Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus (toliau – institucijos) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinių teisės pažeidimų protokolas 2015 m. rugsėjo 29 d. R. S. buvo surašytas nurodant, kad 2015-07-09 VDI Kauno skyriuje gauta informacija iš Latvijos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos, kad 2015-07-02, apie 19 val., (duomenys neskelbtini) miestelyje, Latvijos Respublikoje, patikrinimo metu nustatyti 3 asmenys galimai nelegaliai dirbę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad J. B. tvarkė apšvietimo įrangą kartu su „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais D. V. ir A. G.. Teritorijoje rasti A. L. ir A. Č., kurie patikrinimo metu neatliko jokių darbų, bet į Latvijos Respubliką nuvyko dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. J. B., A. L. ir A. Č. patikrinimo metu nebuvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, visi pateikė 2015-07-01 autorines sutartis, kurios buvo be UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės parašo. A. Č. pateikė individualios veiklos pažymą, tačiau jokios galiojančios paslaugų teikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties nepateikė. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. S. pažeidė LR darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 3 p., 6 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, ATPK 41³ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas konstatavo, jog civilinėje teisėje sutartimi suprantamas juridinis faktas įtvirtintas prievolės pagrindu. Viena iš civilinių sutarčių yra rangos sutartis, pagal kurią viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644str. 1d.). Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialiąją išraišką. Rangos sutarčiai būdinga (CK 6.650str.), kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas, tokiu atveju rangovas tampa generaliniu rangovu. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, o subrangovams - už užsakovo neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles. Jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu.

Bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme buvo pateiktos pasirašytos ir galiojančios autorinės (rangos) sutartys pasirašytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)” ir J. B., A. L. ir A. Č., jų pasirašymo aplinkybes ir laiką, t. y. 2015- 07-01 patvirtino apklausti liudytojai A. L., A. Č., K. J. bei R. S.. Byloje abi sutarties šalys tiek UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorė R. S., tiek rangovai patvirtino, kad dar iki išvykimo į Latviją pasirašė autorines sutartis. Šios aplinkybės patvirtina, kad atvykus į Latviją J. B., A. L. ir A. Č. galėjo vykdyti savo funkcijas, numatytas sutartyse.

Byloje pateiktas 2015-07-01 elektroninis susirašinėjimas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorės R. S. ((duomenys neskelbtini)) ir darbuotojo K. J. (duomenys neskelbtini) (b. l. 54,55), patvirtino, jog buvo parengtos J. B., A. L. ir A. Č. autorinės sutartys, instrukcijos, registracijos kortelės. Pažymėtina, kad be A. Č. ir J. B. sutarčių buvo sudarytos ir siunčiamos sutartys su A. G., D. K., M. T., apie ką patvirtina pateikto susirašinėjimo priedai. Iš susirašinėjimo elektroniniu paštu taip pat matyti, jog 2015-07-01 10:40 K. J. rašė: „Latvijai reikia dar vienos autorinės „A. L.” , kuri buvo persiunčiama. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad dar iki išvykstant į Latviją buvo parengtos ir pasirašytos visos sutartys su J. B., A. L. ir A. Č..

Byloje taip pat buvo pateiktas išrašas iš sutarčių registracijos žurnalo, kuriame atsispindi, kad J. B., A. L. ir A. Č. sutartys 2015-07-01 buvo užregistruotos įmonės dokumentuose. Be to iš registracijos žurnalo matyti, kad tą pačią dieną sudarytos ir užregistruotos rangos sutartys su A. G., D. K., M. T., tačiau dėl pastarųjų sutarčių Darbo inspekcija sutinka ir nereiškia pretenzijų, nelaiko, kad minėtos sutartys yra negaliojančios.

Teisminio nagrinėjimo apylinkės teisme metu, taip pat buvo pateiktos deklaracijos, kasos išlaidų orderiai, kurie patvirtina, kad pagal autorines (rangos) sutartis buvo pilnai atsiskaityta su rangovais.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, taip pat apylinkės teismas pagrįstai sprendė dėl surinktų įrodymų pakankamumo, todėl teismo nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone bei teisingumo ir protingumo principais, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos Darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus apeliacinio skundo netenkinti.