- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-02
- Bylos Nr.
- eI-1388-643/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04235-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
rašytinio proceso proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba arba atsakovas), vadovaujantis Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos originalu, nustatyti tikslias Trakų istorinio nacionalinio parko ribas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (toliau – ir Žemės sklypas), atžvilgiu.
Pareiškėjas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties Žemės sklypas, kurio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-10-14 išraše yra padaryta žyma – “XXXIV. Nacionaliniai ir regioniniai parkai“ (Trakų istorinis nacionalinis parkas).
Pareiškėjas 2016-10-15 kreipėsi į Tarnybą, prašydamas patikslinti Trakų istorinio nacionalinio parko ribas ir pripažinti, kad Žemės sklypas nepatenka į Trakų istorinio nacionalinio parko teritoriją. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912 patvirtintu Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos originalu ir teigia, kad jo Žemės sklypo (plotas 1400 kv. m.) kraštinė, Žemės sklypo plane M 1:1000 pažymėta gretimybe 1-2, ribojasi su 6 metrų pločio keliu. Nuo kelio toliausiai nutolęs Žemės sklypo taškas yra 21,19 m, tuo tarpu Trakų istorinio nacionalinio parko riba nuo minėto kelio yra nutolusi 3 milimetrus, t. y. 30 metrų natūroje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, jo Žemės sklypas nėra Trakų istorinio nacionalinio parko ribose.
Atsiliepimas
Atsakovas 2016-10-24 rašte Nr. (3)-V3-1576(12.5) pareiškėjui nurodė, kad jo Žemės sklypas patenka į Trakų istorinio regioninio parko žemės ūkio zoną ir pridėjo ištrauką iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro bei nuskenuotą schemos dalį iš popierinio plano.
Pareiškėjo nuomone, atsakovo 2016-10-24 raštas Nr. (3)-V3-1576(12.5) yra labai lakoniškas, neargumentuotas ir neišsamus, nėra pagrįstas teisės aktų normomis, jame neatsižvelgta į pareiškėjo prašymo argumentus, o atsakovo pateikta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro ištrauka neatitinka nei Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos, nei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-08 įsakymu Nr. D1-24 patvirtintų Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), kurių 28 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad ribos, kurios nustatomos inžinerinės infrastruktūros objektais (keliais, geležinkeliais), brėžiamos pagal infrastruktūros objekto pakraštį taip, kad infrastruktūros objektai patektų į mažesnių apribojimų teritorijas. Keliu arba geležinkeliu nustatoma riba brėžiama ortofotografiniame žemėlapyje matomu kelkraščiu. Tuo tarpu iš atsakovo pateiktos kadastro ištraukos matyti, kad saugomos teritorijos riba eina kelio viduriu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad pagal Taisyklių 29 straipsnio 1 punktą išorinė saugomos teritorijos riba turi būti žymima linija su šešėliu į saugomos teritorijos išorę, linijos storis – 1 mm, šešėlio – 4 mm, tuo tarpu Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje saugomos teritorijos riba pažymėta punktyrais su šešėliu.
Skunde teigiama, kad Žemės sklypas yra ganėtinai mažas, išsidėstęs prie pat saugotinos teritorijos ribos, todėl, tikslinant Trakų istorinio nacionalinio parko ribas sklypo atžvilgiu, yra racionalu vadovautis schemos originalu, bei, atsižvelgiant į sutartinius ženklus, nuodugniai išmatuoti atstumus. Šiuo atveju atsakovas 2016-10-24 rašte Nr. (3)-V3-1576(12.5) pažymėjo, kad duomenis pateikė atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis, o ne į Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos originalą.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas taiko netinkamą žemės sklypo padėties nustatymo būdą. Pareiškėjas savo poziciją grindė planavimo schemos originalo (popierinio varianto) duomenimis, išmatuodamas joje reikiamus atstumus milimetrais ir prilygindamas juos metrams pagal schemos mastelį, tačiau toks būdas negali būti naudojamas, kai sklypas jau yra įregistruotas ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre (toliau – ir Kadastras) ir Nekilnojamojo turto registre.
