- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- 1-3752-1189/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-00459-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Kaltinamasis
- Ž. R.
- Advokatai
- Darius Karabinas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
Ž. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistas:
1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 242 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. R. atlikdamas jam skirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. VO-22-15 „Dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laikomų ir apgyvendintų bausmės atlikimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo“ patvirtintą dienotvarkę, 2024 m. liepos 12 d. apie 11.01 val. išleistas į parduotuvę ,,(duomenys neskelbtini)“ ir turėdamas pareigą nustatytu laiku, tai yra iki 2024 m. liepos 12 d. 11.50 val. sugrįžti į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą, be svarbios priežasties nesugrįžo, iki kol 2024 m. liepos 12 d. buvo rastas ir sulaikytas pataisos pareigūnų bei apie 12.20 val. pristatytas atgal į įkalinimo įstaigą.
Šiais savo veiksmais Ž. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje.
Taip pat Ž. R. vengdamas sugrįžti į laisvės atėmimo vietą ir siekdamas sunaikinti svetimą turtą, tyčia, minimu laiku, suduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių akmeniu, sugadino elektroninio stebėjimo įrangą – stebėjimo priemonę Nr. D27M6LIN ir Nr. D25X9Q3T bei įkroviklį Nr. D26U1Q7V, dėl ko ši įranga tapo netinkama tolimesniam naudojimui, tokiu būdu tyčia sunaikino svetimą Lietuvos kalėjimų tarnybai priklausantį 1600,00 Eur vertės turtą.
Šiais savo veiksmais Ž. R. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis Ž. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltu dėl abiejų nusikalstamų veikų prisipažįsta pilnai. 2024 m. liepos 12 d. pagal leidimą išėjo iš įkalinimo įstaigos teritorijos į parduotuvę ir sugalvojo pabėgti, kodėl taip sugalvojo negali paaiškinti. Išėjo iš (duomenys neskelbtini) ir ėjo link (duomenys neskelbtini), tačiau nepriėjus (duomenys neskelbtini) jį jau sulaikė pareigūnai, sulaikymas įvyko maždaug už 20 min. po jo pasišalinimo, eidamas nusimušinėjo jam uždėtą elektroninio stebėjimo įrenginį su akmeniu, ko rezultate jį sugadino, nors norėjo pilnai nusiimti. Norėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), pirmą kartą buvo išleistas ir taip netikėtai pasielgė, savo veiksmus suprato, suprato, jog elgiasi nusikalstamai, juo labiau, kad ir apsipirkti neplanavo, nes neturėjo tam pinigų. Anksčiau gyveno užsienyje, kai grįžo į Lietuvą neturėjo pinigų, todėl darė nusikalstamas veikas, daugiau ateityje žada nebenusikalsti, kiek jau jam bus skirta tiek bausmė jis ir atliks. Dėl savo veiksmų labai gailisi, civilinį ieškinį pripažįsta pilnai.
Kadangi kaltinamasis Ž. R. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, o po kaltinamojo akto pagarsinimo sutiko duoti parodymus tuoj pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Proceso dalyviai teisiamojo posėdžio metu taip pat išreiškė sutikimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo Ž. R. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje numatyta tvarka.
