- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-17
- Bylos Nr.
- I-3041-764/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00732-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Julivera“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Antanas Butrimas
- Kategorijos
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Antanui Butrimui ir atsakovės atstovui Igoriui Janavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą pareiškėjai UAB „Julivera“, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dėl sprendimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2014-01-06 sprendimą Nr. S-1(7-215/2013) ir palikti galioti Inspekcijos 2013-10-07 sprendimą Nr. 69-134.
Pagrįsdama savo reikalavimą atsakovė nurodė, kad ginčijamas Komisijos sprendimas yra naikintinas, nes jame netinkamai aiškinamos ir taikomos materialinės teisės normos, išnagrinėtas Komisijos kompetencijai nepriskirtas administracinis ginčas. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 151 str., Komisijos kompetencijai priskirta nagrinėti mokestinius ginčus, kilusius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus. Mokestinio ginčo sąvoka pateikiama MAĮ 2 str. Vietos mokesčių administratoriaus 2013-04-11 sprendimas išregistruoti UAB ,,Julivera” iš Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojų registro nepriskirtinas mokestinių ginčų kategorijai, todėl Komisija neturėjo teisinio pagrindo vertinti jo teisėtumą. Pripažinusi, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2013-04-11 sprendimas yra neteisėtas, Komisija netinkamai taikė MAĮ 100 str. 1 d. 2 p. ir 141 str. 1 d. 3 p. nuostatas, t. y. nepagrįstai konstatavo, kad UAB ,,Julivera” (toliau – Bendrovė) gali būti atleista nuo delspinigių, nes nepadaryta žala biudžetui. Bendrovės skola biudžetui atsirado 2013-05-10, kai ji laiku nesumokėjo PVM pagal 2013-05-10 pateiktą deklaraciją. Kadangi Komisija neturėjo teisės vertinti Bendrovės išregistravimo iš PVM mokėtojų registro faktinių aplinkybių, ji neturėjo teisės priimti ir ginčijamą sprendimą.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Pareiškėja UAB ,,Julivera” atsiliepime į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą (b. l. 23–30) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti.
Atsiliepime pažymėjo, kad PVM delspinigių apskaičiavimą nulėmė Vilniaus AVMI 2013-04-11 sprendimas, kuriuo UAB ,,Julivera” buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro, todėl Komisija, priimdama ginčijamą sprendimą dėl atleidimo nuo delspinigių, pagrįstai vertino šio sprendimo priėmimo aplinkybes ir pagrindus ir konstatavo, kad pareiškėjos veiksmuose nėra kaltės. Pareiškėjos nuomone, pagal MAĮ 159 str. 2 d., Inspekcija neturi teisės ginčyti Komisijos sprendimą, nes ginčas byloje keliamas ne dėl skirtingo teisės normų aiškinimo, bet dėl skirtingo faktinių aplinkybių vertinimo.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė atsakovės skundą atmesti. Taip pat pabrėžė, kad Inspekcija neturėjo teisės skųsti Komisijos sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į atsakovės skundą (b. l. 20) prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Byloje ginčas keliamas dėl Komisijos 2014-01-06 sprendimo Nr. S-1(7-215/2013), kuriuo panaikintas Inspekcijos 2013-10-07 sprendimas Nr. 69-134 ir Bendrovė atleista nuo 2 368,69 eurų (8 178,62 Lt) PVM delspinigių mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus AVMI 2013-04-11 sprendimu Nr. (4.66)-33-1648 pareiškėja buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro (Komisijos bylos l. 49).
Bendrovės 2013-05-13 prašymo pagrindu, Vilniaus AVMI 2013-05-16 sprendimu Nr. (4.66)-357-2451 UAB ,,Julivera” nuo 2013-05-16 buvo įregistruota į PVM mokėtojų registrą (Komisijos bylos l. 49).
Bendrovė 2013-07-01 Vilniaus AVMI pateikė prašymą atleisti nuo 8 549,71 Lt PVM delspinigių mokėjimo, kurį iš esmės grindė tuo, kad ji neteisėtai buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro (Komisijos bylos l. 49).
Vilniaus AVMI 2013-07-15 sprendimu Nr. (23.20-08)-323-3964 pareiškėjos prašymą tenkinti atsisakė, nurodydama, kad nėra nustatyti MAĮ 100 ir 141 str. įtvirtinti atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrindai, o Vilniaus AVMI 2013-04-11 sprendimo Nr. (4.66)-33-1648 teisėtumas ir pagrįstumas negali būti vertinamas, nes jis turėjo būti skundžiamas teismui (Komisijos bylos l. 31–32).
Nesutikdama su tokiu Vilniaus AVMI sprendimu, pareiškėja padavė skundą centriniam mokesčių administratoriui (Komisijos bylos l. 20–27), kuris, jį išnagrinėjęs, 2013-10-07 sprendimu Nr. 69-134 patvirtino Vilniaus AVMI 2013-07-15 sprendimą Nr. (23.20-08)-323-3964 (Komisijos bylos l. 12–17). Inspekcijos sprendimas iš esmės grindžiamas tuo, kad nėra nustatytas nei vienas MAĮ 100 ir 141 str. įtvirtintas atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrindas.
Pareiškėja 2013-11-04 padavė skundą Komisijai, prašydama panaikinti Inspekcijos 2013-10-07 sprendimą Nr. 69-134 (Komisijos bylos l. 1–8).
