Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo S. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. birželio 25 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Apeliacinis skundas atmetamas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde S. N. nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. birželio 25 d. nutartį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos 2019 m. kovo 20 d. nutarimą.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

9. Apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad L. G. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, ir pagrįstai paliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos 2019 m. kovo 20 d. nutarimą, kuriuo L. G. atžvilgiu buvo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

11. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).

12. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas įvertino šiuos įrodymus: liudytojo A. N., S. N. parodymus apylinkės teisme, L. G., S. N. ir M. N. paaiškinimus, vaizdo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį kompaktiniame diske, 2018 m. birželio 11 d. įtariamojo S. N. apklausos protokolą bei kitus byloje surinktus duomenis.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje esančių duomenų, įskaitant S. N., M. N. parodymus, L. G., M. N. ir S. N. paaiškinimus ir vaizdo įrašą nepakanka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. G. kaltei pagrįsti.

14. Apylinkės teisme apklaustas S. N. parodė, kad „[...] 2018 m. birželio 8 d. apie 16.30 val. jis su savo automobiliu, kartu su broliu važiavo namo, vežėsi baldus. Privažiavus G. namą iš kiemo staiga išvažiavo G., neapsidairęs ir nestabtelėjęs prieš jį, dėl ko jis turėjo stabdyti, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kad išvengtų susidūrimo. Pasignalinus, G. per atidarytą langą iškišo vidurinį pirštą ir nuvažiavo. G. prieš jo automobilį iš kiemo išvažiavo maždaug 10–20 metrų atstumu prieš jį, net nepasižiūrėjęs ir nepristabdęs. Dėl to jis staigiai stabdė, išvažiavo į priešingą eismo juostą. Pro langą iškišo pirštą ir nuvažiavo. Tada jis nuvažiavo G. iš paskos, šis sustojo kitame kieme, jis sustojo prie kiemo. Priėjęs norėjo pamoralizuoti ir su keiksmažodžiais pasakė „kad kai išmoksi vairuoti tada važiuok“, ir apsisukęs nuėjo į mašiną. Šitą įvykį matė tik jis ir jo brolis, daugiau nei automobilių, nei asmenų toje vietoje nebuvo. Iš karto apie įvykį policijai nepranešė, nes apžiūrėjęs mašiną pamatė, kad viskas yra gerai“ [...] „jis policijai pateikė įrašą iš G. „Facebook“ paskyros, kurį buvo įsikėlęs pats G., kur jis vairuoja chuliganiškai. Įrašas buvo patalpintas G. „Facebook“ paskyroje. Nurodė, kad jam nėra žinoma kada yra padarytas šitas įrašas ir kas jį padarė. Teigė, jog įraše yra matomi automobilio numeriai, vietą taip pat galimą nustatyti. Teigė, jog matė įrašą, tačiau negali pasakyti kas vairuoja tą automobilį, nes neturi įrangos, kad galėtų priartinti vaizdą“ (b. l. 31-32). 2019 m. vasario 11 d. S. N. paaiškinime nurodė panašias įvykio aplinkybes, tačiau po įvykio L. G. nesekė iš paskos, o tik jam „pasignalino“, t. y. pažymėjo, kad „[...] L. G. įvažiavęs iš kiemo pasuko į dešinę pusę. Jis nuvažiuojančiam L. G. trumpai paspaudė automobilio garso signalą, bandydamas atkreipti jo dėmesį, kad chuliganiškai vairuoja. Po jo signalo, L. G. iš automobilio iškišo ranką ir parodė rankos vidurinį piršto bei toliau nuvažiavo. Kartu važiavęs brolis M. išsigando dėl tokio įvykio“. [...] „Prie pareiškimo pridėjo kompaktinį diską, kuriame matosi, kaip L. G. savo „BMW“ automobiliu, (duomenys neskelbtini) mieste, prie tvenkinio, automobilių aikštelėje, chuliganiškai vairuoja, t. y. „piešia saules“ (b. l. 5). M. N. 2019 m. vasario 17 d. paaiškinime parodė, kad „privažiavus G. kiemą, iš jo kiemo išvažiavo „BMW“ markės automobilis, numerio nepamena. Nurodo, kad vairuotojas neapsidairęs išvažiavo į kelio važiuojamąją dalį, dėl ko jo brolis turėjo staigiai stabdyti ir išvažiuoti į priešingą eismo juostą“ (b. l. 6). 2019 m. vasario 26 d. L. G. paaiškinime nurodė, kad „[...] jis vienas automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu jo tėvui S. G., išvažiavo iš namų kiemo. Išvažiuodamas iš kiemo į gatvę jis lėtai priartėjo prie gatvės, apsidarė ir pamatė iš tolo (duomenys neskelbtini) g. atvažiuojantį S. N. mikroautobusiuką. Įvertinęs atstumą apie 300–400 metrų iki jo namo kiemo ir atvažiuojančio automobilio, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) g., pasuko į dešinę pusę bei toliau važiavo tiesiai. S. N. automobilis buvo dar toliau nuo jo, jis negalėjo į jo automobilį atsitrenkti. Mano, kad S. N. nebuvo reikalo staiga pasukti vairą į priešpriešinio eismo juostą. Iš galo jis nematė, kad S. N. būtų įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, automobilio jis nestabdė ir jam nespaudė jokio garso signalo. Jis S. N. nerodė rankos vidurinio piršto. [...] Patvirtina, kad jo „Facebook“ paskyroje nėra jokio vaizdo įrašo, kuriame matytųsi, kad jis (duomenys neskelbtini) mieste, prie tvenkinio esančioje automobilio aikštelėje, „pieštų saules“. Peržiūrėjus įrašą matosi jo automobilis, tačiau kas vairavo automobilį, jis negali patvirtinti“ (b. l. 8-9).

15. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio kompaktiniame diske, oranžinėje pakuotėje, pridėtoje prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos (b. l. 4), matyti, kad į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja pilkos spalvos, „BMW“ markės automobilis, kuris po truputį akseleruodamas nuo 00.11 min. iki 00.22 min., aplink aikštelę slysdamas šonu apsuka porą ratų ir sustoja prie šiukšlių konteinerių. Vaizdo įraše galima įžiūrėti automobilio valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini) vyriškį su kepure (žiūrint iš automobilio šono), tačiau nustatyti kas konkrečiu atveju vairuoja transporto priemonę, nėra galimybės, kadangi negalima įžiūrėti asmens, vairuojančio automobilį, veido. Taip pat iš įrašo nėra aišku kada darytas vaizdo įrašas, kas jį padarė. Tuo remiantis, atmestini ir kiti apelianto skundo argumentai, susiję su jo prašomo liudytojo E. G. apklausa. Kitų byloje surinktų duomenų, įrodančių L. G. kaltę padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, byloje nėra surinkta.

16. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje jokie surinkti įrodymai objektyviai nepatvirtina, kad L. G., nepraleisdamas pagrindiniu keliu tiesiai važiavusios transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Caravele“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo S. N., dėl ko sukėlė pavojingą situaciją bei privertė pagrindiniu keliu važiavusį automobilį staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį. Be to, iš važiuojančio automobilio L. G. pro automobilio langą iškėlė ranką ir S. N. parodė vidurinį pirštą, siekdamas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taip pat, nenustatytu laikotarpiu, galimai (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, automobilių stovėjimo aikštelėje, L. G. vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų didindamas važiavimo greitį, staigiai akseleruodamas, priversdamas ratus prasisukti ir sukinėdamas vairą, privertė automobilį slysti šonu, sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, parodydamas nepagarbą aplinkiniams, taip pat kėlė grėsmę eismo saugumui.

