Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-06-16 · Administracinė byla Nr. I-349-162/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-16
Bylos Nr.
I-349-162/2011
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00146-2011-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
V.B.
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-349-162/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00146-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui V.B., jo atstovui Lietuvos policijos profesinės sąjungos teisininkui Martynui Ausčiui, 2011 m. birželio 6 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.B. prašymą atstovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2011-03-25 sprendimo Nr. 85-A-3870 panaikinimo, įpareigojimo išmokėti vidutinį darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį bei delspinigius.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašymu ir jo patikslinimu (b.l. 4-10; 18-25) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. kovo 25 d. raštu Nr. 85-S-3870 „Dėl darbo užmokesčio apmokėjimo“ įformintą administracinį sprendimą dėl darbo užmokesčio už nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį nemokėjimo; 2) įpareigoti atsakovą išmokėti vidutinį darbo užmokestį už visą faktinį nušalinimo nuo pareigų laikotarpį – nuo 2010 m. vasario 19 d. iki 2011 m. kovo 4 d., iš viso 36 180 Lt; 3) įpareigoti atsakovą išmokėti delspinigius.

Nurodo, kad dirbo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio kelių policijos grupės patruliu, buvo Lietuvos policijos profesinės sąjungos narys. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos V.B. 2010 m. vasario 19 d. nutartimi nuo 2010 m. vasario 19 d iki 2010 m. gegužės 19 d. jam buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų. Šiuo pagrindu buvo priimtas atsakovo 2010 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. 85-TE-64, kurio 1.2 punktu jis buvo nušalintas nuo pareigų minėtam laikotarpiui. Vėliau nušalinimo nuo pareigų laikotarpis pratęstas iki 2011 m. gegužės 19 d. Akcentuoja, jog 2011 m. vasario 21 d. buvo priimtas Tauragės rajono apylinkės prokuratūros nutarimas, kuriuo jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, o Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartis, kuria pratęstas nušalinimo nuo pareigų terminas iki 2011 m. gegužės 19 d., - panaikinta. Faktiškai į tarnybą buvo grąžintas tik 2011 m. kovo 4 d. Nurodo, jog 2011 m. kovo 10 d. atsakovui pateikė prašymą dėl vidutinio darbo užmokesčio apmokėjimo už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, tačiau atsakovas atsisakė sumokėti jam vidutinį darbo užmokestį bei delspinigius. Mano, jog skundžiamas 2011 m. kovo 25 d. raštas Nr. 85-A-3870, kuriuo įformintas sprendimas atsisakyti išmokėti darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Reikalavimą išmokėti darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį bei delspinigius grindžia Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statuto) 28 straipsnio 6 dalimi. Akcentuoja, jog teisės gauti darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį įgyvendinimas ir iš jo kylanti darbdavio pareiga šį darbo užmokestį išmokėti nėra siejamos su tuo, kokio subjekto iniciatyva ir kokiu teisiniu pagrindu pareigūnas buvo nušalintas. Svarbiausia sąlyga – pareigūnas nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teismine praktika administracinėje byloje Nr. A14- 1163/2007 akcentuoja, kad darbo užmokesčio išmokėjimui neturi įtakos ta aplinkybė, jog nėra atsakovo kaltės dėl nušalinimo, todėl jis neturi kompensuoti pareiškėjui negauto darbo užmokesčio. Prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už visą faktinį nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, t.y. nuo 2010 m. vasario 19 d. iki 2011 m. kovo 4 d., kai jis buvo supažindintas su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 85-TE-80 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 85-TE-54 1.2 punkto pripažinimo netekusiu galios“.

