Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo T. G. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 17 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuota grupe su G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirta dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą, kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent: 2010 metų vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje Kauno miesto nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo mieste, T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje „Lukoil“, Karaliaus Mindaugo g., Kauno mieste, susitiko su D. Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., D. Č., M. N., E. M. ir J. J. atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą – 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio „Tokarevo“ konstrukcijos pistoletą „TT“, K. B. surasti, atimti laisvę – sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali. Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d., apie 18–19 val., A. Z., D. Č., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykę į aikštelę Kaune, Ašigalio gatvėje, netoli degalinės „Skulas“, užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R.. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M., D. Č. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R.. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. Ramanausko ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir D. Č. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į Vaišvydavos mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį Piliuonos g., Kaune, netoli Vaišvydavos, ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3–4 smūgius ir laužtuvais – ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. U., D. Č. nurodymą, mušant K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę prie Masiulio g. 10, Kaune, paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir D. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo – pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio „Tokarevo“ konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 23 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia, neturėdamas leidimo, E. M. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atliekant kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu jis, T. G., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą – 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio „Tokarevo“ konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2. T. G. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe su G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, o būtent: 2011 metais M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus Ernestą B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G., dėl savanaudiškų paskatų – siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro „Molas“, esančio K. Baršausko g. 66A, Kaune, A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., E. M. ir M. L., nurodė šiems: vykti į Nyderlandų Karalystę, Hagos mieste surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą Nyderlandų Karalystėje, Hagos mieste; T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000 – 4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus – du „Taurus“ „80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į Nyderlandų Karalystę gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L., E. M., E. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., Kauno mieste, pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 metų liepos mėnesio Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš Kauno per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant – slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki Nyderlandų Karalystės Roterdamo miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., E. M. ir G. S. Roterdamo miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į Hagos miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., E. M. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš Roterdamo miesto nuvyko į Hagos miestą, kur (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. 60 pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini) 424 gatvėje esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J., iš automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. (duomenys neskelbtini) gatvėje, t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d. apie 1 val. M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) 424 gatvėje, Hagos mieste, laiptinės ir einant link (duomenys neskelbtini) gatvėje stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Hagos mieste, iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų – pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, Hagos mieste, o grįžę į Roterdamo miestą, A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą. Tokiu būdu jis, T. G., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų – ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną;

