Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1305-345/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-06
Bylos Nr.
2S-1305-345/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-00928-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
L. K.
Ieškovas
BUAB „Vilniaus žemės grupė“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1305-345/2012Teisminio proceso Nr.2-01-3-00928-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Vilniaus žemės grupė“ ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas BUAB „Vilniaus žemės grupė“, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės L. K. 100 000 Lt negrąžinto avanso, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant, pinigines lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 24 d. nutartimi prašymą tenkino, ieškovės BUAB „Vilniaus žemės grupė“, į.k. 300112059, buveinė – Saltoniškių g. 3, Vilnius, reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovei L. K., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 100 000 Lt (vieno šimto tūkstančių Lt 00 ct) sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant tokio turto ar esant jo nepakankamai, nurodė areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti. Bendra arešto suma neturi viršyti 100 000 Lt sumos. Leido atsakovei šios nutarties pagrindu areštuotu turtu (lėšomis) atsiskaityti su ieškove. Apylinkės teismas konstatavo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos - 100 000 Lt sumos. Teismaspadarė išvadą, kad prievolė turtinė, reikalavimo suma, atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovė vengia grąžinti avansą, yra pakankamai didelė, atsakovė – fizinis asmuo, jos mokumas nėra žinomas. Preziumavo, kad atsakovė, nevykdydama pareigos grąžinti sumokėtą avansą, turi žinoti apie prievolių nevykdymo pasekmes.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė L. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-24 nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai, nutartis yra neteisėta ir naikintina. Teismas negalėjo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų galinčių patvirtinti nurodomas aplinkybes, t.y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, pagrindžiant jas objektyviais duomenimis, o ne hipotetiškomis prielaidomis. Teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra deklaratyvus. Ieškinio suma negali būti pakankamu pagrindu formaliai taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Suma nepakankamai didėlė, kad sudarytų savarankišką pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė yra moki. Ieškovas piktnaudžiauja procesine padėtimi, nes abiem šalims žinoma, jog sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo finansinių sunkumų. Apylinkės teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažeidė tiek procesinės tiek materialinės teisės normas ir proporcingumo principus.

Atsiliepimu į atsakovės L. K. atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Vilniaus žemės grupė“ prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2012-01-24 nutartį nepakeistą. Atsiliepime išdėstė motyvus nurodydams, jog nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio ( atskirojo ) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1d.). Taikant CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje sprendimo neįvykdymo grėsme yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, prieziumuojama tada, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 100 000 Lt sumos priteisimo. Kolegija sprendžia, jog tokia suma laikytina didele fiziniam asmeniui ir tai yra vienas iš savarankiškų pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės argumentai, jog ji turi pakankamai turto ir yra moki, nepaneigia būsimo teismo sprendimo nevykdymo rizikos, be to apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti įrodymai kiek ir kokio turto atsakovė turi ir ar ji neturi skolinių įsipareigojimų.

Atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, šiais veiksmais pažeidė tiek procesinės tiek materialinės teisės normas ir proporcingumo principus, atmestini. Laikinosios apsaugos priemonės yra laikinojo pobūdžio suvaržymas, susietas su vertinamosiomis sąlygomis, bei visada reiškia tam tikrą suvaržymą šaliai, kurios atžvilgiu yra taikomos. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Atsakovė teigia, kad turi pakankamai turto būsimojo teismo sprendimo vykdymui, todėl ji turi teisę pateikti prašymą dėl įmokėjimo reikalaujamos priteisti sumos į teismo specialiąją sąskaitą, laidavimo ar turto įkeitimo (CPK 146 str. 2d.). Bet to civilinio proceso normos numato laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir panaikinimo tvarką (CPK 146, 150 str.). CPK 147 str. numato teisę atsakovui kreiptis į teismą su prašymu užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam sukėlė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, net ir tuo atveju, kai ieškovui yra iškelta bankroto byla.

Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) taikyti šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas išvadomis, pakankamai motyvuotas, nepažeidžia teisingumo, lygiateisiškumo bei šalių pusiausvyros principo, taip pat nevaržo atsakovo interesų daugiau nei būtina teisėtų tikslų pasiekti.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį. Todėl atsakovės L. K. atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto pirmo apylinkės 2012-01-24 teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalimi, 336 ir 338 straipsniais, teisėjas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Henrichas Jaglinskis