų. Jie visi trys pradėjo kepti dešreles ir šašlykus. Bekepant G. N. pradėjo šmeižti O. S., ją pradėjo vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tada jis nuėjo pas O. S. į namus ir jai viską papasakojo, po to ją kartu atsivedė. O. S. atėjus, G. N. ir O. tarpusavyje pradėjo žodžiu konfliktuoti. G. N. rankomis į šoną pastūmė O. S., tada jis, norėdamas apginti O. S., įsikišo tarp jų į tarpą. Tada G. N. vieną kartą iš kelio jam spyrė į kairės pusės šoną, ties šonkauliais. Spyrė smarkiai, nes dar šiai dienai jaučia šone skausmą. Skausmą 10 skalėje vertintų 8 balais. Po to G. N. jį parvertė ant žemės ir kumščiu jam sudavė nenustatytą skaičių kartų į kairę akį. Dėl to taip pat pajautė skausmą, kurį 10 skalėje skausmą vertintų 10 balais. Pajuto, kad jam iš nosies ir burnos bėga kraujas. G. N. jokių smūgių nesudavė, nes neturėjo pats sveikatos. M. R. pamatęs, kad jį muša, G. N. atplėšė nuo jo, jam padėjo ir O. S.. G. N. bandė dar kartą pulti ant jo, tačiau M. R. ir O. S. jam nebeleido. Tada O. S. jį nusivedė iki savo namų ir jį apiprausė. Einant link jos namų, O. S. telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, jie visi nuvyko į tą vietą, kur buvo sumuštas. Pareigūnai įvykio vietą nufotografavo ir, kiek pamena, toje vietoje nei M. R., nei G. N. nebebuvo, tačiau tuo tikras nėra, nes pats buvo girtas. Į įvykio vietą buvo atvykę ir GMP medikai, kurie jį apžiūrėjo. Kiek prisimena, jam medikai siūlė vykti pas med. ekspertus. Tą vakarą dėl G. N. veiksmų jis pareiškimo nerašė, nes buvo girtas. G. N. taip elgiasi ne pirmą kartą, anksčiau ne kartą yra kentėjęs nuo jo, tačiau į policiją nesikreipdavo. G. N., kai būna girtas, būna agresyvus ir kabinėjasi prie visų kaimo gyventojų. Iš kart po to įvykio pajuto, kad jam yra sumušta kairė akis, akis buvo ištinusi ir tuoj pat atsirado mėlynė. Šiuo metu dar jaučia skausmą kairiame šone ir dar yra akies sumušimas. Reikalui esant sutinka nuvykti pas med. ekspertus apžiūrai ( 1 t., b. l.123-124).???
Papildomai nukentėjusysis A. E. ikiteisminio tyrimo metu 2024-07-25 parodė, kad savo duotus ankstesnius parodymus jis prisimena ir juos tvirtina, prašo jais vadovautis. Žino, kad buvo smurtauta ir prieš M. R. įvykio dieną, bet jis jau nematė nieko ir negali nieko paaiškinti. Pats įvykio metu nukentėjo nuo G. N. veiksmų, buvo sužalotas, vyko pas teismo medicinos ekspertus apžiūrai. Jau po ekspertų apžiūros jis vyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, pas šeimos gydytoją, buvo atliktas radiologinis ištyrimas, nustatyta 7 šonkaulio lūžimas, po ištyrimo matė, kad parašyta jog lūžis jau nešviežias, kad tai seniau įvykę, bet jis vėliau ir kreipėsi į medikus. Po įvykio jis kalbėjo su G. N., kitą dieną sutiko jį prie parduotuvės ir G. N. matė kaip jį sužalojo, negalėjo akies atmerkti, labai skaudėjo, mėlynė buvo ir labai skaudėjo kairės pusės šoną. Jis sakė G. N. "kaip tarsimės?" Į tai G. nusikeikė ir pasakė, kad reikėjo jį užmušti. G. N. jo neatsiprašė, jis G. N. ir neatleistų, nori, kad jam atlygintų patirtą neturtinę žalą 3000 eurų. Įvykio metu buvo jis, M. R. ir G. N., bet kai smurtavo prieš M. R. jis nematė, vėliau buvo atėjusi jo sugyventinė O. S., nes jis ją pakvietė. Prie ikiteisminio tyrimo nori prijungti VĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės diagnostinio tyrimo aprašymą (I t. b.l.128-129). ???
