Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2014-05-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-30-902/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-12
Bylos Nr.
II-30-902/2014
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-0692-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Kirsnytė
Pažeidėjas
A. R.
Nukentėjusysis
A. Š.
Advokatai
Darius Staškevičius
Administracinės bylos Nr. II-30-902/2014(S)
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-0692-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos : 45.4.2.; 63.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 12 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,sekretoriaujant Dainorai Sruogienei, Audronai Jasiukėnienei,

dalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau - Panevėžio AVPK KPB) atstovui A. G.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. R.,jo atstovui advokatui Dariui Staškevičiui,nukentėjusiajam A. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. R. skundą dėl 2014-02-17 Panevėžio AVPK KPB nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio AVPK KPB 2014-02-17 nutarimu (toliau - nutarimas) nubaudė A. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., ir paskyrė jai nuobaudą – 1000 Lt baudą.

A. R. surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir priimtas nutarimas ją nubausti už tai, kad ji 2014-01-25 12.50 val. Panevėžio r., Staniūnų k., Žolyno, Daumėnų g. sankryžoje, vairavo automobilį Volvo V40, v.n. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisė vairuoti neįgyta, važiuodama šalutiniu keliu sankryžoje ir sukdama į dešinę, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio kito automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 158 p. ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Šalies argumentai

Skunde A. R. ginčija nutarimą bei nurodo, kad pagal ATPK 127 str. 2 d. ji buvo nubausta nepagrįstai, ji sutinka, kad ji automobilį vairavo neturėdama teisės vairuoti ir dalyvavo eismo įvykyje, bet nesutinka, kad važiuodama šalutine gatve sankryžoje nepraleido pagrindine gatve važiavusio kito automobilio BMW X5, su kuriuo ji susidūrė. Mano, jog dėl eismo įvykio yra kaltas automobilio BMW X5 vairuotojas, kuris sankryžoje sukdamas į kairę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė jos vairuojamą automobilį, priartėjusį prie sankryžos. Tokį eismo įvykio mechanizmą patvirtina administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, t.y. įvykio vietos schema, nuotraukos. Todėl mano, jog jos veiksmuose yra tik ATPK 128 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymiai. Prašė skundžiamą nutarimą panaikinti.

Teismo posėdyje A. R. ir jos atstovas palaikė skundą, prašė skundą patenkinti, papildomai apeliantė paaiškino, jog ji važiavo šalutine Daumėnų gatve, priartėjo prie sankryžos, kur turėjo sukti į dešinę į pagrindinę gatvę. Pristabdžiusi automobilį, praleido vieną pagrindine gatve važiavusią mašiną – džipą, kuris suko į kairę, už kelių minučių važiavo automobilis BMW X5, kuris taip pat suko į šalutinę gatvę ir kliudė jos vairuojamą automobilį šonu. Jos mašinos greitis tuo metu buvo galimai 5-10 km/val. Sukimo į dešinę metu, ji į pagrindinę gatvę išvažiavusi nebuvo. Ten matomumas blogas, užstoja krūmai, bet automobilį BMW X5 ji matė. Ji nežino, kokiu greičiu važiavo automobilis BMW X5, jis sukdamas ,,įvažiavo“ į jos kelio juostą. Tuo metu vairuoti automobilį ji teisių neturėjo, o dabar jau turi. Jai atrodo, kad, kai į jos vairuojamą automobilį trenkėsi BMW X5, jai automobilį pasuko kažkiek į šoną. Ar atbloškė atgal, dabar jau neatsimena, buvo kliudytas jos automobilio kairysis priekinis kampas. Administracinio teisės pažeidimo bylos lape Nr. 28 matosi apgadintas kapotas, bet jis jau buvo apgadintas, kai pirko automobilį. Neatsimena, ar BMW X5 automobilis buvo sustojęs, bet jo stovinčio nematė. Eismo iš dešinės pusės pagrindine gatve nematė, nes užstoja krūmai.

