- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-13
- Bylos Nr.
- 2S-616-623/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius (pran.)
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. – R. ieškinį atsakovui A. R., valstybinė institucija, duodanti išvadą, Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. K. – R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti nepilnamečiui vaikui G. R. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt per mėnesį iš vaiko tėvo atsakovo A. R., išlaikymą mokant iki vaiko pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise prašė paskirti ieškovę; nepilnamečio vaiko G. R. gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. K. – R. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui matytis su nepilnamečiais vaikais K. M., gim. 1998-07-06, ir G. R., gim. 2008-03-09, uždrausti atsakovui lankytis prie K. M. ir G. R. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo; įpareigoti atsakovą A. R. gyventi skyrium nuo sutuoktinės A. K. – R. ir nepilnamečių vaikų. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo smurtavimo su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena Motinos ir Vaiko pensionate, ypač yra skriaudžiamas ieškovės sūnus iš pirmos santuokos K. M., jis bijosi atsakovo, turi nuo jo slėptis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi (b.l. 47-48) prašymą patenkino ir pritaikė šias laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojo atsakovą A. R. gyventi skyrium nuo sutuoktinės A. K. – R. ir nepilnamečių vaikų K. M. ir G. R.. Uždraudė atsakovui A. R. bendrauti su nepilnamečiais vaikais K. M., gim. 1998-07-06, ir G. R., gim. 2008-03-09. Uždraudė atsakovui lankytis prie K. M. ir G. R. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo. Teismas nurodė, kad iš ieškovės paaiškinimų ieškinyje, pateiktų įrodymų, iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus gautų įrodymų matyti, kad tarp šalių vyksta nesutarimai, atsakovas vartoja psichologinį ir fizinį smurtą ieškovės ir nepilnamečio vaiko K. M. atžvilgiu. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais paskutiniu metu gyvena Motinos ir vaiko pensionate.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 51-53) atsakovas A. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-08-26 nutartį ir jos pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Apeliantas pažymi, kad ieškovės kaltinimai dėl jo smurtavimo jos ir vaikų atžvilgiu neatitinka tikrovės. 2010-08-26 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK Prevencijos skyriaus nutarimu buvo nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. Nutarime nurodoma, kad nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų vertinti atsakovo veiką kaip grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti A. K.- R. ir K. M. sveikatą, be to, negauta objektyvių duomenų, kad atsakovo, A. R., žodžiai turėtų realų pagrindą manyti, kad grasinimai bus įvykdyti, todėl nepadarytas nusikaltimas, numatytas BK 145 str. 1 d.
Šiuo metu Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme dėl ieškovės pareiškimų pradėta administracinio teisės pažeidimo byla, kurios metu bus siekiama nustatyti kiek kartų ir ar pagrįstai ieškovė kvietė policijos pareigūnus.
Apeliantas pažymi, kad niekada nevartojo nei psichologinio, nei fizinio smurto prieš žmoną ar vaikus, ieškovės sūnus K. M. niekada jo nebijojo. Priešingai, pradėjus gyventi kartu santykiai su K. M. buvo labai geri, tačiau dėl jam nesuprantamų priežasčių tai labai nepatiko ieškovei. K. prieš apeliantą nuteikinėjo ir jo tėvas sakydamas, kad K. nėra apelianto vaikas, todėl neprivalo jo klausytis. Nuo tada apelianto ir K. M. santykiai labai pasikeitė, K. jausdamas savo motinos ir tėvo palaikymą nereagavo net į jo paprasčiausius prašymus išnešti šiukšles ar kitaip padėti buityje. Atsakovui padarius K. M. pastabą jis iškart imdavo šaukti bei gąsdinti, jog apskųs apeliantą vaikų teisių apsaugos tarnyboms.
Skundžiama nutartis labai stipriai riboja apelianto, kaip fizinio asmens ir tėvo teises. Jis yra priverstas išsikelti iš santuokos metu pagerinto būsto. Nors ieškovė nuolat skundėsi, kad prievartą apeliantas naudojo jos ir jos sūnaus iš pirmosios santuokos atžvilgiu, tačiau teismas jam taip pat uždraudė matytis su jų bendru sūnumi – G. R..
