- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- I-6983-402/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- O. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – atsakovas, Alytaus PN) atliko nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. Bausmės atlikimo laikotarpiu 9 būrio 3 miegamajame trūko gyvenamojo ploto. Patalpos buvo 20,43 kv. m ploto, joje buvo įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl nebuvo užtikrinta vienam asmeniui turėjus tekti 3,1 kv. m ploto norma. Gyvenamosios patalpos avarinės būklės, langai buvo išdužę, langų ir durų rėmai kiauri, laikydavosi didelė drėgmė, kaupėsi pelėsis, būdavo šalta ir tamsu, prastas vėdinimas, elektros instaliacija netinkama. Tualetų patalpoje labai drėgna, langai išdaužyti, neįrengta rūkymo patalpa, todėl tekdavo kvėpuoti dūmais. Maudytis buvo leidžiama vieną kartą per savaitę, o po sporto negalėdavo išsimaudyti po karštu dušu. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, jam pablogėjo sveikata, patyrė orumo pažeminimą, diskomfortą, emocinę depresiją, dvasinius ir psichologinius išgyvenimus.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas – Alytaus pataisos namai su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 8-14) nurodė laikotarpius, būrius ir gyvenamąsias patalpas, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo apgyvendintas, jų plotą, miegamų vietų skaičių jose. Atsakovo skaičiavimais vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma pažeista nebuvo. Pažymėjo, kad pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, kur nuteistieji gali dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti įstaigos teritorijoje – tiek patalpose, tiek lauke, gali sportuoti krepšinio, futbolo, tinklinio aikštelėse. Akcentavo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pataisos namų bendrabučio tipo patalpose gyvenamojo ploto trūkumą kompensuoja taikytinas režimas. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs tikrinimus, higienos normų pažeidimų nenustatė. Bendrabučio tipo miegamieji ventiliuojami atidarius langus, elektros instaliacija yra tinkama, langai nėra išdužę, patalpos remontuojamos pagal poreikį. Po sporto užsiėmimų nuteistieji gali nusiprausti kūną po šaltu vandeniu kiekvieną dieną, tai nėra ribojama, yra sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę prausti kūną po šiltu dušu. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, juos valo nuteistieji įdarbinti tvarkdariais. Prie bendrabučio tipo patalpų lauke kiekviename būryje yra įrengtos vietos rūkymui. Jei pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtame būryje, jis turėjo teisę kreiptis į Nuteistųjų skirstymo komisiją dėl perkėlimo, tačiau šia teise nei karto nepasinaudojo, į Alytaus visuomenės sveikatos centrą ar Alytaus PN administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų taip pat nesikreipė. Išreiškė nuomonę, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės, nes remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo grindžiamas patirtos žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas. Prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), nesudarant tinkamų kalinimo sąlygų, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. patirtą neturtinę žalą.
Atsakovas pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti ieškinio senaties terminą.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
Pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kurią jis patyrė atlikdamas bausmę Alytaus PN nuo 2016 m. balandžio 25 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų jautė jo nurodytus išgyvenimus, diskomfortą, akivaizdu, jog jis turėjo suvokti apie galimą teisių pažeidimą, nuo pat tokio pažeidimo pradžios, tačiau skundą teismui parengė ir išsiuntė tik 2019 m. birželio 20 d. (b. l. 3). Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, todėl, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą taikytinas ieškinio senaties terminas. Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2016 m. birželio 20 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pritaikius trejų metų ieškinio senaties terminą, laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2018 m. balandžio 20 d.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad bausmės atlikimo laikotarpiu 9 būrio 3 miegamajame trūko gyvenamojo ploto. Patalpos buvo 20,43 kv. m ploto, joje buvo įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl nebuvo užtikrinta vienam asmeniui turėjus tekti 3,1 kv. m ploto norma.
Kadangi pareiškėjas skunde nurodė, jog ploto trūko 9 būrio 3 miegamajame, todėl bus aptariamos aplinkybės susijusios tik su 9 būrio 3 patalpa.
Pagal Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punktą pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.
Atsakovas atsiliepime nurodė ir į bylą pateikė duomenis (b. l. 9), kad nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 9 būrio 3 miegamajame, kurio plotas 34,13 kv. m., yra įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,79 kv. m. gyvenamojo ploto.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 9 būrio 3 miegamajame buvo 10 miegamųjų vietų, patalpos buvo 20,43 kv. m., todėl jo skaičiavimais jam tekdavo apie 2,3 – 2,7 kv. m. gyvenamojo ploto.
Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas nepateikė jokių prieštaravimų dėl Alytaus PN pateiktų duomenų apie nuteistųjų skaičių ginčo patalpoje.
Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, darytina išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti atsakovo atstovo pateiktais rašytiniais įrodymais apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, plotą, jose gyvenusių nuteistųjų (įrengtų miegamųjų vietų) skaičių, todėl, vertinant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, vadovaujamasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas, vertinamuoju laikotarpiu šiose patalpose gyvenusių asmenų (įrengtų miegamųjų vietų) skaičių.
Nustatyta, kad pareiškėjo kalėjimo ginčo gyvenamosiose patalpose metu jam buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo pelėsis, prastas vėdinimas, drėgna, šalta ir tamsu, patalpos avarinės būklės.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) numato, kad bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 p.), gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28 C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (Higienos normos HN 134:2015 16 p.). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos HN 134:2015 17 p.).
Atsakovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir Alytaus visuomenės sveikatos centras) 2016 m. gruodžio 7 d. atlikto periodinio patikrinimo aktą (b. l. 31-34; toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatuojama, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Patalpų vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl pareiškėjo nurodyta abstrakti aplinkybė dėl prasto patalpų vėdinimo atmestina kaip nepagrįsta.
Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimą dėl Alytaus PN kalinimo sąlygų atitikimo Higienos normos HN 134:2015 reikalavimams, Patikrinimo akte (b. l. 31-34) konstatavo, jog klausimų, susijusių su visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų taikymu, tikrinimo metu pateikta nebuvo, pažeidimų nenustatyta. Teismas neturi pagrindo netikėti pataisos įstaigose tikrinimus atliekančios atsakingos institucijos atlikto patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Pareiškėjui savo teiginių dėl drėgmės, šaltos oro temperatūros ir tamsos nedetalizavus ir nekonkretizavus, jie laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 34, 35 punktus bendrojo naudojimo patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Patalpų valymui turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai; Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.). Patikrinimo akte (b. l. 31-34) konstatuojama, kad patalpų valymui yra skirtas inventorius, valymo priemonės, patalpas valo ir tvarko paskirti tvarkiniai. Taigi, gyvenamųjų, bendrojo naudojimo patalpų, sanitarinių mazgų, teritorijos tvarka priklauso nuo pačių nuteistųjų pareigų tinkamo vykdymo. Pareiškėjas skunde nenurodė ir teismas pagal byloje duomenis nenustatė, kad jis ar kitas atsakingas už gyvenamųjų patalpų tvarkymą asmuo yra kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl buvusio pelėsio arba prašė sudaryti sąlygas jį išvalyti, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Vien tik abstraktūs teiginiai apie buvusį pelėsį negali būti laikomi pakankamu pagrindu atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Pastebėtina, kad nors Alytaus visuomenės sveikatos centro Patikrinimo akte konstatuojama, kad 2-ajam bendrabučiui yra būtinas kapitalinis remontas, tačiau jokios užuominos apie pastato avarinę būklę Patikrinimo akte nėra. Todėl pareiškėjo argumentai dėl patalpų pripažinimo avarinėmis atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad maudytis buvo leidžiama vieną kartą per savaitę, o po sporto negalėdavo nusimaudyti po dušu.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte yra įtvirtinta analogiška nuostata, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Pagal LVAT formuojamą praktiką, pataisos namų įstaiga privalo atsižvelgti į asmens sveikatos būklę ir esant asmens sveikatos sutrikimams užtikrinti jam galimybę dažniau naudotis dušu (žr., pvz., LVAT 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1367-624/2019, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3301-858/2017).
Pareiškėjas nenurodė, jog jam buvo būtina naudotis šiltu dušu dažniau nei vieną kartą per savaitę dėl sveikatos būklės, ginčo dėl to, kad jam buvo sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę naudotis dušu byloje nėra, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo įrengta rūkymo patalpa, todėl tekdavo kvėpuoti dūmais.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktą pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tačiau būtinybės įrengti rūkymui skirtą patalpą Taisyklėse nereglamentuojama. Patikrinimo akte (b. l. 31-34) konstatuojama, kad Alytaus PN būriuose įrengtos vietos skirtos rūkymui. Alytaus PN direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakyme (b. l. 35-36) nurodoma (rūkantiems asmenims) rūkyti tik rūkymui skirtose vietose. Pareiškėjas nedetalizavo, kur ir kada jam teko kvėpuoti dūmais, nepaaiškino, kodėl jis, patirdamas nepatogumus dėl galimai kitų asmenų rūkymo ne rūkymui skirtose vietose, administracijai nepranešė, kad yra nesilaikoma nustatytų reikalavimų. Todėl, remiantis į bylą pateiktais duomenimis, nėra pagrindo konstatuoti Alytaus PN neteisėtų veiksmų ar neveikimo dėl sąlygų rūkyti tam skirtose vietose nesudarymo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad langai buvo išdužę, langų ir durų rėmai kiauri, elektros instaliacija netinkama, tualetų patalpoje labai drėgna, langai išdaužyti.
Pareiškėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Nors byloje ir nėra tikslių duomenų apie langų, durų, elektros instaliacijos būklę, ar drėgmės atitikimą higienos normos reikalavimams būtent ginčo laikotarpiu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose, teismas įvertina aplinkybę, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė būtent jo nurodyti neatitikimai. Taip pat teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė duomenų, kad dėl netvarkingų langų, elektros instaliacijos, drėgmės tualetuose, kitų nepatogumų jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją ar kitas atsakingas įstaigas, o šie į tokias pretenzijas nereagavo. Kreipimosi į pataisos namų administraciją ar kitas nuteistųjų gyvenimo sąlygas kontroliuojančias institucijas aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar šios, žinodamos apie galimai patiriamus nepatogumus, ėmėsi veiksmų sprendžiant nuteistųjų gyvenimo sąlygų gerinimo klausimus. Nesant pareiškėjo kreipimosi ir duomenų, jog į pareiškėjo skundus nebuvo reaguojama arba buvo reaguojama netinkamai, teismas neturi teisinio pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).
Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio viseto, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.