1.3. T. G. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis veikdamas organizuota grupe su G. J., D. Č., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimą panaudojant fizinį smurtą, o būtent: 2011 metų lapkritį, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. lapkričio 22 d., Kauno mieste T. G. nurodė A. Z., jog reikia sumušti ir apiplėšti A. P.. Tuo tikslu T. G. su A. Z. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), Kauno m., esančio daugiabučio, kur T. G. parodė A. Z. nusikaltimo padarymo vietą bei pateikė duomenis apie tai, jog A. P. važinėja pilkos spalvos automobiliu „Audi A8“. Nusikaltimo padarymui T. G. davė A. Z. naudotis Nyderlandų Karalystėje vogtu juodos spalvos automobiliu „VW Golf IV“. Tuo pat metu G. J. nurodė A. G., E. M. ir E. M. užpulti, sumušti ir apiplėšti A. P.. Tikslu suderinti nusikaltimo padarymo planą ir padalinti vaidmenis, G. J., T. G. ir D. Č. 2011 metų lapkritį, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. lapkričio 22 d., sukvietė A. Z., A. G. ir E. M. į susitikimą, vykusį netoli A. P. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kauno mieste. Susitikimo metu G. J., išreikšdamas bendrą savo, T. G. bei D. Č. poziciją, dėl savanaudiškų tikslų nurodė kuo greičiau A. P. stipriai sumušti ir apiplėšti, paimant daiktus, laikrodį ir grandinėlę. Kelių dienų laikotarpiu po susirinkimo, 2011 metų lapkričio antroje pusėje, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. lapkričio 22 d., A. Z., E. M., A. G. ir E. M., vykdydami jiems duotus nurodymus, pasiėmė iš kiemo (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, T. G. duotą automobilį „VW Golf IV“, uždėjo ant jo vogtus valstybinius numerius, pasiėmė kaukes, radijo stotis, po ko nuvyko prie A. P. namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kauno mieste. Ten A. Z., A. G., E. M., sustoję netoli laiptinės, kurioje gyveno A. P., durų, užsidėję ant veidų kaukes ir turėdami radijo stotį, laukė automobilyje, o E. M. su kita radijo stotimi buvo kitoje gatvės pusėje ir stebėjo, kada į netoliese esančią aikštelę prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje nukentėjusysis statydavo automobilį, atvažiuos A. P.. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. kelias dienas iš eilės iki 2011 m. lapkričio 22 d. laukė progos užpulti A. P., tačiau nukentėjusysis nuolat išeidavo iš namų ir grįždavo su savo drauge. 2011 m. lapkričio 22 d., apie 20–21.30 val., E. M. pranešus per radijo ryšį, jog A. P. atvažiavo vienas, automobilį „Audi A8“ pasistatė aikštelėje prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), ir nešdamas sportinį krepšį ateina link namų laiptinės, A. Z., E. M. ir A. G., užsidėję ant veidų kaukes, išlipo iš automobilio „VW Golf IV“ ir puolė A. P. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės. A. Z. su E. M. griebė A. P. už striukės, sudavė kiekvienas po vieną smūgį kumščiais į veidą ir parvertė nukentėjusįjį ant žemės. Gulinčiam A. P. A. Z., E. M. ir A. G. sudavė kiekvienas ne mažiau kaip po 5 smūgius į veidą ir pilvą, ko pasėkoje A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis galvoje, muštine kairės ausies žaizda ir plaštakų odos nubrozdinimais. A. P. šaukiant pagalbos, A. Z., E. M. ir A. G. apieškojo nukentėjusįjį, tačiau neradę nei laikrodžio, nei grandinėlės, paėmė sportinį krepšį ir rankinę, kartu su E. M. sėdo į automobilį „VW Golf IV“ ir išvažiavo, pagrobdami sportinį krepšį 100 eurų vertės, sportbačius „Nike“ 100 eurų vertės, šortus ir sportinius marškinėlius „Nike“ bendros 500 eurų vertės, rankšluostį be vertės, odinę rankinę „Armani“ 200 eurų vertės, joje buvusią piniginę be vertės ir 3 100 litų (897,82 eurus) joje, A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, šio automobilio raktelį su imobilaizeriu, 1 400,28 litų (405,55 eurų) vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, be vertės. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. automobiliu „VW Golf IV“ atvykę į Krantinės g., Kauno mieste, pasidalino lygiomis dalimis pagrobtus pinigus, o krepšį, rankinę ir jose buvusius daiktus, išskyrus telefoną ir sportinę aprangą, sudegino, automobilį „VW Golf IV“ pastatė į garažą, esantį L. (duomenys neskelbtini), Kauno mieste. Kitą dieną – 2011 m. lapkričio 23 d., A. Z. pranešė T. G. apie atliktą užduotį, už ką pastarasis pagyrė ir pavaišino pietumis. Tokiu būdu jis, T. G., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., D. Č., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. bendros 2 203,37 eurų vertės turto bei dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo, techninės apžiūros rezultatų kortelės grobimą panaudojant fizinį smurtą, ko pasėkoje nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

II. Skundo argumentai

3.3. BPK 122 straipsnio1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo buvimą teismas motyvavo tuo, kad T. G. kaltinamas apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, be to, ankstesniu teistumu. Šios aplinkybės, teismo nuomone, įrodo, kad T. G. gali nusikalsti ir ateityje. Pasak gynėjo, T. G. paskutinį kartą buvo teistas 2011 metais, t. y. prieš 10 metų, todėl suimtasis neturi galiojančio teistumo, kas yra svarbi teisinė kategorija ir į tai turi būti atsižvelgiama. Kiti T. G. teistumai susiję su 2003-2005 m. jo atžvilgiu priimtais procesiniais sprendimais, t. y. nuo jų priėmimo praėjo 15–17 metų. Tuo pačiu būtina atsižvelgti ir į tai, kad T. G. kaltinamas veikomis, padarytomis dar 2010–2011 metais, t. y. beveik prieš 10 metų.