Nukentėjusysis A. Š. parodė, jog automobilių susidūrimo metu jo vairuojamas automobilis buvo sustojęs, jis matė, kad kito automobilio vairuotoja važiuoja iš šalutinės gatvės ir nesustoja. Ji žiūrėjo į kairę pusę ir atsitrenkė į jo stovintį pagrindinėje gatvėje automobilį, iki tol, jis važiavo lėtai ir rodė posūkį į kairę. Įvykos eismo įvykiui, pati apeliantė pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio ir sakė, kad nepažiūrėjo. Įvykio metu apeliantė kliudė kairės pusės bamperiu automobilio BMW kairį ratą. Jo automobilis įgytas lizingo būdu, žala kompanijai padaryta virš 10000 Lt. Iš pradžių pažeidėja dar bandė nuslėpti faktą, jog neturi vairuotojo pažymėjimo, prašė nekviesti policijos, siūlė tartis, norėjo pildyti deklaraciją, tačiau tokios galimybės nebuvo, nes auomobilis pirktas lizingo būdu.

Liudytojas R. J. parodė, kad atlikęs tyrimą, nustatė, jog apeliantė, neturėdama teisės vairuoti, vairuodama automobilį ,,Volvo“, nepraleido sankryžoje kito automobilio – BMW ir taip susidūrė. Kito automobilio vairuotojas nebuvo kaltas dėl eismo įvykio, nes jis važiavo pagrindine gatve ir buvo privalu jį praleisti. Gali būti, kad automobilio BMW vairuotojas „nukirto kampą", tačiau merginos automobilis jau buvo išvažiavęs į pagrindinę gatvę. Po eismo įvykio apeliantės vairuojamas automobilis pariedėjo atgal, taip aiškino įvykio vietoje mergina ir BMW vairuotojas. To galimai byloje nėra raštu užfiksuota.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą, institucija priėmusi nutarimą nurodo, kad su A. R. skunde nurodytais motyvais nesutinka. 2014-02-17 priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Panevėžio AVPK KPB atstovas A. G. skundo nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir nurodė, kad nesutinka su pareikštu skundu, mano, kad A. R. visiškai pagrįstai buvo nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. pažeidusi Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimą už tai, kad neturėdama teisės vairuoti, vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį ir jai visiškai pagrįstai buvo paskirta nuobauda. KET 158 punkte nurodyta, jog važiuodamas šalutiniu keliu vairuotojas privalo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto

priemonėms. Kelių eismo taisyklėse nėra aptarta, kaip transporto priemonės juda savo krypties

juosta, tačiau įvažiuodamas iš pagrindinio kelio į šalutinį, vairuotojas privalo praleisti visas

transporto priemones. Apeliantė ginčija savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, manydama, jog kito automobilio vairuotojas pažeidė KET 113 punktą, kuris teigia, jog automobilio vairuotojas, sukdamas į kairę, išvažiuodamas iš važiuojamųjų dalių sankirtos privalo neįvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Nagrinėjamu atveju susidūrimas įvyko išvažiuojant iš važiuojamųjų dalių sankirtos BMW vairuotojui. Pagal transporto priemonių išsidėstymą, galėtų taip teigti, jeigu automobilis BMW įvažiuotų ir užkliudytų, sukdamas į kairę "Volvo" automobilį, kuris nebūtų įvažiavęs į važiuojamųjų dalių sankirtą. Pareigūnas parodė, jog buvo kalba įvykio vietoje ir pati Ruzaitė bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad buvo ribotas matomumas, buvo gyvatvorė, kad jos automobilis "įlindo" į pagrindinį kelią ir ji, nepastebėjusi BMW automobilio, su juo susidūrė. Ji buvo įvažiavusi į pagrindinį kelią. Negalima teigti, kad BMW automobilis susidūrė išvažiuodamas, nes jis stovi važiuojamųjų dalių sankirtoje, dar neišvažiavęs iš jos. Pirmumo teisės Ruzaitė neturėjo, todėl atstovo nuomone, ji visiškai pagrįsti nubausta, sukėlusi eismo įvykį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