Nukentėjusysis M. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vieną sekmadienį, beveik prieš metus, tikslios datos neprisimena, jis ir G. N. A. E. prašymu padėjo įnešti skalbimo mašiną į O. S. namus. Nešant šią mašiną G. N. susipyko su O. S. ir išėjo. Jis liko ilgiau, pajungė skalbimo mašiną, kad veiktų. Tuo metu su A. E. susitarė pasikepti dešreles parke. Prie jų prisijungė ir G. N.. Jie gėrė alkoholinius gėrimus. Iš pradžių bendravo ramiai. Vėliau G. N. pradėjo keikti O. S.. Tada A. E. kvietimu prie jų atėjo O. S.. G. N. su ja susikivirčijo. Netrukus G. N. trenkė A. E. kojos keliu į šoną, po to dar trenkė ranka į veidą. Tada jis (M. R.) atitraukė ir laikė G. N., kad daugiau nebemuštų A. E.. Tuo metu O. S. padėjo A. E. atsikelti ir nusivedė jį į namus. Nukentėjusysis parodė, kad jis su G. N. baliavojo toliau, tik pasitraukė toliau į parką, į kitą vietą. Vėliau G. N. be jokios priežasties puolė ant jo, pastūmė, dėl to jis nugriuvo. Tada G. N. prispaudė jį prie žemės, apglėbęs alkūne spaudė kaklą ir mažiausiai vieną kartą trenkė jam į veidą. G. N. galėjo suduoti ir daugiau smūgių, bet jis daugiau neprisimena. Kitą dieną jam dar skaudėjo krūtinę, bet negali pasakyti nuo ko. Po G. N. smūgių jo veidas buvo kruvinas. Mama jį parsivedė į namus. Jis reiškia 1000 Eur civilinį ieškinį, nes G. N. negražiai pasielgė, jam skaudėjo, po to mėnesį laiko jis negalėjo dirbti, turėjo nedarbingumą. Nukentėjusysis nurodė aiškiai matęs, kaip G. N. A. E. pirmiausia sudavė stiprų smūgį keliu į šoną, po to dar sudavė į veidą. Gali apibūdinti, kad blaivus G. N. yra ramus ir geras žmogus, bet girtas jis yra agresyvus.
Nukentėjusysis M. R. ikiteisminio tyrimo metu 2024-05-28 parodė, kad 2024-05-26, apie 16 val., jis kartu su A. E. nuėjo į parką, esantį (duomenys neskelbtini) išsikepti dešrelių ir ten papramogauti. Bekepant pas juos atėjo G. N., matėsi, kad jis buvo girtas. Kartu su savimi atsinešė kepimo groteles bei su savimi turėjo plastikinį maišelį. Matė, kad maišelyje buvo maistas ir alus. G. N. atsisėdo prie jų ant suoliuko. Jie visi trys sėdėjo, bendravo, rūkė. Jis turėjo nusipirkęs vieną skardinę "(duomenys neskelbtini)" alaus, 4,5 laipsnių stiprumo, todėl pradėjo gerti savo alų. Matė, kaip G. N. gėrė savo atsineštą alų iš plastikinio butelio. Jiems būnant G. N. pradėjo šmeižti O., ją koneveikė necenzūriniais žodžiais. Ginti O. pradėjo A. E.. Tada A. E. kažkur išėjo ir netrukus sugrįžo atgal su O.. Tada G. N. pradėjo žodžiu konfliktuoti su O.. Ją ginti pradėjo A. E.. Tada G. N. pradėjo mušti A. E.. Matė, kaip G. N. parsivertė ant žemės A. E., kumščiu sudavė kelis kartus į veidą. Jis ir O. pradėjo skirti vieną nuo kito. Po muštynių A. E. ir O. išėjo. Toje vietoje pasiliko jis ir G. N.. Tada jis nuėjo iki parduotuvės (duomenys neskelbtini) kaime ir parsinešė dar alaus. Parsinešęs alaus toje vietoje dar rado sėdintį G. N.. Abu sėdėjo ir vartojo alų. Jis G. N. paklausė, kodėl jis sumušė A.. G. N. jam atsakė, kad nes jis kišasi. Jis G. N. pasakė, kad taip elgtis negalima. Tada G. N. supyko ant jo. Tuo metu jis sėdėjo. G. N. atsistojo ir jį pastūmė. Jis nuvirto aukštielninkas ant žemės. Tada G. N. rankos alkūne jį pradėjo smaugti už kaklo, jis pajuto, kad nebetenka sąmonės ir atsijungė. Atsijungęs buvo maždaug kelias minutes. Kas toliau vyko jis nepamena. Atsipeikėjęs pastebėjo, kad yra sumuštas, tai yra pajuto, kad jam yra praskelta lūpa bei pajautė skausmą kairiame šone, šonkaulių srityje. Taip pat pajuto, kad jam skauda kairė koja, šone. Jis mano, tuo metu kai jis neteko sąmonės, jį sumušė G. N., nes tuo metu jokių daugiau pašalinių asmenų nebuvo. Pamatė, kad jo rūbai yra nešvarūs. Matė, kad G. N. ėjo per parką. Jis atsikėlęs išėjo į namus. Kai G. N. jį smaugė, jis juto skausmą, 10 skalėje skausmą vertintų 7 balais. Dėl tokių G. N. veiksmų nori rašyti pareiškimą. Šiuo metu į medikus nesikreipė, tačiau reikalui esant sutinka vykti pas med. ekspertus. Anksčiau tarp jo ir G. N. nesutarimų nėra buvę. Šiuo metu jis įtaria, kad jam kairėje pusėje yra lūžę šonkauliai, nes bandant kosėti jam skaudą visą šoną (1 t., b.l. 150-151).???
