Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

1.2.26.2: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.14; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2020 m. birželio 11 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaravęs gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta nusikalstama veika.

P. P. 2019 m. lapkričio 29 d. apie 20.50 val. prie (duomenys neskelbtini) sav. esančio pastato (duomenys neskelbtini), t y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nepilnamečiui nukentėjusiajam N. P. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį lūpos sumušimu, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

K. P. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, ir teisiamajame posėdyje parodė, kad su vienu žmogumi sukonfliktavęs, sumaišęs su nukentėjusiuoju, ir uždavęs jam. To žmogaus nenorintis įvardinti. Nepažinojęs nukentėjusio, sumaišęs, buvo panašaus ūgio. Anam žmogui virš dvidešimt metų, o kiek nukentėjusiam nežinantis, gal penkiolika ar šešiolika. Sumaišęs, nes vienodo ūgio buvo, nematęs veido. Su anuo žmogumi sukonfliktavęs mokyklos stadione (duomenys neskelbtini) po to jis nuėjo. Prieš šokius, 2019 m. galėjo būti lapkričio 29 d. Su tuo asmeniu konfliktavęs tą pačią dieną, prieš pusvalandį. Po to išėjo tas N. P. ir manęs, kad ten jis išėjo, sumaišęs, nes vienodomis striukėmis jie buvo. Priėjęs iš nugaros, patapšnojęs per petį, jis atsisuko ir trenkęs. Nebuvo labai tamsu, prieš lempą. Sudavęs, nes normaliai nepažiūrėjęs į veidą, jie truputį panašūs. Negalintis paaiškinti, kodėl taip elgęsis. Buvo dar žmonių gal 5-6, jie matė, jų reakcijos nematęs. Jis bėgo, vijęsis, nematęs, kad tai N., nes nepavijęs jo, jis kiemais pabėgo. Sakęs vardą to žmogaus, kurį vijęsis, bet jis negirdėjo. Nematęs, ar jis buvo sužalotas, jam tik krumplys buvo sulaužytas, ant rankos kraujo lašas buvo. Kai atvažiavo policija, sužinojęs, kad čia ne tas žmogus. Su tuo kitu buvo asmeniniai santykiai, jis per daug kalbėjo ant jo šeimos, įžeidinėjo girdint pašaliniams. Pripažįstantis, kad N. P. gavo už nieką. Truputį didelė ieškinio suma, gal 300-400 galėtų būti, nes jam tik lūpą prakirtęs. Pajamų neturintis. Išlaikytinių, nekilnojamo turto, automobilio neturintis, išlaikomas tėvų. Su 500 eurų sutinkantis, ne daugiau tikrai. Savo elgesį vertinantis blogai, gailisi. Po įvykio nematęs nukentėjusiojo, nežinantis kur gyvena. Blaivas buvęs, neapsirūkęs, nevartojantis. Nesielgsiąs taip ateityje. Baustas administracine tvarka, neteistas. Nemanantis, kad būtų galima susitaikyti, kad jis atleis. Konfliktų nei su juo, nei su jo tėčiu neturėjęs, nepažinojęs jų. Dirbęs prie trąšų (duomenys neskelbtini), uždirbęs minimumą. Mama nedirba, tėtis virš 500 eurų uždirba. 500 eurų normalūs pinigai, nenormalūs būtų 2000, 3000 eurų už tokią nesąmonę. Tuos 400, 500 eurų surastų. Bandysiąs taikytis. Buvo susitikęs su nukentėjusiojo tėčiu, sakęs, kad gailisi, neatsiprašęs. Su nukentėjusiuoju jis nesitaikys, nenorėjęs ir dabar nenorintis.