ATPK 127 str. 2 d. nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krivinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto litų iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Įvertinus administracinėje byloje surinktų įrodymų visumą, nagrinėjant skundą teisme išklausius apeliantės A. R. paaiškinimą, nukentėjusiojo A. Š. paaiškinimą, Panevėžio AVPK KPB atstovo paaiškinimą ir įvertinus liudytojo R. J. teisme duotus parodymus, teismas daro išvadą, jog apeliantės A. R. veika pagal ATPK 127 str. 2 d. buvo kvalifikuota teisingai ir ji visiškai pagrįstai buvo nubausta. A. R. kaltę padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą, t.y. sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje, patvirtina jos pačios 2014-01-25 rašytinis (pirminis) paaiškinimas apie eismo įvykio aplinkybes, kur ji pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, teigdama, jog sankryžoje ji nepraleido automobilio BMW sukdama į dešinę pusę ir nuoširdžiai gailėjosi; 2014-01-25 patrulės J. M., vyr. patrulio R. J. tarnybinis pranešimas (b.l. 29, 30) bei liudytojo R. J. parodymai teisme, kur jis nurodė, jog atlikęs tyrimą, nustatė, jog apeliantė, neturėdama teisės vairuoti, vairuodama automobilį ,,Volvo“, nepraleido sankryžoje kito automobilio – automobilio BMW ir taip su juo susidūrė. BMW automobilio vairuotojas nebuvo kaltas dėl eismo įvykio, nes jis važiavo pagrindine gatve ir buvo privalu jį praleisti, pačios apeliantės automobilis jau buvo išvažiavęs į pagrindinę gatvę, kai įvyko automobilių susidūrimas; nukentėjusiojo A. Š. parodymai teisme, kur jis teisme nurodė, jog automobilių susidūrimo metu jo vairuojamas automobilis BMW buvo sustojęs, o kito automobilio vairuotoja važiavo iš šalutinės gatvės ir nesustojo, žiūrėjo į kairę pusę, dėl to įvyko automobilių susidūrimas. Apeliantė pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo ir nurodė, kad nepažiūrėjo; eismo įvykio vietos schema (b.l. 24), kur nematyti, jog BMW automobilis būtų jau išvažiavęs iš važiuojmųjų dalių sankirtos; taip pat fotonuotraukos iš eismo įvykio vietos (b.l. 26-28).