Papildomai nukentėjusysis M. R. ikiteisminio tyrimo metu 2024-07-09 parodė, kad savo duotus ankstesnius parodymus jis prisimena ir juos tvirtina. Visas įvykis įvyko parke (duomenys neskelbtini) esančiame parke, laikas buvo apie 18.00 val. G. N. be paaiškinamos priežasties smurtavo prieš jį, jam suėmė už kaklo ir spaudė kaklą, dėl to neteko sąmonės. Jam atgavus sąmonę, jo visas veidas buvo kruvinas ir labai skaudėjo kairės pusės šonkaulius. Su G. jis dviese nevartojo alkoholio nei įvykio dieną, nei dieną prieš, su G. N. kartu prie parduotuvės nebuvo, buvo vienas parduotuvėje ir pirko alaus vieną skardinę, o paskui susitiko su A. E. ir kepė dešreles bei gėrė alų, jis gėrė tą alų kur nusipirko ir nuo jo nesijautė apsvaigęs. Įvykio dieną jis šiek tiek padėjo ūkio darbuose A. E. draugei O. S., pajungė skalbimo mašiną. Parke su A. jie buvo dviese. Būnant parke, apie 15 val. atėjo G. N., atsinešė maišelį, kuriame turėjo alaus ir šašlykų, norėjo prie jų prisijungti. Matėsi, kad G. yra neblaivus, tai matėsi iš jo bendravimo, kalbos, eisenos, garsiai kalbėjo. Atvykus G. tiek jis, tiek A. nenoriai su G. bendravo. G. N. atsisėdo ant lovos esančios parke, o jis ir A. stovėjo prie laužavietės ir kepė dešreles. G. sėdėdamas keikėsi, įžeidinėjo A. sakydamas "ko čia kepi, debile, kas tau leido, asile tu". A. jam atsakė, kad neaiškintų, po šio atsakymo G. atsistojo ir priėjo prie A. ir pastūmė, dėl to A. E. nuvirto. A. gulint ant žolės, G. N. sudavė A. smūgius į veidą. Jis tai matydamas pradėjo G. sakyti "ką tu čia darai, apsiramink" ir G. N. rankomis suglėbė per pilvą ir patraukė nuo A.. A. atsistojo ir nuėjo į namus. A. išėjus jis ir G. liko dviese, jis baigė vartoti alų, dar klausė G., kodėl jis taip pasielgė. G. atsakė, kad jam taip reikia, kad jam neaiškink, ir prisėdo prie jo. G. N. apglėbė ranka jo kaklą (rodo, kad apglėbė alkūne dešinės rankos) ir stipriai spaudė, kol jis prarado sąmonę. Kaip minėjo, atgavus sąmonę buvo kruvinas, skaudėjo kairės pusės šoną. Atgavus sąmonę, G. nuo jo jau buvo nuėjęs apie 500 metrų, ėjo link (duomenys neskelbtini). Atgavęs sąmonę jis paskambino mamai E. R., kuri atvyko ir parvedė jį į namus. Po įvykio kreipėsi į medikus, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę, vyko ir pas teismo medicinos ekspertus su pareigūnų paskirta užduotimi. Jis pats G. N. nesiūlė nei ristis, nei muštis, nei dar kažkaip smurtauti. Dėl civilinio ieškinio apie tai, kad turi teisę pareikšti civilinį ieškinį jam yra išaiškinta, reikš civilinį ieškinį 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Po įvykio su G. N. nebendrauja. Šis jo neatsiprašė, net nebuvo susitikę. Dėl patirtų sužalojimų negali atlikti darbų ir iki pat šios dienos yra nedarbingume. Pažymi, kad jis nepamena, ar O. buvo parke įvykio metu, nes nemažai laiko praėjo.( I t. b.l.155-156)???
Liudytoja O. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji įvykio dieną buvo blaivi ir įvykio aplinkybes gerai prisimena. Dieną pas ją atėjo A. E. ir pasakė, kad G. N. apie ją negražiai kalba. Ji su A. E. nuėjo prie G. N. ir ji klausė, ką ji jam padarė. Tada G. N. puolė ją mušti, bet A. E. ją užstojo ir G. N. sumušė jį. G. N. pirmiausia A. E. sudavė su kumščiu į nosį, šis nugriuvo. Tada G. N. pradėjo spardyti A. E. kelėnais šiam į šonus ir dar sudavė kumščiais. M. R. su L. R. nutraukė G. N. nuo A., šį pakėlė. Tada vėl G. N. puolė mušti A. E., bet jam nebeleido prieiti mušti. Ji parvedė A. į namus, iškvietė policiją. A. skundėsi dideliu skausmu krūtinės šone, o vėliau paaiškėjo, kad jam lūžęs šonkaulis.
