- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-03
- Bylos Nr.
- A11.-174-963/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00069-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Belgijos Karalystės
- Institucija
- Alplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdyba
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
Įžanginė dalis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 265 straipsnio 3 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama Belgijos Karalystės pilietė K. D., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) projekto vadove.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2020 m. sausio 15 d. K. D. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad 2019 m lapkričio 1 d. 18.55 trūkus laivo žemkasės „(duomenys neskelbtini)“ strėlės hidraulinei žarnai į Kuršių marių aplinką pateko apie 20-30 litrų hidraulinės alyvos, kuri pasklido tarp dviejų laivų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, Malkų įlankoje. Teršalai patekę ant marių vandens paviršiaus buvo skubiai surinkti, panaudojant absorbcines bonines užtvaras. Surinkimo darbus atliko įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Paimti teršalų mėginiai buvo ištirti akredituotoje laboratorijoje „Veritas Petroleum Services“, Nyderlanduose. Gauti laboratoriniai rezultatai parodė, kad išsilieję teršalai yra aplinkai nekenksmingos medžiagos, kurių pagrindą sudaro esteriniai aliejai, o hidraulinė alyva yra priskiriama pagal Tarptautinės jūrų organizacijos, Tarptautinės taršos prevencijos iš laivų konvencijos Marpol 73/78, II priedą kitoms medžiagoms „OS“ (angl. other substances).
Administracinėn atsakomybėn traukiama K. D. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Jos pateiktame raštiškame paaiškinime nurodyta, kad atliekant gilinimo darbus Klaipėdos uoste, 2019 m. lapkričio 1 d. 18 val. 55 min. nutiko incidentas: žemkasei (duomenys neskelbtini) nutrūko kairiojo strėlės cilindro hidraulinė žarna ir tai sukėlė angliavandenilių išsiliejimą. Šis incidentas įvyko vykdant techninę užduotį Nr. 9.3.165-24/19 4 bare Malkų įlankoje Klaipėdos uoste, kai pilant gruntą į bunkerinę baržą (SHB) (duomenys neskelbtini) 1800 į (duomenys neskelbtini) baržos bunkerinę talpą, ant (duomenys neskelbtini) denio ir tarp laivų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išsiliejo hidraulinis tepalas. (duomenys neskelbtini) nedelsiant ėmėsi atsakomųjų veiksmų pagal i SOPEP planą (laivų naftos taršos avarinis planas). Incidento metu išsiliejo maždaug 20-30 litrų (duomenys neskelbtini) baržoje, (duomenys neskelbtini) laivo denyje 20-30 litrų, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vandenyje: 20-30 litrų. Angliavandenilio skystis buvo Bio Oil Shell Naturelle HF-E 68 rūšies. Pateikė veiksmų seką pagal laiką įskaitant neatidėliotinus veiksmus, kurių buvo imtasi: 2019 m. lapkričio 1 d.: 18:55 pilant gruntą į (duomenys neskelbtini) trūko pagrindinė kairiosios strėlės cilindro žarna, kas lėmė hidraulinio tepalo išsiliejimą (duomenys neskelbtini) baržos grunto talpoje, vandenyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir laivo v denyje. Veiksmai vykdomi remiantis SOPEP planu (laivų naftos taršos avariniu planu) ((duomenys neskelbtini) sumontavo apsauginį aptvarą/sienelę) 19:00 Uostas informuotas VHF kanalu, kad (duomenys neskelbtini) laive įvyko tepalo išsiliejimas. Laivo įgula informavo techninį skyrių, kuris iškart informavo projekto vadovą ir darbų vadovą. 19:10 pradėtas denio valymas ir kaušo pakėlimas į denį. 19:20 projektų vadovė susisiekė su p. Eitučiu ir informavo apie situaciją laive (duomenys neskelbtini). 19:30 pradinė uosto atstovų apžiūra laive (duomenys neskelbtini). 19:50 uostas įrengė papildomą apsauginę sienelę tepalo plitimui sustabdyti. 21:50 kaušas pakeltas į laivą, buvo valomas tepalas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 2 d.: 02:00 Informavome uostą, kad tepalas laivuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra išvalytas. Uosto atstovai buvo laive apžiūrėti, davė papildomų pastabų, į kurias buvo iškart atsižvelgta ir imtasi veiksmų. 