Atsižvelgdamas į tai, kad skundą dėl Komisijos 2014-01-06 sprendimo Nr. S-1(7-215/2013) panaikinimo teismui yra pateikęs centrinis mokesčių administratorius, o pagal MAĮ 159 str. 2 d. nuostatas, centrinis mokesčių administratorius teisę apskųsti Komisijos sprendimą turi tik tuomet, kai jis ir Komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas, visų pirma, teismas turi įvertinti, ar egzistuoja procesinis pagrindas Inspekcijos skundą nagrinėti iš esmės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad MAĮ 159 str. 2 d. turinys suponuoja išvadą, jog centriniam mokesčių administratoriui inicijuoti teisminį ginčą yra leista tik vieninteliu atveju, kai kyla ginčas dėl procesinės ar materialinės teisės normos taikymo, t. y. kai skirtingai teisės normą aiškina bei pritaiko centrinis mokesčių administratorius ir Komisija. Centriniam mokesčių administratoriui nėra suteikta teisė inicijuoti teisminius ginčus kitais pagrindais, t. y. dėl skirtingo Komisijos atlikto įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių įvertinimo ir kt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, kad skirtinga įstatymo (teisės akto) interpretacija MAĮ 159 str. 2 d. taikymo prasme reiškia skirtingą Komisijos ir centrinio mokesčių administratoriaus požiūrį į įstatymo (teisės akto) taikymo aplinkybes, kuris gali pasireikšti skirtingu šių (įstatyme nurodytų) aplinkybių įvertinimu ir, atitinkamai, skirtingu požiūriu į būtinumą laikytis ar nesilaikyti konkrečioje situacijoje įstatymo (teisės akto) nustatyto elgesio modelio (2005-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-180/2005, 2008-02-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-163/2008, 2012-04-23 nutartis a. b. Nr. A575-1686/2012). Išplėstinės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2013-02-05 nutartyje (a. b. Nr. A602-705/2013) nurodyta, kad centrinis mokesčių administratorius teisę kreiptis į teismą įgyja, kai jo ir Komisijos pozicijos išsiskiria dėl to, koks teisės aktas ir norma turi būti taikoma, kokios yra tokios normos taikymo prielaidos – faktinės aplinkybės, nurodytos normos hipotezėje, koks yra teisės aktuose vartojamų sąvokų turinio apibrėžimas ar aplinkybės, į kurias būtina atsižvelgti šias sąvokas apibrėžiant.
Iš Inspekcijos skundo matyti, kad teisę ginčyti Komisijos sprendimą, ji iš esmės grindžia tuo, kad Komisija išnagrinėjo jos kompetencijai nepriskirtą klausimą, t. y. peržengė mokestinio ginčo ribas ir įvertino Vilniaus AVMI 2013-04-11 sprendimo Nr. (4.66)-33-1648, kuriuo Bendrovė išregistruota iš PVM mokėtojų registro, teisėtumą, todėl netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo delspinigių (MAĮ 100 str. 1 d. 2 p. ir 141 str. 1 d. 3 p.).
Sprendimą atleisti Bendrovę nuo apskaičiuotų PVM delspinigių Komisija priėmė įvertinusi Vilniaus AVMI 2013-04-11 sprendimo Nr. (4.66)-33-1648 priėmimo aplinkybes, turinį ir Bendrovės elgesio modelį, ir konstatavusi, kad iš ne teisės teisė neatsiranda, todėl egzistuoja pagrindas pagal MAĮ 141 str. 1 d. 3 p. ir 100 str. 1 d. 2 p. atleisti Bendrovę nuo PVM delspinigių. Komisija konstatavo, kad pareiškėja nepagrįstai buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro, be to, jos veiksmais nebuvo padaryta žala biudžetui.
Įvertinęs ginčijamo Komisijos sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat Inspekcijos skunde išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad atsakovė ginčą kelią ne dėl skirtingo jos ir Komisijos pateikto procesinės ar materialinės teisės normos taikymo, bet dėl skirtingo nagrinėjamu atveju susiklosčiusių faktinių aplinkybių vertinimo ir šių aplinkybių įtakos priimant sprendimą atleisti pareiškėją nuo PVM delspinigių mokėjimo. Centrinis mokesčių administratorius ir Komisija, įvertinusi susiklosčiusią faktinę situaciją, padarė skirtingas išvadas dėl pagrindų atleisti Bendrovę nuo PVM delspinigių egzistavimo. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad Komisija peržengė mokestinio ginčo ribas. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, jis priimtas vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgus į Konstitucinio Teismo doktriną. Teismo nuomone, nagrinėdama mokestinį ginčą, Komisija turi teisinę pareigą įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, nes tik tokiu atvejus gali būti priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas. Mokesčių mokėtojų teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir objektyviai.
Teismas nenustatė, kad centrinis mokesčių administratorius ir Komisija, spręsdami mokestinį ginčą, skirtingai aiškino teisės normas, todėl Inspekcijai neatsirado MAĮ 159 str. 2 d. nustatytos prielaidos teismine tvarka ginčyti Komisijos 2013-10-07 sprendimą Nr. 69-134, t. y. atsakovė teisės kreiptis į teismą neturėjo. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., administracinė byla pagal Inspekcijos skundą nutrauktina (LVAT 2008-02-14 nutartis a. b. Nr. A438-163/2008).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 102 str., 149 str. teisėja
nutaria:
Nutraukti administracinę bylą Nr. I-3041-764/2015 pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą pareiškėjai UAB „Julivera“, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dėl sprendimo panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.