Liudytojas R. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad dirba Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, atlieka Saugumo valdymo skyriaus specialisto pareigas. 2024 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) būrio atviro tipo bausmės atlikimo vietos nuteistasis Ž. R. apie 11.01 val., pagal Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. VO-22-15, buvo išleistas į parduotuvę ,, (duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Nuteistasis Ž. R. į atviro tipo bausmės atlikimo vietą turėjo sugrįžti iki 11.50 val. Tačiau jo nesulaukus nustatytu laiku, apie 11.55 val. buvo nuspręsta patikrinti nuteistojo elektroninio stebėjimo priemonę ir patikrinimo metu pastebėjo, kad nuteistasis Ž. R. išėjęs iš (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, tai yra už minėtos parduotuvės ribų, ir eina (duomenys neskelbtini) miestelio link. Tuomet jis ir dar viena Saugumo valdymo skyriaus pareigūnė D. M. išvyko tarnybiniu automobiliu link Ž. R.. Jie jį pastebėjo kelkraštyje einantį link (duomenys neskelbtini) miestelio. Tada jie paklausė jo vardo ir pavardės, tačiau jis pasakė jiems neteisingą savo vardą ir pavardę, tačiau kadangi jis (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje buvo dar tik kelias dienas, jis nežinojo kaip tiksliai jis atrodo. Tada jie nuvažiavo tolyn, tačiau pavažiavus maždaug 200 metrų, jis nusprendė sugrįžti prie jo ir patikrinti ar jis neturi apykojės. Tada jie grįžo, ir jis kilstelėjęs jo kelnių klešnes pamatė ant dešinės kojos uždėtą apykoję. Ji akivaizdžiai buvo apgadinta, korpusas sulūžęs. Tada jis įsitikino, kad tai tikrai yra nuteistasis Ž. R., įsodino jį į minėtą tarnybinį automobilį ir jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) kalėjimo pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Jiems ten jau bandant nuimti jo apykoję, jis pasakė, kad apykojės įkroviklį (bateriją) jis išmetė kažkur miške, o pačią apykoję jis bandė sugadinti akmeniu, tačiau iki galo jam jos nusiimti nepavyko. Jis nurodė, kad galvojo, jog dėl šių pažeidimų ji jau turėtų būti nebeveikianti. Taip pat pokalbio metu jis minėjo, jog iš įkalinimo įstaigos jis išėjo siekia grįžti į namus, į įkalinimo įstaigą jis grįžti nesiruošė (t. 1., b. l. 61-64)
Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto R. B. 2024 m. liepos 12 d. tarnybinio pranešimo, Nr. SV-22-13525, matyti, kad 2024 m. liepos 12 d., (duomenys neskelbtini) būrio atviro tipo bausmės atlikimo vietos nuteistasis Ž. R., gimęs (duomenys neskelbtini), apie 11.01 val., pagal Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. VO-22-15 dienotvarkę, buvo išleistas į parduotuvę ,,(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini). Nuteistasis Ž. R. į atviro tipo bausmės atlikimo vietą turėjo sugrįžti iki 11.50 val. Nesulaukus jokių žinių apie 11.55 val. patikrinta nuteistojo elektroninio stebėjimo priemonė ir pastebėta, kad nuteistasis Ž. R. išėjęs iš (duomenys neskelbtini) gyvenvietės ir eina (duomenys neskelbtini) miestelio link. Nedelsiant tarnybiniu automobiliu nuvykus į vietą, pastebėtas Ž. R. einantis keliu (duomenys neskelbtini) link. Paklausus nuteistojo vardo ir pavardės, šis nurodė netikrą vardą ir pavardę tikėdamasis išvengti sulaikymo. Apie 12.20 val. nuteistasis pristatytas į (duomenys neskelbtini) kalėjimą. Nuėmus Ž. R. apykoję pastebėta jog apykojos korpusas yra sugadintas, o įkroviklio nėra. Paklausus nuteistojo kur įkroviklis ir kodėl stebėjimo priemonė sugadinta, šis atsakė jog įkroviklį išmetė miške, o stebėjimo priemonę bandė nudaužti akmeniu. Stebėjimo priemonės Nr.: D27M6LIN; D25X9Q3T, įkroviklio Nr.: D26U1Q7V (t. 1, b. l. 9-10).
Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. VO-22-15 „Dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laikomų ir apgyvendintų bausmės atlikimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo“, matyti, kad buvo patvirtinta darbotvarkė, kad (duomenys neskelbtini) būrio nuteistiesiems pagal minimą dienotvarkę nustatytas laikas nuo 11:00 val. iki 11:50 val. apsipirkimui (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje esančioje parduotuvėje. (t. 1, b. l. 179-184).
Iš individualaus darbo su nuteistuoju Ž. R. knygelės matyti, kad jis 2024 m. liepos 8 d. pasirašytinai supažindintas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už nusikalstamų veikų, numatytų BK 241 ir 242 straipsniuose padarymą (t. 1, b. l. 185-187).
Iš 2024 m. liepos 25 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Nr. LV-42911, matyti, kad dėl nuteistojo Ž. R. tyčia sugadintos elektroninės stebėjimo priemonės apykojės ir taip Lietuvos kalėjimų tarnybai padarytos finansinės žalos prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 19-24).
