- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-18
- Bylos Nr.
- 2YT-7777-861/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02669-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Pareiškėjas
- P. N.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjo P. N. skundu dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. K., kredito unija „Mano unija“, N. N., V. N.-Š., N. Š., UAB „Negrita“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu prašo panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios žemės sklypo, sodo pastato ir garažo, esančių adresu (duomenys neskelbtini)., varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini. Antstolis vykdo išieškojimą iš skolininkų N. N., V. N.-Š., N. Š. ir P. N. išieškotojo kredito unijos „Mano unija“ naudai. 2018-10-22 antstolis atsisakė skirti pakartotinę išvaržomo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėjas pateikė skundą dėl šio atsisakymo, tačiau teismas nustatė pareiškimo trūkumus, su kuriais pareiškėjas nesutiko ir pateikė skundą. Vilniaus apygardos teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Pareiškėjas mano, kad antstolis, dar vykstant ginčui dėl turto vertės, negalėjo skelbti turto varžytinių.
Antstolis su skundu nesutiko. Nurodė, kad skundas yra nepagrįstas. Antstolis patvarkyme plačiai pasisakė dėl tinkamo turto įkainojimo ir skundų teikimo tvarkos, tačiau dėl ginčo esmės argumentų neišdėstė.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis R. K. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0055/18/01105 ir Nr. 0055/18/01106 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų N. N., V. N.-Š., N. Š. ir P. N. išieškotojo kredito unijos „Mano unija“ naudai. Pareiškėjas prašo panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios žemės sklypo, sodo pastato ir garažo, esančių adresu (duomenys neskelbtini)., varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2009). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę, o jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Nagrinėjamu atveju antstolio pavedimu buvo atlikta turto vertės ekspertizė, kurios pagrindu buvo nustatyta turto kaina. Nors skolininkai prašė skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau antstolis atsisakė tai daryti. Toks antstolio atsisakymas buvo apskųstas, tačiau skundas paliktas nenagrinėtu. Kitų neišnagrinėtų skundų dėl turto vertės nustatymo teismo informacinės sistemos Liteko duomenimis nėra, todėl laikytina, kad turto vertė yra nustatyta. Kadangi pareiškėjas savo skundą grindžia tik tuo, kad nėra baigtos turto vertinimo procedūros, o teismo turimais duomenimis jos yra baigtos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta kitų pažeidimų skelbiant turto varžytines, pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuotina, kad skundo motyvai nesuteikia pagrindo išvadai, jog antstolis R. K. būtų pažeidęs įstatymų reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292, 442, 443, 510 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo P. N. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.