Nacionalinio parko planavimo schema (taip pat ir Nacionalinio parko ribos) buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912. Nacionalinio parko ribos (kaip ir visų kitų saugomų teritorijų ribos iki 1995 m.) buvo nustatytos (nubrėžtos) naudojant 1971-1990 m. žemės naudmenų inventorizacijos fotoplanus bei topografinius žemėlapius. Nacionalinio parko ir jo funkcinio prioriteto zonų ribos buvo brėžiamos (nustatomos) žemės paviršiaus elementais: infrastruktūros objektais (keliais, geležinkeliais, elektros linijomis), hidrografinio tinklo elementais, miško pakraščiu, kitų žemės naudmenų (pievų, pelkių ir kt.) ribomis, reljefo formomis (naudojant topografinius žemėlapius) ir kt. Iš Nacionalinio parko ribų plano matyti, kad nagrinėjamoje vietovėje nacionalinio parko riba buvo nubrėžta kelio pakraščiu. Nacionalinio parko ribų planas buvo patvirtintas 1993 m., o Nacionalinio parko ribos įskaitmenintos 2002-2003 m. Įskaitmeninant Nacionalinio parko ribą, ji buvo brėžiama taip, kad atitiktų ribą, nubrėžtą popieriniame 1993 m. patvirtintame ribų plane. Nacionalinio parko riba Kadastre buvo įregistruota 2005-10-13, gavus skaitmenizuotą ribų dokumentą iš Nacionalinio parko direkcijos.
Atsakovas pažymi, kad Kadastro duomenys yra suvesti vadovaujantis Vyriausybės 2002-04-30 nutarimu Nr. 587 patvirtintais Kadastro nuostatais, jo duomenys atitinka visų planavimo dokumentų, kuriais yra nustatytos Lietuvos Respublikos saugomu teritorijų ribos, duomenis. Šie duomenys yra skaitmenizuoti, tikslūs ir neprieštarauja saugomų teritorijų planavimo schemoms, todėl Kadastro duomenimis vadovaujamasi nustatant tikslias žemės sklypų vietas. Tiek originalioje planavimo schemoje, tiek Kadastre Nacionalinio parko ribos yra tokios pačios. Be to, atsakovo nuomone, tai ar skaitmeninė riba nubrėžta kelio pakraščiu, ar kelio viduriu, šiuo atveju esmės nekeičia, nes pareiškėjo sklypas į Nacionalinio parko teritoriją vis tiek patenka. Tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
2015-07-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 46VĮ-492-(14.46.2.) J. L. ir V. K. suteikta nuosavybėn neatlygintinai kompensuojant po ½ dalį 1400 kv.m. ploto žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypą Nr. 889, esantį (duomenys neskelbtini), kurio ribos žemės sklypo plane M 1:1000 pažymėtos skaičiais 1-6-1. Tuo pačiu įsakymu J. L. ir V. K. buvo įpareigoti Žemės sklype laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų: XXI skyriaus (žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai) ir XXXIV skyriaus (nacionaliniai ir regioniniai parkai). Be to, J. L. ir V. K. įpareigoti Žemės sklypą bei teises į jį įregistruoti VĮ Registrų centre.
Žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 0,1400 ha ploto, nuosavybės teise priklauso V. K.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra įrašas apie specialiąsias ginčo Žemės sklypo naudojimo sąlygas - XXXIV. Nacionaliniai ir regioniniai parkai ir XXI. Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai.
Iš Žemės sklypo plano M:1000, sklypo plotas 1400 m², matyti, kad Žemės sklypas ribojasi su 6 m. pločio keliu (1-2 gretimybė).
2016-10-15 pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su prašymu pripažinti, kad Žemės sklypas nepatenka į Trakų istorinio nacionalinio parko teritoriją.
2016-10-24 raštu Nr. (3)-V3-1576(12.5) pareiškėjui atsakė, kad pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis Žemės sklypas patenka į Trakų istorinio regioninio parko žemės ūkio zoną. Pareiškėjui Tarnyba pateikė ir ištrauką iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro.
Ištraukoje iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro matyti, kad Trakų istorinio regioninio parko teritoriją apibrėžia linija, einanti per kelią (-ius) ir tokiu būdu Žemė sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į ją.
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija į bylą pateikė Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912 ir paskelbtos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993-12-20 įsakymu Nr. 212, grafinę dalį – parko teritorijos su funkcinėmis zonomis planą.