K. P. P. visiškai pripažinus savo kaltę, jis, jo gynėjas bei prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kuriam buvo visos sąlygos, nukentėjusiojo atstovai neprieštaravo, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.), žodinis įrodymų tyrimas nutrauktas, ir baudžiamojoje byloje esantys įrodymai ištirti BPK 291 str.1 ir 2 d. numatyta tvarka, išvardijant byloje esančius rašytinius įrodymus.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo parodymų, kaltinimas jam grindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais bylos duomenimis:

Nukentėjusiojo nepilnamečio N. P. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-11-29 apie 17 val. jis su draugu D. P. iš Vilkaviškio išvykę į (duomenys neskelbtini) kur ketinę dalyvauti (duomenys neskelbtini) mokykloje vykusiuose šokiuose. Laiką leidę daugumoje 8 asmenys, tačiau maždaug apie 21 val. kartu su kitais asmenimis iš mokyklos šokių išėjęs. Kai išėjęs, tai mokykloje šokiai tęsėsi. Iš mokyklos kartu su juo išėjo D. P. ir dar trys merginos, tai K., E. ir L.. Šių merginų pavardžių nepamenantis. Kai jie išėję, tai lauke buvo tamsu, tačiau miestelio apšvietimas jau buvo įjungtas. Jis žinantis, kad ėję link kapinių, gatvės nežinantis pavadinimo, tik kad šia gatve galima nueiti iki (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo močiutė. Ten norėję pasiimti kuprines. Nuo mokyklos link jo močiutės namų ėję penkiese. Jam einant, pajutęs kaip jam ant dešinio peties uždėjo kažkas ranką. Pirmiausiai pagalvojęs, kad tai bus D. P., nes būnant mokyklos šokiuose, kur grojo labai garsiai muzika, norint ką nors pasakyti vienas kitam, uždėdavę vienas kitam ranką ant peties ir po to garsiai sakydavę. Šį kartą, pajutę, kad uždėjo jam ant peties ranką, nieko negalvojęs bloga, nes tuo metu, jeigu neklystantis, prie pat jo stovėjo E., galvojęs, kad D. nori kažką pasakyti. Jis tik dalinai pasisukęs, t. y. pasukęs galvą ir dalinai pečius į tą pusę, kur buvo uždėta jam ranka. Kai jis tik pasisukęs, tai prieš pat savo veidą pamatęs rankos kumštį. Dar prieš suduodant jam smūgį, pamatęs, kad žmogus, į kurį jis pasisukęs, yra aukštesnis nei jis (realiai D. P. yra žymiai žemesnis). Be to pamatęs, kad už to vyriškio taip pat yra kiti asmenys, tačiau kiek tiksliai jų buvo, kas tokie įvardinti negalintis, matęs tik siluetus. Jam atrodė, kad už žmogaus, kuris priešais jo veidą laikė suspaudęs kumštį, yra kokie 3-4 ar net 5 asmenys. Tačiau tiksliai nežinantis, taip atrodė pagal siluetus. Pagal siluetus atrodė aukšti, ar ten buvo vaikinai, vyrai ar merginos, patikslinti negalintis. Kai pasisukęs į pusę, iš kurios jam buvo ant peties uždėta ranka, pamatęs priešais savo veidą kumštį, ir jam sudavė smūgį, pataikė daugiau į dešinę pusę lūpų. Nuo smūgio supratęs, kad gali būti kažkas prakirsta, nes pajutęs taip vadinamą kraujo skonį. Dar vienu metu, išspjovęs seiles ant žemės, tai šios buvo su krauju. Jis tik gavęs smūgį, pradėjęs bėgti link savo močiutės namų gatve tiesiai, po to pagalvojęs, kad reikia bėgti ir slėptis į tamsą, kad jį "pamestų" iš matymo lauko besivejantis. Pasukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, vienu momentu atsigręžęs atgal ir pamatęs, kad besivejantis asmuo jau atsiliko. Todėl dar pabėgęs pirmyn ir po to pasislėpęs už namo tamsoje. Jo asmuo nepasivijo ir nesurado. Dar kurį laiką jis buvęs pasislėpęs ir ryšį (susirašinėdamas telefonu) palaikęs su D. P.. Kai buvo jam saugu, tai apie įvykį pranešęs policijai, skambindamas 112. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigai. Kai jis buvęs jau greitosios pagalbos automobilyje, tai apie įvykį pranešęs savo tėvams. Kai buvęs pristatytas į Vilkaviškio ligoninę, tai negalintis pasakyti ką jam nustatė medikai, tačiau jam viršutinėje pusėje iš vidaus padarė tris siūles. O apatinėje lūpoje iš vidaus buvo tik nubrozdinimas. Medikai liepė šaldyti lūpas, o dėl danties liepė saugoti maistą ir kietesnio maisto nekramtyti skaudamo danties puse. Jis asmens, kuris sudavė smūgį ir sukėlė skausmą nepažįstantis. Su šiuo asmeniu neturėjęs jokių konfliktų. Apie tai, kad buvo sumaišytas su kitu asmeniu ir smūgį gavęs visai kaip kitas asmuo, sužinojęs daug vėliau. Jam tai tapo žinoma, kai pasakė D. P.. Jis kurį laiką bendravo(duomenys neskelbtini) su asmenis, kurie buvo kartu su asmeniu, kuris jį buvo nusivijęs ir šių klausė, kodėl jį sumušė ir nusivijo. Jo draugui buvo paaiškinta, kad "dėl to, jog prisišnekėjo". Aiškinantis detales, buvo išsiaiškinta, kad jį sumaišė su tokiu N.. Vėliau kai įvykio vietoje buvo atvykęs tėtis, tai asmuo, kuris jam sudavė smūgį, atsiprašinėjo aplamai buvusių asmenų. Priežastį dėl ko mušė, nurodė, kad sumaišė žmogų, kad apsipažino. Kai jis bėgęs tolyn nuo to asmens, tai bebėgdamas užkliuvęs už tvoros, ir po to atsitrenkęs į šulinį. Būtent kažkuriuo metu susilaužęs striukės kišenėje buvusio ausinuko dalį. Tai nutiko jam pačiam bėgant nuo to vaikino. Tiesiogiai to konflikto metu sugadintas turtas nebuvo. Jo vilkėta striukė buvo vietomis iškruvinta ir vietomis sutepta žemėmis, nes bėgdamas ir užkliuvęs už daiktų, išsitepęs. Striukė nesuplėšyta. Batus, kurie buvo visi dumblini, jis nusivalęs, o kai pareigūnai sakė, kad striukę reikės fotografuoti, tai jos nevalęs. (b. l. 17-20);