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CPK 144 straipsnis numato, kad dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnio 1 dalis nustato, kad atsižvelgiant į sutuoktinių vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, teismas taip pat gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šio straipsnio antroji dalis nustato, specialiųjų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, tame tarpe ir vieno sutuoktinio įpareigojimą gyventi skyrium bei draudimą vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose (CK 3.65 str. 2 d. 1, 7 p.).
Šalies argumentai
Nagrinėjama byla kilusi iš šeimos teisinių santykių. Ieškovė A. K. – R. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko G. R. gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Pastarąjį reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad vaikas yra mažas, jam reikalinga motinos priežiūra. Atsakovas yra geriantis, prie vaikų keikiasi, ieškovės vaiką iš pirmosios santuokos K. M. gąsdina, atsakovo elgesį supranta ir jų bendras sūnus G. Po tokių konfliktų G. būna labai jautrus, naktimis verkia. Brolių išskirti negalima, nes jie yra vienas prie kito prisirišę. Dėl šių aplinkybių teismas, tiek spręsdamas ginčą iš esmės, tiek nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti itin aktyvus ir dėmesingas, atidžiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas aplinkybes, kad būtų apsaugoti šalių, o ypač nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai.
Pagal CK 3.65 str. 2 d. 1 p. nuostatas, teismas gali įpareigoti, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Sprendžiant ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimą nėra iš esmės sprendžiami su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Šiuos klausimus teismas išspręs, priimdamas byloje sprendimą. Tačiau, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas iš esmės yra prevencija, kuria siekiama užtikrinti tam tikrų teisinių vertybių apsaugą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, t.y. iki to momento, kada, įvertinęs visus pateiktus įrodymus, teismas galės priimti sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Šios kategorijos bylose laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - apsaugoti sutuoktinių, taip pat nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.65 str. 1 d.). Sutuoktinio įpareigojimas gyventi atskirai nuo šeimos galimas, kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į grėsmę nepilnamečių vaikų ir ieškovės interesams bei tinkamai įvertino ieškovės pateiktus tai patvirtinančius duomenis.
Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo klausimą nenagrinėja ieškinio iš esmės, todėl negali konstatuoti fakto, ar atsakovas vartojo smurtą prieš ieškovę ir ieškovės vaiką iš pirmosios santuokos K. M.. Tačiau byloje esant tokiems pirminiams duomenims, t. y. VšĮ Paramos centro 2010-05-17 raštui Nr. 10/05-13 (b.l. 42) dėl K. M. patiriamo psichologinio ir fizinio smurto, Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2010-06-10 susitikimo protokolui (b.l. 43), Vilniaus apskrities VPK 1 policijos komisariato 2010-06-14 raštui Nr. 10-12-S-14965 (b.l. 46) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 140 str. 2 d., Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-08-17 susitikimo protokolui (b.l. 45), Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-08-17 šeimos aplankymo aktui (b.l. 46) teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi.
Apelianto argumentai, kad 2010-08-26 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK Prevencijos skyriaus nutarimu buvo nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. bei kad šiuo metu Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme dėl ieškovės pareiškimų pradėta administracinio teisės pažeidimo byla, kurios metu bus siekiama nustatyti kiek kartų ir ar pagrįstai ieškovė kvietė policijos pareigūnus, neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, kadangi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžia ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo esmės, nenustatinėja atsakovo kaltės dėl smurto šeimoje, teismui pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečiu atveju yra grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo gali būti pažeisti nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesai, kas ir buvo padaryta.
Pagal CK 3.65 str. 2 d. 7 p. nuostatą, teismas gali uždrausti sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose, jeigu jis seksualiai išnaudojo vaiką, vartojo prieš jį psichinį ar fizinį smurtą, visais kitais atvejais, kai jo bendravimas su vaiku galėtų būti žalingas šio sveikatai. Esant aukščiau išvardintiems pirminiams duomenims apie atsakovo vartojamą psichinį ir fizinį smurtą ieškovės sūnaus K. M. atžvilgiu, kolegija sprendžia, kad tai gali turėti neigiamos įtakos abiejų nepilnamečių vaikų (taigi ir šalių sūnaus G. R.) psichikos formavimuisi, raidai, todėl kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė ir laikinąją apsaugos priemonę draudimą atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais bei lankytis prie jų gyvenamosios vietos.
Esant šioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti apelianto išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Netenkinus atskirojo skundo iš apelianto priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
n utarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto A. R. 5 Lt (penkis litus) 40 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.