3.4. Teismas nepagrįstai nurodė, jog kardomosios priemonės taikymas atitinka EŽTT praktiką ir joje suformuotus kriterijus. Gynėjas skunde cituoja EŽTT sprendimus. Byloje Wrona prieš Lenkiją buvo nagrinėtas suėmimo taikymo terminas sudarė dvejus metus, vienuolika mėnesių ir penkiolika dienų. Teismas nurodė, kad bendrieji principai, nusakantys teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu, kaip nustatyta Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje, yra nurodyti ne viename iš ankstesnių Teismo sprendimų (sprendimai bylose Kudla prieš Lenkiją, McKay prieš Jungtinę Karalystę). Teismas pažymėjo, kad pagrįstas įtarimas pareiškėjui dėl sunkių nusikalstamų veikų padarymo iš pradžių galėjo pateisinti pareiškėjo suėmimą. Taip pat būtinybė surinkti didelį kiekį įrodymų bei nustatyti kiekvieno iš kaltinamųjų, kurie kaip įtariama dalyvavo nusikalstamoje grupuotėje ir kuriems buvo pateikti kaltinimai dėl sunkių nusikaltimų padarymo, atsakomybės laipsnį sudarė pateisinamą pagrindą pradiniam pareiškėjo suėmimui. Be to, pasak institucijų, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui grėsė griežta bausmė už padarytas veikas, buvo daroma prielaida, kad pareiškėjas gali trukdyti procesui. Tačiau Teismas dar kartą nurodė, kad nors galimos bausmės griežtumas ir yra svarbus elementas vertinant asmens slėpimosi ar pakartotinio nusikaltimų darymo riziką, kaltinimų sunkumas kaip toks negali pateisinti ilgos kardomojo kalinimo trukmės (sprendimas byloje Michta prieš Lenkiją). Minėdamos spaudimo liudytojams darymo ir trukdymo procesui riziką, teisminės institucijos rėmėsi sunkiu veikų pobūdžiu ir tuo, kad pareiškėjas buvo kaltinamas priklausęs organizuotai nusikalstamai grupuotei. Iš tiesų, tokiose bylose kaip ši, susijusiose su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, yra itin didelis pavojus, kad sulaikytasis, jeigu bus paleistas, gali daryti poveikį liudytojams ar kitiems bendrininkams arba kitaip trukdyti procesui (sprendimas byloje Gladczak prieš Lenkiją). Taip pat EŽTT sprendime pripažįstama, kad tokiose bylose, kuriose yra daug kaltinamųjų, būna sudėtinga surinkti ir išnagrinėti įrodymus. Teismas dar kartą pakartojo, kad bendroji rizika, kylanti iš pareiškėjui inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdžio, t. y. kad pareiškėjui inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos galimai veikiant organizuotai, gali būti priimta kaip pagrindas pareiškėjui suimti pirminėse proceso stadijose (sprendimas byloje Gorski prieš Lenkiją) ir tam tikromis aplinkybėmis taip pat gali pateisinti suėmimo termino pratęsimą. Teismas pripažino, kad atsižvelgiant į pareiškėjui pateiktų kaltinimų sunkumą, institucijos galėjo pagrįstai manyti, kad tokia pirminė rizika buvo nustatyta. Tuo laikotarpiu, kuris reikalingas užbaigti tyrimą, surašyti kaltinamąjį aktą ir išklausyti kaltinamųjų ir svarbiausių („raktinių“) liudytojų (angl. key witness) parodymus, jos galėjo remtis būtinybe užtikrinti tinkamą proceso eigą, remdamosi šiuo pagrindu. Todėl Teismas sutiko, kad rizika, kylanti dėl pareiškėjo nusikalstamos veiklos pobūdžio, galėjo pateisinti jo suėmimą visam nagrinėjamam laikotarpiui. Teismas taip pat pažymėjo, kad kai institucijos nebegalėjo ilgiau pagrįsti pareiškėjo suėmimo, jos pakeitė jį švelnesne kardomąja priemone ir, paskyrusios policijos priežiūrą, pareiškėją paleido. Pirmiau išdėstytų aplinkybių teismui pakanka, kad galėtų padaryti išvadą, jog pareiškėjo kardomojo kalinimo pagrindas buvo „tinkamas“ ir „pakankamas“, kad pagrįstų jo suėmimą visą nagrinėjamą dvejų metų, vienuolikos mėnesių ir penkiolikos dienų laikotarpį. Taigi EŽTT suformavo kriterijus, kad suėmimas galimas skirti ir yra pateisinamas nuo tyrimo pradžios, iki „raktinių“ ar „pagrindinių“ liudytojų apklausos teisme. Kauno apygardos teisme tokie „raktiniai“ (bendradarbiaujantys) liudytojai jau yra apklausti, t. y. H. B. ir A. Z.. Procese šiuo metu yra pasiekta tokia stadija, kai yra suplanuotos kaltinamųjų apklausos ir gynybos prašymų nagrinėjimas. Gynėjo nuomone, šiuo atveju yra akivaizdus Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas, nes tolimesnis suimtojo laikymas procese yra perteklinis.

3.5. Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės, todėl BPK 122 straipsnis numato, kad jis gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. EŽTT laikosi nuostatos, kad Konvencijos 5 straipsnyje yra suformuluota asmens paleidimo prezumpcija, todėl suėmimas gali būti taikomas tik esant išimtinėms sąlygoms ir išimtinėms aplinkybėms (sprendimas byloje Chodorkovskis prieš Rusija). Gynėjas mano, kad atsižvelgiant į šiame skunde išdėstytus argumentus galima būtų konstatuoti, jog kardomųjų priemonių tikslų šioje byloje galima pasiekti suimtajam ir netaikant pačios griežčiausios kardomosios priemonės.

