- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-937-510/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Algirdas Remeika, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- G.
- Atsakovas
- A. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei V.Normantienei, atsakovo atstovei D.Višinskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-00085-52/2008 pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui A. G. dėl negrąžintos paskolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l.19-20), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 16 000 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė nurodė, jog jos santuoka su atsakovu A. G. yra nutraukta 2000 m. rugsėjo 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu. Santuokos nutraukimo metu pas atsakovą liko jų turėtos piniginės lėšos. 2003 m. liepos 18 d. atsakovas pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo ieškovei grąžinti 16000 Lt, jeigu dukra D. grįš į Lietuvą ir gyvens, mokinsis Lietuvoje iki 16 metų bei kai ieškovė nusipirks gyvenamąjį plotą Lietuvoje. Ieškovė šio susitarimo nepasirašė, todėl jame nurodytų sąlygų negalima vertinti kaip tarpusavio susitarimo, privalomo abiems šalims. Šis susitarimas, ieškovės nuomone, vertintinas kaip skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str., 3 d.), todėl atsakovas turi prievolę šią skolą grąžinti ieškovei. Ieškovė nurodė, jog šiuo metu gyvena Norvegijoje, yra sudariusi santuoką su šios šalies piliečiu, dukters gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, todėl dukra negrįš į Lietuvą iki 16 metų ir čia nesimokys. Kadangi ieškovė šią paskolą vertina kaip paskolos sutartį, kurioje grąžinimo terminas nėra numatytas, todėl paskola turi būti grąžinama pagal kreditoriaus pareikalavimą (CK 6.873 str. 2 d.). 2007 m. liepos 20 d. raginimu ieškovė nustatė atsakovui terminą skolą grąžinti per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos, tačiau atsakovas per šį terminą skolos negrąžino, todėl skola priteistina teismine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu (b.l.64-66) ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog 2003 m. liepos 18 d. atsakovo pasirašytame susitarime nėra jokių duomenų, patvirtinančių faktą, kad ieškovė minėto susitarimo pasirašymo metu arba vėliau perdavė jam 16000 Lt. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, liudijančių, kad po santuokos su atsakovu nutraukimo, pas jį liko bendros jų piniginės lėšos. Taip pat nėra ir įrodymų, kurie leistų daryti prielaidą, jog gyvendamos santuokoje šalys turėjo santaupų, kurios nebuvo padalintos jų santuokos nutraukimo byloje. Todėl teismas laikė, jog tėvo, norinčio dažniau matytis su nepilnamete dukra, įsipareigojimas skirti ieškovei piniginių lėšų gyvenamojo būsto įsigijimui Lietuvoje, pasirašant 2003 m. liepos 18 d. susitarimą, laikytinas pasižadėjimu materialiai prisidėti prie savo dukters gyvenimo sąlygų gerinimo (CK 3.192 straipsnis), o ne paskolos sutartimi. Teismas padarė išvadą, jog tarp ieškovės ir atsakovo 2003 m. liepos 18 d. susitarimo pagrindu paskolos teisiniai santykiai nesusiformavo, kadangi jokia pinigų suma jam nebuvo perduota.