17. Nors paaiškinime M. N. ir nurodė, kad jo brolis S. N. dėl aktyvių L. G. veiksmų turėjo staigiai keisti automobilio važiavimo kryptį, sukant vairą į priešpriešinio eismo juostą ir patvirtino S. N. pareiškime, jo paaiškinime ir duotus apylinkės teisme parodymus, tačiau M. N., kaip ir A. N. yra susiję giminystės ryšiais, suinteresuoti asmenys, todėl apylinkės teismas pagrįstai jų parodymais nesivadovavo. Svarbu pažymėti ir tai, kad M. N. savo paaiškinime, skirtingai nei S. N., nenurodė, kad S. N. po įvykio vijosi L. G., jam „signalino“ garso signalu. Tokių duomenų S. N. nepatvirtino ir savo paaiškinime. Dėl L. G. vijimosi jam signalizuojant, S. N. parodė tik apklausiamas apylinkės teisme, todėl jo parodymai negali būti vertinami kaip pagrįsti ir nuoseklūs. Pats. L. G. savo paaiškinime taip pat nenurodė, kad jis sukėlė pavojingą situaciją, nematė, kad gale važiuojantis S. N. automobilis turėjo staiga stabdyti ar keisti važiavimo kryptį. Kitų liudytojų, mačiusių eismo įvykį byloje nebuvo nustatyta. Tai, kad L. G. būtų vairavęs automobilį pažeisdamas KET taisykles, ar rodydamas nepagarbų gestą nepatvirtina apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad L. G. yra netvarkingas, lakstantis po (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Todėl M. N., A. N. ir S. N. duotus paaiškinimus nėra pagrindo vertinti kaip neabejotinai patvirtinančius L. G. chuliganišką vairavimą.

18. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai, kad S. N. apie įvykį nepranešė praėjus pusei meto nuo įvykio, o pranešė jį apklausiant įtariamuoju ikiteisminio tyrimo byloje. Pritartina žemesnės instancijos teismo motyvams, kad S. N. pareiškimas dėl L. G. galimai neteisėtų veiksmų policijoje gautas tik 2018 m. gruodžio 7 d. (b. l. 3), praėjus beveik pusei metų nuo įvykio (2018 m. birželio 8 d.). 2018 m. birželio 11 d. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl L. G. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, S. N. pasakojo aplinkybes, kaip prasidėjo įvykis, dėl kurio jis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (pripažintas įtariamuoju), papasakojo apie L. G. galimai sukeltą avarinę situaciją. Pareiškimo dėl L. G. galimai neteisėtų veiksmų, tuo metu jis nepateikė (b. l. 6). Be to, savo iniciatyva jis policijos pareigūnams (iš karto po įvykio) nepranešė, vietoje to, pasirinko savitą santykių aiškinimosi būdą – nuvyko paskui L. G. vairuojamą automobilį, kaip pats nurodė, siekdamas sudrausminti, išlipęs kieme nuėjo prie L. G. ir tarp jų įvyko konfliktas, po kurio S. N. buvo kaltinamas dėl nežymaus L. G. sveikatos sutrikdymo. Pažymėtina, kad, jeigu apeliantas, mano, kad yra „pilietiškas“, t. y. seka asmeniui iš paskos, jam signalizuoja bei palaukęs, kol asmuo sustabdo savo automobilį, eina link jo, siekdamas jį „sudrausminti“, tokiu atveju, jo elgesys – pačiam iš karto nekviečiant policijos ir nerašant pareiškimo dėl L. G. galimai neteisėtų veiksmų, situacijos atžvilgiu, yra vertintinas kaip neadekvatus ir nelogiškas, juo labiau pasirenkant netinkamą santykių aiškinimo būdą, kuris vėliau perauga į konfliktą ir galimai nusikalstamos veikos padarymą. Todėl argumentai, kuriais jis teigia, kad „nepranešdamas jis tuo metu jautė stresą ar buvo užimtas kitais darbais“, tačiau neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepraneša policijai, o tik praneša apie įvykį, praėjus pusei metų, kaip atsakas į jo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą), yra nepagrįsti ir atmestini.

19. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog L. G. veiksmai vairuojant automobilį, įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, neatitinka chuliganiško vairavimo sudėties turinio, nes L. G. veikoje nėra visų būtinų ANK 420 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusižengimo sudėties požymių. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad L. G. veikoje nėra ANK 481 straipsnio numatyto nusižengimo sudėties požymių.

20. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, konstatuotina, kad Institucija nutarimu pagrįstai nutraukė L. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną. Skundžiama apylinkės teismo nutartis ir Institucijos nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, naikinti šiuos procesinius sprendimus apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. birželio 25 d. nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo S. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.