Liudytoja O. S. ikiteisminio tyrimo metu 2024-06-04 parodė, kad ji yra A. E. sugyventinė. Kartu gyvena metus laiko ir veda bendrą ūkį. A. yra nedirbantis asmuo, padeda jai ūkio darbuose. A. E. yra labai geras, darbštus, nuoširdus žmogus, nekonfliktiška asmenybė. Įvykis buvo sekmadienį. Buvo labai šilta diena ir tą dieną vyko prezidento rinkimai. Ryte su A. buvo namuose, papusryčiavo, A. išgėrė alaus ir laiką leido namuose. Apie 14.00 val., A. jai pasakė, kad jis eina prie prūdo (duomenys neskelbtini). Prūdas nėra toli jų namų, siūlė ir jai kartu eiti, bet ji nenorėjo, pasiliko namuose. A. iš namų išėjo vienas. Likusi namuose ji gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Apie 15.30-16.00 val. į namus sugrįžo A. ir pasakė, kad G. N. ją visaip įžeidinėja, ragino eiti kartu ir pasiklausyti. Ji sutiko ir išėjo kartu su A. prie parko, esančio netoli namų, (duomenys neskelbtini). G. N. yra to paties kaimelio gyventojas, ji ir A. jį pažįsta, palaikydavo gerus santykius. Atėjus į parką matė, kad parke buvo M. R., L. R. ir Y. N.. Atvykus G. N. sėdėjo prie stalo ant suolelio, esančio parke ir valgė šašlykus. Ji priėjo prie G. N. ir jam pasakė "kalbėk, ką tu čia apie mane kalbėjai". G. N. atsistojo ir jos atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžiu, ją įžeidinėdamas G. N. ėjo link jos agresyviai nusiteikęs, todėl A. E. stojo tarp jos ir G. N.. A. stojus tarp jų, G. N. kumščiu sudavė A. E. į veidą, kiek kartų sudavė negali pasakyti. A. nugriuvo ant žolės, matė ant jo veido daug kraujo, iš kur bėgo kraujas, nesuprato. A. susiėmė už veido, o G. N. užlipo ant A. ir, būdamas užlipęs, kojų keliais spardė A. į šonus, spaudė rankomis A. kaklą. M. R. ir L. R. puolė ginti A. E., atitraukė G. N. nuo A. ir laikė G. už rankų, tačiau G. N. buvo agresyviai nusiteikęs ir vis bandė išsilaisvinti, dar norėjo suduoti A., bet jam nepavyko. Ji A. E. pakėlė nuo žolės ir parvedė į namus, grįžus į namus apiprausė A. veidą ir paskambinau bendruoju pagalbos numeriu 112. Atvyko policija ir medikai, A. buvo medikų apžiūrėtas, siūlė vykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, bet A. nesutiko. Kadangi tą dieną A. buvo neblaivus, pareiškimo nerašė, atvyko 2024-05-28 į (duomenys neskelbtini) komisariatą ir parašė pareiškimą. Ji įvykio metu daugiau nematė, kad prieš kokį asmenį būtų smurtavęs G. N., tačiau kitą dieną atvykus pas juos į svečius M. R., šis pasakė, kad ir prieš jį smurtavo G. N.. Kokiu metu smurtavo prieš M., ji nežino, rūpinosi tik savo sugyventiniu. Pati įvykio metu nenukentėjo, niekam pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys. Po įvykio su G. N. nei ji nei A. E. nebendrauja. A. G. neatsiprašė, sekmadienį 2024-06-02 atėjus į parduotuvę ir sutikus G. N., šis vėl ją visaip įžeidinėjo, vadino necenzūriniais žodžiais (1 t., b. l.170-171).
Liudytoja A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba A. M. parduotuvėje pardavėja. Ji žino, kad įvykio dieną dirbo parduotuvėje. Galėjo būti, kad G. N. ir M. R. buvo atėję į parduotuvę, bet ji detalių negali prisiminti, nes į parduotuvę ateina daug žmonių. Prie parduotuvės jokių muštynių ji nematė. Kitą dieną žmonės kalbėjo, kad šie asmenys susimušė parke. Jokių muštynių detalių ji nežino. ???
Liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu 2024-09-10 parodė, kad ji dirba A. M. parduotuvėje esančioje (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje dirba trys pardavėjos. Peržiūrėjusi darbo grafiką mato, kad 2024-05-26, buvo sekmadienis, ji dirbo. G. N. ji žino, jis yra jos kaimynas, visiškai nebendrauja, su juo neįmanoma bendrauti, jis nuolatos neblaivus, tiek kiek ji G. N. mato. 2024-05-26 kada ji dirbo, tikrai galėjo būti į parduotuvę atėjęs G. N., bet buvo atėjęs vienas, ne su R.. Ar tą sekmadienį R. buvo atvykęs į parduotuvę, ji nežino, nepamena, bet jei ir buvo, tai tikrai ne su G. N.. Prie parduotuvės yra pavėsinė, kartais klientai prisėda pavėsinėje. Ji nematė jokių muštynių tą darbo dieną, nematė, kad R. kartu su G. N. sėdėtų pavėsinėje prie parduotuvės. Parduotuvėje jos darbo vieta, kurioje ji būna, yra už prekystalio ir pavėsinės iš darbo vietos nesimato. Ji nematė, kad kažkas stumdytųsi ar būtų nuvirtę, tokių dalykų net nebuvo. Paties įvykio nematė, tik kitą dieną girdėjo, kad parke susimušė G. N. ir R. (1 t., b. l. 174-175)???
Liudytojas L. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad praeitų metų gegužės mėnesį, balsavimo dieną matė, kaip vakare mama parvedė kruviną brolį M. R. į namus. Brolis sakė, kad jį sumušė G. N.. Liudytojas nurodė brolio sumušimo momento nematęs. Tą sekmadienį jis dirbo ir, baigęs darbą, jis su dviračiu važiavo pro parką. Jis matė, kad G. sudavė A. E. į veidą su kumščiu. A. nuo to nuvirto. Tada su kojos keliu G. N. prispaudė A. krūtinę. Neprisimena, ar G. sudavė smūgius nugriuvusiam A.. Jis su broliu M. atskyrė G. nuo A.. Tuo metu jo brolis dar nebuvo sužalotas. Vakare broliui bėgo kraujas iš nosies, jis skundėsi, kad skauda krūtinę.
Liudytojas L. R. ikiteisminio tyrimo metu 2024-11-22 parodė, kad jis yra M. R. brolis. Jo ir brolio santykiai yra geri. Pažįsta G. N., tai to paties kaimelio, kuriame jis gyvena, gyventojas ir jo buvęs klasiokas. Pažįsta ir A. E., su juo kartais bendrauja, kartais pažvejoti kartu vyksta. Tiek su G. N., tiek su A. E. jis nėra susipykęs. Jo brolis M. R. gyvena (duomenys neskelbtini), kartais grįžta pas mamą į namus į (duomenys neskelbtini) kaimą, pasisvečiuoja. Grįžęs brolis bendraudavo su G. N. bei A. E.. Jis žino, kad 2024 metų gegužės mėnesį, sekmadienį, per prezidento rinkimus, kokia buvo tiksli data, nepasakys, jo brolis M. R. buvo sužalotas. Iš brolio pasakojimo žino, jį sužalojo G. N.. Jis pats įvykio nematė, tą dieną dirbo kaime, lentas "štabeliavo". Pats tą dieną parke nebuvo, alkoholio nevartojo, įvykio nematė. Pamena, kad vakare, apie 22.00 val. brolis M. R. grįžo į namus kruvinas. Su broliu apie įvykį kalbėjo, sakė, kad jį sumušė G. N., sumušė, kai jis su G. N. dviese buvo likęs parke. Dar sakė, kad ir A. E. sumušė. Jis nežino, dėl ko juos G. N. sumušė. Brolis M. R. su G. N. po įvykio nebendrauja, su A. E. grįžęs kartais susitinka (1 t., b. l. 179-180).???
2024-05-29 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) teritorija neaptverta, nestebima vaizdo stebėjimo kameromis. Teritorijoje auga įvairūs medžiai ir krūmai. Teritorija vadinama parku, matyti pasivaikščiojimo takeliai. Įvažiavus į parką, keliui baigiantis, pasisukus į kairę pusę, 20 metrų atstumu nuo kelio pabaigos matyti ant žolyno sudėti įvairūs baldai, tai yra dvi sofos-lovos, fotelis, kėdė, stalas, ant jo padėtas metalinis dubuo. Baldai seni, suplyšę, paveikti gamtos reiškinių. Toliau matyti laužavietė, kurioje padėta metalinė, rudos spalvos dėžė, kurios viduje matyti pelenai ir rudos spalvos, tuščias butelis. Aplinka netvarkinga, aplink matyti šiukšlės. Kampe tarp dviejų sofų-lovų matyti šiukšlių dėžė su šiukšlėmis. Apžiūrint įvykio vietą niekas nepaimta. Vaizdas matomas fotolentelėje (1 t., b. l. 24, 27-29). ???
PRĮR įvykio suvestinėje nurodyta, kad 2024-05-26, 16.48 val., pranešėja O. S. nurodė, kad prieš 5 min., pažįstamas G. N. pranešėjos draugui sudavė ranka į akį. Vyrui (duomenys neskelbtini), kraujavo burna, mėlyna akis. Kraujavimą sustabdė. Smurtautojas liko prie nurodyto namo, parodys (1 t., b. l. 8-12).
