- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-04
- Bylos Nr.
- 2K-96/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Rimantas Baumilas (pran.), Benediktas Stakauskas
- Kaltinamasis
- R. G., K. G., Klaipėdos, K.
- Advokatai
- Alvydas Buta
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal išteisintojo K. G. ir Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vytauto Jurkevičiaus kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 17 d. nutarties.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nuosprendžiu išteisinti:
R. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį dėl kaltinimų piktnaudžiavimu tarnyba ir tikro dokumento suklastojimu, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas;
K. G. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį sukursčius kitą asmenį piktnaudžiauti tarnyba ir pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį sukursčius valstybės tarnautoją piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, suklastoti tikrą dokumentą ir jį panaudoti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 6 dalimi, po nuosprendžio įsiteisėjimo ši baudžiamoji byla dėl išteisintų epizodų perduota prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nustatyti minėtas nusikalstamas veikas padariusius asmenis.
Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartis, kuria prokuroro apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią prokuroro kasacinį skundą patenkinti, o išteisintojo K. G. kasacinį skundą tenkinti iš dalies, išteisintojo R. G. gynėją, prašiusį prokuroro kasacinį skundą atmesti, o dėl išteisintojo K. G. kasacinio skundo nepasisakiusį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to valstybė patyrė didelę žalą bei suklastojo tikrą dokumentą, padarydamas didelę žalą, būtent:
2007 m. kovo – balandžio mėnesiais, tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, K. G. sukurstė valstybės tarnautoją – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktorių R. G. piktnaudžiauti tarnyba ir priešingai tarnybos interesams išduoti leidimo kopiją objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. R. G., žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdyje buvo priimtas sprendimas neišduoti leidimo nurodytam objektui, piktnaudžiaudamas tarnyba, 2007 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodė jam pavaldiems darbuotojams atspausdinti 3 egzempliorius leidimų Nr. 56, kuriais leista vykdyti statybas (duomenys neskelbtini), ir patvirtino jų kopijas herbiniu antspaudu; taip suklastojo tikrą dokumentą bei padarė didelę žalą valstybei, nes šiais savo veiksmais administracijos direktorius R. G. sumenkino (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės, kaip valstybinės institucijos, prestižą.
K. G. buvo kaltinamas tuo, kad sukurstė valstybės tarnautoją piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir dėl to valstybė patyrė didelę žalą bei sukurstė klastoti tikrą dokumentą, kurį panaudojo, padarydamas didelę žalą, būtent:
2007 m. kovo – balandžio mėnesiais, tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, sukurstė valstybės tarnautoją – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktorių R. G., piktnaudžiaujant valstybės tarnyba priešingai tarnybos interesams, išduoti leidimo kopiją objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. R. G., žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdyje buvo priimtas sprendimas neišduoti leidimo nurodytam objektui, piktnaudžiaudamas tarnyba, 2007 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodė jam pavaldiems darbuotojams atspausdinti 3 egzempliorius leidimų Nr. 56, kuriais leista vykdyti statybas (duomenys neskelbtini), ir patvirtino jų kopijas herbiniu antspaudu; taip suklastojo tikrą dokumentą bei padarė didelę žalą valstybei, nes šiais savo veiksmais administracijos direktorius R. G. sumenkino (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės, kaip valstybinės institucijos, prestižą. K. G., žinodamas, kad leidimas vykdyti statybas neišduotas ir kad tikras dokumentas – patvirtinta statybos leidimo Nr. 56 kopija – yra suklastotas, jį panaudojo 2007 m. lapkričio 5 d. pateikdamas (duomenys neskelbtini) miesto 2-ajame notarų biure kopijai paliudyti bei 2007 m. lapkričio 5 d. įregistruodamas valstybės įmonėje Registrų centre, esančioje Vilniuje, V. Kudirkos g. 18, taip padarydamas didelę žalą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu išteisintasis K. G. prašo pakeisti abiejų instancijų teismų sprendimus ir jį išteisinti vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu – kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria jo apeliacinio skundo prašymas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. ir 2008 m. liepos 9 d. nutartis, kuriomis buvo nušalintas jo gynybos advokatas V. G. ir buvo atsisakyta nagrinėti jo skundą dėl ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusio prokuroro 2009 m. gegužės 6 d. nutarimo.
Kasatorius skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino 2007 m. balandžio 4 d. statybos leidimą Nr. 56 ir jo išdavimo tvarką, be pagrindo konstatavo, kad jis galėjo būti suklastotas, ir be pagrindo nesvarstė bylos aplinkybių, susijusių su šio leidimo pateikimu Registrų centrui, netinkamai įvertino liudytojų M. Š., V. K. parodymus, mano, kad nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog jam buvo įteiktas tokio statybos sprendimo projektas, nes tokie projektai nerengiami. Toliau kasaciniame skunde smulkiai išdėstomos, kasatoriaus manymu, netinkamai nustatytos bylos aplinkybės ir dėl to padarytos netinkamos teismų išvados.
Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad skundžiama ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos K. D. 2008 m. liepos 9 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta nagrinėti kasatoriaus skundą dėl prokuroro nutarimo. Skunde teigiama, kad ši nutartis nepagrįsta ir turėjo būti panaikinta dėl daugelio motyvų ir pagrindų; jo manymu, teismui nesuteikta teisė atsisakyti nagrinėti įtariamojo skundą, nes šioje byloje prokuroras netinkamai įvykdė susipažinimo su baigtu ikiteisminiu tyrimu procedūrą – jam reikiamai nebuvo apie tai pranešta, todėl teisėja privalėjo ne atsisakyti priimti jo skundą, bet jį išnagrinėti. Tai pažeidė jo teises į gynybą, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė.
Šalies argumentai
Be to, kasaciniu skundu prašoma panaikinti ir kitą to paties teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, kuria buvo nušalintas jį gynęs advokatas jo brolis V. G., bei apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria šis teismas pasisakė, kad anksčiau nurodytos nutarties nagrinėjimas nėra apeliacijos dalykas. Nurodoma, kad nei BPK 58 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 25 straipsnis nedraudžia turėti advokatu savo brolį.
Apibendrindamas kasatorius nurodo, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas, taip pat apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, nes netinkamai įvertino jo nurodytas faktines aplinkybes, neteisinga procesine norma grindė išteisinimo pagrindą ir nepagrįstai atsisakė nagrinėti kitus apeliacinio skundo klausimus.
Kasaciniu skundu prokuroras prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Skunde prokuroras nurodo, kad ši nutartis, atmetusi prokuroro apeliacinį skundą, naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir teismo nustatytos aplinkybės atitinka faktines bylos aplinkybes, kadangi apeliacinės instancijos teismas neteisingai interpretavo ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisme išnagrinėtus įrodymus ir padarė neteisingą išvadą, kad R. G. ir K. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos neįrodytos. Abiejų instancijų teismai surinktus įrodymus vertino šališkai, faktiškai atsižvelgdami ir remdamiesi tik R. G. bei K. G. parodymais, bet visiškai nevertino prokuroro apeliaciniame skunde nurodytų bylos aplinkybių ir jų netyrė, neatsižvelgė į liudytojo V. K. parodymus, kad jis raštais informavo išteisintuosius, jog statybos leidimas neišduotas. Visų šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas netyrė ir dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Be to, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje, vertinant surinktus įrodymus, yra prieštaravimų: vienur nurodoma, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių R. G. bei K. G. nusikalstamas veikas, kitur nurodoma, kad pateiktos statybos leidimo kopijos ir visi kiti surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad ginčijamo statybos objekto leidimo išdavimui nebuvo pritarta ir leidimas galėjo būti suklastotas ir pateiktas patvirtinti notarui bei Registrų centrui. Tai nebuvo išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme ir sukliudė teismui tinkamai išnagrinėti bylą bei priimti pagrįstą procesinį sprendimą, dėl to prieštaringai, vienpusiškai šis teismas įvertino įrodymus ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 323 straipsnio nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Kasaciniai skundai netenkintini.
Dėl BPK 376 straipsnio taikymo
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Juos numato BPK 369 straipsnis, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat, kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Nuteistojo K. G. kasaciniame skunde yra teiginių, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino jo nurodytas faktines aplinkybes (statybos leidimą, jo kopijas ir pan.), todėl padarė ne tokias išvadas, be to, ne taip įvertino liudytojų M. Š., V. K. parodymus, administracinio teismo nutartį, taigi bylos duomenys, kasatoriaus manymu, buvo teismo įvertinti netinkamai.
Prokuroro kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai ir prieštaringai įvertino liudytojo V. K. parodymus, neatsižvelgė į prokuroro apeliaciniame skunde nurodytas faktines aplinkybes, rėmėsi vien tik kaltinamųjų R. G. bei K. G. parodymais, be to, abiejų instancijų teismai netinkamai interpretavo ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisme išnagrinėtus įrodymus ir padarė netinkamas išvadas, jog kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos neįrodytos, todėl priėmė netinkamus sprendimus.
Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Dauguma kasaciniuose skunduose keliamų klausimų, ypač K. G. kasaciniame skunde, jau buvo tinkamai išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, į juos motyvuotai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.
Teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos skundo argumentus, kuriuose yra kasacinio nagrinėjimo pagrindai, ir pasisako dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais.
Dėl K. G. kasacinio skundo argumentų.
Kasaciniame skunde K. G. nurodo, kad jam išduotas statybos leidimas Nr. 56 nebuvo nuginčytas, todėl jis buvo galiojantis, tačiau teismai padarė prielaidą, jog jis galėjo būti suklastotas, nepagrindę to jokiais įrodymais, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad jis galėjo prašyti kieno nors tokį dokumentą klastoti; taip pat mano, kad statybos leidimo kopija turėjo būti laikoma tinkamu ir leistinu įrodymu, todėl jis turėjo teisę ją pateikti notarui patvirtinti bei pateikti VĮ Registrų centrui; jo nuomone, jis neatliko jokių nusikalstamų veikų, teismų sprendimai turi būti pakeisti ir jis išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Priešingai nei teigiama K. G. kasaciniame skunde, teismai nustatė, kad ant statybos leidimo kopijos buvo uždėtas antspaudas, bet ji nepasirašyta reikiamo asmens, kaip to reikalaujama dokumentų tvarkymo apskaitos taisyklėse, todėl laikyti, kad ji buvo tinkama, teismams nebuvo teisinio pagrindo. Šio statybos leidimo pateikimas notarui bei Registrų centrui teisingai, išsamiai ir motyvuotai aptartas teismų priimtuose nuosprendyje ir nutartyje. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su baudžiamojo įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacinę tvarka netikrinamas. Taigi, kaip jau minėta, kasacinės instancijos teismas negali pervertinti byloje jau nustatytų aplinkybių, įrodymų vertinimo ir teismų padarytų išvadų, jei nebuvo padaryta jokių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. To šioje byloje nenustatyta, to iš esmės nėra ir kasaciniame skunde, nes jo didesnė dalis skirta liudytojų parodymų, kitų įrodymų vertinimui pagal kasatorių. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad šioje baudžiamojoje byloje, vertinant įrodymus, pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK normas. Visos bylos aplinkybės išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nuosprendžio pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka ir nuteistojo K. G. apeliacinis skundas motyvuota Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 17 d. nutartimi pagrįstai atmestas. Abiejų instancijų teismai tinkamai, išsamiai ir nešališkai aptarė ir K. G. išteisinimo pagrindą bei nustatė, kad nepakanka įrodymų, jog kasatorius padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl, kolegijos nuomone, teismai teisingai jį išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Be to, K. G. kasaciniame skunde skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys, kurios nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl šie jo kasacinio skundo argumentai taip pat nenagrinėtini.
Dėl prokuroro kasacinio skundo
Prokuroro kasaciniame skunde iš esmės kasacine tvarka nagrinėtinas tik tas argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo prokuroro apeliacinį skundą, neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus, todėl iš esmės pažeidė BPK normas, nes kiti jo skundo argumentai, kaip jau minėta, yra nesusiję su teisės taikymu, o skirti tik įrodymų vertinimui.
Priešingai nei nurodo kasatorius, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė rašytinės bylos medžiagos dėl liudytojo V. K. rašytų raštų K. G. ir atvirkščiai, todėl buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, jog šis teismas nutartyje motyvuotai pasisakė ne tik dėl K. G. bei V. K. susirašinėjimo, jų parodymų byloje, bet išsamiai aptarė bei įvertino ir kitų liudytojų, susijusių su šios baudžiamosios bylos objektu – statybos leidimo Nr. 56 priėmimu, jo kopijos padarymu, patvirtinimu, išdavimu ir pan., liudytojų A. B., V. L., M. Š., D. Z. parodymus, padarydamas motyvuotas išvadas. Todėl teigti, kad esminiai prokuroro kasacinio skundo argumentai liko neišnagrinėti, nėra teisinio pagrindo. Be to, pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į visus prokuroro apeliacinio skundo esminius argumentus, todėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.
Taip pat prokuroro kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas K. G. ir R. G., įvertino bylos įrodymus pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas ir teismų praktikos nustatytus reikalavimus išsamiai ištirti bylos aplinkybes, yra nepagristi. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo sprendimuose tinkamai, nepažeisdami BPK normų, išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, išsamiai aptarė BK 228 ir 300 straipsnių taikymą šioje byloje ir motyvuotai padarė atitinkamas išvadas.
Nesant BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, kasaciniai skundai netenkinami.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Išteisintojo K. G. ir Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinius skundus atmesti.