Prašo priteisti 36 180 Lt vidutinį darbo užmokestį už faktinio nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, t.y. 268 darbo dienas, kai vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 135 Lt. Mano, jog remiantis Statuto 28 straipsnio 6 dalimi, kartu su negautu darbo užmokesčiu jam turi būti priteisti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoti delspinigiai už šią darbo užmokesčio sumą. Delspinigiai turėtų būti pradėti skaičiuoti nuo 2010 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pažymi, jog delspinigiai turi būti skaičiuojami pagal formulę: už konkretų nušalinimo nuo pareigų mėnesį priklausęs darbo užmokestis dauginamas iš dienų skaičiaus, kuris susidarė per laikotarpį nuo kito mėnesio, už kurį turi būti mokamas darbo užmokestis 18 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir viskas dauginama iš 0,07 procentų. Pagal pareiškėjo atliktus paskaičiavimus delspinigių sumą už visą priverstinio nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį sudaro 5 344,38 Lt ir po 25,32 Lt už kiekvieną uždelstą dieną nuo patikslinto skundo surašymo dienos (2011 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašo tenkinti patikslintą prašymą jame išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, jog pareiškėjas 2011 m. gegužės 13 d. atsakovo įsakymu Nr. 85-TE-179 yra atleistas iš vidaus tarnybos.

Atsiliepimas

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepimais (b.l. 44, 57) prašo atmesti pareiškėjo patikslintą prašymą. Nurodo, jog atsakovas neturi pagrindo pareiškėjui išmokėti darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį bei delspinigius, nes sprendimą dėl nušalinimo nuo pareigų priėmė ne atsakovas, o teismas, inicijuojant prokuratūrai, todėl mano, kad byloje jie laikytini netinkamais atsakovais. Pabrėžia, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas tik po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir iškart pareiškėjas bei kiti pareigūnai buvo nušalinti nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Akcentuoja, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimai dėl nušalinimų nuo pareigų buvo teismo nutarčių vykdymo pasekmė.

Atsakovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 88), atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškėjas teismui skundžia atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. kovo 25 d. raštu Nr. 85-S-3870 „Dėl darbo užmokesčio apmokėjimo“ įformintą administracinį sprendimą dėl darbo užmokesčio už nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį nemokėjimo (b.l. 12) ir prašo įpareigoti atsakovą išmokėti vidutinį darbo užmokestį už visą faktinį nušalinimo nuo pareigų laikotarpį bei išmokėti delspinigius.

Pareiškėjas kelia reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį bei delspinigių priteisimo. Atsakovas atsisakymą patenkinti pareiškėjo prašymą motyvuoja aplinkybe, jog pastarasis nuo pareigų buvo nušalintas ne atsakovo iniciatyva, bet ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu iškeltoje baudžiamojoje byloje atlikusiam prokurorui inicijuojant ir teismui priėmus nutartį.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad V.B. dirbo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio kelių policijos grupės patruliu. Nuo 2010 m. vasario 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos V.B. nutartimi (b.l. 58-59) buvo nušalintas nuo užimamų pareigų. Pareiškėjas buvo nušalintas dėl pateiktų įtarimų – būdamas valstybės tarnautoju už neteisėtą neveikimą paėmė kyšį. Nušalinimo nuo pareigų laikotarpis teismo nutartimi nustatytas nuo 2010 m. vasario 19 d. iki 2010 m. gegužės 19 d. Teismo duomenų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu nušalinimo nuo pareigų terminas Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi pratęstas nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 19 d. Nutartis skųsta Klaipėdos apygardos teismui, tačiau palikta nepakeista (bylos Nr. IS-217-361/2010). Vėliau nušalinimo nuo pareigų terminas nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. iki 2010 m. lapkričio 19 d. pratęstas Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi (b.l. 81-82). Pareiškėjo atžvilgiu nušalinimo terminas buvo tęsiamas ir nuo 2010 m. lapkričio 19 d. iki 2011 m. vasario 19 d. bei nuo 2011 m. vasario 19 d. iki 2011 m. gegužės 19 d. (Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. ir 2011 m. vasario 18 d. nutartys b.l. 64-67; 68-69). Nurodytų teismo nutarčių pagrindu atsakovas priėmė atitinkamus sprendimus nušalinti pareiškėją nuo pareigų: 2010 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 85-TE-64 jis nušalintas nuo pareigų nuo 2010 m. vasario 19 d. iki 2010 m. gegužės 19 d. (b.l. 70), 2010 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 85-TE-172 – nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 19 d. (b.l. 71), 2010 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 85-TE-213 (b.l. 72) – nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. iki 2010 m. lapkričio 19 d., 2010 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 85-TE-414 (b.l. 73) – nuo 2010 m. lapkričio 19 d. iki 2011 m. vasario 19 d. ir 2011 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 85-TE-54 (b.l. 74) – nuo 2011 m. vasario 19 d. iki 2011 m. gegužės 19 d.