Iš 2024 m. liepos 18 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos turto valdymo skyriaus pažymos apie nuteistojo Ž. R. padarytą žalą, Nr. LV-41740, matyti, kad patirta turtinė žala: 1. apykojė/apyrankė (pagrindinė apykojės dalis) – 800 eurų su PVM; 2. apykojė/apyrankė (papildoma apykojės dalis) – 450,00 eurų su PVM; 3. įkroviklis – 350,00 eurų su PVM. Bendrai patirta turtinė žala – 1600 eurų su PVM. (t. 1, b. l. 15-16).
Iš 2024 m. liepos 9 d. susitarimo dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo Nr. SV-22-13323 matyti, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimas Ž. R. priskyrė dėvėti elektroninio stebėjimo įrenginį Nr. D27M6L1N/D25X9Q3T. Priskiriama įranga be matomų išorinių pažeidimų (t. 1, b. l. 67-70).
Iš 2024 m. liepos 26 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) kalėjime Saugumo valdymo skyriaus tarnybinėse patalpose iš Saugumo valdymo skyriaus vyresniosios specialistės A. K. paimta apykojė/apyrankė iš dviejų dalių (Nr. D27M6L1N, Nr. D25X9Q3T), kurią sugadino (duomenys neskelbtini) kalėjimo nuteistasis Ž. R.. (t. 1, b. l. 47-50).
Iš 2024 m. liepos 31 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta elektroninio stebėjimo įrangos – apykojės/apyrankės apžiūra. Elektroninio stebėjimo įranga yra pilkos spalvos, perskirta į dvi dalis. Ant vienos elektroninio stebėjimo įrangos dalies matomas užklijuotas lipdukas, ant kurio mėlynos spalvos rašikliu užrašyta ,,Nr. 6“, žemiau matomas gamyklinis numeris – D27M6L1N. Ant šios elektroninio stebėjimo įrangos dalies matomas nežymus pabraižymas. Ant kitos elektroninio stebėjimo įrangos dalies matomas gamyklinis numeris – D25X9Q3T. Ant šios elektroninio stebėjimo įrangos dalies taip pat matomas nežymus pabraižymas (t. 1, b. l. 51-56).
Iš 2024 m. spalio 4 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos skaitmeninio monitoringo skyriaus vyriausiojo specialisto P. K. tarnybinio pranešimo ,,Dėl informacijos pateikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-0-00459-24“ Nr. LV-55297, matyti, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. Skaitmeninio monitoringo skyriuje buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus reikalavimas Nr. LV-53342 dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00459-24. Įvertinus reikalavime prašomą pateikti informaciją, informuoja, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba neatlieka elektroninio stebėjimo priemonės (toliau - apykojė) techninės būklės vertinimo nuteistajam ją sugadinus. Lietuvos kalėjimų tarnyba negali įvertinti ar sugadinta apykojė yra nepataisomai sugadinta (sunaikinta) ar dar gali būti taisoma. Vadovaujantis 2022 m. gegužės 9 d. įmonės GEOSATIS SA (Paslaugų teikėjas) ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (šiuo metu sutarties įsipareigojimus yra perėmusi Lietuvos kalėjimų tarnyba) (Pirkėjas) pasirašyta „Pagrindine sutartimi dėl paslaugų, reikalingų užtikrinti prižiūrimo asmens (nuteistojo) buvimo vietos ir judėjimo kontrolę, įsigijimo“ Nr. 76-341 (toliau – Sutartis), Lietuvos kalėjimų tarnyba sulaužytą apykoję perduoda Paslaugų teikėjui. Vadovaujantis Sutarties 3.2.3 p., Paslaugų teikėjas turi teisę reikalauti Pirkėjo atlyginti žalą, pagal nurodytą įrangos atstatomąją vertę, įvertinus įrangos nusidėvėjimą, kai Pirkėjo žinioje esanti įranga buvo sugadinta dėl Pirkėjo arba prižiūrimojo kaltės. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos kalėjimų tarnyba (Pirkėjas), vadovaujantis Sutarties 3.3.4 p., Paslaugų teikėjui raštu pateikus motyvuotą prašymą, įsipareigoja atlyginti padarytą žalą, pagal nurodytą įrangos atstatomąją vertę, įvertinus įrenginio nusidėvėjimą, kai Pirkėjo žinioje esantis įrenginys buvo sugadintas dėl Pirkėjo ar prižiūrimojo kaltės. Žemiau pateikiame Sutarties 2.8 p. nurodytą pirkėjui pateikiamos paslaugų teikimui reikalingos įrangos (naujos įrangos) atstatomąją vertę: Namų įrenginys – 300 Eur., Apykojė/apyrankė: Pagrindinė apykojės dalis, Papildoma apykojės dalis - 800,00 ir 450,00 Eur., Tvirtinimo/nuėmimo/aktyvavimo/ avarinio nuėmimo įrankis – 400,00 eur., įkroviklis – 350,00 Eur. Kitos dalys, pateikiamos naudoti (išvardinti): Komforto elementas (kojinė) – 6,00 Eur. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, Lietuvos kalėjimų tarnyba (Pirkėjas) pati nevertina sugadintos apykojės techninės būklės ir vadovaujantis Sutartimi, perduoda sugadintą apykoję GEOSATIS SA (Paslaugos teikėjui), kuris, vadovaudamasis Sutarties 3.2.3 p., reikalauja atlyginti žalą, pagal nurodytą įrangos atstatomąją vertę (Sutarties 2.8 p.), įvertinus įrangos nusidėvėjimą, kai Pirkėjo žinioje esanti įranga buvo sugadinta dėl Pirkėjo arba prižiūrimojo kaltės. Nuteistajam sulaužius apykoję, Lietuvos kalėjimų tarnybai padaryta turtinė žala yra lygi žalai, kurią patyrė GEOSATIS SA ir išreikalavo iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (t. 1, b. l. 44-46).
Dėl veikos numatytos BK 242 straipsnyje
Pagal BK 242 straipsnį atsako tas, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti asmeniui atlikus vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, tai yra turint leidimą trumpalaikei išvykai iš pataisos įstaigos, ir turint pareigą į ją laiku sugrįžti, šios pareigos neįvykdžius.
Byloje esantis Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. VO-22-15 „Dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laikomų ir apgyvendintų bausmės atlikimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtinta darbotvarkė, kad (duomenys neskelbtini) būrio nuteistiesiems pagal minimą dienotvarkę nustatytas laikas nuo 11.00 val. iki 11.50 val. apsipirkimui (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje esančioje parduotuvėje, patvirtina, kad kaltinamasis Ž. R., būdamas (duomenys neskelbtini) būrio nuteistuoju, turėjo galimybę pagal patvirtintą darbotvarkę nuo 11.00 val. iki 11.50 val. išvykti apsipirkti į parduotuvę esančią ne įkalinimo įstaigos teritorijoje. Tuo tarpu individualaus su nuteistuoju darbo knygelės duomenys, esantys byloje, atskleidžia, jog kaltinamasis buvo supažindintas su įkalinimo įstaigos tvarka ir sąlygomis, be kita ko įspėtas apie atsakomybę dėl negrįžimo į įkalinimo įstaigą. Šie duomenys atskleidžia, kad kaltinamasis turėjo teisėtą pagrindą trumpai išvykai iš įkalinimo įstaigos, tačiau kartu turėjo ir neabejotiną pareigą nustatytu laiku į įkalinimo įstaigą grįžti. Vis tik bylos duomenimis nustatyta, jog tokios pareigos nepaisė ir 2024 m. liepos 12 d. apie 11.01 val. išleistas į parduotuvę, laiku iš jos negrįžo. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys liudytojo R. B., ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis paaiškino, kad Ž. R. 2024 m. liepos 12 d. apie 11.01 val. buvo išleistas į parduotuvę, tačiau iki 11.50 val. iš jos negrįžo, dėl ko 11.55 val. patikrinus jo elektroninio stebėjimo įrenginį ir nustačius, jog jis juda (duomenys neskelbtini) link, buvo vykstama kaltinamojo judėjimo kryptimi ir kaltinamasis buvo surastas. Analogiški duomenys užfiksuoti ir byloje esančiuose tarnybiniuose pranešimuose. Pats kaltinamasis Ž. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. liepos 12 d. išleistas iš įkalinimo įstaigos iki parduotuvės, nusprendė į parduotuvę neiti, o grįžti namo, pinigų apsipirkimams parduotuvėje neturėjo, tačiau neužilgo, jam dar nepasiekus (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas.
Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, jog byloje pilnai įrodyta, kad Ž. R. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 242 straipsnyje, tai yra atlikdamas jam skirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. VO-22-15 „Dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laikomų ir apgyvendintų bausmės atlikimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo“ patvirtintą dienotvarkę, 2024 m. liepos 12 d. apie 11.01 val. išleistas į parduotuvę ,,(duomenys neskelbtini)“ ir turėdamas pareigą nustatytu laiku, tai yra iki 2024 m. liepos 12 d. 11.50 val. sugrįžti į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą, be svarbios priežasties nesugrįžo, iki kol 2024 m. liepos 12 d. buvo rastas ir sulaikytas pataisos pareigūnų bei apie 12.20 val. pristatytas atgal į įkalinimo įstaigą. Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, jog nustatytu laiku negrįžęs į įkalinimo įstaigą įvykdys nusikaltimą ir norėjo taip veikti, nes jo tikslas buvo grįžti namo, net neapsiperkant parduotuvėje į kurią buvo išleistas.
Dėl veikos numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje
BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
Byloje esantys įrodymai atskleidžia, jog nuteistasis, o šioje byloje kaltinamasis Ž. R. buvo išleistas trumpalaikiam apsipirkimui į už įkalinimo įstaigos teritorijos esančią parduotuvę, tačiau išleidimo metu jam buvo taikoma elektroninio stebėjimo apsauga, tai yra į apsipirkimą jis buvo išleistas su apykoje, ką patvirtina 2024 m. liepos 9 d. susitarimas dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo Nr. SV-22-13323, kuriuo (duomenys neskelbtini) kalėjimas Ž. R. priskyrė dėvėti elektroninio stebėjimo įrenginį Nr. D27M6L1N/D25X9Q3T, priskirta įranga buvo be pažeidimų, o Ž. R. įspėtas dėl atsakomybės už įrenginio sugadinimą. Tuo tarpu 2024 m. liepos 12 d. laiku negrįžęs iš apsipirkimo kaltinamasis Ž. R., norėjo vykti į namus ir būti nekontroliuojamas, todėl kaip pats teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad akmeniu sugadino jam uždėtą elektroninio stebėjimo įrenginį ir jo pakrovėją išmetė miške, norėjo pilnai numušti apykoję akmeniu, tačiau jam tik pavyko ją sugadinti. Elektroninio stebėjimo įrenginio sugadinimus ir padarytą žalą patvirtina byloje esantis tarnybinis pranešimas ir daiktų apžiūros protokolai, kuriais nustatyta, jog sugadinto elektroninio stebėjimo įrenginio vertė 1600 eurų.
Taigi kaip matyti iš aptartų duomenų, Ž. R. pasirašytinai buvo perduotas (duomenys neskelbtini) kalėjimui priklausantis turtas – elektroninio stebėjimo įrenginys, kurį Ž. R. tiesioginiais savo veiksmais sugadino, tai yra vengdamas sugrįžti į laisvės atėmimo vietą ir siekdamas sunaikinti svetimą turtą, tyčia, minimu laiku, suduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių akmeniu, sugadino elektroninio stebėjimo įrangą – stebėjimo priemonę Nr. D27M6LIN ir Nr. D25X9Q3T bei įkroviklį Nr. D26U1Q7V, dėl ko ši įranga tapo netinkama tolimesniam naudojimui, tokiu būdu tyčia sunaikino svetimą Lietuvos kalėjimų tarnybai priklausantį 1600,00 Eur vertės turtą. Tokiais veiksmais kaltinamasis Ž. R. realizavo visus nusikalstamos veikos numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje požymius, dėl ko konstatuotina, kad kaltinimas Ž. R. pagal aptariamą straipsnį pasitvirtino.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamo veiksmo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.
