Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Stefanija Sakalauskienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Gailiaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, ūkininkauja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž. 2015 m. rugpjūčio 2 d., apie 17 val., prie namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto su vyru J. Ž. metu, smurtavo jo atžvilgiu suduodama jam koja du kartus į tarpukojį, tuo sukeldama jam fizinį skausmą bei suduodama koja ne mažiau kaip septynis kartus į krūtinės ir kairiojo šono sritis, padarydama krūtinės ląstos sumušimą su poodine kraujosruva ir poodinę kraujosruvą pilvo kairėje, t.y. savo šeimos nariui – vyrui J. Ž. padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą bei tuo pačiu sukeldama jam fizinį skausmą.

Šia savo veika J. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Kad J. Ž. padarė šią veiką, įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys: jos pačios dalinis prisipažinimas, o būtent apklausta kaip įtariamoji (123-125, 128-129, 132-133, 138-139 b. l.) ji savo kaltę pripažino iš dalies bei parodė, kad 2015-08-02, prieš 17 val., buvo savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) Namuose kartu buvo penki jos vaikai ir neblaivus vyras J. Namuose šėrė gyvulius, o J. nuėjo parvaryti karves į melžyklą. Vyras parėjęs į namus pasakė, kad karves priraišiojo ir kad jam kelis paštyrinti nieko nereiškia, ji nesuprato, kodėl jis taip pasakė, pamanė, kad grįždamas nuo karvių, ką nors sutiko, bet į jo pasakymą nesigilino ir su vaikais išėjo prie karvių. Maždaug po 10 minučių, apie 17 val., į melžyklą atėjo J Bemelžiant karves J. priėjęs prie jos sakė ,,kiek tu padla mane nervinsi, pasižiūrėk kiek valandų“. Jai atsakius ,,kas tau yra, kas tau nepatinka, eik gulkis ir gulėk“, vyras sudavė vieną kartą delnu jai į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tada prie jos ir J. pribėgo vaikai L. ir E., E. liepęs vyrui palikti mane ramybėje ir nesikabinėti bei abu sūnūs paėme J. už rankų, bandė jį pargriauti ant žemės. Matė kaip vaikai grūmėsi su vyru, nes vaikai norėjo jį laikyti prispaustą prie žemės, o vyras norėjo atsikelti. Vyras prispaustas sakė jai, kad ji vis vien negyvens ir ją papjaus, keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais ,,kurva, padla“. Vaikai prašė jo nusiraminti, bijojo jį paleisti, nes žinojo, kad puls muštis. Ji iš to pykčio, kad pasakė, kad papjaus priėjo prie J. iš nugaros pusės ir spyrė jam į užpakalį 2-3 kartus, J. buvo labai susirietęs, tai galėjo jam pataikyti į tarpukojį. Vaikai jai pasakė, kad nespirtų, nes neapsimoka, jis kaip kalbėjo taip ir kalbės. Į krūtinę ar kur kitur daugiau jam nebespyrė. Vaikai vyrą laikė apie 15 minučių, Kadangi vyras nenusiramino, E. jai pasakė skambinti policijai, todėl ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Tuos 15 minučių J. ją keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais, sakė, kad negyvens, kad kraujai taškysis. Kadangi vaikai ją užstojo, vyras pradėjo priekaištauti vaikams ir ieškoti priekabių prie jų, bet vaikai pasitraukė toliau nuo jo, kad nieko jiems nepadarytų. Vyras bandė provokuoti vaikus, kad jie jam ką nors padarytų. J. pats smūgiavo galva, mosikavo rankomis, bet vaikai vis pasitraukdavo toliau. Visą jų konfliktą matė jų penki vaikai. Jos suduotus spyrius vyras pats išprovokavo savo tokiu elgesiu, ji tiesiog iš pykčio nesusivaldė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios J. Ž. dalinio prisipažinimo, jos kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai: nukentėjusiojo parodymai užfiksuoti protokoluose iš kurių matyti, kad nukentėjusysis J. Ž. apklausos metu nurodė, jog 2015-08-02, apie 17 val., eilinį kartą susiginčijo su savo žmona J. Ž. ir šalia stovėję sūnus L. ir E.griebė jį ir pargriovė ant žemės bei laikė prispaudę, o žmona J. priėjusi du kartus su koja sudavė jam į tarpukojį. Jis bandė keltis ir tada žmona dar spyrė apie 10 kartų į krūtinę, į šonus, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, skaudėjo visą kūną, jis buvo pažemintas kaip vyras, tačiau jokio ieškinio dėl padarytos žalos nereiškia. Jis žmonai negrasino (32, 36, 39-40, 47-48, 51-52 b. l.); liudytojų parodymai užfiksuoti apklausos protokoluose, iš kurių matyti, kad liudytojas L. Ž. apklausos metu nurodė, kad 2015-08-02, apie 17 val., būnant namuose girdėjo, kaip tėtis prie melžyklos, esančios prie namų, keikė mamą įvairiais necenzūriniais žodžiais. Mamai atsakius, kad eitų miegoti, tėtis trenkė mamai į veidą, todėl kartu su broliu tėvą pargriovė ant žemės ir laikė, o mama iškvietė policiją. Jis ir E. buvo prispaudę tėvą prie žemės. Kiek prisimena, tėvas gulėjo ant pilvo, o jis buvo jį užgulęs ties pečiais ir užlaužęs ranką, tačiau jis muistydamasis galėjo kartais pasisukti ir ant šonų. Beveik visą laiką buvo savo veidą atsukęs į tėvą, todėl nežino tiksliai kaip jį prispaudęs buvo jo brolis, tačiau jautė, kad brolio galva buvo jam ant peties. Tėvui jokių smūgių nesudavė ir laikydamas jį prispaudęs ties pečiais jam sužalojimų padaryti negalėjo, o ką brolis darė ar galėjo padaryti nežino, nes ką jis veikė jis nematė. Taip pat nematė ar mama ką darė tėvui, jautė tik tai, kad mama tėvui spyrė, galėjo jam pataikyti į užpakalį. Vėliau mama jam pati pasakė, kad įspyrė porą kartų į užpakalį (57-58, 61-62 b. l.); liudytojas E. Ž. apklausos metu nurodė, kad 2015-08-02, matė kaip tėvas konfliktavo su mama, tačiau nieko nenori pasakoti, nes jie yra jo tėvai. Patvirtino, kad kai tėvas yra girtas visada namuose yra konfliktai, matė, kaip tėvas sudavė mamai į veidą, todėl jis kartu su broliu tėvą pargriovė ant žemės ir laikė jį. Tėvas vistiek muistėsi, grasino mamai, kad liko gyventi dvi dienos, o tuo metu priėjusi mama tėvui įspyrė vieną kartą į užpakalį (71-72, 73-74 b. l.); 2015-08-04 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK Nr. 0115000434040, kuriame nurodyta, jog gautas iš Telšių Regioninės ligoninės pranešimas apie tai, jog į Telšių Regioninę ligoninę kreipėsi J. Ž., kuriam buvo nustatyti krūtinės ir pilvo sumušimai, kuris pareiškė, kad jį sužalojo žmona J. Ž. (4-7 b. l.); Teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad J. Ž. padaryti šie sužalojimai: kairės akies sumušimas su kraujosruva akies junginėje, krūtinės ląstos sumušimas, poodine kraujosruva pilvo kairėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2015-08-02 (108 b. l.).