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra gatvė, esanti prie (duomenys neskelbtini). esančio pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 10-12);

Daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuota, kad nukentėjusysis N. P. pateikė striukę, kuri apžiūrėta kaip daiktas (b. l. 44, 45 – 47);

Specialisto išvada Nr. G 669/2019(09) nustatyta, kad nukentėjusiajam N. P. konstatuota viršutinės lūpos sumušimas, kuris padaryta 1 poveikiu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 37-38).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Viešosios tvarkos pažeidimas bus ir tuo atveju, jeigu veiksmai buvo atlikti neviešoje vietoje, tačiau jų padariniai atsirado viešoje vietoje.

K. P. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino visiškai savo kaltę, teigdamas, kad tikrai sudavęs nukentėjusiajam N. P. - priėjęs iš nugaros, patapšnojęs per petį, jis atsisuko ir trenkęs į veidą. Šiuos kaltinamojo parodymus atitinka nukentėjusiojo nepilnamečio N. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ,,kažkas jam ant peties uždėjo ranką, todėl sukosi pažiūrėti, ir tuomet pajutęs smūgį kumščiu į veidą“ (b. l. 17-20). Kad nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas – jam padarytas viršutinės lūpos sumušimas neginčytinai nustatyta ir specialisto išvada (b. l. 37-38). Kaltinamasis teigė, kad jis sužalojęs ne tą asmenį, kurį norėjęs, kadangi apsirikęs, sumaišęs pagal rūbus, o iš veido neįsitikinęs, kad būtent tas asmuo. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis. Kad įvykio vietoje be nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo daugiau žmonių, patvirtino tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis. Todėl darytina išvada, kad nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas ne tik viešoje vietoje - gatvėje, bet ir esant pašaliniams asmenims, ką kaltinamasis sąmoningai ignoravo. Jo elgesio įžūlumą papildomai rodo ir ta aplinkybė, kad ji smurtą panaudojo iš karto, net neįsitikinęs prieš ką, nebandydamas aiškintis santykių su šiuo asmeniu žodžiais. Tai rodo jo išankstinę tyčią smurtauti prieš žmogų. Kaltinamasis teigia, kad jis smurtavo prieš ne tą nukentėjusįjį, t. y. suklysdamas dėl faktinių padarytos veikos aplinkybių. Esant faktinei klaidai, kaltininkas suvokia, kad daro pavojingą veiką, tačiau klysta dėl kai kurių objektyvių nusikaltimo sudėties požymių. Tokio tipo klaidos laikomos teisiškai nereikšmingomis, kaltininkas atsako už kilusias pasekmes kaip padarytas tyčia. Nors kaltinamasis nurodo, kad su asmeniu, kurį iš tikro jis norėjo sužaloti, jis prieš tai sukonfliktavo žodžiais, tačiau tai nėra motyvas panaudoti prieš tokį asmenį fizinį smurtą. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltinamasis asmeniniams santykiais pasirenka spręsti viešą vietą, esant pašaliniams asmenims. Smurto panaudojimas viešoje vietoje paprastai yra kvalifikuojamas pagal BK 284 str..

