Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjai D. B., Ž. R. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės (toliau – ir atsakovė, Rinktinė) D. B. priteisti 9 172,20 Eur, Ž. R.– 9 044,51 Eur neteisėtai neapskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – priemoką už darbą pavojingomis sąlygomis už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 17 d. iki 2015 m. vasario mėn. ir delspinigius po 0,07 proc. priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Prašyme, kurį tikslino (b.l. 4-10, t. I; b.l. 35-40, t. II; b.l. 83-84; t. III) nurodė, jog VSAT vado 2009 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 4-163 Priemokų mokėjimo valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (įsigaliojusio 2009 m. kovo 11 d.) (toliau – ir Aprašas) 2.3 punktu buvo nustatyta, kad tarnautojams mokamos priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis. Tuo metu galiojęs Aprašo 9 punktas numatė, kad pareigūnams mokamos priemokos už darbą pavojingomis sąlygomis, jei darbai įtraukti į Pavojingų darbų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 (toliau – ir Nutarimas Nr. 1386). Nutarimo Nr. 1386 3.4.4 punkte nustatyta, kad prie pavojingų darbų priskiriamas darbas laivuose, iš jų žvejybos laivuose ir kituose plaukiojančiuose įrenginiuose. Pareiškėjai nurodė, jog visą tarnybos laiką jie būna tarnybos laive ir turi būti nuolat pasiruošę reaguoti į galimus valstybės sienos ir pasienio ruožo pažeidimus. Pareiškėjai nurodė, kad vadovaujantis minėtomis nuostatomis, jiems nuo 2009 m. kovo mėnesio turėjo būti mokamos priemokos už darbą pavojingomis sąlygomis, tačiau iki 2015 m. kovo 5 d. (Aprašo 9 punkto pakeitimo) atsakovas šios priemokos nemokėjo. VSAT vado įsakymu buvo detalizuotas Aprašo 9 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 5 d.). Atsakovas, nemokėdamas pareiškėjams viso priklausančio darbo užmokesčio iki 2015 m. kovo mėnesio, elgėsi neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjai kreipėsi į atsakovą, prašydami apskaičiuoti ir išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2009 m. kovo mėnesio iki 2015 m. kovo mėnesio bei pateikti informaciją apie neišmokėtos priemokos dydį, tačiau atsakovas jų prašymo netenkino. Pareiškėjų teigimu, jiems turi būti priteista neišmokėta darbo užmokesčio dalis bei delspinigiai, t. y. 0,07 proc. už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Pareiškėjai vadovavosi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis. Pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę, nutraukia ieškinio senaties terminą. Pareiškėjai pažymėjo, kad atsakovui nuo 2015 m. kovo mėnesio pradėjus mokėti pareiškėjams priklausančią priemoką už darbą pavojingomis darbo sąlygomis, jis pripažino prievolę. Pareiškėjų teigimu, apie teisę į ieškinį jie sužinojo tik po 2015 m. kovo mėnesio.