2011 m. vasario 21 d. Tauragės rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas pareiškėjo V.B. atžvilgiu buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (b.l. 75-76). Minėtu nutarimu buvo panaikinta ir 2011 m. vasario 18 d. Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis pratęsti V.B. laikinąjį nušalinimą nuo valstybės tarnybos pareigų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisaraite iki 2011 m. gegužės 19 d. Remdamasis tuo, atsakovas priėmė 2011 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. 85-TE-80 (b.l. 77) ir nuo 2011 m. vasario 21 d. pripažino netekusiu galios 2011 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 85-TE-54 1.2 punktą dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų iki 2011 m. gegužės 19 d.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių viseto pagrindu teismas konstatuoja, jog pareiškėjas laikinai nuo pareigų buvo nušalintas ne atsakovo iniciatyva, o vykdant teismo nutartį, todėl siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, būtina išsiaiškinti ar atsakovas privalo išmokėti tarnybinį atlyginimą ir priklausančius delspinigius, kai vidaus tarnybos pareigūnas nuo pareigų nušalinamas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka ir pagrindais.

Nušalinamas nuo pareigų ikiteisminio tyrimo metu yra procesinė prievartos priemonė, numatyta Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnyje. Nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti (1 dalis). Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas (2 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus bylą teismui – teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga (5 dalis).

Procesinės prievartos priemonės – nušalinimo nuo pareigų baudžiamojo proceso metu – paskirtis – neleisti atitinkamam valstybės pareigūnui likti tarnyboje (darbe), jei nenušalintas nuo pareigų jis turėtų galimybę trukdyti baudžiamosios bylos tyrimui ar net daryti nusikalstamas veikas. Šio nušalinimo atveju darbdavys negali atisakyti ir privalo vykdyti teismo nutartį. Kadangi nušalinimas nuo pareigų ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaikinamas tik prokuroro, o bylą perdavus teismui – teismo, teismas daro išvadą, jog nušalinimo trukmė ir nušalinimo pasekmės pareigūno tarnybos santykiams nepriklauso nuo darbdavio valios.

Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (2008 m. lapkričio 14 d. įstatymo Nr. X-1820 redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 18 d., t.y. sprendimo dėl nušalinimo nuo pareigų priėmimo metu, toliau – ir Statutas) 28 straipsnio 3 dalis nustatė, kad jeigu pradedamas ikiteisminis tyrimas, pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, o nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareigūnui darbo užmokestis nemokamas (to paties straipsnio 4 dalis). Statuto 28 straipsnio 6 dalis nustatė, jog tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas, jis toliau eina pareigas ir per 5 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. kovo 13 d. nutartimi Nr. A9-64/2009 („Administracinė jurisprudencija“ Nr. 7 (17), 2009 m., p. 275-288) lingvistiniu teisės aiškinimo būdu analizuodama minėtą nuostatą, padarė išvadą, jog pareigūnui darbo užmokestis ir delspinigiai už nušalinimo laikotarpį šios nuostatos pagrindu be kita ko turi būti mokami kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma: 1) kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, arba (ir), 2) kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, t.y. šių aplinkybių nebuvimas turi būti konstatuotas pareigūno atžvilgiu pradėto tarnybinio patikrinimo metu.