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad kaltinamasis P. P. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nepilnamečiui nukentėjusiajam N. P. į veido sritį, sumušdamas lūpą, bei tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais jo veiksmais buvo padarytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnyje, jį padarė kaltinamasis, dėl ko jis pripažintinas kaltu ir jam skirtina bausmė.

IV. Bausmės skyrimas

Nusikaltimo, numatyto BK 284 str., padarymas baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.2 d.). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam P. P. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį baigtinį nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimo tikslas panaudoti smurtą prieš kitą žmogų be pateisinamo motyvo. Nusikaltino pavojingumas pagal pobūdį nebuvo ypač didelis, kadangi sudavė tik vieną smūgį į veidą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas (b. l. 78); turi galiojančią administracinę nuobaudą už žvejojimą neleistinoje vietoje (b. l.75). Jis yra jauno amžiaus, jam tik 22 metai. Todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslų bus galima pasiekti jam skyrus laisvės apribojimo bausmę su jam individualiai teismo parinktomis pareigomis ir draudimais. Laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas žemesnis negu bausmės vidurkis - 9 mėn. Jam skirtini teismo įpareigojimai: būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val. ryto (BK 48 str. 6 d.1 p.), pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino, buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam teismo skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str.1 d.), ir skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su teismo įpareigojimais.

V. Civilinis ieškinys

Nukentėjusiojo nepilnamečio N. P. įstatyminis atstovas Š. P. jo vardu kaltinamajam P. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 1000 eurų neturtinę žalą (b. l.111-112).

Ieškinyje nurodoma, kad po šio įvykio sūnus (nukentėjusysis N. P.) neužmiršta sukeltų neigiamų emocijų bei jaučia pastovią įtampą. Sūnui buvo sumušta lūpa, klibėjo dantis, apie 2 savaites sunkiai kramtė, negalėjo valgyti karštesnio maisto bei sportuoti. Nuvykus į mokyklą, pamokų metu negalėjo susikaupti, nes visas dėmesys buvo nukreiptas į jį, taip pat buvo sunku bendrauti su bendramoksliais ir kitais draugais, visi klausinėjo kas jam atsitiko, bijojo, kad gali kilti patyčios, todėl buvo nemalonu atsakinėti į klausimus susijusius su įvykiu. Dėl šių priežasčių N. ilgą laiką jautė ir iki šiol jaučia psichologinę įtampą ir stresą. Jaučiasi nesaugiai viešoje vietoje, vengia susitikti su draugais, pasidarė labai įtarus, atsargus, nes bijo, kad vėl kas nors, be jokios priežasties jį gali užpulti ir sumušti. Atsitiktinai susitikus P. P. gatvėje, jis formaliai, greičiausiai iš baimės jo atsiprašė, tačiau sūnaus nei asmeniškai, nei per kitus asmenis ne. N. trokšta kuo greitesnės įvykio atomazgos ir viską užmiršti. K. P. P. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikdė jo sūnaus N. P. sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą ir kitokių nepatogumų, todėl pagrįstai manantis, kad jis padarė 1 000 Eur neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti. Kaltinamasis teismo posėdyje su visa ieškinio suma nesutiko, teigė, kad didelė ieškinio suma, gal 300-400 galėtų būti, nes jam tik lūpą prakirtęs. Pajamų neturintis. Išlaikytinių, nekilnojamo turto, automobilio neturintis, išlaikomas tėvų. Su 500 eurų sutinkantis, ne daugiau tikrai. Dirbęs prie trąšų (duomenys neskelbtini), uždirbęs minimumą. Mama nedirba, tėtis virš 500 eurų uždirba. 500 eurų normalūs pinigai, tuos 400, 500 eurų surastų.