02:10 buvo gautas patvirtinimas, kad (duomenys neskelbtini) gali atsišvartuoti ir kad (duomenys neskelbtini) gali toliau kasti po papildomų pastabų išpildymo: (duomenys neskelbtini) atsišvartavo ir prisišvartavo Kamineros terminale. (duomenys neskelbtini) pasitraukė, duodamas pirmenybę uosto laivybai ir toliau valė denį bei kaušą. 06:30 (duomenys neskelbtini) pasirengęs vėl gilinti, tačiau duoda pirmenybę uosto laivybai. 08:30 (duomenys neskelbtini) vėl pradėjo gilinti su barža (duomenys neskelbtini). 10:45 (duomenys neskelbtini) atsišvartavo nuo Kamineros terminalo (nes terminale buvo numatytas kitų laivų stovėjimas) ir atsistojo ant inkaro. Incidento metu ėmtasi šių priemonių ir vykdant darbus su savo žemkase (duomenys neskelbtini) tęs šių priemonių taikymą likusį projekto vykdymo laiką (kuris šiuo metu jau yra pasibaigęs) Lietuvoje: Nedelsiant informavo uosto direkciją, skaidriai pateikdami visą informaciją apie įvykį. Ėmėsi neatidėliotinų veiksmų naudodamiesi SOPEP įranga, kuri laikoma ant denio. Kaip nurodyta aukščiau pateiktame veiksmų plane, angliavandenilių išsiliejimas buvo šalinamas iš (duomenys neskelbtini) denio, (duomenys neskelbtini) bunkerinės talpos ir tarp laivų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tol, kol buvo pilnai surinktas. Papildomai informavo, kad (duomenys neskelbtini) n.v. taip pat raštu informavo uosto direkciją apie šį lapkričio 4 d. įvykį ir visapusiškai bendradarbiavo su aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos specialistais.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad K. D. kaltė dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 265 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo įrodyta byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, jame esančiu K. D. paaiškinimu, kuriame nurodė, kad apgailestauja dėl įvykusios taršos, kurios priežastis buvo techninis gedimas bei teigė, kad ateityje bus imamasi priemonių panašioms avarijoms išvengti bei raštiškais paaiškinimais, pateiktais teismui (b. l. 22-23), analitine ataskaita (b. l. 3-17), mėginių plombavimo aktu (b. l. 34), dirvožemio, dumblo ir kitų aplinkos elementų mėginių ėmimo protokolu (b. l. 35), žalos gamtai ištekėjus hidraulinei alyvai „Shell naturelle HF-E68“ iš laivo „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavimu, kuriame apskaičiuota, kad žala gamtai lygi 0,00 eurų (b. l. 52-53), tyrimų rezultatų protokolais Nr. P-001-2019-373/1, P-001-2019-374/1 (b. l. 54-55), užsakymo analizės protokolu (b. l. 58-60), tarnybiniu pranešimu (b. l. 73), atliekų perdavimo-priėmimo aktais Nr. P-0002311, P-0002222, P-0002262, P-0002221, P-0002220 (b. l. 98, 99, 100, 101, 102), fotolentelėmis (b. l. 103-111), kita rašytine bylos medžiaga.
ANK 265 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos vidaus ir teritorinių vandenų teršimą iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimą iš šiame rajone esančių stacionariųjų ar plūduriuojančių įrenginių, konstrukcijų ar platformų.
K. D. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino ir gailisi dėl nusižengimo padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – nusižengimas padarytas dėl techninio gedimo, išsilieję tepalai buvo išvalyti, galiausiai buvo nustatyta, kad išsilieję tepalai aplinkai nekenksmingi, atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo K. D. asmenybę – dirba, nebausta administracine tvarka už panašius nusižengimus, žala aplinkai nepadaryta, tepalai surinkti, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, laikytina, kad administracinės nuobaudos tikslai veiksmingiausia ir tikslingiausiai bus pasiekti K. D. už padarytą nusižengimą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis lygus minimaliam dydžiui, numatytam ANK 265 straipsnio 3 dalies sankcijoje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 265 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
K. D. pripažinti kalta padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 265 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirti 300 eurų (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 20109787554 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.