2024-10-23 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota bendrojo pagalbos centro įrašo iš policijos registruojamų įvykių registro apžiūra. Įrašo trukmė 2.05 min. Įrašo data ir laikas 2024-05-26 d. 16.48 val. O. S. praneša, kad (duomenys neskelbtini), parke prigėręs vyriškis ją kolioja, jos draugą „pridaužė, akis mėlyna buvo, praskelta“, prieš penkias dešimt minučių. Tai padarė pažįstamas N. G.. Norėjo ir jai suduoti, bet draugas užstojo. Akis mėlyna, užtinusi, ir iš lūpos ar iš danties kraujas bėga. Dabar ji uždėjo šaltą kompresą. Smurtautojas yra parke, toliau geria, girtas. BPC operatorė praneša, kad informuoja pareigūnus ir medikus (1 t. b. l. 43-45).
2024-05-28 protokole pareiškime A. E. nurodė, kad prašo įstatymo nustatyta tvarka nubausti G. N., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris 2024-05-26 apie 16 val. (duomenys neskelbtini) esančiame parke vieną kartą iš kelio jam spyrė į kairės pusės šoną ir parvertęs ant žemės kumščiu sudavė nenustatytą skaičių kartų į kairę akį. Dėl to pajautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 13).
2024-05-28 asmens apžiūros protokole, fotolentelėje užfiksuota, kad A. E. sutiko būti apžiūrimas. Apžiūrint A. E. drabužiais neuždengtas kūno vietas, matosi ištinusi kairė akis, akis ištepta kaip A. E. nurodo medikamentiniais vaistais. Kairiame šone sužalojimų nepastebėta ir nenustatyta. A. E. teigia, kad kairį šoną skauda (1 t., b. l. 31, 34-35).?? ?
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje Nr. 110/a nurodyta, kad A. E. nurodo, jog konflikto metu su kaimynu susimušė. Stebima pamėlusi, patinusi akis, rankų alkūnėse nubrozdinimai. Skausmo neišsako. Į sps vykti atsisakė, vaistų nuo skausmo atsisakė. Preliminari diagnozė - dauginiai paviršiniai sužalojimai, nepatikslinti (1 t., b. l. 53-54). ? ??
Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. E. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokų - kairio skruosto srityje. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas nėra būdingas griuviminės traumos metu kontaktui su kietu paviršiumi/plokštuma. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. E. nustatyto sužalojimo atveju, įprastomis sąlygomis, sužalojimo padarymo metu jaučiamas fizinis skausmas (1 t., b. l. 58).???
Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktoje papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. E. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies vokų-kairio skruosto srityje; VII ir VIII šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais. Kairiojo VII šonkaulio lūžis padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Šis lūžis gydytojo radiologo klinicisto aprašomas kaip "panašus į nešviežią", bei gydytojo radiologo konsultanto aprašomas kaip "senas kaliusu sugijęs lūžis", todėl negalėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Kairiojo VIII šonkaulio lūžia padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Šio lūžio padarymo galimybė užduotyje nurodytu laiku ir būdu nėra atmetama. Nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 63-64).
2024-05-28 protokole pareiškime M. R. nurodė, kad prašo įstatymo nustatyta tvarka nubausti G. N., kuris 2024-05-26, tikslaus valandos nežino (duomenys neskelbtini) esančiame parke, jį sumušė. Dėl tokių G. N. veiksmų pajautė fizinį skausmą. (1 t., b. l. 21).
2024-05-28 asmens apžiūros protokole, fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrint M. R. drabužiais neuždengtas kūno vietas, veide, kairėje pusėje, lūpos kampe matosi rausvos spalvos žymė. Apžiūrėjus kairį šoną sužalojimų nepastebėta ir nenustatyta. M. R. teigia, kad jam skaudą kairį šoną (1 t., b. l. 37, 40-41). ?? ?
Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. R. nustatyta poodinė kraujosruva viršutinės lūpos odos kairėje, sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas nėra būdingas griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietu paviršiumi/plokštuma. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. R. nustatyto sužalojimo atveju, įprastomis sąlygomis , sužalojimo padarymo metu jaučiamas fizinis skausmas (1 t., b. l. 67). ? ??
PRĮR įvykio suvestinėje nurodyta, kad 2024-06-05 14.09 val., į Regioninę (duomenys neskelbtini) ligoninę kreipėsi M. R. dėl krūtinės ląstos sumušimo, 2024-05-27 apie 18 val. sumušė G. N. (1 t., b. l. 68).?? ?
Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktoje papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. R. nustatyta poodinė kraujosruva viršutinės lūpos odos kairėje. VšĮ Regioninėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2024-06-05 nustatytas krūtinės ląstos sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė yra pagrįsta subjektyvia simptomatika bei sąvoka "sumušimas" neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį. VšĮ Regionnėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2024-06-05 tiesinėje ir kairės pusės šonkaulių rentgenogramose aprašytas XI šonkaulio lūžis sužalojimu nevertinamas, kadangi jis gydytojo radiologo yra apibūdintas kaip "įtartinas", bei gydytojas radiologas konsultantas, vertinęs minėtas rentgenogramas davė išvadą, jog "apimtų šonkaulių aiškaus lūžio nestebi". Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. R. nustatyto sužalojimo atveju, įprastomis sąlygomis , sužalojimo padarymo metu jaučiamas fizinis skausmas (1 t., b. l. 80-81).???
BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Už šią veiką yra numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Kaltinamasis G. N. neginčija, kad padarė nusikalstamus veiksmus prieš M. R.. Nors kaltinamasis aiškina, kad su M. R. jie prie parduotuvės lyg ir žaidė, ritosi ir tuo metu jis apglėbęs alkūne spaudė M. R. kaklą ir sudavė smūgį į veidą, tačiau jo parodymų apie galimą tokį žaidimą niekas nepatvirtina, priešingai liudytoja A. V. nurodė, kad prie parduotuvės tą dieną jokių muštynių nebuvo ir ji kitą dieną iš kitų asmenų sužinojo, kad muštynės buvo parke. Nukentėjusysis M. R. teigia, kad po G. N. smūgių sudavimo A. E., jis liko su G. N. parke, kur šis be priežasties jam sudavė smūgius. Liudytojas L. R. nurodė, kad po A. E. sumušimo, jo brolis M. dar buvo sveikas ir jis pasiliko parke su G. N.. M. R. padarytą sužalojimą patvirtina specialisto išvada. Nors nukentėjęs asmuo teigia, kad jam G. N. galėjo sulaužyti šonkaulius, tačiau tokio sužalojimo nepatvirtino specialisto išvada.
Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamasis G. N. 2024 m. gegužės 26 d., apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), parke, tyčia, apglėbęs alkūne M. R. už kaklo jį spaudė ir vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiam M. R. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. R. poodinę kraujosruvą viršutinės lūpos odos kairėje, taip padarė nukentėjusiajam M. R. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo G. N. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Duodamas parodymus dėl veiksmų prieš A. E. kaltinamasis G. N. kaltę pripažįsta tik iš dalies, kad jis tik ranka sudavė į veidą, kojos keliu nukentėjusiojo nespardė ir negalėjo sulaužyti jam šonkaulius. Vertinant šiuos parodymus teismas atsižvelgia į tai, kad G. N. įvykio metu buvo labai girtas ir jis neprisimena visų tos dienos įvykių. Stiprų apsvaigimą nuo alkoholio pripažįsta pats kaltinamasis, patvirtina nukentėjusieji ir liudytojai. Teismas pažymi, kad kaltinamasis net neprisimena, kuriam pirmam – M. R., ar A. E. – jis sudavė smūgius. Jis teigia pirmiausia sudavęs M., tačiau visi kiti byloje apklausti asmenys įrodo priešingai, kad G. N. sudavus smūgius A. E., M. R. dar buvo sveikas, nesužalotas. Nukentėjusieji A. E. ir M. R. teigia, kad G. N. sudavė smūgį ranka į veidą A. E. ir sudavė kelis smūgius kojos keliu jam į šoną. Nors nukentėjusiųjų parodymai nėra visiškai nuoseklūs, jie šiek tiek skirtingai nurodo tos dienos įvykių smulkias aplinkybes (galimai dėl apsvaigimo nuo alkoholio), tačiau esmines aplinkybes apie smūgių sudavimą jie nurodo nuosekliai. Tokie parodymai atitinka ir specialisto išvadas. Taip pat nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir smūgių sudavimo A. E. eiliškumą ir aplinkybes labai įsitikinusi paaiškina liudytoja O. S., kuri įvykio metu buvo blaivi. Jos parodymais netikėti nėra jokio pagrindo. Ji nurodė, kad G. N. pirmiausia A. E. sudavė su kumščiu į nosį, šis nugriuvo. Tada G. N. pradėjo spardyti A. E. kelėnais į šonus ir dar sudavė kumščiais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į prokurorės baigiamąją kalbą kaltinimas G. N. šiek tiek patikslintas, nurodant, kad pirmas smūgis jam buvo suduotas į veidą, o paskui į šoną. Teismas vertina, kad aptartais įrodymais yra įrodyta, jog kaltinamasis G. N. 2024 m. gegužės 26 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), parke, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė A. E. į kairę akį, dėl smūgio A. E. pargriuvo ant žemės ir gulinčiam A. E. tyčia, du kartus kojos keliu spyrė į kairės pusės šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. E. poodinę kraujosruvą kairės akies vokų - kairio skruosto srityje, kairiojo VIII šonkaulio lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tokie kaltinamojo G. N. neteisėti veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.