Kaltinamasis Ž. R. veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas savo priešingų teisei veiksmų pasekmes, ir norėdamas taip veikti, padarė du baigtus nesunkius nusikaltimus Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus ir gailėjosi dėl savo poelgio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sutinkamai su prokuroro išsakyta pozicija konstatuojama, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikas padarė būdamas recidyvistas kadangi BK 242 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus įvykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį dėl kitos nusikalstamos tyčinės veikos įvykdymo (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinama ir byloje pateikta kaltinamojo Ž. R. charakteristika, kurią pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija (t. 2 b. l. 22-23), kuria kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai, kadangi turi galiojančią drausminę nuobaudą, bausmę atlieka paprastoje grupėje, tačiau nedirba. Nei psichiatrinėje įskaitoje, nei priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (t. 2 b. l. 27-30). Ne kartą teistas, pats pripažįsta, jog buvo linkęs nusikalsti, šiuo metu yra nagrinėjama ir kita baudžiamoji byla, kurioje kaltinamasis kaltinamas turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymu, kas atskleidžia, jog nuteistojo nusikalstamų veikų modelis yra varijuojantis, be to praeityje kaltinamasis baustas administracine tvarka. Kartu teismas pažymi, kad Ž. R., tik šiuo metu tikėtina yra padaręs išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio, kadangi teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jau nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir atliks jam skirtąją bausmę, tačiau kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos vis tik leidžia spręsti, jog savo nusikalstama elgesiui jis nėra kritiškas, nes atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nekeitė savo elgesio iš esmės teigiamai, o priešingai darė naujas, šiuo nuosprendžiu pripažintas, nusikalstamas veikas, siekdamas patenkinti savo poreikius
Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskiriant griežčiausią BK 242 straipsnio sankcijoje numatytą – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje nurodytos galimos bausmės vidurkis, taip pat ir už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi nors ši veika, nagrinėjamos bylos kontekste, ir nėra itin pavojinga, tačiau tai, kokiu tikslu buvo siekiama ją įgyvendinant, tai yra, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, siekė būti nestebimas tam, kad galėtų laisvai įgyvendinti BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, jau buvo tapę atviru iššūkių visuomenės intereso į teisingumą atžvilgiu, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju švelnesnės bausmės, nei laisvės atėmimas, skirti nėra pagrindo, laisvės atėmimo bausmės dydis nustatomas mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Teismas įvertinęs tai, kad kaltinamasis nupjaudamas elektroninio stebėjimo įrenginį siekė tapti nekontroliuojamas ir galėtų įgyvendinti negrįžimo į pataisos įstaigą sumanymą, ką ir padarė, teismas sprendžia, jog nusikalstamos veikos buvo įgyvendintos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, tai yra nusikalstama veika numatyta BK 242 straipsnyje buvo įgyvendinama atliekant BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tuo pagrindu vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu už veikas paskirtos bausmės yra bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.
Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam Ž. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Priimant šį nuosprendį skirtina bausmė turėtų būti bendrinama su ankstesniu kaltinamojo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu, tačiau patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą buvo nustatyta, jog kaltinamojo atžvilgiu priimtas paskutinis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, todėl siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė nebendrinama, o bausmių bendrinimo klausimas bus sprendžiamas vykdymo procese.
Dėl kitų klausimų
Civilinio ieškovo Lietuvos kalėjimo tarnybos pareikštas civilinis ieškinys dėl 1600 Eur, turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuotos turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos įrodytumą, patvirtina tai, kad turtinė žala civiliniam ieškovui buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme. Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam Ž. R. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis Ž. R. atliko laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie nuteistojo turimą turtą byloje nėra, valstybės garantuojama teisinė pagalba, šiuo atveju, kaltinamajam buvo suteikta imperatyviai laikantis BPK nuostatų, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo Ž. R. nepriteistinos.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- elektroninio stebėjimo įranga – apykojė/apyrankė, saugoma Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 57-58), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ž. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus BK 242 straipsnyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmes:
- už BK 242 straipsnį paskirt 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- už BK 187 straipsnio 1 dalį paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Paskirtas bausmes vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinti apėmimo būdų, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Civilinio ieškovo Lietuvos kalėjimų tarnybos pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš Ž. R. civiliniam ieškovui 1600 Eur (tūkstantį šešis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- elektroninio stebėjimo įrangą – apykoję/apyrankę, saugomą Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.