Pareiškėjas skundu teismo prašo įpareigoti Tarnybą nustatyti tikslias Trakų istorinio nacionalinio parko ribas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, vadovaujantis Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos originalu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skundu neformuluoja tikslaus reikalavimo, kokiu būdu ir kokia apimtimi turėtų būti tikslinami saugomos teritorijos valstybės kadastro duomenys, nepateikia kadastrinių matavimų, kurie, jo vertinimu, būtų teisėti ir teisingi. Taigi byloje spręstinas klausimas dėl Tarnybos pareigos ir kompetencijos tikslinti Trakų istorinio nacionalinio parko ribas taip, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas į jį nebepatektų.
Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia aplinkos ministro 2014-01-08 įsakymo Nr. D1-24 „Dėl saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Taisyklės) 28.2 ir 29.1 punktų nuostatomis, kad saugomų teritorijų ir jų zonų ribos, kurios nustatomos inžinerinės infrastruktūros objektais (keliais, geležinkeliais), brėžiamos pagal infrastruktūros objekto pakraštį taip, kad infrastruktūros objektai patektų į mažesnių apribojimų teritorijas. Keliu arba geležinkeliu nustatoma riba brėžiama ortofotografiniame žemėlapyje matomu kelkraščiu (geležinkelio pylimo arba sankasos briauna). Miesto teritorijoje riba nustatoma važiuojamosios dalies arba šaligatvio (jei jis yra) pakraščiu (28.2 p.). Išorinė saugomos teritorijos riba žymima linija su šešėliu į saugomos teritorijos išorę, linijos storis – 1 mm, šešėlio – 4 mm. Linijos ir šešėlio spalvinis žymėjimas pasirenkamas taip, kad būtų įskaitomi kiti plano duomenys (29.1 p.). Visų pirma akcentuotina, kad Trakų istorinio nacionalinio parko schema buvo patvirtinta dar 1993-12-06 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 912. Ribos (kaip ir visų kitų saugomų teritorijų ribos iki 1995 m.) buvo nustatytos (nubrėžtos) naudojant 1971-1990 m. žemės naudmenų inventorizacijos fotoplanus ir topografinius žemėlapius. Nacionalinio parko ir jo funkcinio prioriteto zonų ribos buvo brėžiamos (nustatomos) žemės paviršiaus elementais: infrastruktūros objektais (keliais, geležinkeliais, elektros linijomis), hidrografinio tinklo elementais, miško pakraščiu, kitų žemės naudmenų (pievų, pelkių ir kt.) ribomis, reljefo formomis (naudojant topografinius žemėlapius). Taigi, pareiškėjas nurodytomis teisės akto nuostatomis vadovaujasi nepagrįstai. Be to, pareiškėjas niekaip nepagrindžia, kaip jo teises įtakotų (apgintų) Trakų istorinio nacionalinio parko ribos sutapatinimas su keliu, jo kelkraščiu. Iš į bylą paties pareiškėjo pateikto plano matyti, kad jo Žemės sklypas taip pat ribojasi su keliu. Taigi, bet kuriuo atveju, o konkrečiai, Trakų istorinio nacionalinio parko ribą net ir sutapatinus su kelkraščiu, t.y. ribą perkeliant iš kelio vidurio, kaip tai atsispindi iš Saugomų teritorijų valstybės kadastro ištraukoje, ginčo Žemės sklypas vis tiek patenka į parko teritoriją.
Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, veiklą jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas (toliau – STĮ).