3.6. Apie teismo pareigą svarstyti alternatyvias suėmimui priemones yra ne kartą pasisakęs EŽTT. Ši pareiga kyla ir iš BPK nustatyto reguliavimo. Taigi siekiant kardomosioms priemonėms keliamų tikslų, išeities taškas turėtų būti švelnesnių, mažiau ribojančių priemonių taikymas, ir tik įrodžius šių priemonių nepakankamumą turėtų būti svarstomas suėmimo skyrimas. Tuo tarpu šioje byloje to padaryta iš viso nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo T. G. gynėjo advokato K. Ašmio skundas atmetamas.

5. Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 15 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam T. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų ir BPK reikalavimų nepažeidė.

6. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Aukštesniajam teismui pateikti baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėjanti kaltinamojo gynėjo skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, neanalizuoja suimtajam pareikšto kaltinimo pagrįstumo.

7. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – liudytojo A. Z., iš dalies įtariamųjų V. J., H. B. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, apžiūrų protokolai, specialisto išvados, Nyderlandų Karalystės Haaglanden teismo ekspertizės biuro pareigūnų surinktos informacijos protokolai, Nyderlandų teismo ekspertizės instituto tyrimo išvados ir ataskaitos bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis T. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

8. Suėmimas skiriamas tik tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). T. G. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, už kuriuos numatyta žymiai griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.

9. Kardomosios priemonės suėmimo terminas T. G. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos nuomone, šį suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai.

10. Pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo riziką, apygardos teismas tinkamai įvertino kaltinamajam pagal įstatymą gresiančios bausmės dydį, kaltinamojo ryšius užsienyje ir jo socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, vertinant kartu su kitomis aplinkybėmis, gali būti pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad įtariamasis ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir galimai bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra išties pagrįsta. Apie galimą asmens pasislėpimo riziką sprendžiama ne tik atsižvelgiant į gresiančios bausmės griežtumą, bet ir vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11. T. G. kaltinamas padaręs devynias nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Už visas šias nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę, o už kai kurias iš jų (pavyzdžiui, už BK 135 straipsnio 2 dalį, už BK 180 straipsnio 3 dalį, už BK 199 straipsnio 4 dalį) numatytos išimtinai tik itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.

12. Iš tiesų, kaip teisingai skunde nurodė gynėjas, nusikaltimų sunkumas, pavojingumas ir gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga tęsti suėmimo terminą. Be nusikaltimo sunkumo bei gresiančios griežtos bausmės esant paminėtus suėmimo taikymo pagrindus turi patvirtinti ir kitos nustatytos faktinės aplinkybės.

13. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad T. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nors yra išsituokęs, gyvena su faktine sutuoktine, turi vaikų. Priešingai nei skunde nurodo gynėjas, šioms aplinkybėms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė sprendžiant, ar būdamas laisvėje kaltinamasis nebėgs ir nesislėps nuo proceso, jos turi būti vertinamos kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Nors kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tačiau nuo 2012 m. nedirba, Užimtumo tarnyboje registruotas 2012 m. vasario 3 d. – 2012 m. birželio 11 d. Bylos duomenys patvirtina, kad T. G. 2012 m. kovo 22 d. deklaravo išvykimą gyventi į užsienio valstybę. Skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai nurodoma, kad T. G. ilgą laiką gyveno Jungtinėje Karalystėje, o nuo 2011 m. yra slapstęsis nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje. Iš bylos matosi, kad T. G. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis įtariamas organizavęs ir vadovavęs nusikalstamam susivienijimui, veikusiam ne vienoje, o net keliose užsienio valstybių. Esam šiems duomenims, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad T. G. gali turėti ryšių užsienyje, o, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės, jis gali slėptis nuo teismo ir užsienyje. Tai buvo pažymėta ir ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 18 d. ir 2020 m. lapkričio 16 d. nutartyse.

14. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

15. T. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytame nusikaltimų sąraše. Nagrinėjamu atveju T. G. inkriminuojami nusikaltimai galimai padaryti veikiant organizuota grupe, dėl savanaudiškų tikslų, neatsitiktiniai, iš anksto suplanuoti ir gerai organizuoti, organizuota grupė, kurios sudėtyje galimai veikė T. G., galimai disponavo šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis, tai rodo itin aukštą kaltinamojo ir jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Be to, T. G. vaidmuo, galimai padarant inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nebuvo antraeilis, jis galimai buvo vienas iš organizuotos grupės lyderių ir nusikaltimų iniciatorių. Kaip minėta, nuo 2012 m. T. G. niekur oficialiai nedirbo. Praeityje jis teistas keturis kartus, ankstesni jo teistumai daugiausia susiję su turtiniais nusikaltimais. Nors skunde nurodoma, kad T. G. neturi teistumo, nes paskutinį kartą jis teistas 2011 m., tačiau inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimo padarymo laikotarpis yra 2010 m. – 2011 m., dalis T. G. inkriminuojamų nusikaltimų, kurių padarymu jis kaltinamas šiuo metu, yra daug pavojingesni ir sunkesni už praeityje jo įvykdytus nusikaltimus. Priešingai nei skunde nurodo gynėjas, ankstesnis suimtojo teistumas privalo būti vertinamas sprendžiant dėl naujų nusikalstamų veikų padarymo rizikos. Taip pat byloje yra duomenų, kad kaltinamasis T. G. yra siejamas su šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotu nusikalstamu susivienijimu. Kaip matyti iš 2019 m. rugpjūčio 26 d. prokuroro nutarimo, ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame T. G., be kita ko, įtariamas tuo, kad organizavo ir vadovavo nusikalstamam susivienijimui, veikusiam ne vienoje užsienio valstybėje – Norvegijos Karalystėje, Airijoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje ir kitose šalyse. Nors šie duomenys negali būti betarpiškai vertinami šioje baudžiamojoje byloje, kurioje T. G. dėl minėtos veikos nėra kaltinamas, tačiau jie suteikia pagrindą manyti, kad T. G. yra asmuo, turintis autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų, kurie nusikalstamai veikia ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir už jos ribų. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, susijusios su ankstesniu teistumu, kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, rodo didesnį asmenybės pavojingumą visuomenei bei patvirtina tikimybę, jog paleistas iš suėmimo T. G. gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, gynėjo argumentai, kad kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis yra deklaratyvūs. Kaip jau minėta, inkriminuojamas nusikalstamas veikas T. G. galimai padarė būdamas 4 kartus teistas, o anksčiau jam taikytos sankcijos jo elgesio nepakeitė. Visa tai rodo pakankamai didelį kaltinamojo asmenybės pavojingumą bei leidžia daryti išvadą, kad jokios kitos kardomosios priemonės nėra pakankamos siekiant apsaugoti visuomenę nuo naujų nusikalstamų veikų rizikos, todėl kaltinamojo suėmimo pratęsimas yra proporcingas ir yra pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek BPK nuostatų požiūriu.

17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl T. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo, nevertino ir nepasisakė dėl švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo galimybės, tačiau tai savaime neleidžia teigti, kad skundžiamas procesinis sprendimas buvo priimtas neobjektyviai ištyrus bylos aplinkybes. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o tai iš esmės eliminuoja bet kokios švelnesnės kardomosios priemonės T. G. taikymo galimybę. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad Kauno apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

18. Baudžiamoji byla, kurią sudaro nemažiau kaip 75 tomai ir kurioje yra daugiau nei 40 proceso dalyvių, nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose pagal iš anksto nustatytą intensyvų teismo posėdžių grafiką (teismo posėdžiai paskirti iki 2021 m. gegužės 25 d.), pertraukos tarp teisiamųjų posėdžių ar teisiamųjų posėdžių atidėjimas buvo sąlygotas objektyvių priežasčių (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas ėmėsi priemonių, kad bylos procesas vyktų kuo sparčiau (kreiptasi į Nacionalinę teismų administraciją dėl bylos pripažinimo greičiau nagrinėtina, sudarytas naujų teismo posėdžių grafikas). Todėl spręstina, kad kardomosios priemonės taikymo T. G. trukmė nulemta objektyvių priežasčių, susijusių ne tik su bylos apimtimi, bet ir bylos proceso eiga, posėdžių organizavimu karantino dėl Covid-19 grėsmės sąlygomis, byloje dalyvaujančių asmenų užimtumu ir kt. Teisėjų kolegijos nuomone, dedamos visos pastangos, jog ši byla būtų išnagrinėta kuo sparčiau.

19. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas varžo T. G. teises bei laisves, tačiau jos suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir proceso teisių. Nors T. G. laikomas suimtas gana ilgą laiką, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo jam terminas baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad ilgas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų. T. G. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, galimai jo padarytų veikų pavojingumu, sunkumu, pobūdžiu, kiekiu, mastu, siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad T. G. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo nepaneigia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme baigiamoji stadija.

20. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks T. G. teisių suvaržymas yra pateisinamas, Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo T.G. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi kaltinamajam T.G. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.