Šalies argumentai
Ieškovė G. L. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Apeliantė nurodė, jog teismas, vertindamas esminės sutarties sąlygos buvimą – ar atsakovas gavo pinigus iš ieškovo, turi vertinti ne tik lingvistinę sutarties teksto reikšmę, bet ir faktinius ieškovo bei atsakovo santykius, buvusius iki paskolos sutarties sudarymo ir jos pasirašymo metu. Nutraukiant šalių santuoką, pagal tuo metu galiojusias CPK ir SŠK normas, nebuvo privaloma santuokos nutraukimo byloje pasidalinti šalių turimą bendrą turtą bei aptarti kitas santuokos nutraukimo teisines pasekmes. Teismas nesiaiškino šalių santykių iki raštelio pasirašymo, todėl neatskleidė faktinių bylos aplinkybių ir bylos esmės. Apeliantė Raštelio formuluotėje yra aiškus atsakovo pripažinimas apie pinigų gavimą ir įsipareigojimas juos grąžinti. Atsakovas raštelio neginčijo, jį pripažino, o teismas aiškino raštelio turinį plečiamai ir šalių tarpusavio santykių nekvalifikavo kaip paskolos civilinių teisinių santykių. Toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.75-77) atsakovas prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, jog 2003 m. liepos 18 d. vienasmeniškai atsakovo pasirašytame susitarime klaidingai buvo pavartotas žodis „grąžinsiu“ pinigus, kai turėjo būti ,,duosiu“, nes nedviprasmiškai iš susitarimo esmės matyti, kad tai buvo ne paskola, o tik ketinimų raštelis, t.y. jog esant tam tikroms sąlygoms, atsakovas, prisidėdamas prie gyvenamojo būsto, kuriame gyvens jo dukra, Lietuvoje pirkimo ketino duoti ieškovei 16000 Lt ir taip materialiai prisidėti prie savo dukros gyvenimo sąlygų gerinimo. Ieškovė neįvykdė nei vienos iš susitarime nurodytų sąlygų. Be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų, liudijančių, kad po santuokos su atsakovu nutraukimo pas jį liko bendros šalių pinigines lėšos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nustatyta, kad atsakovas A. G. 2003 m. liepos 18 d. pasirašė raštelį (b.l.10), kuriame nurodė, kad sutinka grąžinti ieškovei 16000 Lt, jei dukra Donata grįš į Lietuvą ir mokinsis Lietuvoje iki 16 metų, ir kai atsakovė pirks gyvenamąjį plotą Lietuvoje.
Apeliantės teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino raštelio turinį. Jos manymu, pirmosios instancijos teismas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką privalėjo vertinti ne tik lingvistinę sutarties teksto reikšmę, bet ir faktinius santykius, buvusius iki paskolos sutarties sudarymo ir jos pasirašymo metu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, laiko, kad šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.
Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad raštelio formuluotėje yra aiškus atsakovo pripažinimas apie pinigų gavimą ir įsipareigojimas juos grąžinti, todėl juo buvę įforminti paskolos santykiai. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantę atstovavusi advokatė teigė, kad raštelyje nurodyta 16000 Lt suma yra santuokoje uždirbti pinigai, kurie liko pas atsakovą ir kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti. Šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Pačiame raštelyje taip pat nėra nurodyta, kad tai yra santuokoje sutaupyti pinigai. Pažymėtina, kad šalių santuoka nutraukta 2000 m. rugsėjo 29 d. teismo sprendimu (b.l.8), o minėtas raštelis pasirašytas praėjus daugiau kaip 2 metams po santuokos nutraukimo. Vien ta aplinkybė, jog raštelyje kalbama apie pinigų grąžinimą, nesudaro pagrindo laikyti, jog atsakovas yra skolingas ieškovei 16000 Lt. Iš raštelio turinio matyti, kad įsipareigojimas sumokėti šią sumą siejamas su keletu sąlygų: šalių dukters D. grįžimu į Lietuvą, jos gyvenimu Lietuvoje iki 16 metų, gyvenamojo ploto pirkimu Lietuvoje. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo, kaip tėvo, norinčio dažniau matytis su nepilnamete dukterimi, įsipareigojimas skirti ieškovei piniginių lėšų gyvenamojo busto įsigijimui Lietuvoje, pasirašytas 2003 m. liepos 18 d. raštelis vertintinas ne kaip paskolos sutartis, bet kaip pasižadėjimas materialiai prisidėti prie savo dukters gyvenimo sąlygų gerinimo. Kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas raštelio neginčijo, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, nes minėtas raštelis nėra paskolos dokumentas.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kolegija laiko, kad Kauno miesto apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
Remiantis išdėstytais motyvais apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš ieškovės atsakovui priteistinos 1500 Lt išlaidos už advokatės pagalbą apeliaciniame procese (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės G. L. atsakovui A. G. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų išlaidų už advokatės pagalbą apeliaciniame procese.