Pagal CK 6.263 straipsnį asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo nepilnametis, jam įvykio metu buvo tik 15 metų, todėl nėra pagrindo abejoti civilinio ieškinio teiginiais apie jo patirtus dvasinius išgyvenimus. Tačiau vis dėlto jam buvo suduotas tik vienas smūgis į veido sritį, sumušta lūpa. Kaltinamasis sutiko atlyginti 400-500 Eur., jis pats nedirba. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, paminėtas aplinkybes, į tiek padarytos neturtinės žalos mastą, tiek nukentėjusiojo ir kaltinamojo turtinę padėtį, sprendžia, kad 400 Eur neturtinės žalos priteisimas iš kaltinamojo bus pakankama nukentėjusiajam satisfakcija už jo atžvilgiu padarytą nusikaltimą.

VI. Nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos.

Pagal BPK 104 str. 2 d. proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti procese gynėją ar atstovą turi teisę prašyti teismo šias išlaidas priteisti iš nuteistojo ar nuteistųjų. Pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas gali šių išlaidų nepriteisti ar priteisti mažiau atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį.

2019-12-27 teismo nutartimi nutarta paskirti įgaliotą atstovą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 str. 2 d., 55 str. 1 d., 2 d., 4 d. .pagrindais nukentėjusiajam nepilnamečiui N. P.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020-03-02 pažymoje Nr. (12.33) PT-1284 nurodoma, kad advokato K. D. išlaidos valstybės naudai sudaro 275,83 Eur. Teismas įvertinęs, kad valstybė patyrė šioje byloje nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas, jas patyrė dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo, kadangi nukentėjusiajam buvo skirtas atstovas, kuris surašė civilinį ieškinį, susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, bei atstovavo nepilnametį nukentėjusįjį teismo posėdžiuose teisme Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį - nedirba, jokio turto neturi, iš jo priteistina dalis - 100 Eur nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų.

VII. Kiti teismo sprendimai.

Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės baudžiamai bylai tirti ir nagrinėti, striukė - saugojimui grąžinta savininkui N. P. (b. l. 48), paliktina jam visam laikui disponuoti savo nuožiūra (BPK 94 str.1 d. 5 p.)

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68-69), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintina (BPK 139 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusiu nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam skirti 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę,

pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Skirti jam šiuos teismo įpareigojimus: įpareigoti būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., kiek išvykimas nėra susijęs su darbu ar mokslu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas), pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas),

Teismo įpareigojimus skirti visam laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikui - 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos skyriuje dienos.

P. P. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalis); jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalis).

P. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikinti.

Nukentėjusiojo įstatyminio atstovo Š. P. civilinį ieškinį, pareikštą nepilnamečio nukentėjusiojo N. P. vardu, tenkinti iš dalies, ir priteisti iš kaltinamojo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo N. P., gimusio (duomenys neskelbtini)., naudai, 400 Eur (keturių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš kaltinamojo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant teisinę pagalbą nepilnamečiui nukentėjusiajam N. P., 100 Eur Eur (vieną šimtą eurų) valstybei, išaiškinti, kad šios išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), N. B. AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už N. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei nurodant baudžiamosios bylos numerį Nr. 1-176-1021/2020.

Daiktinį įrodymą - striukę, perduotą saugojimui nukentėjusiajam N. P., nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą jam palikti visam laikui disponuoti savo nuožiūra.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.