Kaltinamosios J. Ž. veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, nes ji savo šeimos nariui – vyrui J. Ž. suduodama koja du kartus į tarpukojį, bei suduodama koja ne mažiau kaip septynis kartus į krūtinės ir kairiojo šono sritis, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei tuo pačiu sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamosios J. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Kaltinamoji J. Ž. administracine tvarka nebausta (113 b. l.), nėra įrašyta į Psichikos sveikatos centro įskaitą (112 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei stadiją, kaltininkės asmenybę. Jos padaryta nusikalstama veika (LR BK 140 str. 2 d.), priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veikiant tyčia (LR BK 15 str.). Tačiau atsižvelgtina į tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, į tai, kad nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltinamąją, jos asmenį, buvo smurtiniai, neteisėti veiksmai jos atžvilgiu, ir tai iš dalies nulėmę kaltinamąją nusikalsti prieš nukentėjusįjį. Kaltinamoji šią veiką padarė būdama neteista, su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi sutinka, prašo skirti švelnesnę bausmę. Atsižvelgęs į visas paminėtas aplinkybes ir įvertinęs LR BK 54-65 straipsniuose nustatytas bausmės skyrimo taisykles, teismas mano, kad bausmės paskirtis už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą bus įgyvendinta kaltininkei skiriant tokią pačią bausmės rūšį ir jos dydį, kokia kaltininkei buvo pasiūlyta prokuroro, tai yra laisvės apribojimas.

Paskyrus bausmę už padarytą veiką šiuo baudžiamuoju įsakymu (LR BK 63 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino iš dalies kalta, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jai taikytinos LR BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paskirta 2015 m. rugpjūčio 17 d. Telšių apskrities VPK Telšių rajono Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos I. K. nutarimu, (144-145 b. l.) paliktina iki baudžiamasis įsakymas įsiteisės.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas turi išspręsti daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimą, tačiau jų nėra, todėl šis klausimas nespręstinas (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 93-94, 420, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti J. Ž. kalta padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti laisvės apribojimą 3 (trims) mėnesiams.

Pritaikyti LR BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 2 (dviems) mėnesiams.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti 2015 m. rugpjūčio 17 d. Telšių apskrities VPK Telšių rajono Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos I. K. nutarimu J. Ž. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajai, kad laisvės apribojimo laikotarpiu ji privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas šią bausmę, vykdančios institucijos teikimu, gali pakeisti į areštą.

Kaltinamoji J. Ž., nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo jo gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai išaiškinti, kad teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.