STĮ 2 straipsnio 32 dalyje įtvirtinta, kad saugomos teritorijos - tai sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes) (STĮ 3 str.). Nacionaliniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui, reprezentuojančiam šalies etnokultūrinių sričių gamtos bei kultūros savitumus, saugoti ir tvarkyti. Istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai išsaugoti steigiami istoriniai nacionaliniai parkai (STĮ 12 str. 2 d. 1 p.). Valstybinius parkus steigia, jų ribas nustato ir keičia Vyriausybė, tvirtindama šių saugomų teritorijų planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus), Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu (STĮ 23 str. 1 d.). Saugomų teritorijų apsaugai ir racionaliam tvarkymui organizuoti yra steigiamas Saugomų teritorijų valstybės kadastras (duomenų sistema), kuriame registruojamos saugomos teritorijos, išskyrus kultūros paveldo objektus, kiti duomenys, reikalingi saugomų teritorijų apsaugai ir tvarkymui organizuoti. Saugomų teritorijų valstybės kadastro vadovaujančios tvarkymo įstaigos funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. Jo duomenų registravimo bei naudojimo tvarką ir apsaugą nustato Vyriausybė (STĮ 25 str. 1, 2 d.). Saugomų teritorijų ir jų apsaugos zonų ribos Vyriausybės įgaliotų institucijų teikimu žymimos Žemės kadastro žemėlapiuose, taip pat teritorijų planavimo dokumentuose. Saugomų teritorijų žymėjimo vietovėje tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos (STĮ 26 str.).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-30 nutarimu Nr. 587 buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras (nuo 2002-08-01) ir Patvirtinti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatus (toliau - Kadastro nuostatai). Kadastro nuostatai reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro paskirtį, jo objektus, vadovaujančiosios Kadastro tvarkymo įstaigos ir kadastro tvarkymo įstaigos teises ir pareigas, kadastro duomenų tvarkymą, sąveiką su kitais valstybės kadastrais ir registrais, kadastro duomenų saugą, duomenų skelbimą ir teikimą, kadastro reorganizavimą ir likvidavimą (1 p.). Pagal Kadastro nuostatų 5 punktą Kadastro duomenų teikėjai yra: 5.1. valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijos; 5.2. savivaldybių institucijos; 5.3. planavimo organizatoriai; 5.4. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 5.5. Kadastro duomenų teikėjai, su kuriais sudaromos sutartys dėl Kadastro duomenų teikimo. Svarbu pažymėti, kad fiziniai asmenys nėra aptariamo kadastro duomenų teikėjais.
Vadovaujančioji kadastro tvarkymo įstaiga ir kadastro tvarkymo įstaiga yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (Kadastro nuostatų 8 p.). Patvirtintą saugomos teritorijos ribų planą ir jo erdvinius duomenis kadastro tvarkymo įstaigai (Tarnybai) teikia planavimo organizatoriai (Kadastro nuostatų 21.2. p.). Tuo tarpu Taisyklių, kurios nustato saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų struktūrą, jų rengimo organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo, taip pat keitimo, koregavimo tvarką, 7.2 punkte nustatyta, kad valstybinių kultūrinių rezervatų, istorinių nacionalinių parkų, kultūrinių draustinių ar jų dalių teritorijų specialiojo teritorijų planavimų dokumentų planavimą organizuoja Kultūros ministerijos pavedimu Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos arba saugomų vietovių direkcijos. Planavimo organizatorius, priimdamas sprendimus, o Dokumento rengėjas, rengdamas pasiūlymus dėl saugomos teritorijos kategorijos, tipo ar rūšies pasirinkimo, jos ribų nustatymo, taip pat dėl konkrečių funkcinio prioriteto ar kraštovaizdžio tvarkymo zonų bei jų ribų nustatymo, atsižvelgia į gamtos ir kultūros vertybių išsidėstymą teritorijoje, jų apsaugos ekologinius ir kitus poreikius, kad būtų užtikrinta jų palanki apsaugos būklė ir racionalus naudojimas (Taisyklių 15 p.). Taisyklių 39 punkte įtvirtinta, kad būtent planavimo organizatorius, įvertinęs kiekvieną konkretų atvejį, dėl kurio reikia keisti saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinius, priima sprendimą dėl viso dokumento keitimo ar jo koregavimo.
Vadovaujantis paminėtu teisiniu reglamentavimu tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Tarnybą nustatyti tikslias Trakų istorinio nacionalinio parko ribas žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, vadovaujantis Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos originalu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Dėl pareiškėjo teisių pažeidimo svarbu pažymėti, kad Žemės sklypas pareiškėjui, jo 2010-02-10 prašymo pagrindu, dar 2015-07-02 buvo suteiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 46VĮ-492-(14.46.2.). Šiame įsakyme aiškiai buvo apibrėžtos Žemės sklypo naudojimo sąlygos - XXXIV. Nacionaliniai ir regioniniai parkai ir XXI. Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Byloje nėra jokių duomenų, jog šis įsakymas būtų buvęs ginčijamas ir/ar nuginčytas teismine tvarka ir tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas su įsakymu apibrėžtais Žemės sklypo naudojimo apribojimais sutiko. Į nagrinėjamą bylą pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir jokių objektyvių duomenų apie jo teisių pažeidimą esamoje situacijoje, t.y. Žemės sklypui patenkant į Trakų istorinio nacionalinio parko teritoriją.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą nustatyti tikslias Trakų istorinio nacionalinio parko ribas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, vadovaujantis Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos originalu, atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo V. K. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.