(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa 2024 m. spalio 17 d. pateikė civilinį ieškinį 75,24 Eur sumai už nukentėjusiesiems A. E. ir M. R. suteiktas paslaugas (t. 1, b. l. 86-90). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko su šiuo civiliniu ieškiniu. Kaltinamąjį G. N. pripažįstant kaltu dėl A. E. sužalojimo veide ir šonkaulio lūžio ir dėl M. R. sužalojimo, ligonių kasai atlygintina už jiems suteiktas paslaugas, civilinis ieškinys tenkintinas.
Nukentėjusysis A. E. pareiškė 3 000 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 108), nukentėjusysis M. R. pareiškė 1 000 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 112).
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, artimo asmens netektis, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusieji dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė skausmą, išgąstį, jiems buvo padaryti matomi sužalojimai veide, A. E. lūžo šonkaulis. Tai apsunkino jų bendravimą su kitais asmenimis, lankymąsi viešose vietose. Todėl teismas sprendžia, kad jie neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio, teismas vertina tai, kad nukentėjusieji įvykio metu taip pat buvo neblaivūs, jiems nesukelta sunkių pasekmių. Atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusieji, žinodami kaltinamojo būdą, kad jis apsvaigęs nuo alkoholio būna agresyvus, ilgą laiką su juo vartojo alkoholinius gėrimus, M. R. nepasitraukė nuo kaltinamojo net ir po to, kai buvo suduoti smūgiai A. E., taigi patys nukentėjusieji nesaugojo savęs. Atsižvelgiant į tai, bei į A. E. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl šonkaulio lūžio, jam priteistinas 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes bei į M. R. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, jam priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Kaltinamojo G. N. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios: jis nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, t. y, būdamas recidyvistu, ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam G. N. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis G. N. padarė du nusikaltimus, kurie pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis G. N. yra tris kartus teistas, tame tarpe ir už analogiškas veikas, susijusias su smurto prieš asmenis naudojimu, jis nėra įvykdęs 2022-04-01 nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos, taigi teistumas jam nėra išnykęs pagal du nuosprendžius, jis yra buvęs baustas administracinėmis nuobaudomis. Kaltinamasis dirba. Jis kaltę pripažino iš dalies, tačiau iš jo parodymų turinio matyti, kad jis nesigaili dėl savo elgesio, dar daugiau, jis pyksta, kad dėl jo elgesio buvo kreiptasi į policiją, pyksta ant pranešimą pateikusio asmens. Kaltinamasis iš dalies sutinka padaręs neturtinę žalą, bet nenurodo su kokia dalimi sutinka. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, bei į tai, kad kaltinamojo veiksmais itin sunkios pasekmės nebuvo sukeltos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam G. N. yra pagrindas skirti vidutinio dydžio laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą, remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi vieneriems metams, paskiriant įpareigojimus, kurie teismo nuomone turės teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui bei užtikrins tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą, t. y. jam skirtini įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nebendrauti su nukentėjusiuoju A. E. (BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 7, 8, 9, 10 punktai).
Kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė bendrintina su 2022 m. balandžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme visiško sudėjimo būdu.
Kaltinamajam G. N. 2024 m. birželio 10 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 10-12). Baigus nagrinėti baudžiamąją bylą kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo G. N. piniginėms lėšoms 4075,25 Eur sumai pratęstinas iki civilinių ieškinių atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 ir 301-308 straipsniais,
nusprendžia:
-numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,
-numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. balandžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme - 2000 Eur bauda ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 2000 Eur (dviejų tūkstančių Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 6, 7, 8, 9,10 punktais G. N. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nebendrauti su nukentėjusiuoju A. E..
Kaltinamajam G. N. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir panaikinti įsiteisėjus nosprendžiui.
(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš G. N. PSDF biudžeto naudai 75,24 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 24 ct.) už nukentėjusiųjų M. R. ir A. E. gydymą, pinigus pervedant į Valstybės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos , į. k. 191351679, sąskaitą LT217300010002484333, AB „Swedbank“, b. k. 73000.
Priteisti nukentėjusiajam A. E. iš kaltinamojo G. N. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti nukentėjusiajam M. R. iš kaltinamojo G. N. 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Pratęsti iki civilinių ieškinių atlyginimo Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės D. B. 2024-11-15 nutarimu paskirtą ir 2024 m. vasario 18 dienos Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje nutartimi pratęstą (paskirtą) laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo G. N., a. k. (duomenys neskelbtini), turtui – piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta Eur, Nr.: (duomenys neskelbtini), 4075.24 Eur (keturių tūkstančių septyniasdešimt penkių eurų) sumai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai uždraudžiant disponuoti. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 446.00 Eur.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.