Kelių eismo taisyklių 158 punktas aiškiai nurodo, jog nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Taigi, šiuo atveju teismas yra įsitikinęs, jog būtent A. R. pažeidė minėtą KET reikalavimą, nes ji važiuodama per Žolyno-Daumėnų g. sankryžą, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, praleidusi džipą, kuris suko į kairę (taip ji nurodė teisme), neįsitikino, ar jam iš paskos nevažiavo daugiau transporto priemonių, nesustojo ir nepristabdė savo vairuojamo automobilio, bet toliau per sankryžą judėjo, nors ir nedideliu greičiu, ir tokiu būdu susidūtė su BMW automobiliu, kuris taip pat sankryžoje ketino sukti į kairę, vertintina ir tai, jog apeliantei, kaip automobilio Volvo V40 vairuotojai, sankryžoje į dešinę matomumas nebuvo geras, nes pagrindinio kelio eismą pilnai stebėti jai trukdė krūmai (b.l. 26, antra fotonuotrauka). Nors nagrinėjant skundą teisme, A. R. nurodė, jog sukimo į dešinę pusę metu, jos vairuojamas automobilis į pagrindinę gatvę išvažiavęs nebuvo ir byloje iš tiesų nėra neginčijamų objektyvių duomenų (vertintina pati eismo įvykio vietos schema b.l. 24) šiai aplinkybei paneigti, tačiau įvertinus visą bylos medžiagą, visgi manytina, jog automobilis Volvo V40 susidūrimo su BMW automobiliu metu jau buvo įvažiavęs į pagrindinę gatvę, ir galimai visai nedaug, tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į nukentėjusiojo teisme duotą paaiškinimą, jog BMW automobilis tuo metu, kai įvyko susidūrimas, stovėjo ir ruošėsi sukti į kairę, t.y. smūgis buvo jau į stovintį automobilį (šios aplinkybės apeliantė teisme nepaneigė), dėl šios priežasties bei atsižvelgiant į šio automobilio didesnę masę, automobilio BMW stabilumas buvo kur kas didelis, todėl mažai tikėtina, jog susidūrimo su Volvo V40 automobiliu metu jis galėjo žymiai pakeisti savo padėtį nei ji buvo užfiksuota nubraižytoje eismo įvykio vietos shemoje (b.l. 4). Kaip matyti, ant automobilio Volvo eismo įvykio metu padaryti kur kas didesni apgadinimai nei ant automobilio BMW, nes automobilis Volvo buvo žymiai apgadintas – nustatyti priekinio bamperio, priekinio kairės pusės žibinto, priekinio kairės pusės žibinto apgadinimai (b.l. 25), išklausius teisme duotus eismo įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus nustatyta, jog susidūrimo metu automobilis Volvo judėjo (nebuvo stabilus), liudytojo įvertinus R. J. parodymus apie tai, kad po eismo įvykio apeliantės vairuojamas automobilis pariedėjo atgal, kas iš esmės patvirtina eismo įvykio vietos schemoje po eismo įvykio atvaizduotą automobilio Volvo padėtį. Teismo nuomone, tuo atveju, jeigu automobilis BMW susidūrimo su kitu automobiliu metu, jau būtų įvažiavęs į šalutinę Daumėnų g., eismo įvykis būtų kilęs judant šiai transporto priemonei metu, o tai prieštarautų jau anksčiau nurodytam nukentėjusiojo duotam paaiškinimui, kur jis nurodė, jog jo vairuojamas automobilis dar tik ruošėsi posūkiui į kairę, stovėjo, be to, po eismo įvykio šio automobilio padėtis būtų visai kitokia nei matyti eismo įvykio schemoje. Pažymėtina ir tai, jog netgi tuo atveju, jeigu sankryžoje BMW automobilis sukdamas į kairę, nesilaikė važiuojamosios pusės dešinės pusės ir neketino posūkio daryti didesniu lanku, neduoda pagrindo teismui manyti, jog būtent šio automobilio vairuotojas yra kaltas dėl nagrinėjamo eismo įvykio kilimo. Dėl visų aukščiau jau nurodytų byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog būtent Volvo automobilio vairuotojos veiksmai – nepakankamas atidumas ir nerūpestingumas judant per sankryžą, darant posūkį į dešinę pusę, buvo tiesiogine priežastimi eismo įvykiui kilti, todėl būtent A. R. baustina už eismo įvykio sukėlimą.

Įvertinant esamus byloje duomenis darytina išvada, jog skiriant nuobaudą už ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą, buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, A. R. asmenybę, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, anksčiau nebuvo padariusi KET pažeidimų. Paskirta nuobauda atitinka administracinių nuobaudų skyrimo tikslus (ATPK 20, 30, 30² str.), individualios atsakomybės principą ir turi auklėjamąjį poveikį, todėl dėl visų aukščiau išdėstytų teismo argumentų, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą ar nutarimą pakeisti, todėl A. R. skundas netenkintinas, atmestinas kaip nepagrįstas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str., teismas

nutaria:

Palikti nepakeistą 2014-02-17 Panevėžio AVPK KPB viršininko V. M. nutarimą Nr. 50N-7657386-14 ir A. R. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Ingrida Kirsnytė