Statuto 26 straipsnio 6 dalis nustatė, jog tarnybinis patikrinimas atliekamas esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o to paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jei paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo, jei po kompetentingos institucijos sprendimo atlikti ikiteisminį tyrimą ar tirti administracinio teisės pažeidimo bylą priėmimo nepraėjo daugiau kaip vieni metai. Jei šis terminas praėjo, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama. Pažymėtina, kad išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pasisakė, jog Statuto 28 straipsnio 6 dalis (nagrinėtoje byloje 28 straipsnio 5 dalis), ta apimtimi, kuria numato darbo užmokesčio ir delspinigių už nušalinimo nuo tarnybos laikotarpį išmokėjimą kai pareigūnas nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, yra taikytina tik tuo atveju, kai į pareigas skiriančio asmens (darbdavio) iniciatyva ir sprendimu (įsakymu) pareigūnas, pradėjus jo veiklos tarnybinį patikrinimą, yra nušalinamas nuo pareigų, ir nustačius galimo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymius, tarnybinis patikrinimas sustabdomas, o jo medžiaga perduodama kompetentingoms institucijoms. Todėl darytina išvada, kad Statuto 28 straipsnio 6 dalis yra taikoma tik tuo atveju, kai pareigūnas nuo pareigų nušalinamas atliekant tarnybinį patikrinimą, t.y. Statuto 28 straipsnio 2 dalies pagrindu, esant į pareigas pareigūną priėmusio (ar jo įgalioto) asmens įsakymui ir jo iniciatyvai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai), kuris, nagrinėjant bylas teismuose, yra išreiškiamas maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (2006 m. kovo 28 d. nutarimas), išskyrus tuos atvejus, kai tai neišvengiamai, objektyviai būtina. Paminėtos nuostatos dėl jurisprudencijos tęstinumo taikytinos ir administracinių teismų praktikos atžvilgiu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad į nustatyta tvarka paskelbtuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos bei išplėstinių penkių ir septynių teisėjų kolegijų apeliacine tvarka priimtuose sprendimuose, nutartyse ir nutarimuose esančius įstatymo taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai, taikydami tuos pačius įstatymus.

Teismas, atsižvelgdamas į išplėstinės penkių teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A9-64/2009 konstatuoja, jog pareigūno nušalinimo nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais atveju, Statuto 28 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nuostatos netaikytinos. Taip pat netaikytina ir pareiškėjo bei jo atstovo nurodyta teisminė praktika Nr. A14-1163/07, kuri buvo priimta iki išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimo. Pažymėtina, jog Statuto 28 straipsnio 4 dalis nustato, jog jei pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, taip pat tais atvejais, kai nušalinamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatytąja tvarka, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareigūnui darbo užmokestis nemokamas ir jam netaikomi Statuto 24 straipsnio 3 punkte nustatyti apribojimai. Tačiau jokios kitos Statuto nuostatos nereglamentuoja darbdavio veiksmų gavus prokuroro nutarimą (ikiteisminio tyrimo metu) ar teismo nutartį (bylą perdavus teismui) dėl nušalinimo nuo pareigų bei darbo užmokesčio grąžinimo už laikotarpį, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Darbo kodekse taip pat nėra teisės normų, reglamentuojančių nagrinėjamą situaciją, kai pareigūnas nuo pareigų nušalinamas ikiteisminio tyrimo metu Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Vertinant Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio nuostatas, kurios nustato, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas, konstatuotina, jog nagrinėjamoje situacijoje turi būti taikomos Įstatymo 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, kurios nustato, jog valstybės tarnautojas, kuris jį į pareigas priėmusio asmens arba pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, turi teisę reikalauti, kad jam būtų įstatymų nustatyta tvarka atlyginta žala. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Darbo kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, numatančioje, jog tuo atveju, kai darbuotojas darbdavio arba tam tikrų organų pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo darbo (pareigų) nepagrįstai, jis turi teisę reikalauti, kad įstatymų nustatyta tvarka jam būtų atlyginta žala. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A9-64/2009 konstatuota, kad asmuo, kuriam žala atsirado dėl neteisėtos procesinės prievartos priemonės – nušalinimo nuo pareigų – pritaikymo, turi teisę į žalos atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 2.272 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala. Žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo įstatymas, kurio 1 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, jog šis įstatymas be kita ko nustato žalos, atsiradusios dėl neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, atlyginimo ne teismo tvarka tvarką. Teismas konstatuoja, jog procesinių prievartos priemonių taikymas nėra darbo (tarnybos) teisinių santykių dalis, todėl nagrinėjamai situacijai turi būti taikomos Įstatymo 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, Civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo įstatymo nuostatos.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjas nepagrįstai prašo įpareigoti atsakovą išmokėti vidutinį darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį ir priteisti delspinigius bei panaikinti atsakovo 2011 m. kovo 25 d. raštu Nr. 85-A-3870 įformintą administracinį sprendimą dėl darbo užmokesčio už nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį nemokėjimo, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, jog šis teismo sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui siekti žalos atlyginimo Civilinio kodekso ir (arba) Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo V.B. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė